Alytaus apylinkės teismo nutartis

Byla Nr. TS-15-939/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49781-2016-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; (S) 2.5.15.2

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja L. L. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. gegužės 5 d. nutarimo Nr. LK-N-326 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, nuteistas: 2017 m. sausio 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 302 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, galutine bausme laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams 10 dienų; 2017 m. rugsėjo 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, galutine subendrinta bausme laisvės atėmimu 1 metams 11 mėnesių 10 dienų; 2018 m. gegužės 21 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį 260 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, 72 straipsnio 2 dalį, galutine bausme laisvės atėmimu 15 metų, konfiskuojant 125 eurus; 2019 m. birželio 28 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2018 m. gegužės 21 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis pakeistas, veika iš BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 259 straipsnio 1 dalį ir taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 2 punktą, 9 dalį nubaustas galutine subendrinta bausme laisvės atėmimu 13 metų.

Nuteistojo S. S. bausmės pradžia – 2016 m. spalio 21 d., bausmės pabaiga – 2029 m. spalio 21 d. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam gali būti taikomas atlikus du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Šią bausmės dalį nuteistasis atliko 2025 m. birželio 21 d.

Lygtinio paleidimo komisija (toliau – Komisija) 2026 m. gegužės 5 d. priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam S. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą (toliau – Nutarimas). Komisija Nutarime nurodė, kad nors nuteistasis bausmės atlikimo metu dalyvavo individualiame resocializacijos plane numatytose priemonėse, yra baigęs elgesio pataisos bei pykčio valdymo programas, taip pat įgijo vidurinį išsilavinimą ir papildomas specialybes, pastaruoju laikotarpiu stebimi tam tikri pokyčiai – nuo 2026 m. vasario 23 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, vykdo individualią veiklą, kuri pripažinta darbine veikla, taip pat pradėjo epizodiškai dengti finansinius įsipareigojimus bei pateikė duomenis apie galimą įsidarbinimą lygtinio paleidimo atveju bei turi gyvenamąją vietą, palaiko ryšius su artimaisiais, tačiau nuteistasis yra teistas septynis kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą pagal šešis subendrintus nuosprendžius, o jo kriminalinė istorija rodo nuoseklų, pasikartojantį nusikalstamo elgesio modelį, o ne atsitiktinio pobūdžio pažeidimus. Ankstesnio lygtinio paleidimo metu nuteistasis padarė naują nusikaltimą, kas leidžia abejoti jo gebėjimu laikytis įstatymų laisvėje. Be to, vienas iš ankstesnių nusikaltimų buvo itin sunkus – nužudymas, taip pat nustatyti smurtinio elgesio požymiai.

Nutarime Komisija taip pat akcentavo, jog nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos yra susijusios su organizuotu nusikalstamumu ir finansinės naudos siekimu – jis veikė organizuotoje grupėje, užėmė reikšmingą vaidmenį, koordinuodamas piniginius srautus iš neteisėtos veiklos. Tai rodo ne impulsyvų, o sąmoningą, kryptingą nusikalstamą elgesį, grindžiamą susiformavusiomis kriminalinėmis nuostatomis. Nuteistasis linkęs minimizuoti ir racionalizuoti savo netinkamą elgesį, nepakankamai prisiima atsakomybę, turi sunkumų vertindamas savo veiksmų pasekmes bei identifikuodamas nusikalstamo elgesio priežastis.

Taip pat Komisija Nutarime pažymėjo, kad nuteistojo dalyvavimas resocializacijos procese nebuvo nuoseklus – į elgesio keitimo priemones jis įsitraukė tik praėjus ilgam laikotarpiui nuo bausmės pradžios, o stebimi pokyčiai vertintini kaip labiau formalūs, stokojantys gilesnių asmens nuostatų pokyčių. Nors įgijo tam tikras specialybes, jų nepritaiko praktikoje, o jo vykdomos individualios veiklos vertintinos kaip abejotino realumo ((duomenys neskelbtini) paslaugos ir bižuterijos dirbinių gamyba) ir yra nepajėgios užtikrinti stabilių ir teisėtų pajamų. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į tai, jog asmuo vykdė nusikaltimus, nukreiptus į finansinę naudą. Požiūris į darbą išlieka pasyvus, stebimi subkultūros nuostatų elementai. Finansiškai yra remiamas artimųjų ir draugų. Nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, kurių ilgą laiką nevykdė – skola yra išaugusi, o savanoriškas jos dengimas buvo epizodinis ir simbolinis. Nors nurodoma apie dalinį atsiskaitymą, tai patvirtinančių dokumentų nepateikta, kas kelia abejonių dėl realaus įsipareigojimų vykdymo. Finansinių įsipareigojimų nevykdymas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pobūdį, didina pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Be to, nuteistasis bausmės atlikimo metu 13 kartų baustas drausmine tvarka, tarp pažeidimų fiksuoti ir reikšmingi nusižengimai, įskaitant draudžiamų daiktų laikymą bei smurto apraiškas prieš pareigūnus. Tai rodo, kad net ir struktūruotoje aplinkoje jam kyla sunkumų laikytis nustatytų taisyklių. Nuteistasis nebuvo skatintas, o iki 2026 m. bausmę atliko paprastosios grupės sąlygomis, tik neseniai perkeltas į lengvąją grupę, kas taip pat rodo, jog teigiami pokyčiai yra dar visai neseniai įvykę ir nepakankamai įtvirtinti. Be to nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bei vidutinė didelės žalos rizika visuomenei, taip pat išlieka reikšmingi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, o elgesio ir nuostatų pokyčiai nėra pakankamai gilūs ir stabilūs.

Komisija konstatavo, kad nuteistasis neatitinka BVK 82 straipsnyje nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų ir mano, kad atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyti vienas formalus bei vienas materialus pagrindas (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimas, o materialusis – pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo S. S. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Nuteistasis atitinka įstatyme numatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui – atlikęs įstatymo (BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktas) reikalaujamą lygtiniam paleidimui laisvės atėmimo bausmės dalį. Teigiamai nuteistąjį charakterizuoja tai, kad bausmės atlikimo metu jis dalyvavo individualiame resocializacijos plane numatytose priemonėse, yra baigęs elgesio pataisos bei pykčio valdymo programas, taip pat įgijo vidurinį išsilavinimą ir papildomas specialybes, pastaruoju laikotarpiu stebimi tam tikri pokyčiai – nuo 2026 m. vasario 23 d. bausmę nuteistasis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, vykdo individualią veiklą, kuri pripažinta darbine veikla, taip pat pradėjo epizodiškai dengti finansinius įsipareigojimus bei pateikė duomenis apie galimą įsidarbinimą lygtinio paleidimo atveju bei turi gyvenamąją vietą, palaiko ryšius su artimaisiais. Pastaruoju metu nuteistasis laikosi įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, administracine tvarka nebaustas. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, nuteistasis deda pastangas ir siekia valdyti nusikalstamo elgesio riziką, įvykdė individualiame resocializacijos plane numatytas priemones. Taigi, nurodytos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teismo vertinimu, vis tik jos nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą galima tik esant formalaus bei materialiojo pagrindų visumai ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo S. S. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, vis dar nustatoma labai daug dinaminių kriminogeninių veiksnių – nuteistasis turi mažą/nestabilią darbo patirtį, turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, jam būdingas rizikingas/pavojingas elgesys. Šie socialinio tyrimo išvados duomenys visiškai paneigia nuteistojo skunde nurodytas aplinkybes, kad Komisija nevisiškai atsižvelgė į tai, kad bausmės atlikimo metu jis siekė kardinalių pokyčių, nes socialinio tyrimo išvadoje nurodyti nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra aktualūs šiandien.

Socialinio tyrimo išvados 7.2 punkte išskirti riziką nusikalsti pakartotinai mažinantys apsauginiai kriminogeninai veiksniai (nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas laisvėje, teigiama darbinė motyvacija, stiprūs ir palaikantys socialiniai ryšiai su artimaisiais) iš esmės yra susiję su turima gyvenamąja vieta bei palaikančiais socialiniais ryšiais su šeimos nariais ir artimaisiais. Tačiau iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad su šiais apsauginiais veiksniais susijusios aplinkybės buvo ir iki nuteistajam padarant tame tarpe ir sunkų bei labai sunkų tyčinius nusikaltimus, todėl akivaizdu, kad šios aplinkybės neįtakojo, kad nuteistojo elgesys būtų vien tik teisėtas. Taigi su šiomis aplinkybėmis susijusius apsauginius veiksnius vertinti kaip pakankamus lygtinio paleidimo taikymui ir laikyti juos tvirta atsvara visai eilei aktualių dinaminių kriminogeninių veiksnių nėra pagrindo (Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis byloje Nr. 1S-737-493/2021). Būtina pažymėti ir tai, kad nuteistajam nustatyti minėti apsauginiai veiksniai, kurie, be kita ko, yra būdingi didžiajai daliai nuteistųjų, neatsveria jau minėtų daugelio dinaminių, o taip pat ir statinių kriminogeninių veiksnių (kriminalinė istorija (7 teistumai), smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas).

Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Svarbu pažymėti tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis nebuvo skatintas, tačiau buvo 13 kartų baustas drausmine tvarka, iš jų 8 kartus – už draudžiamų daiktų turėjimą (mobilaus ryšio telefoną, modemą), 1 kartą – už fizinio ar psichologinio smurto vartojimą pareigūnų ar kitų dirbančiųjų atžvilgiu, 1 kartą – už necenzūrinių žodžių vartojimą ir, nors atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime jis nebuvo baustas ir šios anksčiau skirtos nuobaudos šiuo metu jau yra negaliojančios, tačiau jos nuteistąjį charakterizuoja išskirtinai neigiamai. Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, nuteistojo S. S. elgesį ir nuostatų pasikeitimą bausmės atlikimo metu, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui ir sėkmingai probacijai, šiuo metu dar nėra pagrindo. Teismo vertinimu pirmiau aptartos nuteistojo charakteristikos kontekste aplinkybė, jog vis dar išlieka labai daug dinaminių kriminogeninių veiksnių, tik patvirtina, kad šiuo metu nuteistojo elgesio ir nuostatų korekcija nėra pakankama sėkmingai probacijai.

Vienas iš sėkmingos integracijos į visuomenę veiksnių yra finansinis stabilumas ir gebėjimas užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį. Šiuo atveju socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis nedirba, ankstesnių laisvės atėmimo bausmių metu nėra dirbęs, nors (duomenys neskelbtini) kalėjime nuteistasis iš naujo pradėjo vykdyti individualią veiklą (dirbtinės bižuterijos ir panašių dirbinių gamybą, kadangi (duomenys neskelbtini) veiklos šioje įstaigoje nėra kaip pasirinkimo), 2025 m. lapkričio 3 d. kalėjimo viršininko sprendimu jo individuali veikla prilyginta darbinei veiklai, tačiau teismas sutinka su Komisijos Nutarime nurodyta aplinkybe, jog jo vykdomos individualios veiklos vertintinos kaip abejotino realumo ((duomenys neskelbtini) paslaugos ir bižuterijos dirbinių gamyba) ir yra nepajėgios užtikrinti stabilių ir teisėtų pajamų. Nuteistojo darbinė patirtis laisvėje taip pat yra tik minimali, o darbinio nestabilumo laikotarpiais pritrūkęs lėšų jis užsiimdavo nelegalia veikla (narkotikų platinimas ir disponavimas jais), ir toks jo teisės pažeidimų pobūdis rodo teigiamą nuostatą į neteisėtus praturtėjimo būdus, esant finansiniams sunkumams. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į tai, jog asmuo vykdė nusikaltimus, nukreiptus į finansinę naudą. Nuteistojo požiūris į darbą ir dabar išlieka pasyvus, stebimi subkultūros nuostatų elementai. Be to nuteistasis turi ir finansinių įsipareigojimų, kurių ilgą laiką nevykdė – skola yra išaugusi, o savanoriškas jos dengimas buvo epizodinis ir simbolinis. Nors nurodoma apie dalinį atsiskaitymą, tai patvirtinančių dokumentų nuteistasis nepateikė, kas kelia abejonių dėl realaus įsipareigojimų vykdymo. Finansinių įsipareigojimų nevykdymas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pobūdį, neabejotinai didina pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Prie skundo nuteistasis pridėjo (duomenys neskelbtini) 2026 m. sausio 27 d. pažymą, kurioje nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) priims į darbą S. S. (duomenys neskelbtini) pareigoms, neterminuotai sutarčiai (skundo b. l. 10), tačiau vertinant tą aplinkybę, jog būdamas laisvėje jis dirbo tik labai simboliškai, atliekant bausmę nuteistojo požiūris į darbą išlieka pasyvus ir netgi stebimi subkultūros nuostatų elementai, be to nuteistasis neturi treneriui reikalingo išsilavinimo bei turi daug neįvykdytų piniginių prievolių, abejotina ir tuo, kad, būdamas laisvėje, nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis. Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad minėta pažyma nėra teisiškai įpareigojanti bei negarantuoja, kad paleistas lygtinai nuteistasis realiai įsidarbins bei turės legalų pragyvenimo šaltinį, o išėjęs į laisvę, nesieks įgyti pajamų neteisėtais būdais. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė dėl pažymų (sutikimų) apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1257-6658/2016, 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-1022-317/2017).

Vertinant nuteistojo gyvenimo stilių pastebima, kad jis teistas 7 kartus, terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą, 2017 m. sausio 7 d. Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas recidyvistu, labai didelio kiekio narkotinių medžiagų pardavimą įvykdė veikdamas organizuota grupe, ankstesnio lygtinio paleidimo metu įvykdė naują nusikaltimą. Taigi, S. S. yra linkęs pažeisti nustatytus įpareigojimus ir draudimus tiek struktūruotoje, tiek nestruktūruotoje aplinkoje. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis teigė, kad pats nesiėmė nusikalstamų veikų vykdymo, po pirmojo teistumo jam buvo pasiūlyta galimybė grąžinti turimą įsiskolinimą ir taip jis įsitraukė į nelegalią veiklą. Nuteistasis supranta, kad buvo įtakotas kriminalinės kompanijos, tačiau teigė, jog šiuo metu jis yra nuo jų atsiribojęs. Tačiau nuteistasis vis atsiduria situacijose, kurios padidina pakartotinę riziką nusikalsti, taip pat tam turi įtakos ir draugai. Pastebimos nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumų sąsajos, susijusios su nusikalstamumu (teistas 7 kartus, lygtinio paleidimo metu įvykdė naują nusikaltimą ir pan.). Nors S. S. interviu metu neigė psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemas, tačiau ne kartą buvo teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis.

Nuteistasis vengia analizuoti savo netinkamą elgesį, yra gan kategoriškas. Stebima aukšta savivertė, kuri remiasi visuomenėje nepriimtinais standartais, egocentrizmas. Socialiniai įgūdžiai pakankami, tačiau stokoja atsakomybės jausmo. Situaciją vertinti ir analizuoti nuteistasis geba, supranta savo elgesio pasekmes, tačiau dėl asmeninių laimėjimų linkęs rizikuoti. Siekdamas savo planų, tikslų, neįvertina neigiamų pasekmių. Koncentruojasi labiau į teigiamas puses, pernelyg optimistiškai nusiteikęs. Savo netinkamą elgesį ir jo pasekmes S. S. yra linkęs minimizuoti bei racionalizuoti, save pateisinti. Būdingi savo elgesio pasekmių įvertinimo, problemų sprendimo strategijų pasirinkimo sunkumai. Netinkami laisvalaikio praleidimo būdai, kriminalinės nuostatos siejosi su jo nusikalstamu elgesiu. Nors interviu metu nuteistasis teigė, kad yra nekonfliktiškas, nelinkęs smurtauti, savitvardą prarandantis retai, tačiau ankščiau ne kartą yra teistas už smurtinius nusikaltimus.

Šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal šešis subendrintus nuosprendžius. Nusikalstamose veikose dominuoja siekis pasipelnyti, neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis, pasinaudojimas klastotais dokumentais. Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad nuteistajam būdinga gyvenimiška orientacija, akcentuojant trumpalaikius tikslus, jis rėmėsi nelegalių veiklų vykdymu, t. y. buvo vykdomas nusikalstamas verslas, siekiant pelno. Nuteistasis racionaliai, t. y. šaltai, kruopščiai, visapusiškai apgalvojo nusikaltimą, sudarė smulkų veikimo planą ir darydamas nusikaltimą to plano laikėsi. Jo nusikaltimai nesusiję su veikomis, kai asmuo veikia impulsyviai, ryžtasi nusikalsti paskutinę minutę, vadovaujasi emocijomis, o ne protu. Svarbiausia priežastis, dėl kurios jis dalyvavo nusikalstamame versle, buvo pinigai – noras užsidirbti, tačiau savęs vertinimo formoje nuteistasis to nenurodė, vertinimo metu taipogi neišsakė pinigų valdymo ar trūkumo problemos. Nuteistojo mąstymo aspektai, susiję su problemų identifikacija ir sprendimo būdais, vykdant nusikalstamą veiką ir siekiant finansinės naudos neteisėtais būdais, tiesiogiai siejosi su nuteistojo nusikalstama veika. Jis nelinkęs įvertinti savo elgesio pasekmių ir nesugeba suprasti kitų žmonių požiūrių, asmuo negebėjo užmegzti palaikančiųjų ryšių su socialiai adaptyviomis asmenų grupėmis. Pagal pasikartojančių nusikaltimų pobūdį galima daryti prielaidą, kad su socialinėmis problemomis susiję mąstymo aspektai, polinkis elgtis rizikingai, negalvojant apie pasekmes, kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis, jų neigiama įtaka tiesiogiai siejosi su nusikalstamu elgesiu. Nuteistasis neidentifikavo ryšio tarp turimų problemų ir jų atsiradimo priežasčių. Tai rodo nuteistojo polinkį nesilaikyti visuomenėje nustatytų normų ir taisyklių bei peržengti ribas.

Kriminalinės nuteistojo nuostatos yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių, į kurį atsižvelgta, vertinant teisės pažeidėjo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Analizuojant nuteistojo kriminalinę istoriją galima teigti, kad egzistavo nusikalstamą elgesį palaikančios nuostatos, nesilaikant visuotinai priimtų gyvenimo normų, polinkis atmesti visuomenės vertybių sistemą ir nusikalsti pakartotinai. S. S. nuostata į priežiūrą ir apribojimus yra neigiama, nes kaip minėta, bausmės atlikimo metu jis 13 kartų baustas drausmine tvarka. Paskutinį kartą nuobauda skirta 2025 m. balandžio 2 d. (gamino, įsigijo arba laikė uždraustus daiktus). Toks nuteistojo elgesys atskleidžia neigiamą jo požiūrį į taikomas pataisos priemones, kurių nepriekaištingas vykdymas yra itin aktualus, keičiantis asmeniui. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir jo gyvenimo būdą, rodo jo netinkamą požiūrį į moralės ir teisės normas bei jų laikymąsi. Nuteistojo dažnas užsiėmimas veikla, skatinančia nusikalstamumą, rizikingas/pavojingas elgesys vis dar vertinami kaip kriminogeninis veiksnys.

Visos šios aukščiau nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir nuosekliai koreguojamas teigiama linkme, nuo bausmės vykdymo pradžios nebuvo nuteistojo nuoširdaus noro pasitaisyti. O vien ta aplinkybė, jog nuteistasis šiuo metu jau neturi galiojančių drausminių nuobaudų, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, nes ji tik patvirtina, kad S. S. artėjant galimo taikyti lygtinio paleidimo terminui ėmė elgtis taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, tačiau tai nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis ir laisvėje sugebės pasirinkti tinkamus elgesio modelius. Kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Taigi, priešingai nei skunde nurodė nuteistasis, nutarime pagrįstai konstatuota, kad jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama. Todėl šių aplinkybių kontekste, teismo vertinimu, šiuo metu spręsti, jog pažanga yra akivaizdi ir nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas, dar negalima, juolab, kad vis dar išlieka daug aktyvių dinaminių kriminogeninių veiksnių.

Nuteistasis atlieka bausmę tame tarpe ir už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą labai sunkų nusikaltimą. Ši aplinkybė sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, ir suponuoja pareigą atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Be to, vertinama ir tai, kad nuteistajam teismo nutarties priėmimo dienai dar liko atlikti 3 metai 4 mėnesiai 6 dienos laisvės atėmimo bausmės. Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų.

Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleidus iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Bendra taisyklė yra ta, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Be abejonės, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodytų ir teismo nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos koreguojant elgesį bei mąstymą teigiama linkme ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius ir jam taikoma probacija bus sėkminga.

Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir nustatytus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis S. S. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog šiuo metu lygtinai paleidus S. S. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2026 m. gegužės 5 d. nutarimas Nr. LK-N-326 yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo S. S. skundą atmesti. Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo S. S. asmens bylą grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimui. Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.