Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo tarybai, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Regionų administraciniam teismui, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, Nacionalinei teismų administracijai, Lietuvos Respublikos Seimui dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 23 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikomas nepaduotu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Pagal ABTĮ 141 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

Pareiškėjas atskirajame skunde išreiškė pageidavimą, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tačiau nepateikė jokių tokio prašymo motyvų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių bylai pagal pareiškėjo atskirąjį skundą teisingai išspręsti apeliacinėje instancijoje yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, šią bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėjas taip pat prašo šiai bylai nagrinėti sudaryti išplėstinę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegiją. ABTĮ 43 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Sudėtingoms byloms nagrinėti teismo pirmininko iniciatyva ar kolegijos siūlymu gali būti sudaroma išplėstinė penkių arba septynių teisėjų kolegija arba byla gali būti perduota nagrinėti teismo plenarinei sesijai. Galimybė Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme perduoti bylą nagrinėti išplėstinėms teisėjų kolegijoms yra siejama su bylų sudėtingumu, ką pirmiausia nulemia teisiniai bylos aspektai. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo atskirojo skundo turinį, nagrinėjimo klausimo pobūdį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra sprendžiami tokio sudėtingumo teisiniai klausimai, kurie sudarytų pagrindą atskirąjį skundą perduoti nagrinėti išplėstinei teisėjų kolegijai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas dėl išplėstinės teisėjų kolegijos sudarymo netenkinamas.

Pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo bylai nagrinėti pasitelkti kitų teisminių procesų medžiagą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas atskirajame skunde tik abstrakčiai ir deklaratyviai teigia, jog jo išvardyti teisminiai procesai yra tarpusavyje susiję. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nėra pagrindo prijungti ar kitaip naudoti pareiškėjo išvardytų teisminių procesų medžiagą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų, tačiau teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; ir kt.).

Pažymėtina, kad sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014).

Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015 ir kt.). Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir be procesinio pobūdžio prašymų suformulavo šiuos materialiuosius reikalavimus: 1) panaikinti Tarnybos 2025 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP- T-2026-00005 ir įpareigoti Tarnybą iš naujo nagrinėti pareiškėjo teisinės pagalbos prašymą, atsižvelgiant į esamo interesų konflikto faktorių, faktiškai gaunamas pajamas bei vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. KT62-N13/2025; 2) priteisti iš atsakovų solidariai bylinėjimosi išlaidas ir 5 000 Eur dydžio neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas skunde nurodė, kad Tarnyba atsisakė suteikti pareiškėjui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, pareiškėjas nesutiko su tokiu Sprendimu, išdėstė savo nesutikimo motyvus (dėl sveikatos būklės, kilusio interesų konflikto, nesikreipimo į kitą kompetentingą instituciją, pareiškėjo turtinės padėties ignoravimo; kt.).

Regionų administracinio teismas 2026 m. kovo 4 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. pareiškėjas skunde turėtų aiškiai įvardinti skundžiamus skunde nurodytų institucijų administracinius aktus, veiksmus, neveikimą arba jų netraukti atsakovais administracinėje byloje; tikslinti reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo; patikslinti skundo pagrindą; pateikti teismui tuos su bylos nagrinėjimu susijusius įrodymus, kurie patvirtintų skunde nurodytas aplinkybes, arba pateikti įrodymus, kad atsakovas ar kitos įstaigos, jam prašant atsisakė skunde nurodytas aplinkybes patvirtinančius dokumentus jam pateikti.

Pareiškėjas 2026 m. kovo 16 d. padavė teismui patikslintą skundą, kuriame, be paaiškinimų dėl nustatytų trūkumų, pakartojo pradiniame skunde suformuluotus reikalavimus, aplinkybes ir argumentus.

Regionų administracinis teismas 2026 m. kovo 23 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui, nes, teismo vertinimu, pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino visų teismo nustatytų trūkumų – patikslinime skunde neįvardijo skundžiamų skunde nurodomų institucijų administracinių aktų, veiksmų, neveikimo, taip pat tinkamai nepatikslino skundo dalyko bei pagrindo, nepateikė teismui tų su bylos nagrinėjimu susijusius įrodymų, kurie patvirtintų skunde nurodytas aplinkybes, arba įrodymų, kad atsakovas ar kitos įstaigos atsisakė skunde nurodytas aplinkybes patvirtinančius dokumentus pateikti pareiškėjui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pradinio skundo ir prie jo pridėtų įrodymų turinį, daro išvadą, kad pareiškėjas skunde suformulavo aiškų skundo reikalavimą panaikinti Tarnybos Sprendimą, įpareigoti Tarnybą išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo. Pareiškėjas pateikė kartu su skundu ginčijamą administracinį sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas skunde (kaip ir skunde, pateiktame šalinant nustatytus trūkumus) nurodė Sprendimo esmę ir nesutikimo su juo motyvus. Taigi, atsižvelgiant į bylos duomenis, pareiškėjas pateikė teismui pakankamą informaciją, kad teismas spręstų šio skundo reikalavimo priėmimo klausimą.

Šiuo aspektu akcentuotina, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; kt.).

Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas formaliai vertino šios pareiškėjo skundo dalies atitikimą ABTĮ reikalavimams ir nepagrįstai nustatė terminą trūkumams, susijusiems su reikalavimu panaikinti Sprendimą (patikslinti skundo pagrindą) ir įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, pašalinti. Pažymėtina, kad kitų skundo trūkumų, susijusių su aptariamo reikalavimo priimtinumu nagrinėti teisme, pirmosios instancijos teismas 2026 m. kovo 4 d. nutartyje nenustatė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi likusį pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo turinį, pažymi, kad pareiškėjas juose nenurodė jokių konkrečių kiekvieno atsakovo Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo tarybos, Nacionalinės teismų administracijos, Regionų administracinio teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo neteisėtų veiksmų, iš kurių jis kildina patirtą žalą. Nors pareiškėjas teikia bendro pobūdžio argumentus dėl diskriminavimo, valstybės instituciją nuskalstamo, vieningo veikimo prieš jį, tačiau pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių veiksmų ir / ar pasekmių, kurios kilo būtent dėl šių institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. nenurodė bent minimalios informacijos, būtinos spręsti skundo reikalavimo dėl žalos atlyginimo priėmimo klausimą.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas nepašalino Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 4 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų, susijusių su skundo dalimi dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų. Administracinės bylos iškėlimo stadijoje pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta minimaliai būtina informacija, leidžianti preliminariai nustatyti aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo dėl žalos priteisimo iš minėtų institucijų priėmimo klausimą. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai minėtą skundo dalį laikė nepaduota.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į kitas institucijas dėl išaiškinimų, pažymi, jog pareiškėjas, formuluodamas atskirojo skundo reikalavimus, nenurodo, į kokias konkrečias institucijas ir kokiu teisiniu pagrindu su jo nurodytais paklausimais (prašymais) turėtų būti kreipiamasi tam, kad atskirasis skundas būtų išnagrinėtas teisingai. Atsižvelgiant į tai, šis prašymas netenkinamas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, iš dalies netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas ir nepagrįstai skundo dalį dėl Tarnybos Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus laikė nepaduotu. Todėl pirmosios instancijos teismo 2026 m. kovo 23 d. nutarties dalis, kuria pareiškėjo skundo dalis dėl Tarnybos Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus laikyta nepaduota, panaikinama ir šios pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą tenkinti iš dalies. Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 23 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjo PRS1 skundas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. (8.28Mr)ATP-T-2026-00005 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ panaikinimo ir įpareigojimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą laikytas nepaduotu, panaikinti ir šios pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 23 d. nutarties dalį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.