Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės (pranešėja), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. J.-J. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. J.-J. skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2024 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. 19-3420(4.5 Mr) „Dėl nekilnojamojo turto adreso atkūrimo“ bei pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Administraciją atlikti veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Dėl to ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Pareiškėja prie apeliacinio skundo pridėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, 2020 m. sausio 11 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, 2021 m. liepos 1 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, 2020 m. gegužės 27 d. Panevėžio miesto 4-ojo notarų biuro liudijimo, SEB banko mokėjimo nurodymo kopijas.

Teisėjų kolegija, pažymi, kad dalis pareiškėjos su apeliaciniu skundu pateiktų priedų jau yra byloje, tačiau pareiškėjos pateikta 2020 m. gegužės 27 d. Panevėžio miesto 4-ojo notarų biuro liudijimo kopija yra naujas įrodymas byloje. Kadangi šis dokumentas buvo priimtas kartu su apeliaciniu skundu (2025 m. birželio 1 d. Regionų administracinio teismo teisėjo rezoliucija, kad apeliacinis skundas priimtas (nenurodyta, kad priedai nepriimami), atsakovui buvo sudaryta galimybė pasisakyti pateikiant atsiliepimą, prieštaravimų neišreikšta, teisėjų kolegija dėl jo pridėjimo prie bylos atskirai nebepasisako.

Pareiškėja 2026 m. rugpjūčio 26 d. pateikė papildomus paaiškinimus (įvardija kaip apeliacinio skundo papildymą), kuriuose, be kita ko, prašo pripažinti neteisėtais ir panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės reikalavimus savanoriškai atlikti pakeitimus bei grasinimus taikyti administracines nuobaudas (baudas) dėl ginčo adreso su buto numeriu naudojimo. Vadovaudamasi ABTĮ 134 straipsnio 6 dalimi (apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais), teisėjų kolegija jo nenagrinėja, nes pareiškėjos reikalavimas pripažinti neteisėtais ir panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės reikalavimus savanoriškai atlikti pakeitimus bei grasinimus taikyti administracines nuobaudas (baudas) dėl ginčo adreso su buto numeriu naudojimo yra naujas reikalavimas ir nelaikytinas neatsiejamai susijusiu su pareikštu reikalavimu, kurį priėmė nagrinėti pirmosios instancijos teismas 2024 m. gruodžio 2 d. nutartimi.

Dėl nagrinėjamo ginčo ribų teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja procesiniuose dokumentuose nurodo daug su jos gyvenimiška situacija susijusių argumentų, įskaitant, bet neapsiribojant, argumentus, susijusius su gyvenamosios vietos deklaravimu, tačiau į atsakovą su Prašymu kreipėsi ne dėl gyvenamosios vietos deklaravimo, bet dėl Gyvenamojo namo adreso. Atsakovas Sprendimu pateikė atsakymą. Pareiškėja patikslintu skundu prašė teismo panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovą atkurti Gyvenamojo namo adresą (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gruodžio 2 d. nutartimi šiuos reikalavimus priėmė nagrinėti. Taigi apeliantės argumentai dėl kitų tarp šalių susiklosčiusių santykių nevertinami, nes jie nesusiję su šios konkrečios bylos ginčo dalyku (Sprendimo ir reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus teisėtumu ir pagrįstumu).

Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 27 punktas (straipsnio redakcija, galiojusi pareiškėjos kreipimosi ir Sprendimo priėmimo metu) nustato, kad savarankiškoji (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirta)) savivaldybių funkcija yra adresų suteikimas žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, pastatams, butams ir kitoms patalpoms, pavadinimų gatvėms, savivaldybės teritorijoje esantiems pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimas, suteiktų adresų ir pavadinimų keitimas ar panaikinimas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Aprašas (teisės akto redakcija, galiojusi pareiškėjos kreipimosi ir Sprendimo priėmimo metu, t. y. nuo 2019 m. gegužės 24 d.) nustato numerių žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba (toliau – žemės sklypai, kuriuose leidžiama pastatų statyba), pastatams, pastatų kompleksams, butams, patalpoms ir korpusams suteikimą, keitimą, panaikinimą, apskaitą, gyventojų informavimo tvarką, žemės sklypų, kuriuose leidžiama pastatų statyba, pastatų, pastatų kompleksų ir korpusų vietos nustatymą, žemės sklypų, kuriuose leidžiama pastatų statyba, pastatų, pastatų kompleksų, butų, patalpų ir korpusų ženklinimą (Aprašo 1 p.). Numerius žemės sklypams, kuriuose leidžiama pastatų statyba, pastatams, pastatų kompleksams, butams, patalpoms ir korpusams aprašo nustatyta tvarka suteikia, keičia ir panaikina savivaldybės vykdomoji institucija arba jos pavedimu seniūnai (3 p.).

Adresų formavimo taisyklių (teisės akto redakcija, galiojusi pareiškėjos kreipimosi ir Sprendimo priėmimo metu, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 21 d.) 7 punktas nustato, kad registruose, valstybės informacinėse sistemose ir kitose informacinėse sistemose, kuriose tvarkomi duomenys apie fizinio asmens adresą arba juridinio asmens buveinę, arba nekilnojamojo daikto buvimo vietą, naudojami tik Lietuvos Respublikos adresų registre įregistruoti adresai ir jų kodai.

Bendrieji reikalavimai individualiam administraciniam aktui įtvirtinti VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 1–8 punktuose. Šio straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose, be kita ko numatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (VAĮ 10 str. 5 d. 5 p.) ir administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 str. 5 d. 6 p.).

Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat primintina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir įvertinusi pareiškėjos skundo, apeliacinio skundo, atsakovo atsiliepimų į skundą bei apeliacinį skundą argumentus, byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymo, t. y. 2020 m. sausio 11 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopijos, vertinimu. Minėtoje išrašo kopijoje nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoto turto, registro Nr. 35/63655, registro tipas – statiniai, sudarymo data – 1989 m. rugsėjo 20 d., adresas (duomenys neskelbtini). Nekilnojamasis daiktas yra pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), būklė – nebaigtas statyti, statybos pradžios metai 1989 m., statybos pabaigos metai 2003 m., baigtumo procentas 96 proc., kambarių skaičius 4, fizinio nusidėvėjimo procentas 10 proc., kadastro duomenų nustatymo data 2003 m. rugsėjo 3 d. bendrosios dalinės nuosavybės teise 55/100 pastato priklauso A. V. J. (įrašas galioja nuo 2007 m. birželio 5 d.). Taigi šis įrodymas patvirtina, kad Gyvenamojo pastato adresas Nekilnojamojo turto registre yra (duomenys neskelbtini), ką teisingai ir pagrįstai nurodė atsakovas skundžiamame Sprendime. Taigi šiuo atveju nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino 2020 m. sausio 11 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopiją. Nagrinėjamu atveju teismas nepažeidė ABTĮ nustatytų įrodymų vertinimo kriterijų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo byloje iš minėto išrašo kopijos, kuria remiasi ir pareiškėja, nustatytų faktinių aplinkybių vertinti kitaip, nei jas įvertino atsakovas ir pirmosios instancijos teismas.

Vertinant informaciją apie Adresų registro duomenis, kuriuos pateikė atsakovas, pažymėtina, kad pareiškėja nepateikė į bylą įrodymų, paneigiančių atsakovo nurodytą informaciją, kad VĮ Registrų centro Adresų registro duomenimis Gyvenamojo namo adresas (duomenys neskelbtini), registruotas 2005 m. gegužės 2 d., adreso įregistravimo teisinis pagrindas – registrų ir kadastrų duomenys. Skundžiamame Sprendime atsakovas nurodė, kad į Panevėžio miesto savivaldybės administraciją dėl adreso (duomenys neskelbtini), keitimo niekas nesikreipė ir sprendimų dėl minimo adreso keitimo atsakovas nėra priėmęs.

Esant tokiam ginčo dalykui ir tokioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai dėl Sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo atmetami. Sprendime teisingai nurodyti tiek Nekilnojamojo turto registro, tiek Adresų registro duomenys, suteikta prašyta informacija, kad į Panevėžio miesto savivaldybės administraciją dėl adreso (duomenys neskelbtini), keitimo niekas nesikreipė ir sprendimų dėl minimo adreso keitimo atsakovas nėra priėmęs. Pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, kad Nekilnojamojo turto registre ar Adresų registre kada nors buvo kitokie duomenys. Kadangi atkurti nėra ką (niekas nebuvo keista), Sprendime papildomai paaiškinta ir suteikta informacija pareiškėjai apie teisės aktų nuostatas, jei pareiškėja pageidautų keisti adresą į (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino 2021 m. liepos 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta, nes šioje byloje ginčo dalykas yra atsakovo Sprendimas dėl Adresų registro duomenų nekeitimo, o ne dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų teisingumo / klaidų ištaisymo / teisėtumo / patikslinimo ir t. t. Byloje yra duomenų, kad atliekant Gyventojų registro modernizavimo bei Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinės sistemos paleidimo darbus, buvo sulyginti visi asmenų deklaruotos gyvenamosios vietos duomenys, siekiant užtikrinti sąveiką su Adresų registru ir kiekvienam adresui suteikti unikalų adreso kodą, naudojamą Adresų registre. Duomenų sulyginimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjos deklaruotos gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini), pareiškėja buvo kviečiama atvykti ir pateikti prašymą dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų pakeitimo. Tačiau šių aplinkybių teisėjų kolegija nevertina ir dėl jų nepasisako, nes nagrinėjama byla yra susijusi ne su gyvenamosios vietos deklaravimu, o su atsakovo Sprendimu dėl adreso neatkūrimo, paremto Adresų registro duomenimis, kurie registruoti 2005 m. gegužės 2 d. ir niekada nebuvo keisti.

Taip pat pažymėtina, kad tiek Nekilnojamojo turto registro, tiek Adresų registro duomenys užregistruoti ir egzistavo jau tada, kai Gyvenamojo namo savininkas buvo A. V. J.. Byloje nėra duomenų, kad jis tokį savo, kaip savininko, teisių turinį / apimtį neigė / ginčijo / nesutiko / kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl savo, kaip savininko, teisių gynimo. Atitinkamai, jei pareiškėja, kaip ji teigia, po tėvo A. V. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą (pažymėtina, kad pareiškėja savo nuosavybės teisių Nekilnojamojo turto registre neįregistravo ir kreipdamasi į atsakovą šios informacijos neatskleidė), ji negalėjo perimti daugiau ar kitokių teisių nei turėjo Gyvenamojo namo savininkas A. V. J..

Atsižvelgdama į apeliacinėje instancijoje pateiktą ir su apeliaciniu skundu priimtą 2020 m. gegužės 27 d. Panevėžio miesto 4-ojo notarų biuro liudijimo kopiją, teisėjų kolegija šalina iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų argumentus, susijusius su pareiškėjos nuosavybės teisės į Gyvenamąjį namą vertinimu.

Kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, tikrinamo teismo sprendimo dalis dėl išvestinio pareiškėjos reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus atmetimo taip pat yra teisėta ir pagrįsta. Ją naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

Taip pat pareiškėja 2026 m. rugpjūčio 26 d. papildomuose paaiškinimuose prašė sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu įvertinti, ar Adresų formavimo taisyklės ta apimtimi, kiek jos leidžia retroaktyviai (atgaline data) naikinti ar reikalauti pakeisti iki šių taisyklių įsigaliojimo teisėtai įregistruotus bei dešimtmečiais (nuo 1994 m.) egzistavusius adresus su butų numeriais vienbučiuose pastatuose be savininko sutikimo (ar verčiant remiantis gresiančiomis bausmėmis), neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui (nuosavybės apsauga) ir Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.

Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Aiškinant šią proceso teisės normą, akcentuotina, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-78/2012; 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1210-815/2024 ir kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, tam, kad ši byla būtų teisingai išnagrinėta, kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra būtina. Tokią išvadą lemia nagrinėjamos bylos ribos (pareiškėja skundžia Sprendimą ir prašo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus), byloje esantys įrodymai (įskaitant, bet neapsiribojant 2020 m. sausio 11 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą), nustatyta faktinė situacija ir ginčui taikytinų teisės aktų bei jų redakcijų nuostatų turinys. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėja nepagrindė, o teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl sprendžiant byloje kilusį ginčą taikytinų proceso ir / ar materialinės teisės normų galimo atitikimo aukštesnės galios teisės aktams, todėl pareiškėjos prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Kiti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodomi argumentai nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos vertinimo, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo panaikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Atsižvelgiant į šioje nutartyje pašalintus pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė teisės aktų nuostatas bei tinkamai vertino įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis paliktina nepakeista, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos D. J.-J. apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.