Kauno apygardos teismo nutartis

2026-09-15 · Civilinė byla Nr. e2S-2312-638/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-09-15
Bylos Nr.
e2S-2312-638/2026
Teisminio proceso Nr.
2-8-3-15597-2026-0
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Diana Labokaitė
Ieškovas
PRS1
Atsakovas
SUA1
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2312-638/2026 Teisminio proceso Nr. 2-8-3-15597-2026-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.10; 3.3.2.3; 3.3.2.4 (S)
Kauno apygardos teismasN u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 15 d. Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo PRS1 atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. liepos 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo PRS1 prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo atsakovei SUA1 .

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Panevėžio apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Panevėžio apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Ieškovas PRS1 (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo atsakovei SUA1 (toliau – atsakovė) – nustatyti laikiną bendravimo su šalių vaiku tvarką. Ieškovas nurodė, kad iki 2026 m. gegužės 15 d. šalys kartu Vilniaus rajono sav. Nuo 2026 m. gegužės 15 d. šalys kartu negyvena. Vaikas kartu su suinteresuotu asmeniu gyvena Vilniaus rajono sav.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apylinkės teismas 2026 m. liepos 17 d. nutartimi ieškovo prašymą atsisakė priimti. Teismas išaiškino ieškovui, kad su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo jis turi teisę kreiptis į Vilniaus regiono apylinkės teismą. Teismas nurodė, jog nors šalių vaiko ir ieškovo deklaruotos gyvenamosios vietos yra Panevėžio mieste, tačiau iš pareiškimo matyti, kad vaikas kartu su atsakove faktiškai gyvena Vilniaus rajone. Todėl ieškinys ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo turi būti teikiami Vilniaus regiono apylinkės teismui (CPK 29 str.). Teismas sprendė, kad ieškovas, pateikdamas prašymą ne pagal atsakovės gyvenamąją vietą (Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams), nesilaikė įstatymo reikalavimų dėl teritorinio teismingumo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. liepos 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovui žinoma, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra kaip ir vaiko, deklaruota Panevėžyje. Be to, paaiškėjo, kad atsakovė Vilniaus rajone negyvena, nes pasibaigusi nuomos sutartis, kuri nebuvo pratęsta. Kita gyvenamoji vieta ieškovui nežinoma, todėl laikytina, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra Panevėžio mieste.

Nustatyti kitos atsakovės gyvenamosios vietos ieškovas kitais būdais negali. E-sveikata matomas vaiko deklaruotos gyvenamosios vietos adresas yra Panevėžio mieste.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Nepilnametis vaikas faktiškai gyvena kartu su motina. Iki 2026 m. gegužės 15 d. šalys kartu gyveno Vilniaus rajono sav., nuo tada šalys gyvena skyrium, o vaikas nuolat gyveno ir tebegyvena su motina. Nuo 2026 m. birželio 17 d. atsakovė ir vaikas faktiškai gyvena Vilniaus miesto savivaldybėje, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo veiklos teritorijoje. Pareiškimo teismui padavimo dieną - 2026 m. liepos 13 d. vaiko faktinė gyvenamoji vieta buvo Vilniuje, o ne Panevėžyje.

Šalies argumentai

Pareiškėjas, teikdamas prašymą teismui, net nežinojo savo nepilnamečio vaiko faktinės gyvenamosios vietos, nes nuo išsikraustymo (2026 m. gegužės 15 d.) niekada nesidomėjo, kur ir kaip gyvena jo vaikas. Kita vertus, išsikraustydamas iš šeimos namų ((duomenys neskelbtini)), pareiškėjas žinojo, kad jo šeima lieka gyventi Vilniuje. Ši aplinkybė papildomai patvirtina, kad atskirojo skundo argumentai dėl teismingumo yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš sąlygų siekiant tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Tai lemia, jog teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) aiškintis, ar asmuo teisę kreiptis į teismą įgyvendina tinkamai, inter alia (be kita ko), ar konkreti byla teisminga atitinkamam teismui. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Byloje nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo, t. y. nustatyti laikiną bendravimo su šalių vaiku tvarką.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodė, kad iki 2026 m. gegužės 15 d. šalys kartu gyveno adresu(duomenys neskelbtini). Nuo 2026 m. gegužės 15 d. šalys kartu negyvena. Vaikas kartu su atsakove gyvena adresu(duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nepaisant atsakovės ir šalių vaiko deklaruotos gyvenamosios vietos Panevėžio mieste, iš paties pareiškimo turinio matyti, jog nepilnametis vaikas faktiškai gyvena kartu su suinteresuotu asmeniu (motina) Vilniaus rajone, todėl byla teisminga Vilniaus regiono apylinkės teismui, o prašymas paduotas nesilaikant teritorinio teismingumo taisyklių.

Pagal bendrąją teismingumo taisyklę (CPK 29 straipsnis) ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją (buveinės) vietą.

Liteko ir bylos duomenimis, atsakovės (kontaktinė informacija) ir nepilnamečio vaiko (išrašas iš e-sveikata) nurodyta gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).

Atskirajame skunde ieškovas nurodė, kad atsakovė adresu (duomenys neskelbtini). jau negyvena, nes pasibaigė nuomos sutartis, kuri nebuvo pratęsta. Kita gyvenamoji vieta ieškovui nežinoma.

Atsakovė prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėjo 2026 m. birželio 16 d. sudarytą Gyvenamųjų patalpų (namo)(duomenys neskelbtini), nuomos sutarties kopiją, kuriame nurodė, kad nuo 2026 m. birželio 17 d. atsakovė ir vaikas faktiškai gyvena adresu(duomenys neskelbtini), todėl pareiškimo teismui padavimo dieną vaiko faktinė gyvenamoji vieta buvo Vilniuje, o ne Panevėžyje.

Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodė savo naująją gyvenamąją vietą tik gavusi ieškovo atskirąjį skundą. Šiuo atveju atsakovė turėjo galimybę informuoti ieškovą ir apie 2026 m. birželio 16 d. sudarytą Gyvenamųjų patalpų (namo) nuomos sutartį, ir apie pasikeitusį jos ir vaiko gyvenamosios vietos adresą iki pareiškimo pateikimo teismui, kas galimai būtų leidę ieškovui ir bendrauti su vaiku. Darytina išvada, kad atsakovė manipuliuoja procesinėmis teisėmis ar keičia gyvenamąsias vietas. Kadangi atsakovės faktinė vieta yra nepastovi ir kintanti, deklaruotas gyvenamosios vietos adresas lieka vieninteliu oficialiu įrodymu nustatant teismingumą. Atmestini atsakovės argumentai, kad ieškovas turi žinoti jos gyvenamąją vietą, nes įrodymų, kad ieškovui buvo pranešta apie pasikeitusią atsakovės gyvenamąją vietą, teismui nepateikta.

Tokiu atveju byla turi būti nagrinėjama ten, kur buvo pateiktas pirminis ieškinys. Kadangi atsakovė keičia gyvenamąsias vietas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas privalo priimti ieškinį vadovaudamasis atsakovės deklaruota gyvenamąja vieta.

Remdamasis tuo kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. liepos 17 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą, panaikintina ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas nagrinėti Panevėžio apylinkės teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. liepos 17 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti Panevėžio apylinkės teismui iš naujo. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Diana Labokaitė