Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas vertino, jog toks VDI KTS darbuotojų elgesys yra nežmoniškas ir žeminantis pareiškėjo orumą, parodyta nepagarba pareiškėjo asmeniniam ir šeimos gyvenimui, buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis ir 8 straipsnio 1 dalis. Dėl nurodytų VDI KTS darbuotojų veiksmų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, todėl jam buvo padaryta 50 000 Eur neturtinė žala.

nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta nei viena iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) numatytų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų;

2023 m. liepos 20 d. VDI KTS vyriausiesiems darbo inspektoriams A. P. ir R. R. (priklausantiems specializuotai kontrolės ir prevencijos prekybos žmonėmis priverstiniam darbui srityje grupei) (toliau – ir VDI KTS Inspektoriai) bei VDI Administravimo skyriaus vyriausiajai komunikacijos specialistei J. B. ir komunikacijos specialistei R. K. (toliau – ir VDI Komunikacijos specialistės) buvo suformuota užduotis Nr. 421287 (toliau – ir Užduotis) atlikti patikrinimą kartu su viešąja įstaiga „Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras“ (toliau – ir KOPŽI), pagal KOPŽI pateiktą informaciją, todėl buvo suformuotas 2023 m. liepos 26 d. pavedimas atlikti pareiškėjo ūkio patikrinimą. Pareiškėjo ūkio, esančio Teritorijoje, patikrinimas buvo atliktas 2023 m. liepos 27 d., dalyvaujant KOPŽI atstovėms D. K. ir E. R. (toliau – ir KOPŽI atstovės);

remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-316 patvirtintais Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatais (toliau – ir Nuostatai), siekiant suteikti pagalbą asmenims, nukentėjusiems Lietuvoje ir už jos ribų nuo prekybos žmonėmis priverstiniam darbui bei šiuolaikinės vergovės, siekiant vykdyti prekybos žmonėmis priverstiniam darbui ir šiuolaikinei vergovei prevenciją, tarp VDI ir Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis buvo sudaryta 2020 m. spalio 1 d. bendradarbiavimo sutartis Nr. BD-A-3 „Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos ir Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis“ (toliau – ir Sutartis);

patikrinimas buvo atliekamas ne vien dėl galimo nelegalaus darbo, bet ir turint informacijos apie galimą prekybą žmonėmis ir (ar) išnaudojimą priverstiniam darbui ar paslaugoms, todėl patikrinimas buvo atliktas dalyvaujant KOPŽI atstovėms, kurios, nustačius galimas prekybos žmonėmis aukas, galėtų nedelsiant suteikti joms pagalbą. 2023 m. liepos 27 d. patikrinimo metu buvo atliekamas vaizdo įrašas, kurį atliko VDI KTS Inspektoriai, naudodamiesi tarnybiniais vaizdo registratoriais. Patikrinimas buvo atliekamas (ir vaizdo įrašas daromas) išimtinai tik ūkio Teritorijoje, po kurią patikrinimą atliekančius inspektorius vedžiojo pats ūkio savininkas, t. y. pareiškėjas. Patikrinimo veiksmus atliko tik VDI tarnautojai, turintys tam įgaliojimus;

VDI KTS darbuotojai: 1) neturėdami teisėto pagrindo ir dėl iki 2023 m. liepos 27 d. atliktų sisteminių pareiškėjo patikrinimų dėl nelegalaus darbo, suvokdami, jog pareiškėjas niekuomet nelegalaus darbo veiklos nevykdė, įsibrovė į pareiškėjo asmenines valdas Teritorijoje, kur yra pareiškėjo gyvenamoji vieta, tuo sukeldami jam dvasines kančias; 2) viršijo savo įgaliojimus, leisdami nežinomiems dviem fiziniams asmenis, neturintiems teisėtų įgaliojimų vykdyti teisėtą patekimą į svetimą nuosavybę, kurie savo privačiais telefonais filmavo namų teritoriją, kur buvo mažamečiai vaikai, privatūs automobiliai, be to, patys darė savo atskirą vaizdo fiksaciją.

Iš byloje esančios Užduoties kortelės yra matoma, kad siūloma surengti patikrinimą pareiškėjo, kaip žemės ūkio kooperatyvo „Šeimyniškiai“ (toliau – ir ŽŪK) vadovo, įmonėje, kurios adresas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), o tai rodė, jog jokio faktinio pareiškėjo patikrinimo pagrindo nebuvo, nes buvo skundžiamas visai kitas ūkio subjektas, t. y. ŽŪK, kurių veiklos adresai nesutampa.

Pareiškėjui nevykdant jokios neteisėtos veiklos, VDI darbuotojai neturėjo teisės daryti vaizdo įrašą, tame tarpe iš mobiliojo ryšio telefonu, taip pat neturėjo teisės leisti tai daryti ir kartu buvusiems ne VDI KTS darbuotojams, bet veikusiems kartu su jais.

Pareiškėjo vertinimu, toks VDI KTS darbuotojų elgesys yra nežmoniškas ir žeminantis pareiškėjo orumą, parodyta nepagarba pareiškėjo asmeniniam ir šeimos gyvenimui, todėl buvo pažeistas Europos Žmogaus teisių konvencijos (toliau – ir EŽTK) 3 straipsnis ir 8 straipsnio 1 dalis. Dėl nurodytų VDI KTS darbuotojų veiksmų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, todėl jam buvo padaryta 50 000 Eur neturtinė žala.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

VDI KTS darbuotojai atliko neteisėtus veiksmus, nes jie, neturėdami jokio teisėto pagrindo (nes iki 2023 m. liepos 27 d. atliktų sisteminių pareiškėjo atliktų patikrinimų dėl nelegalaus darbo metu jokių nelegalių darbuotojų nebuvo rasta), aiškiai suvokdami, jog pareiškėjas niekuomet nelegalaus darbo veiklos nevykdė, įsibrovė į pareiškėjo asmenines valdas Teritorijoje, kurioje yra ir pareiškėjo gyvenamoji vieta, leido nežinomiems dviem fiziniams asmenims, neturintiems jokių teisėtų įgaliojimų vykdyti neteisėtą patekimą į jiems svetimą pareiškėjo nuosavybę, kurie savo privačiais telefonais filmavo namų teritoriją, kur buvo mažamečiai vaikai, privatūs automobiliai, viršijo savo įgaliojimus. VDI KTS darbuotojai 2023 m. liepos 27 d. neteisėtai darė savo atskirą vaizdo fiksaciją pareiškėjo asmeninėse valdose Teritorijoje, kuri yra kartu ir pareiškėjo gyvenamoji vieta, nors jokia neteisėta veikla nebuvo vykdoma;

patikrinimas buvo neteisėtas, nes du nežinomi fiziniai asmenys, veikę kartu su VDI KTS darbuotojais, neturėjo jokių įgaliojimų tikrinti pareiškėjo, nebuvo būtinybės filmuoti pareiškėjo asmeninės nuosavybės. Atsakovo pateiktas vaizdo įrašas patvirtina, kad du fiziniai asmenys veikia kartu su VDI KTS darbuotojais bei yra vykdoma pareiškėjo privačios valdos filmavimas, tame tarpe ir privačiais telefonais, o atsakovo pateikta Užduoties kortelė patvirtina, kad buvo skųstas ne pareiškėjas, o kitas juridinis asmuo;

neteisėto patikrinimo metu pareiškėjui buvo sukeltos dvasinės kančios, kadangi minėtas elgesys yra nežmoniškas ir žeminantis pareiškėjo orumą, parodyta nepagarba pareiškėjo asmeniniam ir šeimos gyvenimui, todėl buvo pažeistas EŽTK 3 straipsnis ir 8 straipsnio 1 dalis;

pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo prašymą apklausti liudytojus, dalyvavusius patikrinime ir užpildžiusius su 2023 m. liepos 27 d. patikrinimu susijusius dokumentus, negalėjo nustatyti visų reikšmingų faktinių duomenų;

pirmosios instancijos teismas neatliko visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių ištyrimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

nagrinėjamu atveju patikrinimas Teritorijoje buvo atliekamas ne vien dėl galimo nelegalaus darbo, bet ir turint informacijos apie galimą prekybą žmonėmis ir / ar išnaudojimą priverstiniam darbui ar paslaugoms, patikrinimas buvo atliktas dalyvaujant KOPŽI atstovėms, kurios nustačius galimas prekybos žmonėmis aukas galėtų iš karto suteikti joms pagalbą;

apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjo patikrinimas buvo neteisėtas vien dėl to, jog 2023 m. liepos 19 d. elektroniniame laiške buvo paminėtas ŽŪK, o ne pareiškėjo ūkis, yra nepagrįsti ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių bei patikrinimų atlikimą reglamentuojančio teisinio reguliavimo. Elektroninis laiškas ir jo pagrindu suformuota Užduoties kortelė nėra sprendimas atlikti ūkio subjekto patikrinimą, o tik pirminė informacija, kurios pagrindu VDI vertina poreikį atlikti kontrolės veiksmus. Teisės aktai nenumato, kad pavedime nurodytas tikrinamas subjektas privalo visiškai sutapti su pirminiame pranešime nurodytu subjektu;

pareiškėjas nepateikia objektyvių duomenų, kad 2023 m. liepos 26 d. pavedimas būtų priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ar išduotas ne tam ūkio subjektui, todėl vien tai, kad pirminiame pranešime buvo minima ŽŪK, nepaneigia vėliau teisėtai priimto sprendimo atlikti pareiškėjo ūkio patikrinimą ir nesudaro pagrindo pripažinti jį neteisėtu. Nagrinėjamu atveju VDI įvertino gautą informaciją, patikrino turimus duomenis, priėmė sprendimą atlikti neplaninį patikrinimą, išdavė pavedimą ir jo pagrindu atliko pareiškėjo ūkio patikrinimą. VDI veikė laikydamasi teisės aktų nustatytos procedūros – įvertino gautą informaciją, patikrino turimus duomenis savo informacinėse sistemose, priėmė sprendimą atlikti neplaninį patikrinimą, išdavė teisės aktų reikalavimus atitinkantį pavedimą ir jo pagrindu atliko pareiškėjo ūkio patikrinimą;

pats pareiškėjas pasirinko vykdyti ūkinę veiklą ir su šeima gyventi vienoje vietoje, todėl tai negali suponuoti išskirtinių patikrinimo vykdymo sąlygų, bet kokio patikrinimo atlikimas savaime gali sukelti neigiamus išgyvenimus, emocijas, tačiau tai nereiškia, kad už kiekvieno valstybinės institucijos, prižiūrinčios ūkinę veiklą, patikrinimo atlikimą iš valstybės turi būti priteisiama neturtinė žala, be to, ūkine veikla užsiimantis asmuo visada turi būti pasiruošęs bet kokiems patikrinimas, o aplinkybė, kad asmens ūkinės veiklos vieta ir gyvenamoji vieta sutampa negali būti vertinamos kaip išskirtinės, nes tai yra paties asmens pasirinkimas;

pareiškėjas neįrodė, kad patyrė intensyvių išgyvenimų, kurie sukėlė jam neigiamas pasekmes, jo skunde nurodyti argumentai yra deklaratyvūs, neparemti įrodymais ar pareigūnų neteisėtais veiksmais.

VDIĮ 9 straipsnio 1 dalies 15 punkto pagrindu VDI darbuotojams, vykdant Užduotį, kartu su jais galėjo dalyvauti ir KOPŽI atstovės, kurių veiksmų kontrolė (šiuo atveju galimas vaizdo įrašo darymas jų turimais telefonais, iš ko taip pat kildinamas neturtinės žalos atsiradimas) 2023 m. liepos 27 d. atlikto patikrinimo metu, nepateko į VDI darbuotojų kompetencijos ribas. VDI inspektoriai, vykdydami Užduotį, atliko tik jiems priskirtas funkcijas, siekė atsakyti į Užduotimi iškeltus klausimus ir neturėjo jokio teisinio pagrindo kontroliuoti KOPŽI atstovių, todėl ir šioje apimtyje pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl VDI darbuotojų neteisėtų veiksmų nebuvimo.