- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-02
- Bylos Nr.
- eTA-160-552/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04114-2025-2
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Iveta Pelienė
- Atsakovas
- L. K.
- Pareiškėjas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo L. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui L. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo L. K. (toliau – ir atsakovas) 63,64 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), ir 4,96 Eur delspinigių. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad ginčo laikotarpiu atsakovas valdė nekilnojamąjį turtą, esantį Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į atsakovo valdomo nekilnojamojo turto plotą ir kitus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-817 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ patvirtintuose Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatuose (toliau – ir Nuostatai) nustatytus parametrus, atsakovui ginčo laikotarpiu buvo apskaičiuota 63,64 Eur vietinė rinkliava. Atsakovas buvo tinkamai informuotas apie pareigą sumokėti vietinę rinkliavą – jam buvo suformuoti ir išsiųsti mokėjimo pranešimai. Atsakovui nustatytais terminais nesumokėjus apskaičiuotos vietinės rinkliavos, jam taip pat buvo išsiųsti priminimai apie pradelstą įsiskolinimą, tačiau skola nebuvo padengta. Dėl pavėluoto vietinės rinkliavos sumokėjimo atsakovui kilo pareiga mokėti delspinigius. Prašymo pateikimo metu apskaičiuotų delspinigių suma sudarė 4,96 Eur. Atsakovas L. K. su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė: 1) atmesti pareiškėjo prašymą, nes nėra faktinio pagrindo išieškoti vietinę rinkliavą už laikotarpį, kai gyvenamosios patalpos nebuvo naudojamos; 2) tuo atveju, jeigu prašymas būtų tenkinamas iš dalies, perskaičiuoti vietinės rinkliavos dydį, atsižvelgiant į faktinio nebuvimo gyvenamosiose patalpose ir jų nenaudojimo laikotarpį; 3) atleisti atsakovą nuo delspinigių ir palūkanų, priskaičiuotų už laikotarpį, kai paslaugos faktiškai nebuvo teikiamos. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ginčo laikotarpiu gyvenamosios patalpos nebuvo naudojamos, todėl, jo vertinimu, nebuvo faktinio pagrindo iš jo išieškoti vietinę rinkliavą už laikotarpį, kai patalpose nebuvo gyvenama ir jose nesusidarydavo komunalinės atliekos. Atsakovo vertinimu, vietinės rinkliavos išieškojimas už visą laikotarpį prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo atsiliepime išdėstytais argumentais, pateikė atsikirtimą, kuriame nurodė, kad atsakovas ginčo laikotarpiu buvo vietinės rinkliavos mokėtojas pagal Nuostatus, o vien aplinkybė, kad patalpos nebuvo naudojamos ir jose nesusidarydavo atliekos, savaime neatleidžia nuo pareigos mokėti rinkliavą. Atsakovas taip pat nebuvo pateikęs nustatytos formos prašymo dėl rinkliavos lengvatos taikymo, todėl pareiškėjas neturėjo teisinio pagrindo rinkliavos neskaičiuoti ar ją perskaičiuoti.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 30 d. sprendimu tenkino pareiškėjo prašymą ir priteisė jam iš atsakovo 63,64 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. bei 4,96 Eur delspinigių. Teismas nurodė, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą yra savivaldybės tarybos nustatyta privaloma įmoka, kurios mokėjimo pareiga kyla pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo ir Nuostatų nuostatas. Teismas pažymėjo, kad vietinė rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas už konkrečiai suteiktą paslaugą, todėl jos mokėjimo pareiga nėra siejama su faktiniu atliekų išvežimu ar konkrečios komunalinės paslaugos suteikimu. Teismas nustatė, kad atsakovas ginčo laikotarpiu valdė nekilnojamąjį turtą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), todėl pagal Nuostatus laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju. Atsakovas buvo informuotas apie pareigą mokėti vietinę rinkliavą ir susidariusį įsiskolinimą, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis būtų pateikęs prašymą taikyti lengvatą ar sumokėjęs susidariusį įsiskolinimą. Todėl teismas pareiškėjo reikalavimą dėl 63,64 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo priteisimo pripažino pagrįstu ir jį tenkino. Teismas akcentavo, jog pagal Nuostatų 83 punktą už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą vietinę rinkliavą skaičiuojami delspinigiai, o jų skaičiavimo pradžia siejama su kita diena po vietinės rinkliavos sumokėjimo termino pabaigos. Atsižvelgęs į Nuostatuose įtvirtintą vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 98 straipsnio 2 dalį, pagal kurią delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio sumokėjimo termino, teismas konstatavo, kad atsakovui pagrįstai buvo apskaičiuoti 0,03 procento dydžio delspinigiai. Kadangi atsakovas laiku neįvykdė pareigos sumokėti vietinę rinkliavą, teismas taip pat tenkino reikalavimą dėl 4,96 Eur delspinigių priteisimo.
III.
Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo prašymą. Atsakovas nurodo, kad vietinė rinkliava ir delspinigiai buvo sumokėti iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o tai patvirtina prie apeliacinio skundo pridėtas mokėjimo nurodymas. Nepaisant to, pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad skola nėra sumokėta, ir nepateikė aktualios informacijos apie jos apmokėjimą. Dėl to pirmosios instancijos teismas, neturėdamas aktualios informacijos apie skolą, priėmė sprendimą išieškoti sumą, kuri sprendimo priėmimo metu jau buvo sumokėta. Atsižvelgdamas į tai, kad visa skola buvo padengta iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos, atsakovas laikosi pozicijos, jog sprendimo dalis dėl 68,60 Eur priteisimo neatitinka faktinės situacijos. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje nurodė, jog administracinė byla Nr. eI-16104-920/2025 bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka 2025 m. rugsėjo 30 d., todėl pareiškėjas objektyviai negalėjo posėdžio metu pirmosios instancijos teismui pateikti neteisingos informacijos. Be to, pats apeliantas pirmosios instancijos teismui nepateikė informacijos apie prievolės įvykdymą. Apeliantas pripažino savo skolą ir tai, jog su pareiškėju nebuvo visiškai atsiskaitęs. Iš 68,60 Eur skolos apeliantas sumokėjo 65,31 Eur, todėl liko neapmokėta 3,29 Eur suma. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui iš atsakovo priteista 63,64 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. bei 4,96 Eur delspinigių, pagrįstumas ir teisėtumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas, valdydamas nekilnojamąjį turtą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, pagal teisės aktų reikalavimus privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nustatęs, kad atsakovas nustatytais terminais šios prievolės neįvykdė, teismas iš atsakovo pareiškėjui priteisė 63,64 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos ir 4,96 Eur delspinigių, iš viso – 68,60 Eur.
Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pareiškėjo reikalaujama suma iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo buvo sumokėta. Šią aplinkybę, atsakovo teigimu, patvirtina kartu su apeliaciniu skundu pateiktas 2025 m. rugsėjo 11 d. mokėjimo nurodymas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymėtina, kad atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – 2025 m. rugsėjo 11 d. mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad į pareiškėjo mokėjimo pranešimuose nurodytą banko sąskaitą atsakovas pervedė 65,31 Eur.
Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui pateiktas mokėjimo nurodymas yra tiesiogiai susijęs su ginčo dalyku ir reikšmingas sprendžiant dėl iš atsakovo priteistinos sumos dydžio. Nors 65,31 Eur mokėjimas buvo atliktas iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, byloje nėra duomenų, kad apie šį mokėjimą iki sprendimo priėmimo būtų buvęs informuotas pirmosios instancijos teismas arba kad jam būtų pateikti šią aplinkybę patvirtinantys įrodymai. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad pateiktas įrodymas yra reikšmingas bylai teisingai išnagrinėti, teisėjų kolegija pripažįsta esant pagrindą priimti ir įvertinti kartu su apeliaciniu skundu pateiktą mokėjimo nurodymą.
Byloje nustatyta, kad atsakovas neginčija pareigos mokėti vietinę rinkliavą ir delspinigius, taip pat jų apskaičiavimo pagrįstumo. Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo priteistos sumos dydžio, atsižvelgiant į atsakovo 2025 m. rugsėjo 11 d. atliktą mokėjimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neturėjo duomenų apie atsakovo 2025 m. rugsėjo 11 d. atliktą 65,31 Eur mokėjimą. Kadangi nei atsakovas, nei pareiškėjas iki sprendimo priėmimo apie šį mokėjimą teismo neinformavo ir jo nepatvirtino atitinkamais įrodymais, pirmosios instancijos teismas objektyviai neturėjo galimybės įvertinti šios aplinkybės ir sprendė bylą pagal tuo metu byloje buvusius duomenis.
Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei priėmęs kartu su apeliaciniu skundu pateiktą mokėjimo nurodymą, turi atsižvelgti į šiuo įrodymu patvirtintą aplinkybę, reikšmingą sprendžiant dėl iš atsakovo priteistinos sumos dydžio. Į bylą pateiktas mokėjimo nurodymas patvirtina, kad atsakovas 2025 m. rugsėjo 11 d. pareiškėjui sumokėjo 65,31 Eur. Pareiškėjas šio mokėjimo fakto neginčija ir nurodo, kad, į jį atsižvelgus, liko nesumokėta 3,29 Eur suma.
Atsižvelgiant į tai, kad 65,31 Eur mokėjimas buvo atliktas iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, ši aplinkybė egzistavo jau sprendimo priėmimo metu. Tačiau dėl to, kad apie šį mokėjimą pirmosios instancijos teismas nebuvo informuotas ir jam nebuvo pateikti mokėjimą patvirtinantys įrodymai, ši aplinkybė nebuvo įvertinta priimant skundžiamą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismui priėmus ir įvertinus mokėjimo nurodymą, nustatyta, kad dalis pareiškėjo reikalavimo – 65,31 Eur – buvo įvykdyta dar iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Todėl ši jau įvykdyta prievolės dalis negali būti priteisiama pakartotinai. Atitinkamai pirmosios instancijos teismo priteista 68,60 Eur suma mažintina atsakovo iki teismo sprendimo priėmimo sumokėta 65,31 Eur suma. Po šio mokėjimo likusi neįvykdyta prievolės dalis sudaro 3,29 Eur (68,60 Eur – 65,31 Eur), todėl ši suma priteistina iš atsakovo.
Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant iš atsakovo pareiškėjui 3,29 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo L. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip: „Priteisti SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, juridinio asmens kodas 304195262, iš atsakovo L. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 3,29 Eur (tris eurus ir dvidešimt devynis centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei delspinigių už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.“ Nutartis neskundžiama.