Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Laimondas Noreika, sekretoriaujant A. L.,

civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2021 m. kovo 1 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį – areštu 60 (šešiasdešimčiai) parų. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1,4, 5 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, paskiriant kaltinamajam intensyvią priežiūrą - kontrolę elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. 2021 m. liepos 26 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartimi panaikintas paskirtos 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmės atidėjimas ir pasiųstas atlikti paskirtos 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmės, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (dvi veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. K. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui: 2025 m. lapkričio 9 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, priklausančio S. K., virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį savo sugyventinei V. L. į nugarą, dėl ko padarė nukentėjusiajai dešinės pusės dešimto šonkaulio lūžį, šias savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą. 2. Be to, A. K. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariu: 2025 m. lapkričio 10 dienos vakare, tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, priklausančio S. K., virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia trenkė ne mažiau kaip vieną kartą delnu savo sugyventinei V. L. į veidą, metė į sugyventinę medinę kėdę, šiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą kairiame skruoste, kraujosruvą dešinės blauzdos viršutiniame trečdalyje su šeivikaulio viršutinės dalies lūžiu, kas vertinama nesunkaus sveikatos sutrikdymu.

3. Apklaustas kaltinamuoju teisme, A. K. dėl 2025-11-09 veikos kaltu iš pradžių neprisipažino. Aiškino, jog buvo namuose su savo sugyventine V. L. Gamino virtuvėje valgyti. Abu buvo neblaivūs. Sugyventinė ėjo iš virtuvės į kambarį ir suklupo. Susižaloti galėjo būtent šiuo metu. Prieš ją nesmurtavo. Vėliau kaltę pripažino. Patvirtino atlikęs kaltinime nurodytus veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, dėl ko jai lūžo šonkaulis. Viskas įvyko dėl girtumo. Sutinka su nukentėjusiosios parodymuose nurodytomis aplinkybėmis. Buvo išėjęs iš namų ir išgėrinėjo. Parsinešė į namus dar butelį degtinės. Norėjo, kad sugyventinė V. L. kartu su juo jį išgertų. Jie atsisėdo virtuvėje ir pradėjo gerti. V. L. išgėrė vieną stiklelį ir pasakė, jog daugiau negers bei atsikėlusi ėjo iš virtuvės. Jos atsisakymas toliau gerti jį supykdė. Todėl jai išeinančiai į nugaros sritį sudavė smūgį. Dėl girtumo neatsimena smūgį sudavė ranka, ar su keliu. Kadangi vėliau medikai nustatė jai šonkaulio lūžį, sutinka, kad tai atsitiko dėl jo veiksmų.

4. Apklaustas kaltinamuoju teisme, A. K. dėl 2025-11-10 veikos kaltu iš pradžių taip pat neprisipažino. Nurodė, jog viskas įvyko netyčia, kadangi atvyko sugyventinės sūnus V. V. ir, jiems išgėrus, tarp jų kilo konfliktas, kurio metu buvo priverstas gintis. Besigindamas kaltinime nurodytus sužalojimus galėjo netyčia padaryti nukentėjusiajai. Vėliau, susipažinęs su kitais įrodymais, savo kaltę pagal kaltinimą pripažino. Sutiko, jog sudavė sugyventinei smūgį ranka į veido sritį, o vėliau paleido į jos pusę kėdę. Kėdė pataikė į koją ir taip atsirado kojos lūžis. Dėl visko kaltina girtumą. Blaivas taip pasielgęs nebūtų. Teigia, jog gailisi dėl abiejų veikų, teisme atsiprašė nukentėjusiosios.

5. Nukentėjusioji V. L. sutiko atsakyti į pasirinktus klausimus. Patvirtino, jog yra kaltinamojo sugyventinė jau eilę metų. Yra nuo jo nukentėjusi ir anksčiau. A. K. už tai buvo teistas ir atliko bausmę. Po to vėl kartu gyvena. Patvirtina, jog jos ikiteisminiame tyrime duoti parodymai yra teisingi. 2025-11-09, apie 20 val., A. K. grįžo neblaivus ir parsinešė dar 0,5l butelį degtinės. Norėjo, kad ji kartu su juo toliau gertų. Ji gerti nenorėjo, todėl tik dėl ramybės nuo jo išgėrė vieną stikliuką, parūkė ir ėjo iš virtuvės. Staiga pajuto smūgį į nugarą ir nuo jo suklupo. Be A. K. namuose daugiau nieko nebuvo, todėl smūgį sudavė tik A. K. To nematė, bet juto, kad smūgis buvo keliu į nugaros sritį. Atsistojo ir nuėjo į kambarį bei atsigulė. A. K. liko ir vienas toliau gėrė. Gulėdama jautė skausmą ir dūrimą šonkaulių srityje. Vėliau medikai nustatė, kad buvo lūžęs šonkaulis. Sekančią dieną, t.y. 2025-11-10 atvyko sūnus V. V. Pasisveikindamas apsikabino. Ji pajuto skausmą nuo vakarykščio šono sumušimo. Sūnus tą irgi suprato. Jis pažiūrėjo į A. K., tačiau nieko jam nesakė. A. K. liepė duoti sūnui pinigų, kad šis parneštų alkoholio. Sūnui parvežus alkoholio, jie visi kartu truputį išgėrė. Sūnus pradėjo A. K. priekaištauti ir teirautis, kodėl ji yra mušama. A. K. įpyko, prasidėjo žodinis konfliktas ir apsistumdymas. Pamačius tokį vaizdą, ji pradėjo priekaištauti A. K. dėl tokio elgesio. Tada A. K. ranka trenkė jai į veido sritį, nuo ko prie akies atsirado mėlynė. Sūnus pradėjo ją ginti, todėl apsistumdymas su A. K. vyko toliau. Abiem nurimus, A. K. dar išgėrė degtinės. Tada supykęs paėmė virtuvėje buvusią medinę kėdę ir paleido į jos su sūnumi pusę. Pateikė jai į koją. Nuo smūgio jautė skausmą. Vėliau medikai nustatė, kad buvo skilę du kaulai. Į medikus iškart nesikreipė, nes dar tikėjo, kad skausmas praeis, be to, bijojo, jog A. K. kerštaus dėl pranešimo apie patirtus smūgius. Todėl tik po savaitės kreipėsi pagalbos ir ieškojosi kitos gyvenamosios vietos. 2025-11-20, apie 14 val., kreipėsi į Šakių ligoninės priėmimą. Po detalios apžiūros buvo nustatyta dešinės pusės šonkaulio lūžimas, dešinės pusės hidrotoraksas, dešinio šeivikaulio proks., galo lūžimas, galvos veido ir pilvo sumušimas. Prie ikiteisminio tyrimo pateikė medicinos dokumentų išrašus. Bijo kaltinamojo. Nors ji buvo išėjusi gyventi kitur, A. K. ją susirado ir liepė gyventi kartu. Todėl jo klauso ir jie vėl kartu. Jo bijo. Jis gali vėl smurtauti, nes būna žiaurus ir neprognozuojamas. Nori, kad teismas uždraustų A. K. ją persekioti, duotų jai ramybę.

7. 2025-11-20 Marijampolės AVPK Šakių PK pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, iš kurio matyti, kad 2025-11-20, apie 14.14 val., iš Marijampolės AVPK gautas pranešimas, kad į Šakių ligoninės priėmimo skyrių kreipėsi V. L. Pirminiais duomenimis, V. L. sumušė pažįstamas asmuo. Aiškinantis aplinkybes nustatyta, kad 2025-11-10, apie 18 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažįstamas A. K. gim. (duomenys neskelbtini), ją sumušė išgertuvių metu - kartą su kėde trenkė į dešinės kojos blauzdą, kumščiu trenkė į kairės pusės skruostą ir kojos keliu spyrė į dešinės pusės juosmenį. VšĮ „Šakių ligoninė“ priėmimo skyriuje V. L. nustatytas vieno šonkaulio lūžis, šeivikaulio viršutinės dalies lūžis (b.l. 6).

8. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad V. L. pateikė medicininių dokumentų išrašus apie tai, kad 2025-11-20 ji kreipėsi į VšĮ ,,Šakių ligoninė“, kur jai buvo diagnozuota: politrauma, D. pusės X šonkaulio lūžimas, d. pusės hidrotaraksas, dešinio šeivikaulio proks. galo lūžimas, galvos, veido ir pilvo sumušimas (b.l. 30-33).

9. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 2618/2025(02), iš kurios matyti, kad V. L. konstatuota poodinė kraujosruva dešiniame kelyje, dešinio X-o šonkaulio ir dešinio šeivikaulio lūžiai, padaryti kietais, bukais daiktais, dviem ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nuodytais laiku ir aplinkybėmis. Dėl dešinio X-o šonkaulio ir dešinio šeivikaulio lūžių nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai griuvimui iš savo ūgio ant lygaus paviršiaus nebūdingi ( b. l. 36-38).

10. Valstybės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2618/2025(02) (koreguota), iš kurios matyti, kad V. L. konstatuota poodinė kraujosruva kairiame skruoste, dešinėje blauzdoje, dešinio X-o šonkaulio ir dešinio šeivikaulio lūžiai, padaryti kietais, bukais daiktais, dviem ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Dėl dešinio X-o šonkaulio ir dešinio šeivikaulio lūžių nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai griuvimui iš savo ūgio ir aukščio ant lygaus paviršiaus nebūdingi. Kadangi ankstesnėje specialisto išvadoje Nr. G2618/2025(02) rasta techninių klaidų - neužfiksuota poodinė kraujosruva kairiame skruoste, nurodyta poodinė kraujosruva dešiniame kelyje, o turėjo būti dešinėje blauzdoje. Dėl to išvada koreguota ( b.l.39-41).

11. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. pG121/2026(02), iš kurios matyti, kad V. L. konstatuotas dešinio X-o šonkaulio lūžis galėjo būti padarytas tiek spiriant tiek koja, tiek smūgiuojant ranka, tiek ir kietu, buku daiktu ( b.l.44-45).

12. Akistatos tarp A. K. ir nukentėjusiosios V. L. protokolu, iš kurio matyti, kad šio procesinio veiksmo metu esminių prieštaravimų pašalinti nepavyko, nukentėjusioji V. L. liko prie savo duotų parodymų, kad 2025 m. lapkričio 9 d., po konflikto su A. K., pajuto smūgį į nugarą, nuo kurio ji pargriuvo kambaryje, daugiau asmenų namuose be jos ir A. K. nebuvo. A. K. liko prie savo anksčiau duotų parodymų ir parodė, kad jis V. L. nesmūgiavo, nes po konflikto su sugyventine liko virtuvėje prie viryklės (b. l. 69-70).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

13. Tokiu būdu, kaltinamajam, slegiamam neginčytinos įrodymų naštos, iš esmės pripažinus jam inkriminuotų veiksmų atlikimą ir ištyrus bylos įrodymus teisme, neginčytinai nustatyta ir įrodyta, kad A. K. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui: 2025 m. lapkričio 9 d., apie 21 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, priklausančio S. K., virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį savo sugyventinei V. L. į nugarą, tuo padarydamas jai dešinės pusės dešimto šonkaulio lūžį, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Be to, A. K. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariu: 2025 m. lapkričio 10 dienos vakare, tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, priklausančio S. K., virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia trenkė ne mažiau kaip vieną kartą delnu savo sugyventinei V. L. į veidą, metė į sugyventinę medinę kėdę, padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą kairiame skruoste, kraujosruvą dešinės blauzdos viršutiniame trečdalyje su šeivikaulio viršutinės dalies lūžiu, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamojo parodymai duoti teisme, nukentėjusiosios ir liudytojo V. V. parodymai bei bylos rašytinė medžiaga sudaro logišką ir nuoseklią, vieni kitus papildančių įrodymų grandinę. Jie patvirtina kaltinamąjį padarius jam inkriminuotas dvi nusikalstamas veikas. Jos kvalifikuotos tinkamai, kadangi pilnai atitinka šio nusikaltimo požymius. Nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp kaltinamojo atliktų smurtinių veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu ir šiais veiksmais sukeltų pasekmių – nesunkaus sveikatos sutrikdymo abiem inkriminuotais atvejais. Veikos pagrįstai kvalifikuotos kaip dvi savarankiškos ir baigtos. Pagrįstai inkriminuotas veiką kvalifikuojantis požymis – nesunkaus sveikatos sužalojimo padarymas šeimos nariui.

IV. Bausmės skyrimas

14. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), atsižvelgia į įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

15. Nors A. K. anksčiau buvo teistas, tačiau jo teistumas išnykęs. Yra baustas administracine tvarka. Yra nedirbantis. Jis kaltinamas dviejų tyčinių baigtų nusikaltimų padarymu, kurie įstatymo priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nors kaltinamasis savo kaltę teisme pripažino, teismas to nelaiko jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi kaltinamasis tai padarė tik slegiamas įrodymų naštos, nebuvo nuoširdus. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis abiejose veikose pripažįstama tai, kad abi nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

16. Teismas, įvertinęs nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikaltimus bei jas įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad kaltinamajam už kiekvieną iš įvykdytų veikų skirtinos terminuoto laisvės atėmimo bausmės, kaip vienintelės numatytos sankcijoje. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo pagrindų teismas nenustatė. Bausmių už kiekvieną iš veikų dydis, nesant atsakomybę lengvinančių ir esant vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, parinktinas didesnis už sankcijos minimumą.

17. Kadangi A. K. įvykdė dvi nusikalstamas veikas, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu. Taikant dalinį sudėjimą, prie griežtesnės iš bausmių iš dalies pridėtina didesnė nei minimali bausmės dalis, taip siekiant užtikrinti galutinės subendrintos bausmės proporcingumą už padarytų veikų visetą.

18. Kadangi atliktas pilnas įrodymų tyrimas, BK 64¹ straipsnio nuostatos netaikytinos. ir bausmė kiekvienam iš kaltinamųjų mažintina trečdaliu.

19. Už veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarymą, sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas iki 5 metų. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teismas sprendžia, kad kaltinamasis dar gali būti probuojamas, t.y., taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, taikant jam probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros užtikrinimo principą, kad jo priežiūra būtų pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių, bei minimalios intervencijos ir proporcingumo principą, kad proporcingų ir veiksmingų priemonių taikymas probuojamajam pataisos procese neapribojant jo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina probacijos tikslui pasiekti. Todėl jo atžvilgiu išimties tvarka dar taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos – laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas paskiriant griežtus įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72¹ straipsnyje, kurie sulaikytų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

20. Civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškusi 459,49 Eur civilinį ieškinį dėl V. L. gydymo išlaidų atlyginimo. Civilinis ieškinys tenkintinas pilnai. Teismas nustatė, kad kaltinamojo kaltais veiksmais nukentėjusioji buvo sužalota ir jos gydymui valstybės įgaliota institucija patyrė nurodytas išlaidas. Išlaidos įrodytos rašytiniais įrodymais, ieškinio dalykas ir pagrindas nustatyti ir įrodyti analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus. Todėl iš kaltinamojo civilinio ieškovo naudai priteistina nurodyta suma (BPK 115 straipsnis, CK 6.263 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą (2025-11-09 veika) ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą (2025-11-10 veika) ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu – prie griežtesnės bausmės pridėti dalį švelnesnės bausmės ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems), įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo nesilankyti nukentėjusiosios V. L. faktinėse (tame tarpe ir laikinose) gyvenamosiose vietose, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72¹ straipsnyje, ir visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigoti A. K. gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. L. bei nesiartinti prie jos arčiau nei 5 (penkių) metrų atstumu.

A. K. skirtas kardomąsias (rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios) iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti.

Civilinį ieškinį tenkinti pilnai. Iš A. K. civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisti 459,49 eurų V. L. gydymo išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.