Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Vaidos Baumilės ir Dainos Dyburienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo NUT1 skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2026 m. balandžio 3 d. nutarimo netaikyti nuteistajam NUT1 lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsiliepimų į nuteistojo skundą byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nuteistojo NUT1 skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Be kita ko, nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymo efektyvumo vertinimas taip pat yra svarbus sprendžiant dėl to, ar nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.

Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką bei atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

Išnagrinėjus nuteistojo skundo argumentus, susipažinus su skundžiama nutartimi ir teismui pateikta medžiaga bei įvertinus pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuojama, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis NUT1 jau gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra išsamiai argumentuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, Komisijos priimtas Nutarimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra jokio pagrindo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nuteistasis NUT1 yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors ši aplinkybė sudarė pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau visais atvejais vertinant ar nuteistajam gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas, turi būti nustatytas tiek formalusis, tiek materialusis lygtinio paleidimo pagrindas. Vis tik, aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad vien formaliojo ir materialiojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindų nustatymas nėra savaiminis pagrindas ar imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinio paleidimo instituto taikymas yra išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Kiekvienu konkrečiu atveju lygtinio paleidimo instituto taikymas turi vertinamąjį pobūdį, tad ir kiekvieno nuteistojo teisinė situacija yra analizuojama individualiai.

Atkreiptinas skundą pateikusio asmens dėmesys, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, turi būti įvertinti ne vien nuteistąjį teigiamai charakterizuojantys duomenys, tačiau jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma, kuri betarpiškai apima ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, turimas drausmines nuobaudas, kriminogeninius rizikos veiksnius ir kitas nuteistojo resocializacijai įtakos turinčias aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad apylinkės teismas įvertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą, nėra pagrindo teigti, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai, o kai kurių iš viso nevertino.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teismui nekyla abejonių dėl nuteistojo asmenybės teigiamų pokyčių. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra vidutinė. Įvertinus pateiktą medžiagą, darytina išvada, kad vertinimo metu stebimas teigiamas pokytis, nes nuteistasis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, sportiniuose ir kultūriniuose renginiuose, prisideda prie jų organizavimo. Paskutinių vertinimų metu buvo stebimi teigiami pokyčiai, siekis atsiriboti nuo neigiamos aplinkos bei teigiama nusikalstamo elgesio rizikos dinamika siekiant stiprinti apsauginius veiksnius, t. y. nuolat domisi resocializacijos procesu, deda pastangas, siekdamas valdyti savo kriminogeninius poreikius srityse „Mąstymas ir elgesys“, „Gyvenimo stilius ir draugai“, „Emocinė gerovė“, dalyvavo palaikomosiose psichologo konsultacijose, kurių metu buvo aptariami įvairūs gyvenimiški klausimai, apimantys kasdienę veiklą, tarpasmeninius santykius bei skirtingose gyvenimo srityse kylančius iššūkius. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje paskutiniu metu jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina kruopščiai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, NUT1 lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnysis teismas.

Iš pateiktos medžiagos nustatyta, kad Komisija 2025 m. rugsėjo 10 d. priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam NUT1 lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnį, rekomenduojant nuteistajam tęsti darbinę veiklą, aktyviai vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, laikytis vidaus tvarkos taisyklių, numatyti priemones, skirtas ugdyti tinkamų problemų sprendimo įgūdžius, numatyti priemones, skirtas koreguoti mąstymo, elgesio bei nuostatų sritis. Nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinų nusikaltimų rizika. Iš anksčiau atliktų vertinimų matyti, kad reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai nebuvo stebimi.

Iš socialinės tyrimo išvados matyti, kad atlikdamas paskirtą laisvės atėmimo bausmę NUT1 net 16 kartų buvo baustas drausmine tvarka ir 1 kartą skatintas, fiksuoti pažeidimai susiję su duotų nurodymų nevykdymu laisvės atėmimo vietoje, taip pat psichologinės tarnybos viršininkės bauginimu ir neramumų kėlimu, niokojant kamerose esančias duris ir kitą inventorių. Išleistas į trumpalaikę išvyką 2024 m. gegužės 28 d. pažeidė reikalavimus (nesilaikė maršruto). Nuobauda skirta ir už draudžiamo įrenginio - WIFI maršrutizatoriaus - laikymą. Lengvosios grupės sąlygomis bausmę atlieka tik nuo 2025 m. rugpjūčio 28 d., prieš metus buvo grąžintas į paprastąją grupę dėl pažeidimų. Bausmės atlikimo metu nuteistasis įkalinimo įstaigoje ilgą laiką nedirbo, darbo patirtis sąlyginai neilga, epizodinė. Bausmės atlikimo pradžioje atsisakė dirbti siūlomą darbą, net 5 kartus buvo baustas už tai, kad atsisakė tvarkyti bendro naudojimo patalpas. Minėtoje išvadoje matyti, jog nuteistasis nėra linkęs pateisinti nusikalstamo elgesio, tačiau savo veiksmų, kaip itin žalingų visuomenei apskritai, nelinkęs vertinti. Taip pat nurodoma, kad nuteistasis be išskirtinių sunkumų prisitaiko prie nuteistųjų bendruomenės ir jaučiasi jos dalimi, todėl laikosi tam tikrų šiai socialinei grupei būdingų elgesio modelių, nuostatų. Pagal bylos duomenis taip pat galima matyti, jog atliekant ankstesnius nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus nustatyta, jog NUT1 elgesys nepasižymėjo disciplinuotinumu. Jis ne kartą baustas drausmine tvarka, stebėtas įsitraukimas į jo atžvilgiu taikomas resocializacijos priemones, tačiau nuteistajam buvo sunku laikytis nustatytų režimo reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma šiuo metu vis dar nėra pakankama spręsti, kad NUT1 gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą svarbu neignoruoti ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumo bei pobūdžio (nuteistasis atlieka bausmę už labai sunkius ir sunkius nusikaltimus), jos ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant, į ką tinkamai atsižvelgė apylinkės teismas. Be to, jis teistas tris kartus už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, nusikaltimams būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas (skirtos kardomosios priemonės metu įvykdė analogišką nusikalstamą veiką).

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad NUT1 pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo vidutinė, tačiau nuteistajam nustatyti statiniai – kriminalinė istorija (trys teistumai); būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; skirtos kardomosios priemonės metu įvykdė analogišką nusikalstamą veiką; ir net penki dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – motyvacijos realizuoti save nuoseklioje bei tęstinėje darbinėje veikloje stoka; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys nuoseklaus prosocialaus elgesio raiškos; nepakankami problemų sprendimo būdai; nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas; tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos. Būtent kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problematiškiausios, tai yra gali skatinti ar lemti pakartotinį jo nusikalstamumą, todėl būtent šių sričių koregavimui turi būti sutelktas didžiausias nuteistojo dėmesys. Ta aplinkybė, kad šie veiksniai vis dar išlikę, duoda pagrindą teismui spręsti, kad atliktos bausmės dalis nėra pakankama, kad būtų padaryta akivaizdi intervencija nuteistojo elgesiui, siekiant užkirsti kelią galimam recidyvui. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Apygardos teismas pažymi, kad nors nuteistąjį šiuo metu paleidus lygtinai jis būtų toliau prižiūrimas probacijos pareigūnų, tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, kad paleistas lygtinai, nuteistasis taip pat laikytųsi įstatymų bei vėl nenusikalstų, nepažeistų probacijos sąlygų ir (ar) nepasislėptų nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo. Tokia išvada daroma įvertinus tai, jog bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji, net ir tie, kuriems leidžiama laikinai išvykti, dirbti ir (ar) gyventi už įkalinimo įstaigos ribų, yra kontroliuojami kur kas griežčiau, nei probuojamieji asmenys.

Nesutinkant su nuteistojo skundu, aukštesnysis teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju esmingai svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji NUT1 neatlikta bausmės dalis yra beveik dveji metai, iš paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės, vis dar yra pakankamai didelė, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra lemiamas faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį NUT1 charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Nepaneigiant bausmės paskirties, nuteistasis asmuo dėl savo padarytų teisei priešingų veiksmų turi patirti tam tikrus apribojimus, o nepatogumai kylantys atliekant laisvės atėmimo bausmę yra neišvengiami, tačiau būtini siekiant įgyvendinti bausmės tikslus. Svarbu ir tai, kad pernelyg išankstinis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymas taip pat gali sąlygoti nebaudžiamumo jausmo formavimąsi bei nepakankamą savo neteisėto elgesio ir už tai kylančių teisinių pasekmių įvertinimą bei suvokimą. Taigi, įvertinus ir šiuos argumentus kitų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, kol kas nėra pagrindo daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas struktūrizuotoje aplinkoje yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis BVK 85 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti. Tačiau BPK 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo pagrįstumo sprendžia teismas, kuris vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Taigi, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu būtent teismui yra suteikta teisė priimti galutinį sprendimą taikyti lygtinį paleidimą ar jo netaikyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo priimtą sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, pagrįstai sprendė, kad akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, leidžiančių teismui tikėtis, jog nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, šiuo metu nenustatyta.

Įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, aukštesnės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu nuteistajam NUT1 netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas yra teismo teisė, tačiau ne pareiga. Nors byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma atskleidžia tam tikrus teigiamus NUT1 elgesio pokyčius, tačiau to dar nepakanka daryti išvadai, kad nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką yra tokia akivaizdi, kad sudarytų pagrindą manyti, jog, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes konstatuojama, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. balandžio 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti nuteistojo pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo NUT1 skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. balandžio 30 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.