- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-10
- Bylos Nr.
- A-492-821/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00120-2024-4
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Iveta Pelienė (pran.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- A. Č.
- Atsakovas
- Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
- Trečiasis asmuo
- A. P.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Č. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. P.) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. Č. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2023 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 3R-1275 (2.13-1.E) „Dėl A. Č. 2023-12-04 skundo“ (toliau – ir Sprendimas) ir perduoti skundą Inspekcijai nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu Sprendimu Inspekcija atsisakė nagrinėti jo 2023 m. gruodžio 2 d. skundą dėl skundžiamo asmens A. P. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Statybos inspekcija) pateiktų nuotraukų, nors pati Inspekcija pripažino, jog pateiktose nuotraukose asmeniniais tikslais yra tvarkomi pareiškėjo asmens duomenys. Inspekcija jau ne kartą savo sprendimuose yra nustačiusi, kad trečiasis suinteresuotas asmuo neteisėtai tvarko pareiškėjo asmens duomenis ir yra davęs nurodymą nustatyti, jog vaizdo stebėjimas apimtų tik trečiojo suinteresuoto asmens valdomą sklypo dalį. Trečiasis suinteresuotas asmuo, neturėdamas jokių teisių į pareiškėjui nuosavybės teise priklausančią aikštelę, ją fotografavo ir filmavo. Trečiojo suinteresuoto asmens 2021 m. birželio 3 d. padarytos nuotraukos, pateiktos Statybos inspekcijai, buvo padarytos be pareiškėjo sutikimo, siekiant jį sukompromituoti. Nuotraukose aiškiai matoma pareiškėjo valdomo sklypo dalis, nekilnojamasis turtas, automobiliai su valstybiniais numeriais ir kiti objektai. Pareiškėjo teigimu, Statybos inspekcijai pateiktos nuotraukos patvirtina, jog trečiasis suinteresuotas asmuo, pateikę Statybos inspekcijai skundą dėl pareiškėjo, jo (pareiškėjo) asmens duomenis tvarkė be teisėto pagrindo. Pareiškėjas prašė atsakovo ištirti skundžiamo asmens veiksmus dėl besitęsiančio pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo ir imtis teisinių priemonių, kad tai nesitęstų, tačiau atsakovas be teisėto pagrindo pareiškėjo skundo nenagrinėjo.
Pareiškėjas pažymėjo, kad nors trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcijai teigė, jog visos telefonu darytos nuotraukos yra pašalintos iš visų įrenginių, tačiau, pareiškėjo teigimu, nuotraukos ir toliau be teisėto pagrindo saugomos ir tvarkomos. Pareiškėjas nesutiko su Inspekcijos Sprendime padaryta išvada, kad trečiasis suinteresuotas asmuo pareiškėjo asmens duomenis tvarko savo ūkinei ir asmeninei veiklai, kuriai 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) nuostatos netaikomas. Pareiškėjo vertinimu, pagal Inspekcijai suteiktą kompetenciją ji skundo priėmimo metu turėjo galimybė įvertinti atsakovo turimą ir viešai prieinamą informaciją apie skundžiamą asmenį, tačiau to nepadarė. Trečiasis suinteresuotas asmuo, tvarkantis pareiškėjo asmens duomenis, yra juridinis asmuo, sklypo dalyje turintis įmonę, tvarkantis kitų savo sklypo dalyje besilankančių ir verslą vykdančių asmenų, besinaudojančių vaikų žaidimo kambario-centro paslaugomis, duomenis, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo neturėtų būti įvardijamas kaip fizinis asmuo.
Atsiliepimas
Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
Atsakovas nurodė, kad jis ginčijamą Sprendimą priėmė pagal teisės aktais suteiktą kompetenciją. Inspekcija nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo 2023 m. spalio 1 d. kreipėsi į Statybos inspekciją kaip fizinis asmuo, siekdamas informuoti apie pareiškėjo galbūt vykdomą savavališką pastato rekonstrukciją, t. y. siekiant ginčo nuotraukomis, darytomis 2021 metais, įrodyti galbūt padarytą pažeidimą. Taip pat skundžiamos nuotraukos trečiojo suinteresuoto asmens (kaip fizinio asmens) 2021 m. birželio 29 d. buvo pateiktos ir Klaipėdos rajono savivaldybei kaip įrodymas dėl galbūt neteisėto kelio ženklo naudojimo. Inspekcija pagal pateiktus duomenis vertino, kad trečiasis suinteresuotas asmuo pareiškėjo skundžiamus veiksmus atliko veikdamas kaip fizinis, o ne juridinis asmuo.
Atsakovas pažymėjo, kad Inspekcijai pateiktoje medžiagoje nebuvo nustatyta duomenų, jog trečiasis suinteresuotas asmuo panaudojo pareiškėjo nurodytus duomenis profesinei ar komercinei veiklai. Šiuo atveju trečiojo suinteresuoto asmens veiksmai siejami su namų ūkio išimtimi ir tokiam asmens duomenų tvarkymui BDAR nėra taikomas.
Atsakovo teigimu, Inspekcija Sprendime detaliai išdėstė pareiškėjo skunde Inspekcijai nurodytus faktus ir aplinkybes, taip pat pateikė administracinio sprendimo teisinį pagrindą – BDAR nuostatas, numatančias atvejus, kai BDAR netaikomas, ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) nuostatas, kurių pagrindu pareiškėjo skundą atsisakė nagrinėti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. P. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad į Statybos inspekciją kreipėsi kaip fizinis asmuo, turėdamas tikslą informuoti ją apie pareiškėjo galbūt daromą teisės pažeidimą – vykdomą neteisėtą (neturint statybą leidžiančio dokumento) pastato rekonstrukciją ir (ar) atliekant kitus pastato remonto darbus. Pateiktos informacijos pagrindu Statybos inspekcija konstatavo savavališkos statybos faktą. Ginčo nuotraukos buvo pateiktos ir Klaipėdos rajono savivaldybei kaip įrodymas dėl galbūt neteisėtai pareiškėjo naudojamo kelio ženklo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo neturėjo tikslo rinkti, saugoti, naudoti, viešai platinti užfiksuotus pareiškėjo duomenis, kaip ir neturėjo tikslų šių duomenų naudoti profesinei ar komercinei veiklai. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, nuotraukų, rodančių galbūt padarytą teisės pažeidimą, pateikimas Statybos inspekcijai ir (ar) savivaldybei nelaikytinas duomenų rinkimu komerciniais ar profesiniais tikslais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo laikėsi pozicijos, kad Inspekcija pagrįstai konstatavo, jog trečiasis suinteresuotas asmuo ginčo nuotraukose pareiškėjo asmens duomenis tvarkė asmeniniais tikslais, siekdamas įrodyti galbūt padarytą teisės pažeidimą, nesant jokio ryšio su profesine ar komercine veikla, todėl teisingai įvertino, kad analizuojamu atveju BDAR nėra taikomas, ir pareiškėjo skundą pagrįstai atsisakė nagrinėti.
II.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. Č. skundą ir trečiojo suinteresuoto asmens naudai priteisė iš pareiškėjo 450 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teismas pažymėjo, kad šioje byloje ginčas iš esmės yra susijęs su trečiojo suinteresuoto asmens kreipimusi į Statybos inspekciją ir keturių nuotraukų pateikimu minėtai institucijai. Trečiasis suinteresuotas asmuo 2023 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi su skundu į Statybos inspekciją dėl E. Č. pastatų nelegalios statybos. Trečiasis suinteresuotas asmuo 2023 m. spalio 1 d. pateikė Statybos inspekcijai informacijos papildymą ir prie skundo, kaip priedus, pateikė dvi nuotraukas ir dvi „Google Maps“ nuotraukas. Dėl minėtų nuotraukų pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją, kad būtų atliktas tyrimas dėl jo asmens duomenų pažeidimo.
Teismas nurodė, kad Inspekcija byloje neginčijo, jog minėtos nuotraukos yra susijusios su pareiškėjo asmens duomenimis (jo valdomo žemės sklypo dalimi, jam priklausančiu automobiliu), tačiau iš trečiojo suinteresuoto asmens pateikto skundo ir informacijos papildymo matyti, kad į Inspekciją trečiasis suinteresuotas asmuo kreipėsi kaip fizinis asmuo, t. y. kaip fizinio asmens V. M. įgaliotas atstovas. Tiek skunde, tiek jo papildyme nėra jokių duomenų, kad trečiasis suinteresuotas asmuo į Statybos Inspekciją kreipėsi kaip juridinis asmuo (ar jo atstovas).
Teismas sutiko su atsakovo išvada, kad trečiasis suinteresuotas asmuo į Statybų inspekciją kreipėsi ne kaip juridinis asmuo, o kaip fizinis asmuo, siekdamas minėtą instituciją informuoti apie pareiškėjo galbūt vykdomus savavališkus pastato statybos darbus, nuotraukas pateikdamas kaip pažeidimų įrodymą. Iš bylos duomenų matyti, jog trečiojo suinteresuoto asmens skunde nurodyti pažeidimai iš esmės pasitvirtino, dėl to Statybų inspekcija pareiškėjui 2023 m. gruodžio 11 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-231211-00101. Taip pat minėtos nuotraukos trečiojo suinteresuoto asmens 2021 m. birželio 29 d. buvo pateiktos ir Klaipėdos rajono savivaldybei, taip pat kaip įrodymas dėl galbūt neteisėto kelio ženklo naudojimo.
Teismas sprendė, kad Inspekcija Sprendime pagrįstai konstatavo, jog skundžiami trečiojo suinteresuoto asmens veiksmai (nuotraukų pateikimas Statybos inspekcijai) yra siejami su namų ūkio išimtimi ir šiuo konkrečiu atveju tokiam asmens duomenų tvarkymui BDAR pagal jame nurodytas išimtis (BDAR 2 straipsnio 1 dalis, BDAR preambulės 18 punktas) nėra taikomas, todėl Sprendimu pagrįstai ir teisėtai pareiškėjo skundą atsisakė priimti ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, kai skunde nurodytų aplinkybių ar jų dalies tyrimas nepriklauso priežiūros institucijos kompetencijai.
Teismo vertinimu, net ir sutinkant su pareiškėjo skundo argumentais dėl to, kad Inspekcija turėjo atlikti pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių tyrimą, šioje byloje skundžiamo Sprendimo panaikinimas ir atsakovo įpareigojimas iš naujo spręsti klausimą, kai visiškai aiškus materialinio teisinio santykio pasibaigimo faktinis bei teisinis pagrindai, būtų formalus teisingumo vykdymas, nederantis su teismo pareiga užtikrinti teisėtumą viešosios teisės reguliuojamuose teisiniuose santykiuose, laikantis proceso ekonomiškumo ir operatyvumo reikalavimų.
Teismas dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su kitų jo pateiktų prašymų Inspekcijoje neišnagrinėjimu, pažymėjo, kad Inspekcijos nagrinėjami kiti du pareiškėjo skundai: 1) 2022 m. gegužės 22 d. skundas ir Klaipėdos rajono savivaldybės persiųstas pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 5 d. skundo papildymas dėl galbūt neteisėtai vykdomo vaizdo stebėjimo; 2) 2023 m. vasario 19 d. skundas dėl galbūt pažeistos teisės susipažinti su asmens duomenimis. Teismas akcentavo, kad šie pareiškėjo skundai ir dėl jų nurodyti argumentai nėra susiję su šioje byloje skundžiamu Sprendimu.
III.
Pareiškėjas A. Č. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visiškai, bei priteisti pareiškėjui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, turėtas visose instancijose, o trečiajam suinteresuotam asmeniui nepriteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjas nurodo, kad nei atsakovas savo Sprendime, nei pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės, nes neteisingai nustatė skundžiamus trečiojo suinteresuoto asmens veiksmus. Pareiškėjas pažymi, kad jis kaip neteisėtus trečiojo suinteresuoto asmens veiksmus nurodė aplinkybę, jog nuotraukos su pareiškėjo asmens duomenimis, darytos 2021 metais ir 2021 m. birželio 29 d. pateiktos Klaipėdos rajono savivaldybei kaip įrodymas dėl galbūt neteisėto kelio ženklo naudojimo, buvo trečiojo suinteresuoto asmens saugomos nuo jų pateikimo savivaldybei iki tol, kai jos 2023 m. spalio 1 d. buvo pateiktos Statybos inspekcijai. Pareiškėjas neginčija, kad minėtoms nuotraukoms, padarytoms 2021 metais siekiant įrodyti teisės pažeidimą, BDAR netaikomas, tačiau po tokių nuotraukų pateikimo institucijai jos turėjo būti sunaikintos ir trečiasis suinteresuotas asmuo nebeturėjo teisinio pagrindo jų saugoti, todėl ir neturi teisinio pagrindo jas panaudoti kitiems atvejams.
Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad trečiasis suinteresuotas asmuo neturėjo teisės ginčo nuotraukų saugoti savo įrenginiuose dvejus metus ir tris mėnesius iki jų pateikimo Statybos inspekcijai. Trečiasis suinteresuotas asmuo ginčo nuotraukas galėjo saugoti tik iki 2021 m. birželio 29 d., t. y. iki kol nuotraukas pateikė savivaldybei, kuri jas su pareiškimu perdavė nagrinėti policijai.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, BDAR 5 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, jog būtų laikomasi šio straipsnio 1 dalies nuostatų (asmens duomenų tvarkymo principų), ir turi sugebėti tai įrodyti. Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo ne tik, kad nesugebėjo įrodyti, jog laikėsi asmens duomenų tvarkymo principų, bet ir patvirtino, jog jų nesilaikė, nes 2021 metų nuotraukas saugojo ilgiau nei buvo būtina dėl jų padarymo tikslo. Pažeidus nurodytus tikslus, BDAR nuostatos taikomos besąlygiškai ir be išlygų, todėl atsakovas privalėjo priimti pareiškėjo 2023 m. gruodžio 2 d. skundą, jį išnagrinėti ir priimi dėl jo sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Atsakovo teigimu, pareiškėjas neginčija, kad ginčo nuotraukoms padaryti ir tvarkyti 2021 metais, siekiant įrodyti galbūt padarytą pažeidimą, BDAR netaikomas, nes tai atitinka BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punkte įtvirtintą išimtį. Pareiškėjas, teigdamas, kad BDAR nurodyta išimtis taikoma tik nuotraukų padarymui ir jų pateikimui, tačiau po tokių nuotraukų pateikimo institucijai, kuri tiria pažeidimus, nuotraukos turi būti sunaikintos ir jų asmuo nebeturi teisinio pagrindo saugoti, per siaurai aiškina BDAR nustatytą namų ūkio išimties taikymą.
Atsakovas nurodo, kad Sprendime buvo pažymėta, jog trečiasis suinteresuotas asmuo tiek į Klaipėdos rajono savivaldybę, tiek į Statybų inspekciją kreipėsi kaip fizinis asmuo, siekdamas informuoti ir įrodyti galbūt padarytus pareiškėjo pažeidimus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo ginčo nuotraukas būtų panaudojęs komerciniams tikslams ar profesinei veiklai.
Pareiškėjas pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui vaizdo įrašą, kurį prašo pridėti prie bylos, nes jis, pareiškėjo teigimu, paneigia šioje byloje atsakovo išdėstytą poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2023 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. 3R-1275 (2.13-1.E) „Dėl A. Č. 2023-12-04 skundo“, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundą, pagrįstumo ir teisėtumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. gruodžio 4 d. elektroniniu paštu Inspekcijai pateikė skundą, kuriame nurodė, jog 2023 m. lapkričio 10 d. iš Statybos inspekcijos gavo trečiojo suinteresuoto asmens Statybos inspekcijai 2023 m. spalio 1 d. pateikto skundo kopiją su nuotraukomis, kuriose matosi pareiškėjo valdoma sklypo dalis, nekilnojamasis turtas, automobiliai su valstybiniais numeriais. Pareiškėjas skunde nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo be teisėto pagrindo tvarko pareiškėjo ir jo šeimos asmens duomenis, todėl prašė Inspekcijos ištirti trečiojo suinteresuoto asmens veiksmus.
Pareiškėjas dėl Inspekcijos Sprendimo panaikinimo su skundu kreipėsi į teismą, kuriame teigė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo be teisėto pagrindo tvarko pareiškėjo asmens duomenis; trečiasis suinteresuotas asmuo 2021 metais darytas nuotraukas panaudojo ne tik 2021 m. birželio 29 d. pateikdamas skundą Klaipėdos rajono savivaldybei dėl kelio ženklo, tačiau ginčo nuotraukas toliau saugojo ir jas panaudojo 2023 m. spalio 1 d. skundui Statybos inspekcijai dėl savavališkos statybos; pareiškėjas nesutiko su Inspekcijos vertinimu, kad ginčo nuotraukos buvo padarytos trečiojo suinteresuoto asmens, kaip fizinio asmens, tvarkant savo ūkinę ir asmeninę veiklą, todėl teigė, kad buvo nepagrįstai taikyta BDAR įtvirtina išimtis.
Pirmosios instancijos teismas sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, sutikdamas su Inspekcijos Sprendime pateikta pozicija, kad skundžiami trečiojo suinteresuoto asmens veiksmai (nuotraukų pateikimas Statybos inspekcijai) yra siejami su namų ūkio išimtimi ir šiuo konkrečiu atveju tokiam asmens duomenų tvarkymui BDAR pagal jame nurodytas išimtis nėra taikomas; pirmosios instancijos teismas pažymi, kad net ir sutinkant su pareiškėjo skundo argumentais dėl to, jog Inspekcija turėjo atlikti pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių tyrimą, tačiau šioje byloje skundžiamo Sprendimo panaikinimas ir atsakovo įpareigojimas iš naujo spręsti klausimą, kai visiškai aiškus materialinio teisinio santykio pasibaigimo faktinis ir teisinis pagrindai, būtų tik formalus teisingumo vykdymas, neatitinkantis proceso ekonomiškumo ir operatyvumo reikalavimų.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes jis (pareiškėjas) trečiojo suinteresuoto asmens veiksmų neteisėtumą grindė tuo aspektu, jog nuotraukos su pareiškėjo asmens duomenimis, trečiojo suinteresuoto asmens padarytos 2021 metais ir 2021 m. birželio 29 d. pateiktos Klaipėdos rajono savivaldybei kaip įrodymas dėl galbūt neteisėto kelio ženklo naudojimo, ir toliau trečiojo suinteresuoto asmens buvo saugomos iki 2023 m. spalio 1 d., kai minėtos nuotraukos vėl buvo panaudotos pateikiant skundą Statybos inspekcijai dėl savavališkos statybos; pareiškėjas akcentuoja, kad jis neginčija, jog ginčo nuotraukoms, padarytoms 2021 metais ir 2021 m. birželio 29 d. pateiktoms Klaipėdos rajono savivaldybei, BDAR netaikomas, tačiau po tokių nuotraukų institucijai pateikimo, minėtos nuotraukos turėjo būti sunaikintos ir trečiasis suinteresuotas asmuo nebeturėjo teisinio pagrindo jas saugoti bei naudoti 2023 metais, skundžiant pareiškėją Statybos inspekcijai.
Pareiškėjas pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui vaizdo įrašą, kuriame nufilmavo save kalbantį telefonu su Inspekcijos darbuotoja dėl BDAR nuostatų taikymo ir kuris, pareiškėjo teigimu, paneigia šioje byloje atsakovo išdėstytą poziciją. Pareiškėjas prašo šį įrodymą pridėti prie bylos.
Vertindama pareiškėjo pateiktą naują įrodymą, teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ABTĮ 142 straipsnio 3 dalies nuostatas ir siekdama visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti bylą, nutaria pridėti prie bylos medžiagos pareiškėjo pateiktą naują įrodymą.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas.
Inspekcija ginčijamu Sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, vadovaudamasi ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir BDAR 57 straipsnio 4 punktu, nustačiusi, kad pareiškėjo skunde skundžiami trečiojo suinteresuoto asmens veiksmai siejami su namų ūkio išimtimi ir šiuo konkrečiu atveju tokiam asmens duomenų tvarkymui BDAR nėra taikomas, dėl to Inspekcija neturi įgaliojimų nagrinėti pareiškėjo skundą ir atsisako jį nagrinėti kaip akivaizdžiai nepagrįstą.
Pagal BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punktą, BDAR netaikomas asmens duomenų tvarkymui, kai duomenis (taip pat ir vaizdo duomenis) tvarko fizinis asmuo, užsiimdamas išimtinai asmenine ar namų ūkio veikla. BDAR preambulės 18 punkte nustatyta, kad „šis reglamentas netaikomas tais atvejais, kai asmens duomenis fizinis asmuo tvarko vykdydamas grynai asmeninę ar namų ūkio priežiūros veiklą ir nesusiedamas to su profesine ar komercine veikla. Asmeninę ar namų ūkio priežiūros veiklą gali sudaryti, be kita ko, susirašinėjimas ir adresų saugojimas arba naudojimasis socialiniais tinklais ir internetinė veikla, vykdoma atliekant tokią veiklą. Tačiau šis reglamentas taikomas duomenų valdytojams arba duomenų tvarkytojams, kurie suteikia priemones asmens duomenų tvarkymui, vykdant tokią asmeninę ar namų ūkio priežiūros veiklą“.
Europos Sąjungos Teisingumo teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, kad asmens duomenų tvarkymas patenka į Direktyvos 95/46 3 straipsnio 2 dalies antros įtraukos taikymo sritį, tik jei jį duomenų tvarkytojas atlieka išimtinai asmeninėje ar namų ūkio sferoje. Pasak ESTT, ši nuostata turi būti aiškinama griežtai. Griežto aiškinimo taikytinumą patvirtina ir pati šios nuostatos formuluotė, pagal kurią iš Direktyvos 95/46 taikymo srities pašalintas duomenų tvarkymas, atliekamas užsiimant ne paprastai asmenine ar namų ūkio veikla, bet „tik“ asmenine ir namų ūkio veikla (žr., pvz., ESTT 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo bylos F. Ryneš (C-212/13) 29–30 p.).
ESTT taip pat yra nurodęs, jog Direktyvos 95/46 3 straipsnio 2 dalies antrą įtrauką reikia aiškinti kaip numatančią tik tokią veiklą, kuria privatūs asmenys užsiima, neperžengdami privataus ar šeimos gyvenimo ribų; veikla negali būti laikoma tik asmenine ar namų ūkio veikla, kaip tai suprantama pagal minėtą nuostatą, kai ja siekiama suteikti prieigą prie asmens duomenų neapibrėžtam asmenų ratui arba kai tokia veikla, kad ir iš dalies, apima viešąją erdvę ir todėl yra nukreipta į duomenis tvarkančio asmens privačios sferos išorę (žr., pvz., ESTT 2018 m. liepos 10 d. sprendimo byloje Jehovan todistajat – uskonnollinen yhdyskunta, C25/17, 42 p., 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimo Lindqvist, C-101/01, 47 p.; 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimo Satakunnan Markkinapörssi ir Satamedia, C-73/07, 44 p., 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo Ryneš, C-212/13, 31 ir 33 p.).
Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus duomenis, yra pagrindas sutikti su Inspekcijos išvada, kuriai pritarė pirmosios instancijos teismas, kad ginčo nuotraukos, kuriose yra pareiškėjo asmens duomenų (fiksuota pareiškėjo valdomo žemės sklypo dalis, jam priklausantys automobiliai), trečiojo suinteresuoto asmens buvo pateiktos Statybos inspekcijai kaip fizinio asmens, t. y. kaip V. M. įgalioto atstovo, siekiant pagrįsti Statybos inspekcijai pateiktą skundą dėl galbūt pareiškėjo atliktos savavališkos statybos.
Teisėjų kolegija, vertindama šiuos pareiškėjo argumentus, atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos rajono savivaldybei (2021 m. birželio 29 d.) ir Statybos inspekcijai (2023 m. spalio 1 d.) trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė tas pačias, 2021 m. birželio 3 d. darytas, nuotraukas. Šių nuotraukų panaudojimo tikslas iš esmės yra vienodas – informuoti institucijas apie pareiškėjo galbūt padarytus teisės pažeidimus. Abiem atvejais ginčo nuotraukas trečiasis suinteresuotas asmuo institucijoms pateikė, užsiimdamas išimtinai tik namų ūkio veikla, t. y. veikdamas kaip fizinis asmuo, o tai reiškia, kad abiem atvejais asmens duomenų tvarkymui BDAR nėra taikomas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo ginčo nuotraukas panaudojo daugiau nei vieną kartą (ir šias nuotraukas saugojo savo įrenginiuose), niekaip nekeičia fakto, jog nuotraukos buvo panaudos ir / ar saugomos fizinio asmens namų ūkio tikslams, nesusijusiems su profesine ar komercine veikla, dėl to BDAR nuostatos tokiam nuotraukų pateikimui ir saugojimui netaikomos.
Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatytos aplinkybės, jog BDAR nuostatos trečiojo suinteresuoto asmens pateiktoms ginčo nuotraukoms nėra taikomos, nepaneigia pareiškėjo į bylą pateiktas vaizdo įrašas, kuriame jis nufilmavo save kalbantį telefonu su Inspekcijos darbuotoja dėl BDAR nuostatų taikymo. Pareiškėjas skambino į Inspekciją, prašydamas jam suteikti konsultaciją ir užduodamas Inspekcijos darbuotojai bendro pobūdžio klausimus, susijusius su BDAR nuostatų (ne)taikymu. Inspekcijos darbuotojos pareiškėjui pateikti atsakymai į pareiškėjo užduotus bendro pobūdžio klausimus nevertintini kaip Inspekcijos procesinis sprendimas šioje konkrečioje situacijoje. Kiekviena situacija yra individuali ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje.
Nustačius aplinkybę, kad pareiškėjo skundžiami trečiojo suinteresuoto asmens veiksmai yra siejami su namų ūkio išimtimi ir dėl to nepatenka į BDAR taikymo sritį, pareiškėjo skundas, kuriuo buvo prašoma imtis teisinių priemonių, kad nebebūtų tęsiamas neteisėtas pareiškėjo asmens duomenų tvarkymas, negalėtų būti tenkinamas ir turėtų būti atmestas. Todėl, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išreikšta pozicija, kad net ir vertinant, jog Inspekcija turėjo atlikti pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių tyrimą (t. y. išnagrinėti skundą iš esmės, o ne atsisakyti jį nagrinėti), tačiau šiuo konkrečius atveju skundžiamo Inspekcijos Sprendimo panaikinimas ir atsakovo įpareigojimas iš naujo spręsti klausimą, kai visiškai aiškus materialinio teisinio santykio pasibaigimo faktinis bei teisinis pagrindai, būtų formalus teisingumo vykdymas, nederantis su teismo pareiga užtikrinti teisėtumą viešosios teisės reguliuojamuose teisiniuose santykiuose, laikantis proceso ekonomiškumo ir operatyvumo reikalavimų (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1534-415/2021).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas (ABTĮ 56 str. 7 d.) ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą dėl Inspekcijos Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.
Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skundžiamo Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Atsisakius tenkinti pareiškėjo skundą, pareiškėjas neįgijo teisės į proceso išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 punktą, todėl jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. Č. apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.