Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-484-954/2026

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-09-16
Bylos Nr.: 1A-484-954/2026
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-31556-2025-2
Bylos rūšis: Baudžiamoji byla

Teisėjai: Algirdas Giedraitis, Audrius Meilutis, Daina Dyburienė
Nuteistasis: KAL1
Nukentėjusysis: NKA1
Ieškovas: Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Prokuroras: Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra (Varėna)

Kategorijos

1.1.5.1.1Būtinosios ginties samprata ir sąlygos (BK 28 str. 1–2 d.)
1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
1.2.4.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-484-954/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31556-2025-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.2.4.6.2; 2.4.6.1

Kauno apygardos teismasN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 16 d. Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Dyburienės, Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Audriaus Meilučio,

sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei,dalyvaujant prokurorei Živilei Gecevičienei,nuteistajai KAL1, jos gynėjai advokatei Angelei Fominienei,nukentėjusiajam NKA1,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios KAL1 apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo KAL1 pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirta jai 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. rugpjūčio 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta arešto bausmės dalimi, prieš tai arešto bausmę pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, ir KAL1 paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir 20 (dvidešimt) dienų.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas KAL1 laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. rugsėjo 4 d. iki 2025 m. rugsėjo 5 d. (1 para), 1 (vieną) sulaikymo parą prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo parai.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, KAL1 paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, paskiriant pareigas: pradėti dirbti arba tęsti darbą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, šias pareigas vykdant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį (BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 10 punktai).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią pareigą įvykdant per devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, nustatyta, kad KAL1 yra recidyvistė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu, procesas dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinio ieškinio dėl 58,19 Eur (penkiasdešimt aštuonių eurų 19 ct) turtinės žalos atlyginimo nutrauktas KAL1 savanoriškai atlyginus žalą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

KAL1 nuteista už tai, kad nežymiai sužalojo šeimos narį, tai yra 2025 m. rugsėjo 4 d., apie 19.25 val., namuose, (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, nustatytas 2,84 promilės neblaivumas, konflikto metu tyčia vieną kartą peiliu įdūrė sutuoktiniui NKA1 į pilvo sritį, tuo padarydama nukentėjusiajam NKA1 žaizdą pilvo sienos dešinėje bei sukeldama nežymų sveikatos sutrikdymą bei fizinį skausmą.

Žemesnės instancijos teismas

Apylinkės teismas, pripažindamas KAL1 kalta, nurodė, kad kaltinamosios veiksmus lėmė ne išgąstis ar sutrikimas dėl galimų nukentėjusiojo smurtinių veiksmų, o alkoholio įtakoje kilęs buitinis konfliktas, kurio metu abu konflikto dalyviai vienas kito atžvilgiu panaudojo fizinius veiksmus (nukentėjusysis pastūmė kaltinamąją, metė į ją malką, dėl ko kaltinamoji supyko ir dūrė jam peiliu). Nukentėjusioji iš konflikto vietos kambaryje laisvai išėjo į virtuvę ir ten paėmusi peilį grįžo atgal į kambarį, kas patvirtina, jog realus pavojus jai nebuvo kilęs, o pati kaltinamoji sugrįžo į vietą, kur buvo nukentėjusysis. Atvykus policijos pareigūnams, KAL1 taip pat nebuvo išsigandusi, bendravo arogantiškai, liudytojui LUD1 replikavo, kad „tavo ateitis“, kas taip pat neleidžia teigti, jog KAL1 dėl susidariusios konfliktinės situacijos buvo išsigandusi. Nors kaltinamoji teigė, kad neturėjo tyčios nukentėjusiajam sukelti sveikatos sutrikdymą ar jam sukelti fizinį skausmą, tačiau iš aptartos įrodymų visumos, be kita ko, ir nukentėjusiajam padarytų sužalojimų, pasirinkto pavojingo įrankio – peilio, nustatyta, kad dūris į gyvybiškai pavojingą kūno vietą – pilvą, buvo smurtinio pobūdžio veiksmai, kuriuos atlikdama KAL1 suvokė pavojingą jų pobūdį, numatė, kad dėl dūrio peiliu gali būti sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata ir jam sukeltas fizinis skausmas. Pažymėjo, kad KAL1 pripažino, jog nukentėjusiajam dūrė nestipriai, nes anksčiau yra naudojusi peilį, dėl ko nustatyta, kad ji veikė tiesiogine tyčia.

Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Nuteistoji apeliaciniu skundu prašo iš naujo peržiūrėti bylą ir įvertinti jos nurodytus faktus.

Skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė, jog jos sutuoktinis NKA1 smurtavo jos atžvilgiu, jis seniai grįžęs iš įkalinimo įstaigos, yra didesnis ir sunkesnis už ją, todėl jautė pavojų savo gyvybei ir sveikatai. Ji neturėjo tikslo sužaloti ar kitaip pakenkti, tik norėjo apsiginti, todėl prašo panaikinti kaltinimus ir pritaikyti BK 28 straipsnio 1 dalį dėl būtinosios ginties.

Apeliantė nurodo, kad nepagrįstai buvo pripažinta ir recidyviste, ji tik bandė apsiginti, juolab, kad jos vyras buvo teistas už žmogžudystę.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji palaikė savo apeliacinį skundą ir prašė atsižvelgti, kad nenorėjo sužaloti nukentėjusiojo. Nuteistosios gynėja palaikė nuteistosios apeliacinį skundą ir prašė panaikinti nuteistosios pripažinimą recidyviste, skundą tenkinti bei priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nukentėjusysis NKA1 prašė nuteistąją išteisinti, pripažinti, kad tai buvo savigyna. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios KAL1 apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistosios apeliaciniame skunde teigiama, kad ji nukentėjusįjį sužalojo gindamasi, esant būtinosios ginties situacijai (BK 28 straipsnio 1 dalis), tačiau apylinkės teismas šios aplinkybės tinkamai neįvertino. Nuteistoji taip pat nesutinka su jos pripažinimu recidyviste.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas turi pareigą tiksliai nustatyti faktines bylos aplinkybes, t. y. teisiamajame posėdyje privalo kruopščiai ištirti visus byloje surinktus įrodymus – kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, specialisto išvadas, kitus bylai reikšmingus rašytinius duomenis, juos sugretinti tarpusavyje, pašalinti esančius prieštaravimus, įrodymų vertinimą grįsti išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaudamasis įstatymu priimti teisėtą ir pagrįstą BPK reikalavimus atitinkantį procesinį sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai ištirtus įrodymus, jų visetą, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistosios nusikalstamų veiksmų ir jų juridinės kvalifikacijos, taip pat pateikė motyvuotas išvadas dėl būtinosios ginties sąlygų nebuvimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tenkinti nuteistosios skundo.

BK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154-719/2025, 12 punktas), o tam didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas. Nustatant, ar žala asmeniui buvo padaryta esant būtinajai ginčiai, atsižvelgiama į kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Kėsinimosi pobūdį nulemia vertybės, kurioms dėl kėsinimosi gresia pavojus (nuosavybė, gyvybė, sveikata ir pan.), o pavojingumą – kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis, kėsinimosi metu naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir pan.

Byloje nustatyta, kad nuteistoji KAL1, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su sutuoktiniu NKA1 metu tyčia vieną kartą peiliu dūrė jam į pilvo sritį, tuo padarydama jam sužalojimus, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaip jau minėta, apeliaciniame skunde nuteistoji neginčija, kad padarė nukentėjusiajam nustatytą sužalojimą ir tai padarė peiliu kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tačiau laikosi pozicijos, jog jos veiksmai buvo išimtiniai gynybiniai, todėl vertintini kaip būtinoji gintis. Apklausta pirmosios instancijos teisme nuteistoji parodė, kad įvykio dieną namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Pasiėmė nukentėjusiojo telefoną, ištrynė jo turimą draugo kontaktą, dėl ko jis supyko ir stipriai ranka trenkė į veidą, kairės pusės žandą, pradėjo mėtyti į ją pagalius, buvo paėmęs jiems sudėti skirtą dėžę. Smūgio metu sėdėjo ant lovos vienas šalia kito, nuo smūgio nugriuvo lovoje. Pagaliais į ją nepataikė, tik sudaužė veidrodį. Ji bėgo iš kambario, bet suprato, kad lauko durys užrakintos dvejomis spynomis ir pabėgti nespės, todėl virtuvėje pasiėmė peilį, grįžo atgal ir dūrė. Nenorėjo nukentėjusiojo sužeisti, tik šiek tiek bakstelėjo, kad jis atsitrauktų. Įvykio metu buvo neblaivi, ne itin gerai atsimena aplinkybes, tačiau visą veiksmą atsimena. Po konflikto su nukentėjusiuoju susitaikė, planuoja toliau gyventi. Po įvykio gydėsi priklausomybės ligas, praėjo Minesotos programą, šiuo metu taip pat lankosi pas priklausomybių konsultantą, planuoja įsidarbinti. Dėl savo veiksmų gailisi.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu KAL1 parodė, kad 2025 m. rugsėjo 4 d. su nukentėjusiuoju namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Nukentėjusysis sėdėjo šalia iš dešinės pusės. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas dėl telefono – nukentėjusysis dešiniu delnu sudavė jai vieną kartą į veidą, pataikė į kairį skuostą. Ji atsistojo prieš jį, juos skyrė stalas, nukentėjusysis pradėjo mėtyti į ją malkas, bet pataikė į veidrodį, tada užsimojo dėže, kurioje buvo malkos. Nuteistoji ėjo pro duris iš kambario. Pamačiusi, kad nukentėjusysis eina paskui ją, ji virtuvėje nuo stalo į dešinę ranką paėmė peilį. Suprato, kad negalės pabėgti, nes durys buvo užrakintos. Nukentėjusiajam priėjus ji dūrė, pataikė kažkur į pilvą. Norėjo skambinti pagalbai, bet jis paėmė jos telefoną ir numetė jį po lova. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, labai pergyvena, taip pasielgė, nes nukentėjusysis ją puolė (t. 2, b. l. 16-19). Iš esmės analogiškos pozicijos ji laikėsi ir akistatos metu (t. 2, b. l. 28-30), tačiau jos pozicija nebuvo nuosekli. Papildomos apklausos metu nuteistoji parodė, kad nukentėjusysis konflikto metu sudavė ranka į veidą, ji supyko, dėl ko eidama link virtuvės paėmė nuo stalo peilį ir vieną kartą dūrė NKA1. Dėl savo poelgio gailisi (t. 2, b. l. 41-43). Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamoji patvirtino, kad jie yra teisingi.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis NKA1 parodė, kad įvykio dieną nuteistoji vartojo alkoholį, jis negėrė. Pamatė, kad ji telefone ištrynė jo draugą, kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis pliaukštelėjo jai per veidą, galimai į dešinį žandą. Po suduoto smūgio nuteistoji bėgo link virtuvės, jis metė iš dėžės paimtą pagalį, pataikė į veidrodį. Tada paėmė dėžę ir norėjo vytis KAL1, buvo įpykęs, keikė ją visokiais žodžiais. Norėjo pasivyti nuteistąją, nes išsigando, kad ji gali kviesti policiją. Ji tarpduryje pamatė, kad neišbėgs, atsisuko ir dūrė į pilvą. Dūrė iškart, kai susidūrė tarpduryje. Nematė, iš kur pasiėmė peilį, nes jis buvo kambaryje, o nuteistoji – virtuvėje. Dėl konflikto iš dalies pats kaltas. Yra grįžęs iš įkalinimo įstaigos, jam sunku prisitaikyti. Prieš kaltinamąją anksčiau buvo smurtaujama, todėl tokia buvo jos reakcija, jis buvo įsiutęs, anksčiau teistas už žmogžudystę, todėl kaltinamoji išsigando. Pirminės apklausos metu kitaip aiškino įvykio aplinkybes, nes išsigando atsakomybės dėl panaudoto smurto. Jis pats kaltinamajai pervedė 2000 Eur, o vėliau jam pasirodė, kad kaltinamoji iš jo vagia pinigus. Prašė neskirti KAL1 realios laisvės atėmimo bausmės.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad įvykio dieną vakare patikrino savo banko sąskaitą. Pamatė, kad KAL1 yra persivedusi į savo sąskaitą 2 000 eurų. Supyko, nes jam apie tai nesakė. Pradėjo žodžiu jai priekaištauti, aiškintis, ji jam kažką atsakė, kilo žodinis konfliktas. Jis pasakė, kad susidės daiktus ir išvažiuos, nenori daugiau kartu gyventi. Ėjo į virtuvę, KAL1 atbėgo paskui jį į virtuvę ir jam pradėjo aiškinti, kad jis niekur neis, bandė jį sulaikyti. Jis abiem rankomis ją pečių srityje atstūmė nuo savęs. Išeidinėjo pro duris į kambarį dėtis daiktų, tik įžengus į kambarį, besisukdamas gavo smūgį peiliu į pilvo sritį. KAL1 stovėjo šalia jo, jam iš dešinės pusės, dešinėje rankoje laikė peilį. Jis staigiai atšoko, pribėgo prie pečiaus, paėmė į ranką malką, norėdamas išmušti iš jos rankos peilį, metė malką, tačiau pataikė į spintelės veidrodį, kuris sudužo. Pagriebė į ranką žarsteklį, šaukė, kad mestų peilį. KAL1 numetė peilį kambaryje ant stalo, atsitraukė. Konflikto metu jis jokių smūgių sutuoktinei nesudavė, prieš ją nesmurtavo (t. 1, b. l. 25-28). Nukentėjusysis paneigė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus teigdamas, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė netiesą, kadangi tuo metu jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, bijojo bausmės. Konflikto metu jam nepavyko susilaikyti, buvo pikta, kad jis dengia nuteistosios ieškinius, todėl melavo apie konflikto priežastį. Ikiteisminio tyrimo metu atliktos akistatos metu nukentėjusysis parodė, kad konflikto metu sutuoktinei KAL1 vieną kartą sudavė dešinės rankos delnu per veidą. Tuomet ji išbėgo į virtuvę, jis ėjo iš paskos, tarpduryje ji atsisuko ir vieną kartą peiliu smogė į pilvo sritį (t. 2, b. l. 28-31). Perskaičius akistatos protokolą, nukentėjusysis patvirtino, kad sakė tiesą.

Iš aptartų nuteistosios ir nukentėjusiojo parodymų akivaizdu, kad jie proceso metu nebuvo nuoseklūs ir kito – teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis paneigė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus nuteistajai nepalankius parodymus, nuteistoji taip pat ne iš karto nurodė veikusi būtinosios ginties sąlygomis. Kaip konstatuota ir skundžiamame nuosprendyje, byloje nėra objektyvių duomenų, kad nuteistajai iš tiesų buvo suduotas smūgis į veidą, dėl ko ji būtų turėjusi realų pagrindą išsigąsti fiziškai stipresnio nukentėjusiojo puolimo ir nuo jo gintis. Bylos medžiagoje nėra duomenų ir apie jokius kitus nuteistosios įvykio metu patirtus sužalojimus. Įvertinus nuteistosios ir nukentėjusiojo santykių pobūdį (yra kartu gyvenantys sutuoktiniai), susitaikymą po įvykio (nurodė bandantys gyventi kartu), taip pat tai, kad nukentėjusysis veikia nuteistosios naudai (padengia nuteistosios patiriamas išlaidas, atlygino šioje byloje pareikštą Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį), pritartina apylinkės teismo išvadai, kad būtent pirminiai ikiteisminio tyrimo metu asmenų duoti parodymai labiausiai atspindi objektyvią tiesą byloje, t. y. kad nuteistoji dūrė peiliu nukentėjusiajam norėdama jį sulaikyti nuo išėjimo, o ne gindamasi nuo jo puolimo. Kaip pažymėta ir skundžiamame nuosprendyje, tokius nukentėjusiojo parodymus atitinka ir pareigūnų vaizdo kameroje užfiksuotas nukentėjusiojo paaiškinimas įvykio vietoje. Taigi priešingai nei teigia nuteistoji, byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad jos veiksmai – po žodinio konflikto su nukentėjusiuoju nesant jokio realaus pavojaus ir kėsinimosi į jos sveikatą ar gyvybę, peiliu duriant nukentėjusiajam į pilvą, buvo tyčiniai, siekiant sužaloti nukentėjusįjį, o ne apsiginti nuo jo. Bylos medžiagoje nėra užfiksuota, kad nuteistoji įvykio metu ar po jo būtų išsigandusi, bijotų dėl savo sveikatos ar gyvybės. Nustatyta, kad nuteistoji likusio žodinio konflikto metu galėjo laisvai judėti, buvo nuėjusi į kitą (virtuvės) patalpą, tačiau pasiėmusi peilį grįžo atgal į kambarį, kuriame buvo nukentėjusysis, ir netikėtai dūrė jam peiliu į gyvybiškai svarbią vietą. Taigi pagal šioje baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamo konflikto metu buvo susidariusi būtinosios ginties situacija kaip atsakomybę šalinanti aplinkybė, nes nenustatyta buvus pavojingą ir realų nukentėjusiojo kėsinimąsi, nuo kurio galima būtinoji gintis. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nenustatydamas būtinosios ginties situacijos ir netaikydamas BK 28 straipsnio nuostatų, o KAL1 veiksmus kvalifikuodamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaip nukentėjusio sutuoktinio NKA1 nežymų sveikatos sutrikdymą, apylinkės teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl bausmės

Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 2K-105/2009, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiama viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. KAL1 skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas skyrė straipsnio dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą minimaliam – šešis mėnesius laisvės atėmimo. Taikant bausmių bendrinimo taisykles šią bausmę subendrino su Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi bei, nustatęs pagrindą taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, bausmės vykdymą atidėjo vieneriems metams be intensyvios priežiūros, paskiriant pareigas (BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 10 punktai) ir baudžiamojo poveikio priemonę (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajai tiek bausmės rūšį, tiek nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltės formą ir rūšį – tiesiogine tyčia padarytas vienas baigtas nesunkus smurtinis nusikaltimas. Nusikaltimas padarytas prieš sutuoktinį, dėl kilusio buitinio konflikto. Teismas pažymėjo, kad veika nepasižymi dideliu pavojingumu, sutuoktiniai susitaikė. Teismas taip pat vertino nuteistosios asmenybę – teisiama trečią kartą, nusikalstamos veikos darymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, šiuo metu nedirba, tačiau nurodė, kad planuoja įsidarbinti; stengiasi kovoti su turima priklausomybe alkoholiui (bylos nagrinėjimo metu baigė Minesotos programą, tačiau į vieną teisiamąjį posėdį atvyko neblaivi). Teismas nuteistosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama neblaivi ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad šiuo skundžiamu nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką nuteistoji padarė anksčiau būdama teista, be to už itin sunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą (nužudymas), taip pat esant jos atžvilgiu priimtam, nors dar neįsiteisėjusiam apkaltinamajam nuosprendžiui (dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviai), rodo jos itin atsainų požiūrį į įstatymų laikymąsi, todėl skiriama bausmė turi nubausti nuteistąją ir daryti pataisomąjį poveikį, o ne sukurti nebaudžiamumo iliuziją. Įvertinus padarytą nusikalstamą veiką, ja sukeltas pasekmes, vieną nuteistosios atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei nuteistosios asmenybę, paskirtoji šios rūšies minimaliai bausmei itin artima bausmė nelaikytina per griežta ir neproporcinga nuteistosios asmenybei, todėl nekeistina. Be to, apylinkės teismas įvertino tai, kad nuteistoji stengiasi valdyti turimą priklausomybę, ketina pradėti dirbti, todėl bausmės vykdymą atidėjo, tokiu būdu parodydamas jai pasitikėjimą ir sudarydamas realią galimybę keisti savo elgesį išimtinai teigiama linkme. Įvertinus aptartas aplinkybes konstatuojama, kad paskirtoji bausmė nekeistina.

Nuteistoji apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su jos pripažinimu recidyviste. Jos gynėja apeliacinės instancijos teisme pažymėjo, kad KAL1 teistumas pagal 2013 metų nuosprendį už tyčinį nužudymą išnykęs 2021 metais, o nuosprendis dėl vairavimo neblaiviai veikos padarymo metu nebuvo įsiteisėjęs, todėl nuteistoji recidyviste pripažinta nepagrįstai. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Kaip numatyta BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto c papunktyje, turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo aštuonerius metus, jeigu jie nuteisti už labai sunkų nusikaltimą. 2013 m. birželio 13 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu KAL1 buvo nuteista laisvės atėmimu 10 metų pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, taigi už labai sunkaus nusikaltimo padarymą; 2016 m. lapkričio 8 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas lygtinis paleidimas neatlikus 3 metų 10 mėnesių paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir 2020 m. gruodžio 14 d. ji išregistruota iš probuojamųjų asmens duomenų registro. Taigi vadovaujantis BK 97 straipsniu, 2025 m. rugsėjo 4 d. nuteistoji nusikalto turėdama neišnykusį teistumą už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, todėl apylinkės teismas šį klausimą svarstė pagrįstai.

BK 27 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, pripažindamas KAL1 recidyviste, nurodė, kad naują smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką ji padarė esant neišnykusiam teistumui už labai sunkų nusikaltimą ir praėjus vos kelioms dienoms po Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžio priėmimo. Be to, nors yra darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba, piktnaudžiauja alkoholiu. Teisėjų kolegija pritaria, kad nustatytų aplinkybių visuma – naujos tyčinės nusikalstamos veikos žmogaus sveikatai, panaudojant peilį ir duriant į gyvybiškai pavojingą vietą, be to, nesant jokios pateisinamos priežasties, padarymas esant neišnykusiam teistumui už labai sunkaus nusikaltimo žmogaus gyvybei (nužudymo) padarymą, taigi nuteistosios polinkis į smurtinių nusikaltimų kartojimą ir nevaldoma priklausomybė alkoholiui – neabejotinai leidžia spręsti apie didesnį nuteistosios asmenybės pavojingumą, todėl nuteistoji pagrįstai pripažinta recidyviste.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas apylinkės teismo 2026 m. birželio 1 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas ir keisti jį nuteistosios apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

2026 m. rugsėjo 2 d. Kauno apygardos teisme gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2026-08822 dėl 187,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajai apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu KAL1 buvo pripažinta kalta ir nuteista, šia nutartimi jos apeliacinis skundas netenkinamas. Byla nėra sudėtinga ir didelės apimties, apeliacine tvarka išnagrinėta vieno teisiamojo posėdžio metu, įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajai gynėja buvo paskirta teismo iniciatyva, nes gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), į tai, kad nuteistoji nedirba, byloje duomenų apie jos gaunamas pajamas ir nuosavybės teise valdomą turtą nėra, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju prašoma priteisti iš nuteistosios išlaidų suma, susidariusi už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, nepriteistina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistosios KAL1 apeliacinį skundą. Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistosios KAL1 nepriteisti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Daina DyburienėAlgirdas GiedraitisAudrius Meilutis