Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jurgita Jasinskaitė, sekretoriaujant Ingai Kundrotaitei, dalyvaujant nuotoliniu būdu (naudojant vaizdo konferencijų programą ZOOM) ieškovo Valstybinio studijų fondo atstovei M. M., nedalyvaujant atsakovui M. N., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovui M. N. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62² straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apylinkės teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apylinkės teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apylinkės teismo vardu.

Atsakovas su aukštąja mokykla (duomenys neskelbtini) kolegija 2012 m. liepos 31 d. sudarė studijų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas buvo priimtas į valstybės finansuojamą studijų vietą, tačiau nuo 2013 m. rugpjūčio 30 d. buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos už nebaigtą mokymo (studijų) programą.

Kadangi atsakovas studijavo valstybės finansuojamoje studijų vietoje ir buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos, vadovaujantis iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo redakcijos 70 straipsnio 12 dalimi ir Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašo 4.2 punktu bei sutarties 7 punktu, jam atsirado prievolė grąžinti lėšas į valstybės biudžetą. Asmenys į valstybės biudžetą turi grąžinti sumą, lygią 50 procentų einamųjų studijų metų studijų programos metinės kainos, ne didesnės už švietimo ir mokslo ministro patvirtintą norminę studijų kainą. Atsakovui apskaičiuota grąžintinų lėšų suma yra lygi 679,88 Eur (2 347,50 Lt). Atsakovas privalėjo lėšas grąžinti per 3 metus nuo įspėjimo išsiuntimo dienos. Fondas 2013 m. lapkričio 15 d. išsiuntė atsakovui įspėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad lėšos privalo būti grąžintos iki 2016 m. lapkričio 15 d. Įspėjimas buvo įteiktas.

Ieškovas 2013 m. lapkričio 15 d. išsiuntė atsakovui įspėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad lėšos privalo būti grąžintos iki 2016 m. lapkričio 15 d. Kadangi atsakovo prievolei įvykdyti buvo nustatytas 3 metų terminas ir atsakovas per šį terminą prievolės neįvykdė, nuo 2016 m. lapkričio 16 d. pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas atsakovui kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Kadangi šiam reikalavimui taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, ieškinio senaties termino pabaiga reikalavimui pareikšti yra 2026 m. lapkričio 16 d. Ieškovas kreipėsi į teismą 2026 m. kovo 17 d., t. y. nepraleisdamas ieškinio senaties termino.

Prievolei grąžinti lėšas atsirasti reikalingos dvi aplinkybės, t. y. studijos valstybės finansuojamoje vietoje ir studijų nutraukimas arba asmens pašalinimas iš mokslo ir studijų institucijos. Atsakovas buvo priimtas į valstybės finansuojamą studijų vietą, tačiau nuo 2013 m. rugpjūčio 30 d. buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos už nebaigtą mokymo (studijų) programą. Tai, kad atsakovas po pašalinimo iš valstybės finansuojamos studijų vietos toliau tęsė studijas valstybės nefinansuojamoje vietoje neturi įtakos prievolei grąžinti lėšas ir jos nepanaikina.

Įspėjimas atsakovui buvo išsiųstas studijų sutartyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu. Akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ duomenimis, įspėjimas buvo įteiktas atsakovo mamai, todėl nepagrįsti atsakovo argumentai, jog neva ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie įspėjimo įteikimą. Kai nustatyta tvarka išsiunčiamas įspėjimas, laikoma, kad asmuo yra tinkamai informuotas. Atsakovui jau sudarant sutartį ir susipažinus su jos sąlygomis buvo žinoma, kad studijų nebaigus (nutraukus studijas ar esant pašalintam iš aukštosios mokyklos), atsiras prievolė grąžinti lėšas, tačiau vengė vykdyti sutarties nuostatas. Turėdamas pareigą grąžinti mokymo išlaidas, atsakovas nesikreipė į aukštąją mokyklą siekdamas pasiteirauti kur ir kam grąžinti lėšas, vengė vykdyti įsipareigojimą nuo pat tada, kai kilo prievolė, kas rodo, kad atsakovas nenorėjo bendradarbiauti, vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu šalims būdu. Toks atsakovo elgesys vertintinas kaip neatsakingas sutartinio įsipareigojimo vykdymas.

Atsakovo atsiliepimo ir tripliko argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovo atstovės paaiškinimais nustatyta, kad 2012 m. liepos 31 d. (duomenys neskelbtini) kolegija ir aukštųjų koleginių nuolatinių studijų valstybės finansuojamos (duomenys neskelbtini) studijų programos I kurso studentas M. N. sudarė (duomenys neskelbtini) kolegijos ir nuolatinių studijų valstybės finansuojamos vietos studento sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir studijų sutartis) (2026 m. kovo 17 d. ieškinio Nr. CBP-2790 priedas Nr. 1). (duomenys neskelbtini) kolegija 2013 m. rugsėjo 25 d. raštu pateikė Valstybiniam studijų fondui 2012-2013 studijų metų pavasario semestro valstybės finansuojamas studijas nutraukusių studijas ar pašalintų iš aukštosios mokyklos asmenų sąrašą (2026 m. kovo 17 d. ieškinio Nr. CBP-2790 priedas Nr. 2), kurio duomenimis nustatyta, kad atsakovas nuo 2013 m. rugpjūčio 30 d. buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos nebaigus mokymo (studijų) programos. Nurodyta studijų metinė kaina – 1 359,77 Eur (4 695,00 Lt). 2013 m. lapkričio 15 d. ieškovas studijų sutartyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) išsiuntė įspėjimą dėl lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą, kuriame nurodė, kad atsakovas per 3 metus nuo įspėjimo išsiuntimo dienos, t. y. iki 2016 m. lapkričio 15 d., privalo grąžinti į Valstybinio studijų fondo sąskaitą valstybės biudžeto lėšas, skirtas studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti. Nurodyta, kad atsakovo grąžintina suma yra 679,88 Eur (2 347,50 Lt). Minėtame įspėjime taip pat nurodyti atvejai, kada asmuo neturi grąžinti valstybės biudžeto lėšų ar kada asmuo gali būti atleistas nuo lėšų grąžinimo, bei nurodyta, kad jei asmuo atitinka bent vieną iš kriterijų, jis apie tai turėtų informuoti Valstybinį studijų fondą. Įspėjime nurodyta, kad už laiku negrąžintą kainą ar likusią kainos dalį skaičiuojami delspinigiai – 0,02 procento už kiekvieną pavėluotą dieną. Akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ pranešimas patvirtina, kad minėtas įspėjimas 2013 m. lapkričio 16 d. įteiktas atsakovo mamai (duomenys neskelbtini).

Dėl pareigos grąžinti valstybės biudžeto lėšas, skirtas studijų kainai valstybės finansuojamoje studijų vietoje apmokėti

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti iš atsakovo valstybės biudžeto lėšas, skirtas studijų kainai valstybės finansuojamoje studijų vietoje apmokėti ir delspinigius, o atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutinka nurodydamas, kad jis ir toliau tęsė studijas kolegijoje, be to, nebuvo tinkamai informuotas apie pareigą grąžinti valstybės biudžeto lėšas, taip pat prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Taigi, nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl atsakovo pareigos grąžinti valstybės biudžeto lėšas, skirtas studijų kainai valstybės finansuojamoje studijų vietoje apmokėti.

2012 m. liepos 31 d. (duomenys neskelbtini) kolegijos ir atsakovo sudarytos studijų sutarties 3 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kurią studentui, priimtam studijuoti į nuolatinių studijų valstybės finansuojamą vietą, laiduojamas nemokamas mokslas. Minėtos studijų sutarties 7 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybės finansuojamoje studijų vietoje studijavęs studentas, pašalintas iš Kolegijos arba nutraukęs studijas, privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamoje studijų vietoje apmokėti skirtas lėšas ar jų dalį.

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (redakcija, galiojusi ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 8 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d.) 70 straipsnio 12 dalyje buvo nustatyta, kad Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys, pašalinti iš aukštosios mokyklos arba nutraukę studijas, privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1228 „Dėl Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), galiojusio ginčui aktualiu laikotarpiu (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. spalio 14 d.), 4 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kurią valstybės biudžeto lėšos, skirtos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalis grąžinamos į valstybės biudžetą, jeigu asmenys nutraukia studijas savo noru, išskyrus atvejus, kai studijos nutraukiamos per pirmųjų studijų metų pirmąjį semestrą arba asmenys pašalinami iš aukštosios mokyklos jos nustatyta tvarka. Minėtas Aprašas nustatė, kad grąžintinų lėšų dydis apskaičiuojamas Aprašo 5 punkte nustatyta tvarka. Minėtame punkte nustatyta, kad asmenys į valstybės biudžetą turi grąžinti sumą, lygią 50 procentų einamųjų studijų metų studijų programos metinės kainos, ne didesnės už švietimo ir mokslo ministro patvirtintą norminę studijų kainą, ir ne daugiau, nei nurodyta 5 punkte. Aprašo 9 punktas numatė, kad Valstybinis studijų fondas, gavęs Aprašo 7 punkte nurodytą asmenų, kurie nutraukė studijas ar buvo pašalinti per praėjusį semestrą, sąrašą, per 30 dienų kiekvienam sąraše nurodytam asmeniui (išskyrus Apraše numatytas išimtis) išsiunčia įspėjimą, kuriame nurodoma, kad asmuo per 3 metus nuo įspėjimo išsiuntimo dienos privalo grąžinti visą sumą arba dalimis į įspėjime nurodytą fondo sąskaitą. Apraše taip pat buvo nurodyta, kad įspėjimą fondas siunčia to asmens studijų sutartyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu, o tais atvejais, kai studijų sutartyje šis adresas nenurodytas ar Aprašo 7 punkte nurodytame sąraše pateikiamas kitas nei studijų sutartyje nurodytas šio asmens gyvenamosios vietos adresas, – paskutiniu fondui žinomu šio asmens gyvenamosios vietos adresu. Kai fondas nustatyta tvarka išsiunčia įspėjimą, laikoma, kad asmuo yra tinkamai informuotas apie kainos dydį ir grąžinimo tvarką.

Pirmiau nurodytos teisinis reglamentavimas patvirtina, kad valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys, pašalinti iš aukštosios mokyklos arba nutraukę studijas, privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas M. N. buvo priimtas į valstybės finansuojamą studijų vietą (duomenys neskelbtini) kolegijoje, tačiau nuo 2013 m. rugpjūčio 30 d. buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos dėl nebaigtos mokymo (studijų) programos. Atsakovas, esant nurodytoms aplinkybėms, neigia savo pareigą grąžinti valstybės biudžeto lėšas (ar jų dalį), skirtas studijų kainai valstybės finansuojamoje studijų vietoje apmokėti, nurodydamas, kad jis ir toliau tęsė studijas aukštojoje mokykloje mokomoje vietoje ir už studijas mokėjo, studijų nenutraukė, todėl ši situacija negali būti vertinama kaip paprastas studijų nutraukimas be jokių tolimesnių veiksmų. Teismas šiuos atsakovo argumentus vertina kritiškai. Visų pirma, teismas pažymi, jog atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybes apie atsakovo tolimesnes studijas aukštojoje mokykloje – (duomenys neskelbtini) kolegijoje. Visų antra, net jei ši aplinkybė ir pasitvirtintų, teismo vertinimu, tai neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl atsakovo pareigos grąžinti valstybės biudžeto lėšas. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Aprašo 2 punktu, minėtas Aprašas buvo taikomas leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą turinčioms Lietuvoje veikiančioms aukštosioms mokykloms ir užsienio aukštųjų mokyklų filialams, Valstybiniam studijų fondui, valstybės finansuojamose studijų vietose pagal laipsnį suteikiančias ir laipsnio nesuteikiančias studijų programas studijavusiems asmenims, taigi, ir atsakovui. Pirmiau aptartuose teisės aktuose yra aiškiai nurodytos išimtys (Aprašo 6 punktas), kada asmenys atleidžiami nuo pareigos grąžinti valstybės biudžeto lėšas, tačiau įrodymų, kad atsakovas atitiktų bent vieną iš nurodytų išimčių, byloje nėra. Vien tai, kad atsakovas galimai ir toliau tęsė studijas toje pačioje aukštojoje mokykloje, nepaneigia jo pareigos grąžinti valstybės biudžeto lėšas studijų kainai valstybės finansuojamoje studijų vietoje apmokėti, kai atsakovas buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos dėl nebaigtos mokymo (studijų) programos.

2012 m. liepos 31 d. atsakovo ir aukštosios mokyklos sudarytos studijų sutarties 25 punkte numatyta, kad sutartis gali būti nutraukta išbraukus studentą iš kolegijos studentų sąrašo, jei jis nevykdo studijų programos reikalavimų (studijų sutarties 25.2.2. punktas). Sutartį nutraukus sutartis pasibaigia (studijų sutarties 26.3. punktas). Studentui keičiant studijų finansavimo pobūdį, studijų programą, studijų formą, sudaroma nauja sutartis (studijų sutarties 27 punktas). Taigi, pirmiau paminėtos studijų sutarties nuostatos bei ieškovo pateikti įrodymai leidžia spręsti, kad atsakovo ir (duomenys neskelbtini) kolegijos 2012 m. liepos 31 d. (duomenys neskelbtini) kolegijos ir nuolatinių studijų valstybės finansuojamos vietos studento sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pasibaigė pašalinus atsakovą iš aukštosios mokyklos šiam nevykdžius studijų programos reikalavimų, t. y. atsakovui nebaigus mokymo (studijų) programos. Vien galimos atsakovo tolimesnės studijos valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje toje pačioje aukštojoje mokykloje, esant pasibaigusiai pirmiau sudarytai studijų sutarčiai, nepaneigia įstatyme, o kartu ir studijų sutartyje įtvirtintos atsakovo pareigos grąžinti valstybės biudžeto lėšas. Pažymėtina, kad atsakovas neginčija ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog jis buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos dėl nebaigtos mokymo (studijų) programos, o tolimesnės studijos valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje nėra nurodytos prie išimčių, kuomet studentas neprivalo grąžinti valstybės biudžeto lėšų studijoms valstybės finansuojamoje studijų vietoje kompensuoti. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad atsakovui nekilo pareiga tinkamai vykdyti tiek teisės aktuose, tiek ir studijų sutartyje numatytą įsipareigojimą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamoje studijų vietoje apmokėti skirtas valstybės biudžeto lėšas arba jų dalį (studijų sutarties 7 punktas).

Ieškovui gavus (duomenys neskelbtini) kolegijos 2013 m. rugsėjo 25 d. raštą, su kuriuo buvo pateiktas 2012-2013 studijų metų pavasario semestro valstybės finansuojamas studijas nutraukusių studijas ar pašalintų iš aukštosios mokyklos asmenų sąrašas, kuriame pateikti duomenys ir apie atsakovą, ieškovas 2013 m. lapkričio 15 d. studijų sutartyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) išsiuntė įspėjimą dėl lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą. Pažymėtina, kad nors atsakovas neigia asmeniškai gavęs minėtą įspėjimą, dėl ko, atsakovo vertinimu, nėra galima laikyti, kad jis buvo tinkamai informuotas apie prievolę grąžinti valstybės biudžeto lėšas, tačiau atsakovas neginčija aplinkybės, jog minėtas įspėjimas buvo išsiųstas jo gyvenamosios vietos adresu, nurodytu studijų sutartyje. Atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, jog minėtas adresas būtų buvęs neteisingas, kad atsakovas galimai negyveno nurodytu adresu, priešingai, atsakovas neginčijo ieškovo pateiktų duomenų, kad ieškovo siųstas įspėjimas buvo įteiktas atsakovo motinai. Teismas taip pat pažymi, jog atsakovas nenurodė ir jokių aplinkybių apie galimus jo ir motinos tarpusavio nesutarimus, priešiškus tarpusavio santykius, kas leistų teismui manyti, kad gavusi siuntą atsakovo motina būtų turėjusi kokį nors suinteresuotumą neperduoti gautos siuntos adresatui, t. y. savo sūnui. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą vien tik minėto įspėjimo išsiuntimas Apraše nurodytais adresais yra laikomas tinkamu informavimu apie prievolę grąžinti valstybės biudžeto lėšas, todėl byloje esantys duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie atsiradusią prievolę grąžinti į valstybės biudžetą lėšas, kurios buvo skirtos jo studijų finansavimui. Pažymėtina, kad galiojantis teisinis reglamentavimas neįtvirtino pareigos asmeniškai įteikti siunčiamą įspėjimą adresatui, jog būtų laikoma, kad apie minėtą įspėjimą jam yra žinoma. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovui apie pareigą grąžinti lėšas turėjo būti žinoma iš sudarytos studijų sutarties (kur tokia pareiga įtvirtinta sutarties 7 punkte), tačiau, kaip nurodė ieškovo atstovė, atsakovas nesiėmė jokių veiksmų siekdamas šią pareigą įvykdyti ar išsiaiškinti su jos (ne)vykdymu susijusias aplinkybes. Taigi, atsakovas, sudarydamas studijų sutartį, prisiėmė numatytus įsipareigojimus, todėl žinojo apie sąlygą, numatančią jo pareigą grąžinti lėšas į valstybės biudžetą nutraukus studijų sutartį. Atsakovas, būdamas rūpestinga ir atidi sutarties šalis, kilus neaiškumams, susijusiems su studijų sutarties vykdymu, visada galėjo dėl šios priežasties kreiptis į aukštąją mokyklą ir su ja bendradarbiauti, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus argumentus, teismas teisiškai nepagrįstais laiko atsakovo nurodytus argumentus dėl jo neinformavimo apie prievolę grąžinti lėšas, skirtas jo studijoms valstybės finansuojamoje vietoje apmokėti. Teismas, esant byloje nustatytoms aplinkybėms apie įspėjimo atsakovui išsiuntimą, neturi pagrindo išvadai, kad atsakovo teisės būti informuotam buvo pažeistos.

Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovas, turėdamas pareigą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamoje studijų vietoje apmokėti skirtas valstybės biudžeto lėšas (jų dalį), būdamas tinkamai informuotas apie prievolę grąžinti į valstybės biudžetą lėšas, per teisės aktuose nustatytą terminą prievolės neįvykdė, grąžintinos lėšų sumos negrąžino, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad jis savo prievolės tinkamai neįvykdė ir ją pažeidė. Teismas pažymi, kad atsakovas neginčijo ieškinyje nurodytos studijų kainos ir (ar) ieškovo apskaičiuotos grąžintinos lėšų sumos, o, vadovaujantis Aprašo 5 punkto nuostatomis, prašoma priteisti grąžintinų lėšų suma neviršija Apraše nurodyto maksimalaus grąžintinos sumos dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistina 679,88 Eur suma (CK 6.38, 6.59 straipsniai).

Dėl delspinigių priteisimo

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 24,48 Eur dydžio delspinigius, paskaičiuotus už 180 dienų, vadovaujantis Aprašo 10 punktu. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad studijų sutartyje šalys nebuvo susitarusios dėl delspinigių mokėjimo prievolės netinkamo įvykdymo atveju, tačiau Aprašo 10 punkte numatyta, kad už laiku negrąžintas lėšas ar likusią negrąžintą jų dalį fondas skaičiuoja delspinigius – 0,02 procento už kiekvieną pavėluotą dieną. Studijų sutarties 7 punkte yra nuoroda į Vyriausybės priimtus poįstatyminius teisės aktus, o nagrinėjamu atveju į Vyriausybės nutarimu patvirtintą Aprašą, kurio nuostatos, kaip jau buvo minėta, taikomos ir atsakovui. Apraše įtvirtinta pareiga dėl valstybės biudžeto lėšų grąžinimo yra numatyta ir Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 12 dalyje, todėl darytina išvada, kad ieškovas turi įstatyme numatytą teisinį pagrindą skaičiuoti delspinigius. Atsakovas neįvykdė pareigos grąžinti lėšas įspėjime nurodytu terminu ir lėšų negrąžino, todėl, vadovaujantis Aprašo 10 punktu, už laiku negrąžintas lėšas atsakovui skaičiuojami 0,02 procento dydžio delspinigiai nuo negrąžintos lėšų sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Ieškovo apskaičiuota delspinigių suma, skaičiuojant nuo 2016 m. lapkričio 16 d. už paskutines 180 dienų, yra 24,48 Eur. Nustačius, jog atsakovas laiku neatsiskaitė su ieškovu, iš jo priteisiami 24,48 Eur delspinigiai (CK 6.71 straipsnis, 6.256 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas. Kadangi atsakovas prievolės laiku atsiskaityti su ieškovu tinkamai nevykdė, ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2026 m. kovo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškinio senaties termino netaikymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.124 straipsnyje numatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 straipsnyje reglamentuoti ieškinio senaties terminai. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Viena šios taisyklės išimčių nustatyta CK 1.127 straipsnio 2 dalyje, kurioje įtvirtinta, jog tais atvejais, kai prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, nesutikdamas su pareikštu ieškiniu, prašo taikyti ieškinio senatį nurodydamas, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog šiuo atveju taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, taip pat nurodo, kad nėra pagrindo skaičiuoti ieškinio senaties terminą nuo 2016 m. lapkričio 16 d., kadangi atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie prievolę grąžinti lėšas ir šios prievolės grąžinimo terminą. Teismas šiuos atsakovo argumentus vertina kritiškai. Visų pirma, teismas pažymi, kad atsakovas nenurodo jokių argumentų dėl to, koks ieškinio senaties terminas, jo nuomone, t. y. bendrasis ar sutrumpintas, o jei sutrumpintas, tai koks, turėtų būti taikomas. Nagrinėjamu atveju ieškinys yra pareikštas dėl valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, t. y. reiškiamas reikalavimas dėl skolos priteisimo, o tokiems reikalavimams taikytinas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. Taip pat šiuo atveju nustatyta, kad prievolei grąžinti valstybės biudžeto lėšas įvykdyti atsakovui buvo nustatytas terminas iki 2016 m. lapkričio 15 d., todėl tik pasibaigus šiam terminui ieškovas sužinojo apie savo teisės pažeidimą, nes iki tol galėjo tikėtis, kad atsakovas savo prievolę įvykdys tinkamai. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau sprendime išdėstytus motyvus, teisiškai nepagrįstu laiko ir argumentą dėl atsakovo neinformavimo apie prievolės įvykdymo terminą, kadangi byloje esantys duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą, jog atsakovui buvo tinkamai pranešta apie jo prievolę ir jos įvykdymo terminą. Taigi, bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas šiuo atveju skaičiuotinas nuo 2016 m. lapkričio 16 d. Ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi 2026 m. kovo 17 d., t. y. nepraleidęs ieškinio senaties termino, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymą ir taikyti ieškinio senatį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Šioje byloje už pareikštą ieškinį mokėtinas 23,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Ieškovas yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl ieškinį tenkinus visiškai, žyminis mokestis priteistinas valstybei iš atsakovo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, nėra, todėl jų atlyginimo valstybei klausimas nesprendžiamas (CPK 92, 96 straipsniai)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti ieškovui Valstybiniam studijų fondui, juridinio asmens kodas 191722967, iš atsakovo M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 679,88 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt devynių eurų 88 ct) valstybės biudžeto lėšas, skirtas studijų kainai valstybės finansuojamoje studijų vietoje apmokėti, 24,48 Eur (dvidešimt keturių eurų 48 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2026 m. kovo 18 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Priteisti iš atsakovo M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 23,00 Eur (dvidešimt trijų eurų 00 ct) žyminį mokestį. Nurodyta suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.