Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės, Algirdo Remeikos ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo NUT1 skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. liepos 2 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. gegužės 25 d. nutarimą Nr. LK-N-3xx taikyti nuteistajam NUT1 lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

NUT1 Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 10 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, jam paskirta galutinė bausmė – 8 metai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2022 m. gegužės 17 d., bausmės pabaiga – 2030 m. gegužės 17 d.

Nutartyje akcentuojamas nusikaltimų veikų, už kurias NUT1 paskirta laisvės atėmimo bausmė, sunkumas ir pavojingumas, tačiau jo padarytų veikų pavojingumas jau buvo įvertintas skiriant jam mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali bausmę. Dėl šios priežasties tokios teismo prielaidos yra deklaratyvaus pobūdžio, visiškai nevertinant NUT1 elgesio po nusikalstamų veikų padarymo, jo elgesio baudžiamojo proceso ir bausmės atlikimo metu, o tik išimtinai pabrėžiant jo veiksmų kvalifikaciją.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose yra suformuotas imperatyvus reikalavimas, kad priimami sprendimai turi būti aiškūs, pagrįsti teisiniais argumentais (motyvais). Skundžiama nutartis yra paremta tik deklaratyviais formaliais teiginiais, psichologiniais pamąstymais ir prielaidomis, trūksta teisinių argumentų ir konkrečių aplinkybių vertinimo. Iš nutarties visiškai nesuprantama, kas galėtų būti vertinama kaip reikšminga pažanga, kokie teigiamo elgesio pokyčiai turėtų būti pakankami, kas yra pakankama atliktos laisvės atėmimo bausmės dalis. Tokia padėtis sukelia NUT1 teisiško neapibrėžtumo būseną ir suvaržo realią jo teisę į lygtinį paleidimą.

Baudžiamasis procesas, atlikta reali laisvės atėmimo bausmės dalis buvo pakankamos priežastys pakeisti gyvenimo būdą, padaryti atitinkamas išvadas griežtai laikytis gero elgesio taisyklių. Tą patvirtina dabartinis nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje. Šiuo metu nėra jokios būtinybės izoliuoti jį nuo visuomenės. NUT1 elgesys bausmės atlikimo metu yra nuoseklus ir tai suponuoja išvadą, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis. Dėl šios priežasties ginčijama nutartis naikintina kaip nepagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo NUT1 skundas atmetamas.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs nuteistojo skundo bei skundžiamos apylinkės teismo nutarties argumentus, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, sprendžia, kad apylinkės teismo priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus nuteistojo asmenybę, visas reikšmingas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra.

Iš bylos medžiagos matyti, kad NUT1 yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, taigi formalusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas yra nustatytas (BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš skundo nagrinėjimui pateiktos 2026 m. balandžio 22 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. RV-22-2xx4 matyti, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tačiau tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai bei kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, jog nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, jog toliau jų būtų galima siekti taikant lygtinį paleidimą. Nagrinėjamu atveju, kaip tai nurodyta ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, tokiai išvadai pagrindo dar nėra.

Iš minėtos Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis bausmę nuo 2024 m. gegužės 28 d. atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dirba, dalyvauja įstaigose vykstančiose rengininiuose, pozityvaus užimtumo priemonėse, nuo 2023 m. gegužės 11 d. iki 2026 m. balandžio 7 d. sudalyvavo 36 užimtumo veiklose, taip pat dalyvavo užsiėmimuose „Finansinio raštingumo pagrindai“, noriai konsultuojasi su resocializacijos skyriaus specialistais, drausmės ir režimo reikalavimų nepažeidė, 4 kartus skatintas už pavyzdingą elgesį ir sąžiningą darbą (paskutinį kartą – 2024 m. kovo 21 d.), nebaustas Administracinių nusižengimų kodekso tvarka, vyksta į trumpalaikes išvykas, jų metu pažeidimų nefiksuota. Pritartina nuteistajam, kad šios aplinkybės neabejotinai rodo, jog jo asmenybės pokyčiai vyksta teigiama linkme, kad, kaip tai teisingai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, šiuo metu NUT1 elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo. Tačiau svarstant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo galimybę, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, kadangi lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra vien už gerą elgesį, aktyvų dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse ar stropų darbą nuteistiesiems skiriama paskatinamoji priemonė. Teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, tačiau neabejotinai visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Kaip galima matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apylinkės teismas pažymėjo, kad šioje nuteistajam paskirtos bausmės atlikimo stadijoje, t. y. atlikus kiek daugiau nei pusę paskirtosios bausmės, jam nustatyta visa eilė dinaminių kriminogeninių veiksnių – neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; suicidinio ar save žalojančio elgesio istorija; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas. Nuteistasis skunde pažymi, kad apylinkės teismas nepagrįstai nustatė tam tikrus kriminogeninius veiksnius, tačiau pastebėtina, kad kriminogeninius veiksnius nustato ne teismas, o laisvės atėmimo vietų įstaigos resocializacijos skyriaus specialistas, vertindamas nuteistojo elgesį praeityje (nusikalstamos veikos padarymo metu) ir paskirtos bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Dėl šios priežasties abejoti kriminogeninių veiksnių pagrįstumu teismui nėra pagrindo. Nuteistasis skunde ginčija nustatytą kriminogeninį veiksnį dėl suicidinio ar save žalojančio elgesio, pažymėdamas, kad niekada nėra išreiškęs tokių ketinimų. Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuota, kad nuteistasis yra turėjęs suicidinių minčių dėl sunkumų, su kuriais susidūrė (šeimyniniai, finansiniai, darbiniai sunkumai). Ankstesnio vertinimo metu nuteistasis taip pat pripažino išgyvenantis emocinius sunkumus, savęs vertinimo anketoje nurodė turintis problemų dėl nerimavimo, depresinių jausmų bei jaučiamos įtampos. Dabartinio vertinimo pokalbio metu neišreiškė minčių apie savižudybę ar savęs žalojimą, taip pat nefiksuota pasisakymų, rodančių stiprią beviltiškumo, nevilties ar ryškiai neigiamą savęs vertinimo būseną. Taigi, priešingai nei teigia nuteistasis, jis buvo išsakęs suicidines mintis ir nurodęs jaučiantis nerimą ir įtampą, dėl to veiksnys yra pagrįstas, nors šiuo metu mažiau aktualus.

Taip pat nuteistasis ginčija, kad maža / nestabili darbo patirtis yra deklaratyvus kriminogeninis veiksnys, kadangi jis dirba viso bausmės atlikimo metu ir ženkliai sumažino turimas skolas, o iš gaunamų pajamų galės išlaikyti save ir savo šeimą. Šiuo aspektu nuteistajam pažymėtina, kad lėšų tvarkymo ir pajamų sritis yra tiesiogiai susijusi su jo padarytomis nusikalstamomis veikomis, todėl vertintina itin atidžiai. Iš tiesų nėra pagrindo nesutikti, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nuo 2023 m. balandžio mėnesio dirba, ir tai vertintina itin teigiamai, tačiau tai nepaneigia nestabilios jo darbinės patirties apskritai, t. y. kad jis nuo 2011 m. oficialiai nedirbo. Įvertinus padarytų nusikaltimų pobūdį ir motyvus (siekiant greito uždarbio), šis nustatytas kriminogeninis veiksnys laikytinas pagrįstu. Taip pat reikia pažymėti, kad sėkmingas tam tikrą, sąlyginai neilgą laiko tarpą stebimas rizikos veiksnio valdymas bausmę atliekant atviro tipo bausmės atlikimo vietoje nereiškia, jog jis bus sėkmingai valdomas ir lygtinio paleidimo taikymo atveju. Kaip nurodė pats nuteistasis, jis vis dar turi išieškojimų 18 000 Eur sumai (lizingai, banko kreditai, be to, įsiskolinimas už vaikų išlaikymą), o tai, teisėjų kolegijos vertinimu, gali itin apsunkinti nuteistojo integracijos į visuomenę procesą, jei nesugebės išlaikyti stabilios dabartinės veiklos ir negebės pakankamai užsidirbti legaliai gaunamų pajamų.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nors NUT1 skunde iš esmės laikosi pozicijos, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu jau yra pasiekti, dėl ko jo atžvilgiu turi būti taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrindo pritarti tokiam argumentui kol kas nėra, kadangi nuteistojo iki minimumo nesumažinti kriminogeniniai veiksniai gali tapti faktoriumi, skatinančiu jį nusikalsti pakartotinai. Dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra kintantys, todėl juos nuteistasis gali, o siekdamas pasinaudoti galimybe būti paleistas lygtinai, privalo mažinti. Iš aptartų duomenų yra akivaizdu, jog nuteistojo asmenybės teigiamas pokytis yra prasidėjęs, todėl yra būtina užtikrinti jo tęstinumą laisvės atėmimo vietų įstaigoje, užtikrinant darbinę veiklą ir įsiskolinimų mažinimą, taip pat akcentuojant problemų atpažinimą ir tinkamų jų sprendimo būdų pasirinkimą, neteisėto elgesių pasekmių sau ir artimiesiems suvokimą.

Nuteistojo vertinimu, apylinkės teismas nepagrįstai atsižvelgė į nusikaltimų, už kurių padarymą šiuo metu atlieka bausmę, sunkumą ir pavojingumą. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą, iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, kurias teisėtai ir pagrįstai įvertino ir apylinkės teismas.

Pastebėtina, kad joks teisės aktas neįpareigoja teismo besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Atlikta bausmės dalis taip pat savaime nėra pagrindas konstatuoti, jog paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti, kadangi lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, jog asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleidus iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Bendra taisyklė yra ta, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos tikslus. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Nagrinėjamu atveju, kaip jau konstatuota ir apylinkės teismo, negalima daryti pagrįstos išvados, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti, todėl atitinkamai NUT1 galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės vietų atėmimo įstaigos.

Esant šiems duomenims sutikti su skundo motyvais, kad skundžiama apylinkės instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ar priimta netinkamai įvertinus faktines aplinkybes, nėra pagrindo. Skundžiama nutartis buvo priimta tinkamai įvertinus nuteistojo asmenybę bei jo mąstymo ir elgesio pokytį bausmės atlikimo metu, todėl nuteistojo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama apylinkės teismo 2026 m. liepos 2 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo NUT1 skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. liepos 2 d. nutartį. Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.