Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Laimos Šeputienės, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Tomai Laurinaitienei, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo KAL2 skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria kaltinamajam KAL2 paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, suėmimo terminą skaičiuojant nuo faktinio kaltinamojo sulaikymo momento.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Kaltinamajam KAL2 ikiteisminio tyrimo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2025 m. kovo 31 d. nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra (2 t., b. l. 142-146). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu, kaltinamasis KAL2 buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. balandžio 30 d. 04.08 val. iki 2025 m. balandžio 31 d. 17.20 val. (2 t., b. l. 83-87, 88-91). Baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu perdavus į teismą ir nagrinėjant Kauno apylinkės teisme, 2025 m. spalio 2 d. gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) raštas, kad KAL2, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 3 dalimi, 2025 m. rugsėjo 19 d. buvo paleistas lygtinai su intensyvia priežiūra, išvyko gyventi adresu (duomenys neskelbtini).

Kauno apylinkės teismo 2026 m. gegužės 28 d. nutartimi KAL2 paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, suėmimo terminą skaičiuojant nuo faktinio kaltinamojo sulaikymo momento. Teismas nutartyje konstatavo, kad baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės nagrinėjamu atveju suteikė pakankamą pagrindą manyti, kad kaltinamasis KAL2 bėgs (slėpsis) nuo teismo. Kaltinamajam paskirtas atvesdinimas savo tikslų nepasiekė, kadangi KAL2 tinkamo dalyvavimo procese neužtikrino. Jis dirba, šeiminė padėtis – nevedęs, socialiniai ryšiai menki, jis nedalyvauja teismo posėdžiuose (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo KAL2 skundas atmetamas

Sprendžiant suėmimo skyrimo ar pratęsimo klausimą, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateiktos baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog apylinkės teismas nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, byloje esančių duomenų, t. y. paties kaltinamojo KAL2, kito kaltinamojo, liudytojų parodymų, kitų objektų apžiūros protokolo bei kitos baudžiamosios bylos medžiagos, pakanka pagrįstai KAL2 kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu. Aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant suėmimo taikymo klausimą, byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės taikymo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu.

BPK 121 straipsnyje nurodytos kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos. Šio straipsnio 4 dalyje teigiama, jog prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo (nagrinėjamu atveju – kaltinamojo) nusikalstamos veikos sunkumą, jo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į jo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama esant suėmimo skyrimo sąlygoms (BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalys) ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 ir 5 dalyse nurodytų pagrindų. Pagal BPK 119 straipsnį suėmimas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamas siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, KAL2 taikoma nustačius suėmimo skyrimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y., esant pagrįstam manymui, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Įvertinusi baudžiamojoje byloje medžiagoje užfiksuotų duomenų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas nustatytas pagrįstai.

Iš skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis nevedęs, šiuo metu turi gyvenimo draugę, dirba, neturi deklaruotos gyvenamosios vietos. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš aptarto akivaizdu, jog kaltinamasis KAL2 nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Be to, kaltinamasis praeityje teistas šešis kartus, pripažintas recidyvistu, ne kartą atlikęs terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko II matyti, jog Kauno apylinkės teisme baudžiamoji byla kartu su kaltinamuoju aktu gauta 2025 m. liepos 9 d., Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 18 d. nutartimi perduota teisiamajam posėdžiui. Kaip minėta anksčiau šioje nutartyje, KAL2 iš įkalinimo įstaigos lygtinai paleistas 2025 m. rugsėjo 19 d. Kaip teisingai nustatyta skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, kaltinamasis neatvyko į 2025 m. lapkričio 7 d. teisiamąjį posėdį, po ko priimta nutartis jį atvesdinti. Į 2026 m. sausio 19 d. vykusį teisiamąjį posėdį kaltinamasis atvyko, tačiau prašė teismo galimybės turėti savo gynėją, todėl bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, o taip pat teismas savo iniciatyva kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo kaltinamajam paskyrimo. 2026 m. vasario 23 d. vykusiame teisiamajame posėdyje kaltinamasis dalyvavo, tačiau nurodė, kad neturi piniginių lėšų pasisamdyti advokatą, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos parinkta gynėja nurodė, kad nėra teisinių pagrindų jai šiuo metu ginti KAL2, teisiamasis posėdis buvo atidėtas. Į 2026 m. kovo 18 d. vykusį teisiamąjį posėdį kaltinamasis neatvyko, teismas priėmė nutartį jį atvesdinti, tačiau į 2026 m. gegužės 25 d. teisiamąjį posėdį KAL2 neatvyko, o taip pat nebuvo atvesdintas.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, kaltinamasis KAL2 po jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos, savavališkai, be pateisinamos priežasties, žinodamas apie tikslias iš anksto suderintas teisiamųjų posėdžių datas, į bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme neatvyksta. Aukštesniajam teismui nekyla abejonių, atsižvelgiant į 10 nutarties punkte aptartus kaltinamojo veiksmus, jog KAL2 elgesys pagrįstai įvertintas kaip vengimas pareigos šaukiamam atvykti į teismą ir dalyvauti bylos nagrinėjime. Šį manymą dar labiau sustiprina tai, kad kaip minėta, kaltinamasis praeityje eilę kartų teistas ir jo atžvilgiu buvo taikomos įvairaus pobūdžio tiek kardomosios priemonės, tiek bausmės, taip pat ir šioje byloje kaltinamajam buvo tinkamai išaiškintos paskirtos kardomosios priemonės pažeidimų pasekmės. Aptartų aplinkybių visumoje, įvertinus tiek kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, tiek kaltinamojo elgesį, konstatuotina, kad skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai kaltinamajam KAL2 nustatytas suėmimo taikymo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės, jog jis bandė skambinti į teismą, tačiau jam nepavyko, laikytinos deklaratyviomis, kadangi jokių tai patvirtinančių duomenų kaltinamasis nepateikė. Taip pat atkreiptinas apelianto dėmesys, jog jo nurodytos socialinio pobūdžio jį charakterizuojančios aplinkybės, jog jis turi darbą bei sugyventinę, akivaizdu, jog jo nesulaikė nuo piktybinio vengimo atvykti į teismą.

Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, kurios numatytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti 119 straipsnyje įtvirtinto tikslo – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese. Įvertinus visų pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas KAL2, pobūdį ir kitas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati ir proporcinga, o kaltinamojo teisės yra suvaržytos, nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų baudžiamojo įstatymo reikalavimų.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei duomenis, apibūdinančius kaltinamojo KAL2 asmenybę, taip pat bylos nagrinėjimo stadiją, darytina išvada, kad nėra pagrindo kaltinamajam panaikinti suėmimą, skiriant jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, kadangi nė viena iš jų, ar net jų kompleksas, nebus pakankama užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, kaltinamajam KAL2 paskirta kardomoji priemonė – suėmimas paliekama galioti, o jo skundas yra atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo KAL2 skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kėdainiuose 2026 m. gegužės 28 d. nutartį palikti galioti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.