- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-10
- Bylos Nr.
- eA-2254-815/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03830-2025-6
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius, Ernestas Spruogis, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2026 m. kovo 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba, ir atsakovas) Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius) vyriausiosios specialistės R. V. 2025 m. birželio 11 d. vaiko situacijos vertinimo sprendimą Nr. 10VSV-729 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nustatyti vaiko teisių pažeidimai – pareiškėjas 2025 m. birželio 7 d. buvo neblaivus, todėl, pasak specialistės, buvo nepakankamai užtikrinta vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, pateikė teismui skundą. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas turėtų skundą atsiimti ir byla turėtų būti nutraukta, nes išnyko aplinkybės, dėl kurių skundas buvo paduotas – Tarnyba ginčijamą Sprendimą panaikino 2025 m. liepos 21 d. Apie šį Skyriaus sprendimą pareiškėjas informuotas 2025 m. liepos 22 d. raštu Nr. 10SD-2018 „Dėl vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 10VSV-729 panaikinimo“. 2025 m. liepos 24 d. priimtas naujas Vaiko situacijos vertinimo sprendimas Nr. 10VSV-886. Šis dokumentas tą pačią dieną persiųstas pareiškėjui el. paštu. Anksčiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad teismui skundžiamas Sprendimas yra nebegaliojantis, apie šio dokumento negaliojimą pareiškėjas yra informuotas tinkamai. Be to, Skyrius apie šio dokumento panaikinimą telefonu informavo ir pareiškėjo atstovą. Be to, ginčijamas Sprendimas pareiškėjui nesukėlė jokių realių teisinių pasekmių, nes jame pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatytas nei vaiko apsaugos poreikis, dėl ko vaikas turėtų būti paimamas iš šeimos, nei pagalbos vaikui ir (ar ) šeimai poreikis, dėl ko turėtų būti inicijuotas atvejo vadybos procesas. Atsižvelgiant į tai, imtis jokių kitų veiksmų nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo ir poreikio (pvz. panaikinti kitus su skundžiamu vaiko situacijos vertinimo sprendimu susijusius dokumentus ar procesus, kreiptis į kitas įstaigas dėl atvejo vadybos proceso nevykdymo ir pan.).
II.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2026 m. kovo 31 d. sprendimu administracinę bylą nutraukė ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš bylos rašytinių įrodymų nustatęs, kad skunde ginčijamas Sprendimas buvo panaikintas 2025 m. liepos 21 d., teismas sprendė, kad išnyko ginčo dalykas ir ginčijamas Sprendimas nebedaro įtakos pareiškėjo teisėmis ir/ar pareigoms, todėl administracinė byla nutrauktina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punkto pagrindu. Vertindamas pareiškėjo prašomų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, teismas pažymėjo, kad atsižvelgia į tai, kad atsakovas, gavęs iš teismo skundą, nedelsdamas ginčijamą Sprendimą panaikino ir apie tai informavo pareiškėją. Teismas sutiko su atsakovo nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas savo nuožiūra pasirinko kreipimosi į teismą galimybę, o ne šio klausimą sprendimą ne teismo tvarka, t. y. neišreiškė savo nesutikimo atliktam vertinimui Skyriaus vedėjui, dėl ko pareiškėjui iš viso nebūtų atsiradę jokių išlaidų. Be to, teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėjas yra buvęs teisėsaugos institucijų pareigūnas, turintis šiai profesijai būtiną išsilavinimą ir žinantis ikiteismines bei taikaus ginčo sprendimo galimybes. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas 145,20 Eur už prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo sumokėjo 2025 m. rugpjūčio 6 d., t. y. jau po ginčijamo Sprendimo panaikinimo 2025 m. liepos 21 d. ir informavimo apie tai 2025 m. liepos 22 d. raštu. Teismo vertinimu, tokio formalaus dokumento rengimas ir įkainojimas 145,20 Eur suma nesudaro pagrindo pareiškėjo elgesio pripažinti sąžiningu naudojimusi procesinėmis teisėmis. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad ginčijamame Sprendime pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatytas nei vaiko apsaugos poreikis, dėl ko vaikas turėtų būti paimamas iš šeimos, nei pagalbos vaikui ir (ar ) šeimai poreikis, dėl ko turėtų būti inicijuotas atvejo vadybos procesas, dėl to imtis jokių kitų veiksmų nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo ir poreikio. Taip pat teismas nustatė, kad pareiškėjo skunde yra pateikta faktų, neatitinkančių tikrovės. Vis dėlto apibendrinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju negalima paneigti pareiškėjo teisės į teisminę gynybą, todėl atsižvelgiant į pareiškėjo elgesį, kurio negalima pripažinti visiškai sąžiningu naudojimusi procesinėmis teisėmis, jam yra priteistina 100 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Teismas sprendė, kad tokia suma laikytina pakankama satisfakcija atlyginti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas nurodytomis aplinkybėmis.
III.
Pareiškėjas A. B. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2026 m. kovo 31 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo 802,95 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Pareiškėjas prašo prie bylos prijungti naujus įrodymus (garso įrašus), kurie buvo įrašyti bendravimo su Tarnybos specialistais metu dar iki skundo teismui padavimo, tokiu būdu įrodant aplinkybę, jog pareiškėjas dėjo maksimalias pastangas išspręsti ginčo situaciją taikiai, iš viso nepatiriant jokių proceso išlaidų.
Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas savo nuožiūra pasirinko kreipimosi į teismą galimybę, o ne šio klausimo sprendimą ne teismo tvarka, t. y. neišreiškė savo nesutikimo atliktam vertinimui skyriaus vedėjui, dėl ko pareiškėjui iš viso nebūtų atsiradę jokių išlaidų. Tokios išvados neatitinka formuojamos teismų praktikos bei galiojančių teisės aktų normų. Tokio pobūdžio ginčui nėra numatytas privalomas išankstinis ginčo nagrinėjimas, be to, pačiame ginčijamame Sprendime yra numatyta viena iš alternatyvų – kreipimasis į teismą ABTĮ nustatyta tvarka. Nepaisant to, pareiškėjas būtų kreipęsis į profesionalų teisininką ir patyręs bylinėjimosi išlaidas. Taigi šiuo aspektu nėra pagrindo mažinti bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad pareiškėjas yra buvęs teisėsaugos institucijų pareigūnas, turintis šiai profesijai būtiną išsilavinimą ir žinantis ikiteismines bei taikaus ginčo sprendimo galimybes, todėl šiuo pagrindu pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos. ABTĮ 49 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė ginti savo teises patiems arba per atstovus, taigi tai, kad pareiškėjas gali turėti specialių žinių nekeičia vertinimo, kad jis turi teisę savo interesus pavesti ginti savo atstovui.
Nagrinėjamu atveju didžioji dalis bylinėjimosi išlaidų, patirtų už esminius procesinius dokumentus (už skundo parengimą), kilo dar iki Sprendimo panaikinimo, taigi šios bylinėjimosi išlaidos kilo būtent dėl atsakovo neteisėtai priimto Sprendimo, todėl yra pagrįstos visa apimtimi.
Kadangi pareiškėjas nėra profesionalus teisininkas (yra tik buvęs policijos pareigūnas, tačiau atstovavimo teisme patirties neturi), o bylinėjimosi išlaidos administracinėje byloje jau buvo patirtos, pareiškėjas kreipėsi į savo pasirinktą atstovą dėl prašymo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikimo į administracinę bylą. Jeigu pareiškėjas nebūtų pateikęs šio prašymo, pastarajam nebūtų atlyginamos bylinėjimosi išlaidos iš viso, t. y. šis prašymas taip pat buvo būtinas bei pagrįstas, todėl patirtos pareiškėjo išlaidos privalo būti atlyginamos visa apimtimi.
Pareiškėjo patirtos atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nurodyto maksimalaus advokato užmokesčio dydžio už atitinkamo pobūdžio teisines paslaugas. Pareiškėjo vardu teiktas skundas parengtas profesionaliai, aiškiai išdėstomi nesutikimo motyvai, teisės aktai bei teismų praktika, kuria pareiškėjas grindė tokį nesutikimą, todėl pagrindo mažinti pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo.
Atsiliepimas
Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2026 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas taip pat prašo nepriimti pareiškėjo pateikiamų naujų įrodymų.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo, kad pareiškėjo pateikti nauji įrodymai nepatvirtina, jog pareiškėjas dėjo maksimalias pastangas išspręsti ginčo situaciją taikiai. Be to, apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodė, kodėl naujus įrodymus teikia tik su apeliaciniu skundu ir nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, kaip to reikalauja ABTĮ 142 straipsnio 3 dalis. Visus garso įrašus pareiškėjas padarė neteisėtais būdais, todėl jie neturėtų būti prijungti prie bylos ir vertinami kaip įrodymai. Tarnyba akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų yra teisingos ir pagrįstos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės R. V. 2025 m. birželio 11 d. vaiko situacijos vertinimo sprendimo Nr. 10VSV-729 teisėtumo ir pagrįstumo.
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad byloje ginčijamas Sprendimas Tarnybos 2025 m. liepos 21 d. buvo panaikintas, sprendė, kad neliko ginčo dalyko, todėl administracinė byla nutrauktina (ABTĮ 103 str. 1 d. pagrindu). Spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nustatęs, kad pareiškėjas proceso metu nebuvo visiškai sąžiningas, pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas sumažino ir priteisė pareiškėjui 100 Eur.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo nesąžiningumo yra nepagrįstos, todėl prašo priteisti 802,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, bei bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato ABTĮ 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardintos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamo asmens subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1450/2008).
Byloje apeliacinį skundą teikia pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti tik dalį bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, kad atsakovas apeliacinio skundo neteikia, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pasisakys apeliacinio skundo ribose.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principą – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
ABTĮ tiesiogiai nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tais atvejais, kai administracinė byla nutraukiama, išskyrus ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.
Taigi tam, kad pareiškėjas įgytų teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį būtinos dvi sąlygos: 1) pareiškėjas turi atsisakyti skundo; 2) pareiškėjas tai turi padaryti dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-691-602/2023; kt.).
Byloje iš esmės nėra ginčo, kad atsakovas, pareiškėjui pateikus skundą teismui, ginčijamą Sprendimą panaikino 2025 m. liepos 21 d. dėl Sprendime nustatytos klaidos, taigi būtina sąlyga, kad atsakovas geruoju patenkintų pareiškėjo reikalavimą padavus skundą, yra įvykdyta. Byloje šiuo aspektu iš esmės nėra ginčo. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nėra atsisakęs skundo, tai reiškia, kad nėra įvykdęs kitos būtinos sąlygos. Neįvykdžius bent vienos iš būtinųjų sąlygų pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atitinkamai nėra pagrindo vertinti minėtų išlaidų pagrįstumą, proporcingumą, atitiktį Rekomendacijose nustatytiems dydžiams, pareiškėjo veiksmų sąžiningumą ir pan., todėl apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą.
Atmetus apeliacinį skundą, atitinkamai pareiškėjas neįgijo ir teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliaciniame procese.
Papildomai pažymėtina, kad pagal ABTĮ nustatytas taisykles byla nutraukiama teismo nutartimi (ABTĮ 104 str. 1 d.), o dėl nutarties nutraukti bylą gali būti duodamas atskirasis skundas (ABT 104 str. 2 d.). Nors nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutraukė bylą sprendimu, teisėjų kolegija nemano, kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl nemato pagrindo vien dėl to naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teismui. Toks bylos grąžinimas pirmosios instancijos teismui neatitiktų ir proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir operatyvumo principų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2026 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.