- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-16
- Bylos Nr.
- 1S-435-1049/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31033-2021-8
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Audrius Meilutis, Marijus Šalčius
- Nuteistasis
- NUT1
- Institucija
- Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Marijaus Šalčiaus, apeliacine rašytine proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo NUT1 skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. balandžio 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam NUT1 lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
NUT1 nuteistas Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį ir jam paskirta 80 MGL (4000,00 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas ir laikytina, kad jis atliko 4 MGL (200,00 eurų) dydžio bausmės dalį.
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, NUT1 paskirta galutinė subendrinta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. liepos 10 d. nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, ir NUT1 paskirta galutinė 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė.
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. sausio 16 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsniu, 2022 m. sausio 31 d., 2023 m. birželio 20 d. ir 2023 m. liepos 10 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir NUT1 paskirta galutinė subendrinta 5 (penkerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo ir 76 MGL (3800,00 eurų) dydžio baudos bausmė.
Bausmės pradžia – 2022 m. lapkričio 17 d., bausmės pabaiga – 2027 m. lapkričio 15 d.
Žemesnės instancijos teismas
2026 m. balandžio 21 d. Lygtinio paleidimo komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam NUT1 vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nutarimas priimtas motyvuojant tuo, kad nuteistojo asmens vertybės nepasižymi kriminalinio elgesio palaikymu. Nuo 2024 m. lapkričio 27 d. bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, bausmės atlikimo metu 6 kartus skatintas. Nuteistasis orientuojasi į pozityvaus užimtumo veiklas – dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dirba. Nuteistasis dalyvauja elgesį bei mąstymą keičiančiose programose. Pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam nustatoma vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, stebima akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones.
Tokiam Komisijos sprendimui nepritarė Kauno apylinkės teismas 2026 m. gegužės 21 d. nutartimi atsisakius patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. balandžio 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam NUT1 lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teismo vertinimu, nuteistojo pataisos procesas tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio, išėjus į laisvę, modelius, kurie padėtų jam eliminuoti minėtus kriminogeninius veiksnius bei adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.
Šalies argumentai
Skunde apygardos teismui nuteistasis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. gegužės 21 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. balandžio 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Skunde visų pirma nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje nėra jokių duomenų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Komisijos Nutarimą ir spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, būtų vertinęs ir nutartyje pasisakęs dėl pateiktame prašyme egzistuojančių naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Skunde pažymima, kad Komisijos nutarimas yra pagrįstas tiek formaliuoju, tiek ir materialiuoju lygtinio paleidimo kriterijais. Nuteistojo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas grįsdamas savo teisines išvadas, pateikė formalius motyvus, visapusiškai neįvertindamas visų kriminogeninių duomenų, susijusių su elgesio pokyčiais.
Nuteistasis nurodo, kad jis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Atlikta bausmės dalis bei elgesys bausmės atlikimo metu leidžia daryti išvadą, kad vienas iš BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų – kaltininko nubaudimas yra pasiektas, ką pagrindžia pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri sumažėjo nuo 75 balų iki 41 balo. Skunde pažymima, kad rizikos balai šiuo metu yra ženkliai pakitę teigiama linkme dėl Regionų administracinio teismo sprendimu naujai paaiškėjusių reikšmingų duomenų, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo vertinti. Be to, nurodoma, kad Kauno apylinkės teismas 2025 m. balandžio 28 d. nutartyje patvirtino, kad jau tuo metu pradėjo egzistuoti ir materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui stebint akivaizdžią pažangą indikuojančią žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Nors skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad nuteistojo elgesyje išlieka nepakitę dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, tačiau šias savo elgesio ir mąstymo problemas viso bausmės atlikimo metu, nuteistasis nurodo, kad sprendžia tikslinėmis priemonėmis.
Skunde nuteistasis taip pat pažymi, kad kiekvieną savaitgalį vyksta į trumpalaikes dviejų dienų išvykas, išlaiko socialinius ryšius, pasižymi stabilia darbo istorija, įkalinimo įstaigoje dirbo pasiūlytą darbą, šiuo metu dirba už įstaigos ribų, darbinius santykius tęs ir būdamas paleistas lygtinai. Nurodo, kad nuo 2024 m. lapkričio 27 d. yra perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, bausmės atlikimo metu dalyvavo psichologų konsultacijose, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, Komisijos rekomendacijas, kalėjime elgiasi tinkamai. Nuteistasis pažymi, kad savo iniciatyva dalyvaudavo užimtumuose. Savo noru ir iniciatyva dalyvavo spektaklio „Kodėl aš čia?“ kūrime. Visos papildomos veiklos rodo, kad nuteistasis elgiasi ne tik taip, kaip priklauso nuteistajam pagal jam paskirtą resocializacijos planą, bet ir nepriekaištingai, rodydamas stiprią motyvaciją ir konkrečius veiksmus, pagrindžiančius asmenybės pokyčius, t. y., kad gali toliau būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, laikytis įstatymų ir nebenusikalsti. Taip pat nurodoma, kad nuteistasis kreipėsi į mediatorių siekdamas susitaikyti su nukentėjusiuoju.
Skunde nurodoma ir tai, kad bendravimas su artimaisiais, gyvenamosios vietos turėjimas bei motyvacija darbui ir turima darbinė patirtis, nagrinėjamu atveju neabejotinai turėtų būti laikomi apsauginiais faktoriais, kurie paleidus lygtinai, stabdytų nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio. Be to, nurodoma ir tai, kad šiuo metu nuteistasis mokosi Informacinių ir ryšių technologijų aptarnavimo specialisto programos pagal trišalę pameistrystės sutartį. Be to, nuteistojo asmens lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo jam paskirtos bausmės, nes lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimai gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Jūratė Šilingaitė-Pečkienė pateikė atsiliepimą į nuteistojo NUT1 skundą, kuriuo prašoma skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Apylinkės teismas įvertino reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Taip pat įvertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį NUT1 charakterizuojančias aplinkybes.
Nurodoma, kad nuteistajam pagal „OASys“ metodiką nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo pirminio vertinimo nepakito. Nors ir stebimas rizikos mažėjimas, tačiau nuteistajam vis dar nustatyta gana nemažai kriminogeninių dinaminių veiksnių, kuriuos savo pastangų dėka jis vis dar gali ir privalo sumažinti. Teigiama, kad nusikalstamos rizikos sumažėjimas negali būti konstatuojamas kaip akivaizdi daroma nuteistojo pažanga, nes nustatyti kriminogeniniai veiksniai gali ir privalo būti eliminuojami.
Atsiliepime pažymima ir tai, kad nuteistasis anksčiau teistas tris kartus, šiuo metu pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę. Vykstant teisminiams procesams dėl jo padarytų nusikalstamų veikų, jis buvo nuteistas už padarytą naują nusikalstamą veiką. Minėtos aplinkybės, prokurorės manymu, parodo asmens neigiamą požiūrį į reikalavimų laikymąsi, rodo, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, kas asmenį charakterizuoja neigiamai ir sudaro pagrindą pagrįstai abejoti, jog laisvėje asmuo jau sugebės tinkamai įsilieti į visuomenę ir gyventi laikantis nustatytų elgesio taisyklių.
Skundas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360, 364 straipsnių pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.
Pareiškimų dėl nušalinimo negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo NUT1 skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį bei susipažinusi su teismui pateikta medžiaga ir įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, jog apylinkės teismas netaikydamas nuteistajam NUT1 lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis šioje bausmės atlikimo stadijoje jau gali būti paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.
BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, būtina įvertinti nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
Nagrinėjamu atveju, kaip ir teisingai nurodoma nuteistojo skunde apygardos teismui, byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, jog egzistuoja formaliosios lygtinio paleidimo sąlygos lygtinio paleidimo taikymui, t. y. NUT1 yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Visgi, vien ši aplinkybė, nesudaro absoliutaus pagrindo nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą. Šiuo atveju svarbu pažymėti tai, kad nuteistasis, kuris atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus kriterijus, gali būti, o neprivalo būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, o kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai.
Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo resocializacijos skyriaus 2026 m. kovo 23 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Socialinio tyrimo išvada) nurodoma, kad 2026 m. kovo 20 d. atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nuteistajam NUT1 nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Skunde apygardos teismui nurodoma, kad nuteistojo akivaizdžią pažangą keisti savo elgesį rodo tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika per visą bausmės atlikimą sumažėjo nuo 75 balų iki 41 balo. Visgi, atkreiptinas dėmesys, kad paskutinio vertinimo metu nors ir stebimas rizikos veiksnių mažėjimas, tačiau nuo pat atlikto pirmojo vertinimo, rizika išlieka vidutinė, kas įpareigoja itin atidžiai vertinti visas lygtinio paleidimo klausimo nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.
Be to, skunde apygardos teismui nurodoma, kad apylinkės teismas neįvertino nuteistojo pateiktų duomenų, t. y., jog Regionų administracinis teismas 2026 m. balandžio 29 d. priėmė sprendimą panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2025 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo nuteistajam NUT1“, kas turėjo įtakos jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos nustatymui. Aukštesnysis teismas pažymi, kad ši aplinkybė, t. y. tai, kad nuteistojo atžvilgiu panaikintas sprendimas skirti jam nuobaudą, patvirtina, kad nuteistasis NUT1 laisvės atėmimo vietų įstaigoje bausmės atlikimo metu yra nebaustas bei ši aplinkybė neabejotinai vertinama teigiamai. Vien tai, kad nuteistajam paskirta nuobauda buvo panaikinta teismo sprendimu, tai nesudaro pagrindo nei apylinkės teismui, nei skundą nagrinėjančiam teismui daryti išvadą, jog dėl šios aplinkybės, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo iki žemos. Atkreiptinas dėmesys, jog pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą atlieka ne teismas, o resocializacijos skyriaus specialistai. Paskutinis rizikos vertinimas yra atliktas 2026 m. kovo 20 d., kurio vertinimu aukštesnysis teismas abejoti neturi jokio pagrindo.
Vis tik, vertinant šį aspektą, susijusį su nuteistajam nustatoma vidutine pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pažymėtina tai, kad vien tai, kad nuteistajam yra nustatoma vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tai savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Tokiu atveju yra būtina nustatyti nuteistojo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, leidžiantys pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Apylinkės teismas šių aplinkybių nenustatė, kam iš esmės pritaria ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas.
Nagrinėjamu atveju, aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti tam tikrais nuteistojo teigiamais elgesio pokyčiais, kurie yra akcentuojami ir nuteistojo pateiktame skunde apygardos teismui. Nuteistasis NUT1 laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, per bausmės atlikimo laikotarpį skatintas 6 kartus, drausmine tvarka nebaustas, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo veiklose, dirba, vykdo finansinius įsipareigojimus, stengiasi atsiriboti nuo galimų rizikingų situacijų. Visa tai neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Visgi, sprendžiant klausimą dėl asmens paleidimo į laisvę turi būti įvertinamas ne tik teigiamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu bei tinkamai vykdomos socialinės reabilitacijos priemonės, bet ir tai, ar atlikta bausmės dalimi jau yra pasiekti bausmės tikslai bei yra akivaizdus nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytis. Vien tai, kad bausmės atlikimo metu, nuteistasis nepadarė nustatytos tvarkos pažeidimų, ko yra ir taip privaloma laikytis kiekvienam asmeniui atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, ar dėl savo elgesio bausmę vykdo palengvintomis sąlygomis, tai nesudaro absoliutaus pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, nevertinant bausmės paskirties bei visuomenės intereso. Aukštesnysis teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas kaip paskatinamoji priemonė už aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, ar už tai, kad nuteistasis dirba, ar mokosi. Lygtinis paleidimas taikomas tik nustačius, kad bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir nebus pažeisti visuomenės interesai.
Pirmosios instancijos teismas atsisakydamas tvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą taikyti nuteistajam NUT1 lygtinį paleidimą, pažymėjo tai, kad nuteistojo elgesyje fiksuojama gana daug dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie apylinkės teismo vertinimu gali bei privalo būti koreguojami. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, net ir atlikus didžiąją bausmės dalį, nuteistajam NUT1 išties vis dar nustatomi ne tik statiniai, tačiau ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; negeba atpažinti problemų; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, išreiškia neigiamas nuostatas pataisos įstaigos/probacijos tarnybos personalo atžvilgiu. Nors skunde nuteistasis NUT1 nurodo, kad šiuos probleminius aspektus jis sprendžia tikslinėmis priemonėmis, t. y. dalyvaujant įvairiuose užimtumuose, elgesio ir pokyčio užsiėmimuose, tačiau aukštesnysis teismas sprendžia, jog šioje bausmės atlikimo stadijoje, vis dar nėra pagrindo spręsti, kad NUT1 reikšmingai pakeitė savo elgesį bei požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles.
Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens mąstymo bei elgesio keitimas yra ilgas ir sudėtingas procesas. Bet kokia vis dar galima asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Būtent nustatomas vis dar pakankamai didelis dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičius leidžia pagrįstai spręsti, kad nuteistojo pataisos procesas nėra baigtas. Šias išvadas patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės susijusios su NUT1 mąstymu ir elgesiu bei reiškiamomis nuostatomis. Kaip matyti, nuteistasis kalbėdamas apie savo nusikalstamą elgesį, kaltę pripažįsta iš dalies, nors ir gailisi dėl įvykusio incidento, nevengia atsakomybės. Visgi, pažymėtina ir tai, kad nuteistasis sunkiai įvertina savo elgesio pasekmes platesne prasme, dažniausiai įvertina pasekmes tik sau ir tam tikriems asmenims, teigdamas, kad nepagalvojo, jog situacija taip pakryps ir bus nuteistas. Be to, vertinant nuteistojo nuostatas, Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška gali būti siejama su nepakankamu gebėjimu priimti ir laikytis nustatytų taisyklių ir visuotinai priimtų moralinių normų. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo NUT1 elgesys, jo mąstymas vis dar gali būti koreguojamas bausmę atliekant laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Ir nors sutiktina su skunde nurodytu argumentu, jog lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, tačiau lygtinio paleidimo taikymo ar netaikymo atveju ir nėra sprendžiamas klausimas būtent dėl bausmės atleidimo, tačiau yra vertinama ar bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam bausmę atliekant prižiūrint probacijos tarnybai, o ne jo elgesio kontrolę stebint restruktūrizuotoje aplinkoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje bausmės atlikimo stadijoje vis dar nėra pagrindo spręsti, kad tolimesnis nuteistojo elgesio keitimas gali būti užtikrintas jam būnant laisvėje.
Nagrinėjamu atveju yra svarbu įvertinti ne tik paties nuteistojo norą būti paleistam lygtinai, tačiau kartu įvertinti ir visuomenės interesus, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri ne tik paveiktų nuteistąjį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tačiau ir būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Šiame kontekste, ne ką mažiau svarbu įvertinti ne tik likusios bausmės dalį, kuri šiai dienai yra kiek didesnė nei vieneri metai, tačiau ir nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdį, sunkumą. Pažymėtina tai, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl visapusiškai gali būti įvertintos ir tos aplinkybės, kaip padarytos veikos sunkumas ir pavojingumas. Šiuo atveju svarbu įvertinti tai, kad NUT1 šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka subendrinus tris nuosprendžius bei už keturias nusikalstamas veikas, viena iš jų už sunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat už disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinis, o sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos bei tai, kad nuteistajam yra būdingas nusikalstamo elgesio modelis. Akivaizdu, kad ilgesnį laiką nuteistasis negeba išlaikyti tinkamo savo elgesio, kas vėlgi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą įpareigoja teismą itin atidžiai vertinti nuteistojo elgesio pokyčius jam bausmę atliekant laisvės atėmimo vietų įstaigoje.
Nagrinėjamu atveju turi būti atsižvelgta ne tik į pačio nuteistojo interesus bei siekį kuo greičiau išeiti į laisvę, tačiau ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, jog šis laikytųsi įstatymų bei, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nors skunde nuteistasis nurodo, jog kreipėsi į mediaciją siekiant susitaikyti su nukentėjusiuoju, visgi, duomenų apie tai, kad nuteistasis ir nukentėjusysis būtų susitaikę, ar tai, kad nukentėjusiajam būtų atlygintas teismo priteistas civilinis ieškinys, nėra.
Skunde akcentuojami ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodomi apsauginiai veiksniai, galintys nuteistąjį sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo, t. y. motyvacija dirbti, ryšių palaikymas su artimaisiais, gyvenamosios vietos turėjimas. Pažymima, jog šios aplinkybės iš esmės egzistavo ir iki bausmės atlikimo bei tai nelaikytina išskirtinėmis aplinkybėmis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kadangi akivaizdu, kad tai nesudarė kliūčių nuteistajam nusikalsti.
Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadas, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Nuteistojo byloje esančių teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, šiuo metu nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis NUT1 jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Be to, pažymėtina tai, kad BVK 82 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo bausmės atlikimo vieta, apylinkės teismas nutartimi dėl lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo. Taigi, tai, kad Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą, tai neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistajam NUT1 lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Apygardos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl nuteistojo NUT1 skundas atmestinas, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. gegužės 21 d. nutartį paliekant nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Atmesti nuteistojo NUT1 skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. gegužės 21 d. nutartį. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.