- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-16
- Bylos Nr.
- eA-2287-1047/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02988-2023-0
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Virginija Volskienė, Beata Martišienė (pran.)
- Pareiškėjas
- Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Šiaulių, Telšių apskrityse, Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovas Šiaulių ir Telšių apskrityse
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybės taryba
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės (pranešėja), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Šiaulių ir Telšių apskrityse prašymą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovas Šiaulių ir Telšių apskrityse (toliau – ir Vyriausybės atstovas) kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2023 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. T-31 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato sudarymo“ (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:
Šiaulių miesto savivaldybės taryba Sprendimo 1 punktu nusprendė sudaryti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos darinį – Tarybos ir mero sekretoriatą (toliau – ir Sekretoriatas), o Sprendimo 2 punktu patvirtino Sekretoriato nuostatus, kurie reglamentuoja Sekretoriato uždavinius, funkcijas, teises ir veiklos organizavimo tvarką (toliau – ir Nuostatai).
Nuo 2023 m. balandžio 1 d. galiojančioje Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) redakcijoje nebeliko anksčiau galiojusių nuostatų dėl tarybos ir mero sekretoriato. Įstatymų leidėjas vietoje tarybos ir mero sekretoriato VSĮ įtvirtino tarybos posėdžio sekretoriaus (-ių) pareigybę ir specialų jo statusą bei funkcijas.
Pareiškėjas 2023 m. spalio 5 d. teikimu Nr. TR5 29-(5.5E) „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2023 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. T-31 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato sudarymo“ (toliau – ir Teikimas) Šiaulių miesto savivaldybės tarybai pasiūlė svarstyti Tarybos Sprendimo panaikinimo klausimą. Artimiausias savivaldybės tarybos posėdis įvyko 2023 m. lapkričio 9 d., tačiau jame nebuvo svarstomas klausimas dėl Sprendimo pakeitimo.
Šiaulių miesto savivaldybės meras 2023 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. S-4279 „Dėl 2023-10-05 teikimo Nr. TR5-29-(5.5E) įvykdymo termino pratęsimo“ motyvuotai paprašė Teikimo įgyvendinimo vykdymą atidėti iki 2023 m. gruodžio 7 d. vyksiančio Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžio. Vyriausybės atstovas 2023 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. S5-148-(5.5Mr) „Dėl teikimo įvykdymo termino pratęsimo“ Teikimo įgyvendinimo terminą atidėjo iki 2023 m. gruodžio 7 d., tačiau į tos dienos posėdžio darbotvarkę klausimas dėl ginčijamo Sprendimo panaikinimo nebuvo įtrauktas, nustatytais terminais nebuvo gautas pakartotinis prašymas pratęsti Teikimo įvykdymo terminą, taigi atsakovas atsisakė įvykdyti Teikimą.
Atsiliepimas
Atsakovas Taryba atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžių sekretorius yra paskirtas Šiaulių miesto savivaldybės mero 2023 m. balandžio 11 d. potvarkiu Nr. MP-149 „Dėl pavedimo A. I. laikinai eiti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžių sekretoriaus pareigas“ ir Šiaulių miesto savivaldybės mero 2023 m. gruodžio 22 d. potvarkiu Nr. MP-287 „Dėl A. I. perkėlimo“. Šiaulių miesto savivaldybės mero 2023 m. balandžio 11 d. potvarkio Nr. MP-141 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų patvirtinimo“ 1.9 punktu patvirtintas sekretoriaus pareigybės aprašymas.
Sekretoriaus funkcijos visiškai nesusijusios su mero, kaip vykdomosios institucijos, aptarnavimu. Sekretoriui užtikrintas specifinis ir išimtinis statusas bei VSĮ jam deleguotų funkcijų vykdymas. Padėti sekretoriui atlikti VSĮ priskirtas funkcijas pasitelktas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos darinys – Tarybos ir mero sekretoriatas.
VSĮ 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Tarybos posėdžių sekretorius sau pagalbai bei jam priskirtų funkcijų atlikimui gali pasitelkti savivaldybės administraciją. Šiuo atveju Taryba, priimdama skundžiamą Sprendimą, kaip tik ir įgyvendino šio įstatymo nuostatą pilna apimtimi, sudarydama padalinį, susidedantį ir iš savivaldybės administracijos darbuotojų, kuriuos sekretorius pasitelkia jam nustatytoms funkcijoms atlikti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad taryba neturi teisės steigti kolegialų darinį – sekretoriatą, ar kad tarybai suteikta teisė tik sudaryti darinius (komisijas, tarybas, komitetus, nuolatines komisijas, kolegiją), kurių veikla vyksta posėdžio forma.
Pareiškėjas „darinius“ supranta kaip komisijas, tarybas, komitetus, nuolatines komisijas, kolegiją, tačiau VSĮ 15 straipsnio 2 dalies 4 punkte „dariniai“ įvardinti kaip atskiri viešojo administravimo subjektai, t. y. ne komisijos, tarybos, komitetai, nuolatinės komisijos ar kolegija, o kiti savivaldybės darbui organizuoti reikalingi dariniai.
Pasikeitus VSĮ, padaugėjo funkcijų, susijusių su savivaldybės tarybos ir mero veiklos administravimu, nes VSĮ atsirado naujos pareigos sekretoriui – savivaldybės tarybos sprendimų projektų rengimas, nagrinėjimas ir išvadų dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų rengimas. Sekretoriatas įsteigtas ne tik tam, kad padėtų sekretoriui vykdyti VSĮ 33 straipsnio 2 dalyje nustatytas funkcijas, bet ir aptarnautų merą, kiek mero veikla susijusi su savivaldybės tarybos posėdžiais, todėl ir Nuostatai pagal savo turinį ir pobūdį skirti ne tik savivaldybės tarybai, bet ir merui aptarnauti, numatant tokias funkcijas, kaip mero potvarkių rengimas, skundų, prašymų nagrinėjimas ir pan.
II.
Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 23 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino ir įpareigojo atsakovą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Vyriausybės atstovo teikimą apsvarstyti artimiausiame Tarybos posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ir apie priimtą sprendimą pranešti Vyriausybės atstovui per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino, Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 23 d sprendimą panaikino ir bylą grąžino Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino kilusio ginčo pobūdį, todėl netinkamai aiškino Priežiūros įstatymo nuostatas ir nepagrįstai nevertino, ar skundžiamas Sprendimas atitinka įstatymus ar Vyriausybės nutarimus, taigi netinkamai išnagrinėjo bylą. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad, atsakovui nepranešus Vyriausybės atstovui apie sutikimą ar atsisakymą vykdyti Teikimą, toks atsakovo elgesys vertintinas kaip atsisakymas vykdyti Teikimą dėl Sprendimo panaikinimo, todėl pareiškėjas įgijo teisę skųsti Sprendimą teismui.
III.
Regionų administracinis teismas 2026 m. balandžio 9 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino, panaikino atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2023 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. T-31 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato sudarymo“.
Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:
Šalies argumentai
Vyriausybės atstovas Teikimu siūlė svarstyti Sprendimo panaikinimo klausimą, nurodė, kad meras artimiausiame Tarybos posėdyje privalo su šiuo teikimu supažindinti Tarybos narius.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto savivaldybės meras 2023 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. S-4279 „Dėl 2023-10-05 teikimo Nr. TR5-29-(5.5E) įvykdymo termino pratęsimo“ prašė pareiškėjo pratęsti Teikimo įvykdymo terminą iki 2023 m. gruodžio 7 d. Vyriausybės atstovas 2023 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. S5-148(5.5Mr) „Dėl teikimo įvykdymo termino pratęsimo“ atsakovo prašymą tenkino ir Teikimo įvykdymo terminą atidėjo iki 2023 m. gruodžio 7 d.
Byloje nėra ginčo, kad į 2023 m. gruodžio 7 d. Tarybos posėdžio darbotvarkę klausimas dėl Sprendimo panaikinimo nebuvo įtrauktas, nustatytais terminais nebuvo gautas pakartotinis prašymas pratęsti Teikimo įvykdymo terminą.
Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, nurodė, kad Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies 2 punkto nuostatos, galiojusios iki 2024 m. sausio 1 d., Vyriausybės atstovo teisę kreiptis į teismą siejo ne tik su aktyviais savivaldybės administravimo subjekto veiksmais vykdant Vyriausybės atstovo teikimą (8 str. 1 d. 1 p.) ar rašytinį reikalavimą (8 str. 2 d. 1 p.), t. y. kai savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs teikimą ar rašytinį reikalavimą, atsisako juos įvykdyti, bet ir tada, kai savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs teikimą ar rašytinį reikalavimą, atsisako juos įvykdyti, taip pat ir tada, kai Vyriausybės atstovas per Priežiūros įstatymo nustatytą terminą negauna jokios informacijos apie pateikto rašytinio reikalavimo nevykdymą.
Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi VSĮ 4 straipsnio 5 punktu, 5 straipsnio 1, 2 dalimis. Teismas pažymėjo, kad aiškindamas įstatymo viršenybės, taip pat kitus iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančius imperatyvus LVAT savo praktikoje nuosekliai vadovaujasi nuostata, jog valdžios institucijos privalo veikti aukštesnės galios teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose bei laikytis reikalavimų, kylančių iš konstitucinio teisinės valstybės principo (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). Todėl teisės aktuose turi būti aiškiai nustatyta savivaldybės mero kompetencija priimti Sprendimą.
Teismas nustatė, kad Sprendimą Taryba priėmė vadovaudamasis VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktais, 2022 m. birželio 30 d. Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1268 (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 2 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, atsižvelgdama į Pakeitimo įstatymu patvirtintos naujos VSĮ redakcijos 15 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Teismas įvertino šių teisės aktų nuostatas.
Teismas pažymėjo, kad Vyriausybės atstovas Teikime nurodė, jog Lietuvos Respublikos Seimas Pakeitimo įstatymu pakeitė VSĮ Nr. I-533 ir išdėstė jį nauja redakcija, kuri įsigaliojo nuo 2023 m. balandžio 1 d. Pakeitimo įstatymu iš esmės buvo pakeistos VSĮ nuostatos, kuriomis reglamentuojama vietos savivaldos sistema, savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarka, savivaldos institucijų kompetencija ir kt. nuostatos. Teikime daroma išvada, kad įstatymo leidėjas nesuteikė teisės Tarybai steigti kolegialų darinį – Sekretoriatą, vietoje šio kolegialaus darinio įstatymas nustato reikalavimą, kad tarybos posėdžius aptarnautų tarybos posėdžių sekretorius (-iai) – politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojas (-ai), kurių skaičių nustato taryba, o į pareigas skiria meras (VSĮ 15 str., 27 str. 2 d. 21 ir 22 p.).
Įvertinęs išdėstytą teisinį reguliavimą, kuris galiojo priėmus Pakeitimo įstatymą, ir jame įtvirtintą savivaldybių institucijų kompetenciją, kiek ji susijusi su vietos savivaldos sistema, savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarka, kompetencijos ribomis, teismas padarė išvadą, kad Taryba, priėmusi Sprendimą, kuriuo sudarė Tarybos darinį – Tarybos ir mero sekretoriatą, viršijo jai suteiktus įgaliojimus. Tokia išvada padaryta įvertinus VSĮ 15 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 33 straipsnio 2 dalies, 3 dalies 7 punkto nuostatas ir Nuostatų 9 punkte įtvirtintų Sekretoriato funkcijų (rengia Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimų ir mero potvarkių projektus, vykdo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimų, jų projektų, mero potvarkių ir kitų dokumentų registravimą, saugojimą bei perdavimą archyvui nustatytais terminais, mero pavedimu nagrinėja ir atsako į gyventojų, įmonių, įstaigų prašymus, pareiškimus, skundus, siūlymus, kitus dokumentus) atitikimą VSĮ 15 straipsnio 2 dalies 4 punktui, 33 straipsnio 2 daliai, 3 dalies 7 punktui. Paminėtas Nuostatų 9 punktas neginčijamai patvirtina, kad Nuostatai skirti ne tik Tarybos, bet ir mero aptarnavimo veiklai, susijusiai ne tik su savivaldybės tarybos posėdžiais. Be to, Nuostatų 11 ir 12 punktų turinys patvirtina, kad Sekretoriate nuolat dirba administracijos karjeros valstybės tarnautojai ir (ar) darbuotojai, jiems mokamas darbo užmokestis, tačiau VSĮ 33 straipsnio 2 dalyje numatyta tik galimybė pasitelkti savivaldybės administraciją, padedant sekretoriui (-iams) atlikti priskirtas funkcijas.
Teismo vertinimu, Tarybos atsiliepimo teiginiai, kad darinys įsteigtas ne tik tam, jog padėtų sekretoriui vykdyti VSĮ 33 straipsnio 2 dalyje nustatytas funkcijas, bet ir aptarnautų merą, kiek mero veikla susijusi su savivaldybės tarybos posėdžiais, pvz., rengtų mero potvarkius dėl savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkių projektų, savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo, juos registruotų, saugotų bei perduotų archyvui nustatytais terminais; nagrinėtų ir atsakytų į gyventojų, įmonių, įstaigų prašymus, pareiškimus, skundus, siūlymus, kitus dokumentus, kai šie susiję su savivaldybės tarybos posėdžiais ir savivaldybės tarybos sprendimų projektais ir pan., savaime nepagrindžia, kad Nuostatai skirti ne tik Tarybos, bet ir mero aptarnavimo veiklai, susijusiai su savivaldybės tarybos posėdžiais. Be to, į bylą nepateikta jokių argumentų, nebandoma net įrodinėti, kad Sekretoriato veikla, susijusi su savivaldybės tarybos posėdžių dokumentų perdavimu archyvui nustatytais terminais, nagrinėjamais gyventojų, įmonių, įstaigų prašymais, pareiškimais, skundais, siūlymais, siejama su mero veikla ir savivaldybės tarybos posėdžiais.
Teismas pritarė Vyriausybės atstovo pozicijai, kad VSĮ 15 straipsnio 2 dalies 4 punktas (savivaldybės tarybos komitetų, komisijų, kitų savivaldybės darbui organizuoti reikalingų darinių ir įstatymuose numatytų kitų komisijų sudarymas, jų nuostatų tvirtinimas) Tarybai suteikia teisę sudaryti darinius (komisijas, tarybas, komitetus, nuolatines komisijas, kolegiją), kurių veikla vyksta posėdžio forma, dažniausiai sudaromi tam tikriems sprendimams priimti, diskusijoms ir pan. Tuo metu Nuostatų 11 ir 12 punktai leidžia padaryti nenuginčijamą išvadą, kad Sekretoriatas yra nuolat veikiantis darinys, kuriame asmenys dirba nuolat, jiems mokamas darbo užmokestis. Taigi ginčijamu Sprendimu sudarytas darinys – Tarybos ir mero sekretoriatas, prieštarauja VSĮ 15 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatoms.
Teismas atkreipė dėmesį, kad LVAT praktikoje nuolat akcentuojama, jog veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu. Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos aiškinimas – negalimas (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1660/2012). Viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, laikytini neteisėtais, ir toks pažeidimas laikytinas esminiu, sudarančiu savarankišką pagrindą panaikinti priimtą administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2022 m. birželio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-492-789/2022; 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-481-502/2022; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-487-463/2022; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-510-502/2022).
Apibendrinęs išdėstytus argumentus, teismas sprendė, kad viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – ,,viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“, todėl viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, laikytini neteisėtais. Sprendimas panaikintas.
IV.
Atsakovas Taryba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Vyriausybės atstovo prašymą atmesti kaip nepagrįstą, arba panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 9 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Taryba, sudarydama Sekretoriatą kaip pagalbinį darinį, viršijo savo įgaliojimus (ultra vires). Teismas nepagrįstai susiaurino savivaldos savarankiškumo principą bei klaidingai interpretavo VSĮ nuostatas, neatsižvelgdamas į jų konstitucinę prasmę. Ginčijamas Sprendimas ir atsakovo sudarytas darinys buvo vertinami pagal jo pavadinimą, tačiau nebuvo įvertinta tikroji šio Sprendimo paskirtis, funkcijų turinys ir teisiniai padariniai. Sprendimu Sekretoriatas buvo sudarytas ne kaip ankstesnio teisinio reguliavimo atkūrimas, o kaip pagalbinė vidaus darbo organizavimo forma, skirta Tarybos posėdžių sekretoriaus funkcijoms ir VSĮ 33 straipsnio 2 dalyje numatytam savivaldybės administracijos pasitelkimui realiai įgyvendinti.
Atsakovas laikosi pozicijos, kad veikė remdamasis eksplicitiškai VSĮ 15 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintu teisiniu reguliavimu – Tarybos kompetencija sudaryti savivaldybės darbui organizuoti reikalingus darinius ir tvirtinti jų nuostatus. Ši formuluotė nėra baigtinis tik kolegialių, posėdžio forma veikiančių subjektų sąrašas. Įstatymų leidėjas pasirinko platesnę sąvoką „dariniai“ ir ją susiejo su funkciniu kriterijumi – savivaldybės darbo organizavimo poreikiu. Todėl sprendžiant dėl Sprendimo teisėtumo reikšminga ne vien darinio pavadinimas, o jo paskirtis, funkcijos, teisiniai padariniai ir tai, ar jis peržengia VSĮ suteiktos kompetencijos ribas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pritarė pareiškėjo pozicijai, kad VSĮ 15 straipsnio 2 dalies 4 punktas suteikia teisę sudaryti tik tokius darinius (komisijas, tarybas, kolegijas), kurių veikla vyksta posėdžio forma, o Sekretoriatas yra nuolat veikiantis administracinis darinys, todėl jo sudarymas prieštarauja įstatymui. Šis teismo aiškinimas yra nepagrįstai siauras ir neatitinka lingvistinės bei sisteminės normos prasmės. Įstatymų leidėjas VSĮ 15 straipsnio 2 dalies 4 punkte (taip pat 16 str. 2 d. 6 p.) įtvirtino išimtinę tarybos kompetenciją sudaryti „kitus savivaldybės darbui organizuoti reikalingus darinius“, kas logiškai suponuoja, kad šie dariniai savo pobūdžiu gali ir turi skirtis nuo prieš tai išvardintų komitetų ar komisijų. Sąvoka „darinys“ (vns.) arba „dariniai“ (dgs.) teisinėje kalboje yra bendrinė ir neapibrėžia specifinės veiklos formos (pvz., posėdžio). Ši sąvoka apima bet kokį organizacinį vienetą, reikalingą funkcijoms atlikti. VSĮ 15 straipsnio 2 dalies 4 punkte Tarybai suteikta ne tik teisė sudaryti savivaldybės darbui organizuoti reikalingus darinius, bet ir tvirtinti jų nuostatus. Pats nuostatų tvirtinimas suponuoja, kad tokie dariniai gali turėti apibrėžtą veiklos tvarką, uždavinius, funkcijas ir atsakomybės ribas. Tai paneigia teismo išvadą, kad pagal šią normą Taryba gali sudaryti tik posėdžio forma veikiančius darinius ir negali sudaryti nuolat veikiančio pagalbinio darinio.
Teismas VSĮ 33 straipsnio 2 dalies nuostatą aiškino pernelyg siaurai, neatsižvelgė į Tarybos posėdžių sekretoriui priskirtų funkcijų pobūdį ir mastą: jos apima ne tik posėdžių techninį aptarnavimą, bet ir sprendimų projektų rengimą bei nagrinėjimą, išvadų teikimą, Tarybos ir komitetų darbo koordinavimą, dokumentų registravimą ir saugojimą. Po vietos savivaldos reformos šis funkcijų mastas viršija vieno asmens galimybes, todėl organizuota pagalba yra būtina. Valstybinė lietuvių kalbos komisija nurodo, kad „pasitelkti“ gali būti vartojamas reikšme „naudoti, taikyti kaip papildomą priemonę“. Tai reiškia, kad žodis akcentuoja pagalbinį, papildomą panaudojimą, bet pats savaime nepasako, ar ta pagalba turi būti vienkartinė, ar nuolatinė. VSĮ 33 straipsnio 2 dalyje numatyta teisė pasitelkti administraciją negali būti suprantama kaip abstrakti ar vienkartinė galimybė. Kad toks pasitelkimas būtų realus, o ne deklaratyvus, turi būti nustatyti aiškūs organizaciniai ryšiai: kokie asmenys padeda sekretoriui, kokias funkcijas jie atlieka, kaip koordinuojamas jų darbas ir kas atsako už pavedimų įvykdymą. Sekretorius turi turėti įgaliojimus duoti pavedimus jam padedantiems asmenims ir kontroliuoti, kaip vykdomos su Tarybos veikla susijusios užduotys. Priešingu atveju sekretorius neturėtų realių organizacinių priemonių funkcijoms įgyvendinti. Ginčijamu Sprendimu kaip tik ir buvo siekiama nustatyti tokią organizacinę tvarką. Sudarydama Sekretoriatą, kurio sudėtyje yra ir administracijos darbuotojai, Taryba įgyvendino, o ne pažeidė VSĮ 33 straipsnio 2 dalies nuostatą. Sekretoriatas yra pasirinkta teisinė-organizacinė forma įstatyme numatytam administracijos pasitelkimui įgyvendinti realiai, užtikrinant darbo tęstinumą ir profesionalumą. Nuolatinis pagalbinis darinys su aiškiai apibrėžtomis funkcijomis, atsakomybe ir pavaldumu Tarybos posėdžių sekretoriui yra ne savarankiškos kompetencijos sukūrimas, o būtina efektyvaus pasitelkimo sąlyga.
Teismas taip pat nepagrįstai vertino Nuostatų 9 punktą kaip neteisėtą mero aptarnavimą. Pagal naująjį VSĮ modelį meras yra tarybos pirmininkas, sudaro darbotvarkių projektus ir šaukia posėdžius, todėl mero potvarkių, tiesiogiai susijusių su tarybos posėdžių organizavimu, techninis rengimas yra neatsiejama tarybos aptarnavimo funkcija. Draudimas organizuoti Tarybos posėdžių sekretoriui reikalingą pagalbą per nuolatinį pagalbinį darinį prieštarautų atsakingo valdymo ir racionalumo principams: vienasmenė pareigybė be aiškios struktūrinės paramos, atliekant visas įstatymo priskirtas funkcijas, taptų iš esmės nefunkcionali. Toks rezultatas nesuderinamas su konstitucine savivaldybių tarybos veiklos veiksmingumo garantija.
Teismas konstatavo, kad atsakovas „į bylą nepateikė jokių argumentų“, pagrindžiančių Sekretoriato funkcijų, susijusių su mero aptarnavimu, ryšį su Tarybos posėdžių organizavimu. Ši išvada yra nepagrįsta, prieštarauja bylos medžiagai – atsakovas tokius argumentus atsiliepime pateikė. Be to, pats teismas neatliko ginčijamų funkcijų turinio analizės ir nepasisakė, kodėl konkrečios Nuostatų 9 punkte įtvirtintos funkcijos peržengia posėdžių organizavimo ribas. Nuostatų 9.2 punkte numatytas mero potvarkių projektų rengimas susijęs su tuo, kad pagal VSĮ meras šaukia Tarybos posėdžius ir sudaro jų darbotvarkių projektus potvarkiais. Tokie aktai – dėl posėdžio sušaukimo, dėl darbotvarkės projekto patvirtinimo – yra tiesioginė Tarybos posėdžių organizavimo priemonė, o ne mero, kaip vykdomosios institucijos, valdymo aktai. Jų rengimas yra techninė Tarybos posėdžių aptarnavimo funkcija, kurią VSĮ 33 straipsnio 2 dalis tiesiogiai priskiria sekretoriui. Nuostatų 9.9 punkte numatytas Tarybos sprendimų, jų projektų, mero potvarkių ir kitų dokumentų registravimas, saugojimas bei perdavimas archyvui yra neatsiejama Tarybos posėdžių sekretoriaus funkcija. Būtent sekretorius pasirašo posėdžių protokolus, tvirtina Sekretoriate saugomų dokumentų kopijų tikrumą ir atsako už Tarybos dokumentų tvarkymą – tai tiesiogiai išplaukia tiek iš Nuostatų 15 punkto, tiek iš sekretoriaus pareigybės aprašymo. Šios funkcijos neįmanomos be administracinės pagalbos, o tai, kad jų apimtyje atsiduria ir mero potvarkiai, yra natūrali pasekmė to, jog meras yra Tarybos posėdžių pirmininkas ir šaukia posėdžius.
Atsiliepimas
Nuostatų 9.11 punkte numatytas gyventojų prašymų ir skundų nagrinėjimas mero pavedimu apima tik tuos prašymus ir skundus, kurie susiję su savivaldybės tarybos posėdžiais ir savivaldybės tarybos sprendimų projektais – tai buvo konkrečiai paaiškinta atsiliepime. Ši funkcija yra Tarybos posėdžių aptarnavimo dalis: gyventojai kreipiasi dėl posėdžiuose svarstomų klausimų, dėl galimybės pasisakyti komitetuose ir tarybos posėdžiuose (pvz., Tarybos reglamento 135 p.), dalyvauja svarstant biudžetą (Tarybos reglamento XV skyrius), kreipiasi dėl priimtų sprendimų ar jų projektų, o tokių kreipimųsi administravimas tiesiogiai susijęs su Tarybos veiklos organizavimu. Taigi teismo išvada, kad atsakovas nepagrindė ginčijamų funkcijų ryšio su Tarybos posėdžių organizavimu, prieštarauja bylos medžiagai ir yra padaryta neatlikus realaus faktinių aplinkybių ir teisės aktų turinio įvertinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas Sprendimo neteisėtumą grindė tuo, kad naujoje VSĮ redakcijoje nebeliko nuostatų dėl Tarybos ir mero sekretoriato, o numatyta tik Tarybos posėdžių sekretoriaus pareigybė. Tačiau toks aiškinimas yra pernelyg siauras – jis apsiriboja lingvistiniu normos tekstu ir neatsižvelgia į po vietos savivaldos reformos pasikeitusį Tarybos, mero ir savivaldybės administracijos kompetencijų santykį. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs savivaldybių tarybų viršenybės joms atskaitingų vykdomųjų organų atžvilgiu principą (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas). Ši doktrina reiškia, kad vykdomieji organai negali pajungti tarybų savo sprendimams ar dominuoti jų įgaliojimų atžvilgiu, o teisinis reguliavimas negali paneigti tarybų galimybės kontroliuoti joms atskaitingus vykdomuosius organus. Po vietos savivaldos reformos meras yra tiesiogiai renkama vienasmenė savivaldybės vykdomoji institucija, o savivaldybės administracijos vidaus organizavimas siejamas su administracijos direktoriaus kompetencija. Nuo 2024 m. sausio 1 d. (Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6, 15, 18, 21, 25, 27, 29, 33, 34, 38, 39, 43, 55, 60 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto lyginamasis variantas reg. Nr. XIVP-2839(2)) Taryba nebeturi kompetencijos tvirtinti savivaldybės administracijos struktūros, didžiausio leistino pareigybių skaičiaus ar darbo užmokesčio fondo. Vadinasi, Tarybos darbo aptarnavimas per savivaldybės administraciją būtų realus tik tuo atveju, jei Taryba turėtų veiksmingas teisines priemones tokiam padaliniui suformuoti, nustatyti jo funkcijas, pavaldumą ir veiklos tvarką. Šių priemonių Taryba nebeturi.
Teismas nepagrįstai reikšmingu laikė Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje paskelbtą DUK paaiškinimą, nurodantį, kad Taryba galėtų pasinaudoti administracijos struktūra Tarybos posėdžių sekretoriaus funkcijoms aptarnauti. Šis paaiškinimas nėra teisės aktas ir negali susiaurinti VSĮ 15 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintos Tarybos kompetencijos. Be to, jis remiasi nuo 2024 m. sausio 1 d. nebeegzistuojančia Tarybos teise tvirtinti administracijos struktūrą. Todėl nurodyta alternatyva nėra reali teisinė alternatyva. Priešingas aiškinimas lemtų, kad Tarybos darbo organizavimas priklausytų nuo administracijos direktoriaus sprendimų - t. y. nuo institucijos, kuri pagal Konstituciją ir VSĮ yra Tarybai atskaitinga ir kurios veiklą Taryba privalo kontroliuoti. Tarybos posėdžių sekretorius, nepriklausomas nuo savivaldybės administracijos, taip pat negalėtų tokiam padaliniui vadovauti ar kontroliuoti jo veiklos. VSĮ numatyta galimybė sekretoriui „pasitelkti“ administraciją negali būti tapatinama su Tarybos darbo organizavimu per vykdomosios valdžios valdomą struktūrą. Tokia priklausomybė pažeistų Konstitucinio Teismo doktriną ir Tarybos viršenybės principą padarytų deklaratyvų.
Tarybos sudaromas darinys vertintinas ne kaip ankstesnio Sekretoriato instituto atkūrimas, o kaip vidaus darbo organizavimo priemonė, skirta užtikrinti Tarybos posėdžių sekretoriaus funkcijų įgyvendinimą ir Tarybos funkcinį savarankiškumą nuo vykdomosios valdžios. Taigi teismas turėjo įvertinti ne tik tai, kad naujoje VSĮ redakcijoje nebeliko tiesioginės nuostatos dėl Tarybos ir mero sekretoriato, bet ir tai, ar siūlomas aiškinimas nepaneigia Tarybos realios galimybės savarankiškai organizuoti savo darbą. Konstitucinė savivaldybių tarybų viršenybės doktrina reikalauja VSĮ normas aiškinti taip, kad Tarybos darbas nebūtų organizaciškai pajungtas vykdomajai institucijai ar administracijai, kurios veiklos kontrolė yra viena iš pagrindinių Tarybos konstitucinių funkcijų.
Ginčas nėra vien dėl Tarybos pasirinktos vidaus darbo organizavimo formos pavadinimo. Esminis klausimas yra tai, ar VSĮ nuostatos gali būti aiškinamos taip, kad Taryba netektų realių teisinių priemonių savarankiškai organizuoti savo darbo aptarnavimą ir būtų priversta priklausyti nuo vykdomajai institucijai bei administracijos direktoriui pavaldžios savivaldybės administracijos struktūros. Jeigu VSĮ būtų aiškinamas taip, kad Taryba negali sudaryti jokio pagalbinio darinio Tarybos posėdžių sekretoriaus funkcijoms užtikrinti, o pagalba sekretoriui gali būti organizuojama tik per savivaldybės administracijos struktūrą, kurios Taryba po reformos nebeformuoja ir nekontroliuoja, toks aiškinimas keltų pagrįstų abejonių dėl jo suderinamumo su Konstitucijoje įtvirtintu savivaldybių tarybų viršenybės joms atskaitingų vykdomųjų organų atžvilgiu principu. Todėl VSĮ 15 straipsnio 2 dalies 4 punktas ir 33 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinami taip, kad būtų išsaugota reali, o ne deklaratyvi Tarybos galimybė organizuoti savo darbą.
Ginčijamas Sprendimas yra savivaldybės vidaus administravimo aktas, kurio teisėtumo kontrolė turi būti itin siaura. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. vasario 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I444-1/2007 yra konstatavusi, kad vidaus administravimo aktai yra nukreipti į vidinį viešojo administravimo subjekto veiklos organizavimą ir adresuojami subjektams, susijusiems su aktą priėmusiu subjektu sisteminiais, struktūriniais ir organizaciniais ryšiais. Tokių aktų privalomumą lemia ne valstybės valios išreiškimas visiems asmenims, o organizacinis pavaldumas ir pareiga laikytis institucijos vidaus darbo tvarkos. LVAT apibendrinime nurodyta, kad vidaus administravimo aktai nelaikytini norminiais administraciniais aktais ABTĮ ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo taikymo prasme, nes jiems nėra būdingas visuotinio privalomumo požymis. Sprendimas atitinka šiuos požymius. Nuostatai adresuoti ne visuomenei ar neapibrėžtam asmenų ratui, o tik su Tarybos, mero ir administracijos darbo organizavimu susijusiems asmenims. Jų privalomumas kyla iš vidinių organizacinių ir pavaldumo ryšių: Tarybos posėdžių sekretorius organizuoja pagalbines funkcijas, o jam padedantys asmenys jas atlieka pagal nustatytą vidaus darbo tvarką. Sprendimas nesukuria išorinių teisinių padarinių ir nepažeidžia jokių išorės subjektų teisių. Vyriausybės atstovo pareiškimu nebuvo ginamas konkretus gyventojų ar organizacijų teisių pažeidimas ir nebuvo ginčijamas aktas, nustatantis visuotinai privalomas elgesio taisykles. Pareiškimu iš esmės siekta pakeisti Tarybos pasirinktą vidinį darbo organizavimo modelį kitu. Tačiau Priežiūros įstatymas šią priežiūrą apibrėžia kaip teisėtumo, o ne vidaus organizacinio tikslingumo kontrolę. Administracinių teismų kompetencija negali būti aiškinama taip plačiai, kad Vyriausybės atstovas galėtų inicijuoti teismo procesą dėl kiekvieno savivaldybės vidaus darbo organizavimo sprendimo vien todėl, jog jis formaliai priimtas tarybos sprendimo forma.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime aiškiai ir konkrečiai rėmėsi konstituciniu savivaldybių tarybų viršenybės joms atskaitingų vykdomųjų organų atžvilgiu principu, ir iš jo kylančiu reikalavimu, kad Tarybos sekretorius ir jam padedantys asmenys išlaikytų nepriklausomumą nuo savivaldybės administracijos. Taip pat buvo konkrečiai nurodyta, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. Taryba neteko kompetencijos tvirtinti savivaldybės administracijos struktūrą, todėl siūlyta alternatyva – įsteigti padalinį administracijos sudėtyje – tapo teisiškai nerealizuojama. Pagal LVAT praktiką teismas privalo išspręsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės, o teismo išspręstoje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, darančių bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo šaltiniu. Konstitucinis argumentas šioje byloje nebuvo šalutinis – jis tiesiogiai kėlė klausimą, ar teismo pasirinktas aiškinimas neprieštarauja aukštesnės galios teisei, t. y. Konstitucijai ir iš jos kylančiai Konstitucinio Teismo doktrinai. Tokio argumento ignoravimas yra esminis proceso pažeidimas.
Konstitucinio Teismo doktrina dėl savivaldybių tarybų viršenybės nėra abstraktus principas – ji turi tiesioginę reikšmę šios bylos išsprendimui. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad vykdomieji organai negali pajungti tarybų savo sprendimams, o teisinis reguliavimas negali paneigti tarybų galimybės kontroliuoti joms atskaitingus vykdomuosius organus. Iš šios doktrinos kyla reikalavimas, kad Tarybos darbas nebūtų organizaciškai pajungtas vykdomajai institucijai ar administracijai. Teismas neatsakė į esminį atsakovo argumentą, kad pasirinktas VSĮ aiškinimas lemia Tarybos darbo organizacinę priklausomybę nuo administracijos struktūros, kurios Taryba po reformos nebeformuoja. Kadangi šis argumentas turėjo esminę reikšmę ginčo išsprendimui, jo neįvertinimas sudaro pagrindą konstatuoti sprendimo motyvavimo trūkumą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarybos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo Vyriausybės atstovo Šiaulių ir Telšių apskrityse prašymą patenkino, panaikino Tarybos Sprendimą, nes administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, laikytinas neteisėtu.
Atsakovas Taryba apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą arba grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, netinkamai vertino bylos medžiagą, Sekretoriato funkcijos neatsiejamai susijusios su Tarybos posėdžių organizavimu, peržengė teisminės kontrolės ribas, nes Sprendimas yra savivaldybės vidaus administravimo aktas, nepasisakė dėl visų esminių atsakovo argumentų.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. balandžio 19 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo ir Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatų, susijusių su savivaldybių merų rinkimais ir įgaliojimais, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ Nr. KT59-N5/2021, kuriuo pripažino VSĮ 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto (2014 m. birželio 26 d. redakcija, TAR, 2014-07-11, Nr. 10138) nuostatas „<...> kuriai vadovauja Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas) nustatyta tvarka vienmandatėje rinkimų apygardoje tiesiogiai išrinktas savivaldybės tarybos narys – savivaldybės meras (toliau – meras). Meras yra savivaldybės vadovas, vykdantis šiame ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus“, VSĮ 5 straipsnio 2 dalies (2014 m. birželio 26 d. redakcija, TAR, 2014-07-11, Nr. 10138) nuostatos „Vietos valdžios funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba ir meras, įgyvendindami įstatymuose nustatytus įgaliojimus. Viešojo administravimo funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba, meras, savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos), kiti savivaldybės įstaigų ir tarnybų vadovai, valstybės tarnautojai, kuriems teisės aktai ar savivaldybės tarybos sprendimai suteikia viešojo administravimo teises savivaldybės teritorijoje“ tiek, kiek pagal jas vietos valdžios ir viešojo administravimo funkcijas atlieka meras, VSĮ 13 straipsnio 9 dalies (2019 m. vasario 14 d. redakcija, TAR, 2019-02-20, Nr. 2745) nuostata „Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai (balsai laikomi pasiskirsčiusiais po lygiai tada, kai balsų „už“ gauta tiek pat, kiek „prieš“ ir „susilaikiusių“ kartu sudėjus), lemia mero balsas“, VSĮ 19 straipsnio 1 dalies (2014 m. birželio 26 d. redakcija, TAR, 2014-07-11, Nr. 10138) nuostata „Meras renkamas tiesiogiai savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui“, VSĮ 19 straipsnio 1 dalies (2014 m. birželio 26 d. redakcija, TAR, 2014-07-11, Nr. 10138) nuostata „Meru ir mero pavaduotojais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai“, VSĮ 19 straipsnio 5 dalies (2014 m. birželio 26 d. redakcija, TAR, 2014-07-11, Nr. 10138) nuostata „jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės“, VSĮ 19 straipsnio 7 dalis (2014 m. birželio 26 d. redakcija, TAR, 2014-07-11, Nr. 10138), VSĮ (2008 m. rugsėjo 15 d. redakcija, Žin., 2008, Nr. 113-4290) 20 straipsnio 2 dalis (su 2020 m. lapkričio 10 d. pakeitimais, TAR, 2020-11-16, Nr. 24013), Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (2014 m. birželio 26 d. redakcija, TAR, 2014-07-11, Nr. 10139) 1 straipsnio 3 dalies nuostata „(išskyrus savivaldybės tarybos narį – merą)“, 4 dalis, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 dalies (2018 m. birželio 14 d. redakcija, TAR, 2018-06-26, Nr. 10516) nuostata „o savivaldybės tarybos nariu – meru, – Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gali būti renkamas šios savivaldybės tarybos nariu“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taip pat Konstitucinis Teismas nutarė šį nutarimą Teisės aktų registre oficialiai paskelbti 2023 m. gegužės 3 d.
Skundžiamame Sprendime nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktais, 2022 m. birželio 30 d. VSĮ Nr. I-533 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1268 2 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, atsižvelgiant į 2022 m. birželio 30 d. VSĮ Nr. I-533 pakeitimo įstatymu Nr. XIV-1268 patvirtintos naujos VSĮ redakcijos 15 straipsnio 2 dalies 4 punktą.
VSĮ (teisės akto redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu, t. y. redakcija nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d.) 16 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktuose nustatyta, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra reglamento tvirtinimas. Reglamente, be kitų klausimų, turi būti numatytos pagrindinės bendravimo su gyventojais formos ir būdai, užtikrinantys vietos savivaldos principų ir teisės įgyvendinimą bendruomenės interesais (1 p.); savivaldybės tarybos komitetų, komisijų, kitų savivaldybės darbui organizuoti reikalingų darinių ir įstatymuose numatytų kitų komisijų sudarymas ir jų nuostatų tvirtinimas (6 p.). Pažymėtina, kad analogiškos nuostatos liko teisės akto redakcijoje nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. atitinkamai 15 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose.
2022 m. birželio 30 d. VSĮ Nr. I-533 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1268 (teisės akto redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu, t. y. dar neįsigaliojus 2023 m. kovo 23 d. VSĮ Nr. I-533 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1268 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymui Nr. XIV-1828) 2 straipsnyje buvo nustatyta, kad: šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2023 m. balandžio 1 d. (1 d.); šio įstatymo nuostatos pradedamos taikyti, kai 2023 metais išrinktos savivaldybių tarybos susirenka į savo pirmuosius posėdžius (2 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos institucijos iki 2023 m. kovo 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Prireikus Vyriausybė iki 2022 m. spalio 31 d. pateikia Lietuvos Respublikos Seimui įstatymų, susijusių su šio įstatymo priėmimu, projektus (3 d.). 2023 m. kovo 23 d. VSĮ Nr. I-533 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1268 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1828 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad 2022 m. birželio 30 d. VSĮ Nr. I-533 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1268 2 straipsnio 2 dalis išdėstoma taip: „2. Šio įstatymo nuostatos pradedamos taikyti, kai 2023 metais išrinktos savivaldybių tarybos susirenka į savo pirmuosius posėdžius. Iki 2023 metais išrinktų savivaldybių tarybų pirmųjų posėdžių taikomos iki 2023 m. kovo 31 d. galiojusios Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatos.“
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nors Sprendimas priimtas iki 2023 m. balandžio 1 d., kai įsigaliojo nauja VSĮ redakcija ir galiojo senoji redakcija, tačiau jis nukreiptas į ateitį tiek subjekto, kuriam skirtas (2023–2027 m. kadencijos Šiaulių miesto savivaldybės tarybai, kurios, anot viešai skelbiamo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžių klausimų archyvo, pirmasis posėdis įvyko 2023 m. balandžio 11 d.), tiek Sprendimo įsigaliojimo prasme (įsigalioja, išskyrus išimtis, naujai išrinktai 2023–2027 m. kadencijos Šiaulių miesto savivaldybės tarybai susirinkus į pirmąjį posėdį). Taigi Sprendimas negali prieštarauti nuo 2023 m. balandžio 1 d. įsigaliojusiai VSĮ redakcijai (pakeitimus nustatantis teisės aktas priimtas 2022 m. birželio 30 d., paskelbtas TAR 2022 m. liepos 15 d.).
VSĮ (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d.) 33 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybės tarybos posėdžius, komitetus, merą, kiek mero veikla susijusi su savivaldybės tarybos posėdžiais, aptarnauja, taip pat savivaldybės tarybos sprendimų projektus rengia, nagrinėja ir išvadas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų rengia savivaldybės tarybos posėdžių sekretorius (-iai). Padėti jam (jiems) atlikti priskirtas funkcijas jis (jie) gali pasitelkti savivaldybės administraciją.
Pažymėtina, kad šios nuostatos pakeitė iki tol galiojusias VSĮ nuostatas dėl tarybos ir mero sekretoriato sudarymo galimybės (VSĮ teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d.) 10 str., 16 str. 2 d. 11 p., 17 str. 4 d. 4 p., 19 str. 17 d.).
Aiškinantis naujų teisės aktų nuostatų tikslus aktualūs šių teisės aktų priėmimą lydintys dokumentai.
2022 m. balandžio 21 d. užregistruotas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1580.
Aiškinamajame rašte „Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedėlio I skyriaus pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5, 8 ir 10 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo; Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 4, 11, 25, 26, 27, 31 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo; Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 11, 14, 16, 18, 21, 22, 27 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo; Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 2, 13, 15, 16, 21, 22, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo; Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo Nr. XIII-3096 22 straipsnio pakeitimo įstatymo; Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 31 straipsnio pakeitimo įstatymo; Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 6, 18, 20, 24, 26 ir 27 straipsnio pakeitimo įstatymo; Lietuvos Respublikos tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo Nr. I-830 2, 3, 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo; Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 7, 9, 10, 19, 20, 21, 22, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų“ nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. KT59-N5/2021 pripažino, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatos, susijusios su savivaldybių merų įgaliojimais, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsniui, įtvirtinančiam konstitucinius vietos savivaldos pagrindus. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos Seimo valdyba, 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. SV-S-351 sudarė darbo grupę vietos savivaldos teisinio reguliavimo pakeitimams parengti. Darbo grupė bendru sutarimu parengė ir nauja redakcija išdėstė Vietos savivaldos įstatymo projektą <...>.
2022 m. birželio 6 d. užregistruotas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1580 (2).
Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto Pagrindinio komiteto 2022 m. birželio 22 d. išvadoje „Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1580“ Nr. 113-P-26 įvardinta daug pastabų ir pasiūlymų, susijusių su tarybos ir mero sekretoriato statuso reglamentavimu. Komitetas ne kartą nurodė ir pakartojo tokius argumentus: „Įvertinus tai, kad komitetas pritarė Seimo narių A. V., V. M., E. R., K. M. ir B. M. 2022 m. birželio 21 d. pasiūlymams (Eil. Nr. 25 ir 26) dėl sekretoriato modelio patikslinimo, atitinkamai tikslintinos įstatymo projekto normos, susijusios su sekretoriato steigimu.“
2022 m. birželio 23 d. užregistruotas Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1580 (3).
Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto Pagrindinio komiteto 2022 m. birželio 29 d. papildomoje išvadoje „Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1580(3)“ Nr. 113-P-27 nurodyta, kad:
Komitetas svarstė Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas ir kitų ekspertų pasiūlymus:
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas nurodė, kad turi būti suvienodintos teisės akto projekto 17 straipsnio 10 dalies nuostatos dėl savivaldybės tarybos posėdžių sekretoriaus, sekretoriato (22 p.). Komitetas pritarė ir teikė tokį pasiūlymą: pakeisti įstatymo projekto 17 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Savivaldybės tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais savivaldybės tarybos posėdžių sekretoriui (-iams) (sekretoriatui) (toliau – sekretoriatas) reglamente nustatyta tvarka pateikia meras, komitetai, komisijos, tarybos nariai, frakcijos, grupės, mišri grupė į jokią frakciją ar grupę nesusivieniję savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės kolegija, opozicijos lyderis, savivaldybės kontrolierius. Su sprendimų projektais pateikiamas aiškinamasis raštas, kuriame nurodomi sprendimo projekto tikslai, uždaviniai, siūlomos teisinio reguliavimo nuostatos, laukiami rezultatai, lėšų poreikis ir šaltiniai, kiti sprendimui priimti reikalingi pagrindimai, skaičiavimai ar paaiškinimai, ir sprendimo projekto lyginamasis variantas, jeigu teikiamas sprendimo pakeitimo projektas.“
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas nurodė, kad įstatymo projekto 18 straipsnio 4 dalies 4 punkte, 33 straipsnio 2 dalyje, 3 dalies 7 punkte minimas „sekretoriatas“, kitur – „tarybos sekretoriatas“ ir siekiant teisinio aiškumo sąvokų vartojimas suvienodintinas. Komitetas pritarė iš dalies ir pasiūlė:
Pakeisti įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) svarsto klausimus dėl sekretoriato sudarymo, mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo;“
Pakeisti įstatymo 33 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Savivaldybės tarybos posėdžiams, komitetams, merui posėdžius, komitetus, merą, kiek mero veikla susijusi su savivaldybės tarybos posėdžiais, aptarnauti aptarnauja, taip pat savivaldybės tarybos sprendimų projektus rengia, nagrinėja projektams rengti, nagrinėti ir išvadų išvadas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektams projektų rengia rengti reglamento nustatyta tvarka steigiamas savivaldybės tarybos posėdžių sekretoriatas sekretorius (-iai). Padėti jam (jiems) atlikti priskirtas funkcijas jis (jie) gali pasitelkti savivaldybės administraciją. Sekretoriato ūkinį ir techninį aptarnavimą atlieka savivaldybės administracija. Sekretoriatas sudaromas iš politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų ir (ar) karjeros valstybės tarnautojų, ir (ar) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Reglamento nustatyta tvarka tarybos sekretoriate gali būti numatyta tarybos opozicijos sekretoriaus pareigybė ir (arba) savivaldybės tarybos frakcijų, grupių ir mišrios grupės sekretorių pareigybės.“
Pakeisti įstatymo projekto nauju 33 straipsnio 3 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) atlieka savivaldybės tarybos posėdžių sekretoriaus (-ių), sekretoriato, mero, tarybos narių ir savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą.“
motyvuoti savo sprendimą argumentais, pagrindžiančiais nuomonę (atsižvelgiant į tai, kad yra įmanomos tik dvi alternatyvos – arba sekretoriatas yra ne administracijos struktūroje ir jį sudaro tik politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, nes meras, pagal Valstybės tarnybos įstatymą, esantis vienintelis turintis teisę priimti savivaldybės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, neturi teisės priimti į pareigas karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal sutartis, arba sekretoriatas yra administracijos struktūrinis padalinys, kuriame gali dirbti tik karjeros valstybės tarnautojai ir darbuotojai. Siekiant apjungti šias dvi alternatyvas, manytina, kad efektyviausia būtų numatyti politinio (asmeninio) pasitikėjimo savivaldybės tarybos sekretoriaus pareigybę, kuri koordinuotų su posėdžių organizavimu susijusius aspektus, kartu pavedant savivaldybės administracijos karjeros valstybės tarnautojams ir darbuotojams, padėti sekretoriui techniniais klausimais.)
Komitetas svarstė subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymus, t. y., Seimo nario D. G. 2022 m. birželio 27 d. pasiūlymą dėl VSĮ Nr. I-533 pakeitimo įstatymo projekto 33 straipsnio 2 dalies, 3 dalies 7 punkto, 18 straipsnio 4 dalies 4 punkto.
Pagal įstatymo projektą nustačius, kad savivaldybės vykdomoji institucija yra meras, o atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, sistemiškai įvertinus įstatymo projekto nuostatas, reglamentuojančias sekretoriato struktūrą, veiklą ir atskaitomybę, praktiškai įgyvendinti šias nuostatas taptų sudėtinga.
Pagal Valstybės tarnybos įstatymą savivaldybės tarybos opozicija, frakcija, grupė, mišri grupė neturi teisės priimti į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų. Todėl siūlomu reguliavimu yra nesuderinamumas su Valstybės tarnybos įstatymo normomis.
Be kita ko, siūlomu teisiniu reguliavimu sudaromos sąlygos, kad vidutinio dydžio savivaldybėje galėtų būti iki dešimt sekretorių, kadangi sudaroma galimybė savivaldybės tarybos posėdžių sekretoriate sekretorių turėti tiek opozicijai, tiek frakcijai, tiek grupei, tiek mišriai grupei., kad gali net ir frakcija turėti sekretorių, tuomet reikia atkreipti dėmesį, kad savivaldybės taryboje gali būti kelios frakcijos, joms turint po vieną sekretorių reikia skaičiuoti ir išlaidas šiai pareigybei išlaikyti.
2022 m. birželio 27 d. Seimo nario D. G. pasiūlyme dėl Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1580 (3) buvo siūlyta keisti įstatymo projekto 33 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Savivaldybės tarybos posėdžiams, komitetams, merui, kiek mero veikla susijusi su savivaldybės tarybos posėdžiais, aptarnauti, taip pat savivaldybės tarybos sprendimų projektams rengti, nagrinėti ir išvadų dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektams rengti reglamento nustatyta tvarka steigiamas savivaldybės tarybos posėdžių sekretoriatas. Sekretoriato ūkinį ir techninį aptarnavimą atlieka savivaldybės administracija. Jis sudaromas iš politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų ir (ar) karjeros valstybės tarnautojų, ir (ar) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Reglamento nustatyta tvarka tarybos sekretoriate gali būti numatyta tarybos opozicijos sekretoriaus pareigybė ir (arba) savivaldybės tarybos frakcijų, grupių ir mišrios grupės sekretorių pareigybės Savivaldybės tarybos posėdžių sekretoriatas yra savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys.“
iš dalies pritarti pasiūlymui;
motyvuoti savo sprendimą argumentais, pagrindžiančiais nuomonę („Atsižvelgiant į tai, kad yra įmanomos tik dvi alternatyvos – arba sekretoriatas, kaip padalinys, yra ne administracijos struktūroje ir jį sudaro tik politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, nes meras, pagal Valstybės tarnybos įstatymą, esantis vienintelis turintis teisę priimti savivaldybės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, neturi teisės priimti į pareigas karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal sutartis, arba sekretoriatas yra administracijos struktūrinis padalinys, kuriame gali dirbti tik karjeros valstybės tarnautojai ir darbuotojai. Siekiant apjungti šias dvi alternatyvas, manytina, kad efektyviausia būtų numatyti politinio (asmeninio) pasitikėjimo savivaldybės tarybos sekretoriaus pareigybę, kuri koordinuotų su posėdžių organizavimu susijusius aspektus, kartu pavedant savivaldybės administracijos karjeros valstybės tarnautojams ir darbuotojams, padėti sekretoriui techniniais klausimais“);
pakeisti įstatymo projekto 33 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Savivaldybės tarybos posėdžiams, komitetams, merui posėdžius, komitetus, merą, kiek mero veikla susijusi su savivaldybės tarybos posėdžiais, aptarnauti aptarnauja, taip pat savivaldybės tarybos sprendimų projektus rengia, nagrinėja projektams rengti, nagrinėti ir išvadų išvadas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektams projektų rengia rengti reglamento nustatyta tvarka steigiamas savivaldybės tarybos posėdžių sekretoriatas sekretorius (-iai). Padėti jam (jiems) atlikti priskirtas funkcijas jis (jie) gali pasitelkti savivaldybės administraciją. Sekretoriato ūkinį ir techninį aptarnavimą atlieka savivaldybės administracija. Sekretoriatas sudaromas iš politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų ir (ar) karjeros valstybės tarnautojų, ir (ar) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Reglamento nustatyta tvarka tarybos sekretoriate gali būti numatyta tarybos opozicijos sekretoriaus pareigybė ir (arba) savivaldybės tarybos frakcijų, grupių ir mišrios grupės sekretorių pareigybės.“
pakeisti įstatymo projekto nauju 18 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) svarsto klausimus dėl sekretoriato sudarymo, mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo;“
pakeisti įstatymo projekto nauju 33 straipsnio 3 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: “7) atlieka savivaldybės tarybos posėdžių sekretoriaus (-ių), sekretoriato, mero, tarybos narių ir savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą.“
2022 m. birželio 29 d. užregistruotas suvestinis Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVIP-1580(3), kurį pateikė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija.
2022 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimo Rytinio posėdžio protokole Nr. SPP-192 nurodyta, kad:
„10 val. 29 min. svarstyta Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1580(3) (sujungti Nr. XIVP-1082 ir Nr. XVIP-1580) (teikėjai – S. Š. / 12 Seimo narių / Darbo grupė) (priėmimas). Pranešėjas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas R. J. Pranešėjas informavo apie pagrindinio komiteto nuomonę dėl Teisės departamento pastabų.“
„12 val. 15 min. svarstyta Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1580(3) (sujungti Nr. XIVP-1082 ir Nr. XVIP-1580) (teikėjai – S. Š. / 12 Seimo narių / Darbo grupė) (priėmimo tęsinys). Dėl 33 straipsnio D. G. pataisos, kuriai iš dalies pritarė pagrindinis komitetas, kalbėjo Seimo narys D. G. (pritarė pagrindinio komiteto nuomonei). Pagrindinio komiteto nuomonei dėl 33 straipsnio D. G. pataisos, kuriai iš dalies pritarė pagrindinis komitetas, pritarta bendru sutarimu. 33 straipsnis priimtas bendru sutarimu. Pagrindinio komiteto nuomonei dėl 18 straipsnio D. G. pataisos, kuriai iš dalies pritarė pagrindinis komitetas, pritarta bendru sutarimu. Posėdžio pirmininkas informavo apie pagrindinio komiteto nuomonę dėl Teisės departamento pastabų dėl 18 straipsnio. 18 straipsnis (pagrindinio komiteto redakcija) priimtas bendru sutarimu. Dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo kalbėjo Seimo narys A. P. Nutarta priimti Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymą. Balsavimo rezultatai: už – 122, prieš – 0, susilaikė 1. Užsiregistravo 123 Seimo nariai (12.18 val.).“
2022 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimo IV (Pavasario) sesijos rytinio posėdžio Nr. 192 stenogramoje nurodyta, kad Seimo narys D. G. (DFVL) nurodė, kad „Komitete klausimas buvo pristatytas, jam pritarta iš dalies. Tenkina.“ <...> „Užsiregistravo 123, balsavo 123: už – 122, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas yra priimtas.“
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino Sprendimą neteisėtu ir jį panaikino, nes VSĮ (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d.) 33 straipsnio 2 dalis aiškiai nustatė savivaldybės tarybos posėdžių sekretoriaus (-ių) institutą. Tai atitinka įstatymų leidėjo valią, atsiskleidžiančią 2022 m. birželio 30 d. VSĮ Nr. I-533 pakeitimo įstatymo rengimo dokumentuose (teisės akto projektuose, Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto Pagrindinio komiteto išvadose, 2022 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimo posėdžio protokole, Lietuvos Respublikos Seimo posėdžio stenogramoje). Nors matoma įstatymų leidėjo pradinė pozicija išlaikyti savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato institutą pradiniuose projekto variantuose, tačiau vėliau yra aiški ir argumentuota įstatymų leidėjo valia nuspręsti dėl savivaldybės tarybos posėdžių sekretoriaus instituto atsisakant sekretoriato instituto. Nuspręsta, kad padėti savivaldybės tarybos posėdžių sekretoriui (-iams) atlikti priskirtas funkcijas jis (jie) gali pasitelkti savivaldybės administraciją.
Teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus, kad teisę priimti tokį kaip skundžiamas Sprendimą suteikia VSĮ (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d.) 16 straipsnio 2 dalies 6 punktas ar analogiškos nuostatos įtvirtintos VSĮ (teisės akto redakcija nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d.) 15 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Teisėjų kolegijos nuomone, VSĮ (teisės akto redakcija nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d.) 15 straipsnio 2 dalies 4 punktas yra bendro pobūdžio, todėl šios nuostatos negali būti pagrindas paneigti įstatymų leidėjo pakeistas specialiąsias teisės normas, reglamentuojančias savivaldybių tarybų ir mero sekretoriatą / savivaldybės tarybos posėdžių sekretorių (-ius). Specialiosios teisės normos, suteikiančios teisę sudaryti savivaldybių tarybų ir mero sekretoriatą buvo panaikintos, priimtos naujos specialiosios teisės normos dėl savivaldybės tarybos posėdžių sekretoriaus (-ių). Specialiąja taisykle įtvirtinama principinė nuostata ir jos nustatymas lemia jos taikymo pirmenybę prieš nustatytas bendrąsias taisykles (lex specialis derogat legi generali). Kiti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai dėl VSĮ (teisės akto redakcija nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d.) 15 straipsnio 2 dalies 4 punkto paskirties yra pertekliniai, jie šalinami iš pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Teisėjų kolegija atmeta Tarybos argumentus, kad Sprendimu sudarytas Tarybos ir mero sekretoriatas yra „kitas darinys“, numatytas VSĮ (teisės akto redakcija nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d.) 15 straipsnio 2 dalies 4 punkte, ir argumentus, kad Tarybos ir mero sekretoriatas įgyvendina VSĮ (teisės akto redakcija nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d.) 33 straipsnio 2 dalyje nustatytą savivaldybės administracijos pasitelkimą savivaldybės tarybos posėdžių sekretoriui (-iams) priskirtoms funkcijoms atlikti, ar kad ginčijamas Sprendimas yra vidaus administravimo aktas. To nepatvirtina nei Tarybos ir mero sekretoriato pavadinimas, nei skundžiamu Sprendimu patvirtintuose Nuostatuose nurodyti jo uždaviniai, funkcijos, teisės, struktūra, darbo organizavimas, nei skundžiamo Sprendimo turinys.
Tarybos apeliacinio skundo argumentai, siejantys Tarybos darbo organizavimą su Tarybos pajungimu vykdomajai institucijai, atmetami, nes neparemti nei teisės aktų nuostatomis, nei susiklosčiusia situacija. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pagal skundžiamu Sprendimu įsteigto Tarybos ir mero sekretoriato Nuostatų 11 punktą sekretoriatas susideda iš mero paskirtų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų ir Savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtų Savivaldybės administracijos karjeros valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), padedančių posėdžių sekretoriui įgyvendinti Vietos savivaldos įstatyme ir Nuostatuose nustatytas funkcijas. Nuostatų 12 punktas nustato, kad sekretoriato mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus į pareigas priima, atleidžia ir kitus su darbo santykiais susijusius klausimus sprendžia meras, o darbuotojus įstatymų nustatyta tvarka į darbą (pareigas) priima (paskiria), iš jo (-jų) atleidžia ir kitus su darbo santykiais susijusius klausimus sprendžia Savivaldybės administracijos direktorius.
Apeliacinio skundo argumentai dėl konkrečių Nuostatų punktų ryšio su mero aptarnavimu ar Tarybos posėdžių organizavimu nekeičia teisėjų kolegijos išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai analizavo Tarybos ir mero sekretoriato Nuostatų turinį, kuris, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad yra pažeistos VSĮ nuostatos, įsigaliojusios 2023 m. balandžio 1 d., dėl savivaldybės tarybos posėdžių sekretoriaus instituto įvedimo atsisakant sekretoriato instituto.
Dėl teismo sprendimo motyvuotumo teisėjų kolegija pabrėžia, kad ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 str. 1 d.). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas.
Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nes juos paneigia skundžiamo teismo sprendimo turinys. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino administracinėje byloje nustatytus faktus, atskleidė bylos esmę, pasisakė dėl pareiškėjo kelto reikalavimo, esminių proceso dalyvių argumentų, nurodė teisės normas, jas susiejo su bylos faktinėmis aplinkybėmis, teismo sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino, panaikino skundžiamą Sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovo netenkinantys motyvai negali būti prilyginami motyvų nebuvimui ar nepasisakymui apie nagrinėjamos administracinės bylos esmę.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, išskyrus dėl Sprendimo 4 punkto ir Sprendimo 3 punkto tiek, kiek jis susijęs su 4 punktu. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo tenkintas pareiškėjo prašymas, keičiamas, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies (ABTĮ 144 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 9 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „Pareiškėjo Vyriausybės atstovo Šiaulių ir Telšių apskrityse prašymą tenkinti iš dalies. Panaikinti atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2023 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. T-31 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato sudarymo“, išskyrus sprendimo 4 punktą ir 3 punktą tiek, kiek jis susijęs su 4 punkto įsigaliojimu“. Nutartis neskundžiama.