Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo NUT1 gynėjo advokato Egidijaus Milašiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2026 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo NUT1 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su neatlikta bausme pagal 2021 m. liepos 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį ir 2024 m. balandžio 5 d. nutartį, kuria NUT1 paleistas iš kalėjimo atlikęs 3/4 bausmės prieš 1 metus 2 mėnesius ir 1 dieną, ir NUT1 paskirta galutinė – 5 (penkių) metų 2 (dviejų) mėnesių ir 1 (vienos) dienos laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsniu NUT1 laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, įskaitytas į paskirtą bausmę, vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

NUT1 paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, palikta galioti iki bausmės pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį vykdymo pradžios, bet ne ilgiau negu iki skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pabaigos.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 12 d. nutartimi paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas 2024 m. lapkričio 14 d. asmens kratos metu paimtiems NUT1 20 eurų, paliktas galioti iki skundžiamo nuosprendžio dalies dėl šios sumos konfiskavimo įvykdymo dienos.

Ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės 2025 m. sausio 8 d. nutarimu, laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 8 d. iki 2025 m. liepos 8 d., paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas 2024 m. lapkričio 14 d. asmens kratos metu paimtiems NUT1 50 eurų, pratęstas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 7 d. nutartimi, 2025 m. spalio 2 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 5 d. nutartimi, paliktas galioti iki skundžiamo nuosprendžio dalies dėl šios sumos konfiskavimo įvykdymo dienos.

2024 m. lapkričio 14 d. NUT1 asmens kratos metu paimtus mobilaus ryšio telefoną „NOKIA“, rožinės spalvos IMEI (duomenys neskelbtini), kuris priklauso NUT1 su telefone įdėta „PILDYK“ SIM kortelė kurios Tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), priduotus saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apskrities VPK Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, nuspręsta konfiskuoti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo iš NUT1 nepriteistos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos nusikalstamų veikų aplinkybės

1. NUT1 , neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, pardavė ir laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, o būtent: 2024 m. lapkričio 14 d. apie 16.20 val. (duomenys neskelbtini), NUT3 neteisėtai perdavė dešimt užspaudžiamų plastikinių maišelių, kurių viduje buvo psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė yra 1,131 g, metamfetamino, kurio masė yra 0,014 g ir 2-PEA (2-fenetilamino), kurio kiekio nustatyti nėra galimybių, nes Kriminalistinių tyrimų valdyboje nėra šios medžiagos standartinio pavyzdžio, tęsdamas nusikalstamą veiką 2024 m. lapkričio 14 d. apie 19:50 val. (duomenys neskelbtini), NUT2 neteisėtai pardavė septynis užspaudžiamus plastikinius maišelius, kurių viduje buvo psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė yra 0,739 g, metamfetamino, kurio masė yra 0,007 g ir 2-PEA (2-fenetilamino), kurio kiekio nustatyti nėra galimybių, nes Kriminalistinių tyrimų valdyboje nėra šios medžiagos standartinio pavyzdžio, tęsdamas nusikalstamą veiką, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti laikė du užspaudžiamus permatomus maišelius, kuriuose buvo psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė yra 0,187 g, metamfetamino, kurio masė yra 0,002 g ir 2-PEA (2-fenetilamino), kurio kiekio nustatyti nėra galimybių, nes Kriminalistinių tyrimų valdyboje nėra šios medžiagos standartinio pavyzdžio, iki kol 2024 m. lapkričio 14 d. laikotarpiu 21.20 val. – 22.40 val., kratos metu šias psichotropines medžiagas surado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato veiklos skyriaus pareigūnai. Šiais veiksmais NUT1 padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo NUT1 gynėjo advokato Egidijaus Milašiaus apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nors nuteistojo NUT1 gynėjas advokatas apeliaciniu skundu prašo sumažinti nuteistajam NUT1 skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau skundo esmė teikia pagrindą manyti, jog šiuo atveju ginčijamas ir įrodymų vertinimas susijęs su nuteistajam inkriminuotų psichotropinių medžiagų kiekiu bei jų koncentracija.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl NUT1 kaltės bei skirdamas bausmę tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio nuostatomis. Vien tai, kad nuteistojo gynėjas advokatas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir NUT1 paskirta bausme, nesudaro pagrindo apeliacinio skundo tenkinti. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, nuosprendyje padarytos išvados yra išsamios ir motyvuotos, pagrįstos nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o NUT1 kaltė dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo visiškai įrodyta byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma.

Dėl įrodymų vertinimo

BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įvardytas tikslas parduoti ar kitaip platinti reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste. Teismų praktikoje nurodyta, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472/2011, 2K-162-976/2018, 2K-131-719/2022, 2K-167-303/2022, 2K-35-1214/2025). Vien aplinkybė, kad kaltininkas pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas savaime nereiškia, jog jis negali turėti tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-247/2010, 2K-629/2011, 2K-141/2012, 2K-361/2014, 2K-435/2014, 2K-52-699/2015, 2K-105-699/2016).

NUT1 skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis 2024 m. lapkričio 14 d. NUT3 neteisėtai perdavė dešimt užspaudžiamų plastikinių maišelių su viduje esančia psichotropine medžiaga, NUT2 neteisėtai pardavė septynis užspaudžiamus plastikinius maišelius su viduje esančia psichotropine medžiaga, taip pat savo gyvenamojoje vietoje neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti laikė du užspaudžiamus permatomus maišelius, kuriuose buvo psichotropinės medžiagos.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog nuteistojo NUT1 kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, buvo įrodinėjama iš įvairių šaltinių gautais įrodymais kaip visuma, t. y. iš dalies paties NUT1 bei kitų nuteistųjų parodymais, taip pat liudytojų LUD2 , LUD4 ir Č. P. parodymais, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, slapto sekimo protokolais, elektroninių ryšių tikslais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolais, kratos protokolu, asmens kratos protokolu, daiktų apžiūros protokolu, specialistų išvadomis bei kita rašytine bylos medžiaga. Su tokiu apylinkės teismo vertinimu visiškai sutinka ir teisėjų kolegija pažymėdama, jog teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Teismas kiekvienu atveju turi teisę nuspręsti dėl įrodymų pakankamumo. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismui pakako byloje surinktų ir ištirtų įrodymų kaltinimui pagrįsti, todėl keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais ir sumažinti psichotropinių medžiagų išplatinimo kiekį iki skunde nurodomų 11 vnt. nėra teisinio pagrindo.

Vien aplinkybės, kad kratos metu pas NUT1 nebuvo rasta NUT3 perduota 100 eurų kupiūra, o buvo rasta viso 70 eurų, mažesnėmis pinigų kupiūromis, vertinant kartos atlikimo laiką 21.20 val., t. y. praėjus penkioms valandoms, kuomet pas nuteistąjį lankėsi NUT3 bei policijos pareigūno liudytojo Č. P. duotus parodymus, kad bute buvo netvarka, prikrauta daug nereikalingų daiktų, šiukšlių, alkoholio gėrimų butelių, mėtėsi įvairių cigarečių pakeliai (7 t., b. l. 152) neleidžia daryti pagrįstos išvados, jog nuteistasis NUT1 NUT3 išplatino mažesnį kiekį draudžiamų medžiagų. Kadangi kaip teisingai pažymėjo ir apylinkės teismas psichotropinės medžiagos pas NUT3 buvo rastos vienoje vietoje ir kaip nustatyta, jos buvo popierinėje skiautėje, ko pasėkoje ant tirti pateiktų plastikinių maišelių buvo rasta biologinių pėdsakų netinkamų asmens tapatybei nustatyti.

Tuo tarpu NUT1 gynėjas advokatas apeliaciniame skunde iš esmės nepateikia jokių argumentų susijusių su NUT2 platinimo epizodu, todėl teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis – elektroninių ryšių tikslais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole bei daiktų apžiūros protokole užfiksuotus 2024 m. lapkričio 14 d. 15.47 val. ir 19.36 val. vykusius pokalbius tarp NUT2 ir NUT1 (1 t., b. l. 85-89,129-130, 2 t., b. l. 41-43), slapto sekimo protokolą, kuriame užfiksuota NUT2 2024 m. lapkričio 14 d. 19.50 val. įeinanti ir 19.55 val. išeinanti iš daugiabučio namo laiptinės, kurioje gyvena NUT1 (2 t., b. l. 26-27), NUT2 sulaikymo aplinkybes užfiksuotas 2024 m. lapkričio 14 d. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 12), pas ją asmens kratos metu rastus 7 vnt. plastikinių maišelių su viduje esančiomis draudžiamomis medžiagomis, nustatytomis specialisto išvada (5 t., b. l. 5-8, 1 t., b. l. 149-155), liudytojų LUD3 ir LUD2 parodymus (1 t., b. l. 33-33, 49-50) bei kitą bylos medžiagą, daro išvadą, jog NUT1 kaltė ir šiame epizode pilnai įrodyta.

Teisėjų kolegijai taip pat nekyla abejonių ir dėl to, kad NUT1 turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti savo gyvenamojoje vietoje laikė du užspaudžiamus permatomus maišelius su psichotropinėmis medžiagomis, kuriuos kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai. Byloje yra duomenys, kad nuteistasis NUT1 jau nekartą buvo teistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, taip pat buvo gauta operatyvinių duomenų, jog NUT1 galimai platina narkotines psichotropines medžiagas. Be to jis buvo sekimas, klausomasi jo pokalbių ir NUT2 NUT1 įvardijo kaip asmenį prekiaujantį narkotikais (5 t., b. l. 23-24, 27-30). O NUT3 pas nuteistąjį NUT1 atvyko akivaizdžiai žinodamas, kad iš jo gaus draudžiamų medžiagų. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu byloje nustatytų aplinkybių visuma pagrindžia tikslo parduoti ar kitaip platinti turėjimą. Pažymint, kad asmens kaltė gali būti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-719/2018).

Nepagrįstais, teisėjų kolegija, laiko ir skundo argumentus, kad procentinė amfetamino ir metamfetamino koncentracijos sudėtis nagrinėjamu atveju vertintina kritiškai, nes nėra nustatyto pilno visos psichotropinės medžiagos kiekio. Iš 2025 m. sausio 21 d. specialisto išvados matyti, kad gelsvos spalvos miltelių iš dešimties plastikinių maišelių (paimtų iš NUT3 kratos metu) sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė yra 1,131 g (15,4 proc.) ir metamfetamino, kurio masė yra 0,014 g (0,2 proc.) bei gelsvos spalvos miltelių iš septynių plastikinių maišelių (apimtų iš NUT2 kratos metu) sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė yra 0,739 g (15,0 proc.) ir metamfetamino, kurio masė yra 0,007 g (0,1 proc.) (1 t., b. l.149–155). Vien tai, kad 2-PEA (2-fenetilaminas) kiekio rasto tiek dešimtyje, tiek septyniuose plastikiniuose maišeliuose šiuo atveju nustatyti nebuvo galimybės, nes Kriminalistinių tyrimų valdyboje nėra šios medžiagos standartinio pavyzdžio, nedaro skundžiamo nuosprendžio neteisėtu ir nepagrįstu. Byloje pakanka vien to fakto, kad rastuose pas NUT3 ir NUT2 plastikiniuose maišeliuose buvo nustatytas bendras įsigytų iš nuteistojo psichotropinių medžiagų kiekis, už kurį ir kyla baudžiamoji atsakomybė.

Taigi, teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai kas išdėstyta konstatuoja, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai vertinant įrodymus nebuvo padaryti. Pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Šioje byloje neabejotinai įrodyta, jog nuteistasis NUT1 padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl jis baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 260 straipsnio 1 dalį patrauktas visiškai pagrįstai, nenustačius aplinkybių patvirtinančių mažesnį išplatintų psichotropinių medžiagų kiekį.

Dėl bausmės

BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki aštuonerių metų.

Apeliaciniame skunde iš esmės nėra ginčijama nuteistajam NUT1 paskirtos bausmės rūšis, tik pašoma skundžiamu nuosprendžiu paskirtą 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti.

Visų pirma pažymima, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

Pirmosios instancijos teismas motyvuodamas savo sprendimą dėl bausmės skyrimo nuteistajam NUT1 atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą, būdamas paleistas iš kalėjimo anksčiau laiko su intensyvia priežiūra ir prižiūrimas probacijos. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Vertino, jog NUT1 anksčiau teistas septyniolika kartų, administracine tvarka per penkerius metus baustas keturis kartus. O už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą jis teisiamas ketvirtą kartą, taip pat anksčiau buvo teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Pažymėjo, kad NUT1 niekur nedirba, darbo biržoje nesiregistruoja, gyvena su drauge, su kuria turi vienerių metų vaiką, o nusikalstamą veiką iš dalies sąlygojo ir jo ilgametė (duomenys neskelbtini). Reikšmingiausiomis aplinkybėmis laikė tai, kad nuteistasis pakartotinai pasirenka teisei priešingą elgesį ir iš esmės jo nekeičia, todėl sprendė, jog NUT1 padarytas nusikaltimas buvo susiformavusio teisei priešingo elgesio tąsa. Ko pasėkoje padarė išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis bus pasiekta skyrus nuteistajam NUT1 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmę. Su kuo visiškai sutinka ir teisėjų kolegija.

Akcentuotina, kad NUT1 naują, sunkų nusikaltimą padarė parėjus vos daugiau nei septyniems mėnesiams, kuomet buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos anksčiau laiko, neatlikęs 1 metų 2 mėnesių ir 1 dienos laisvės atėmimo bausmės bei stebimas elektroninio sekimo priemonėmis. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistąjį NUT1 charakterizuoja itin neigiamai, dar labiau didina paties nuteistojo asmenybės pavojingumą ir rodo, kad NUT1 nėra linkęs laikytis įstatymų bei nustatytų elgesio taisyklių. Akivaizdu, jog nuteistasis NUT1 būdamas paleistas lygtinai turėjo visas galimybes nebenusikalsti ir gyventi dorai, tačiau tuo nepasinaudojo. Buvo nustatyti du platinimo epizodai bei psichotropinių medžiagų laikymas turint tikslą parduoti ar kitaip platinti. Būtent sistemingas NUT1 elgesys ir teigiamų išvadų nedarymas neleidžia daryti pagrįstos išvados, jog trumpesnis laisvės atėmimo bausmės terminas leistų pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Priešingai, manytina, kad toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytą nusikalstamą veiką jausmo susiformavimo, ypač kai prekyba narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis kelia didelį pavojų visuomenės interesams, todėl teisėjų kolegija nuteistojo NUT1 gynėjo advokato prašymą sumažinti jo ginamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį atmeta kaip nepagrįstą, nenustačiusi jokių faktinių aplinkybių patvirtinančių mažesnį nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, pavojingumą.

Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam NUT1 , kurią sudaro 266,67 Eur (8 t., b. l. 106-108).

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas nors ir vyko nuteistojo NUT1 iniciatyva jo gynėjo advokato apeliacinį skundą atmetant, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas advokatas apygardos teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu prašė nepriteisti iš nuteistojo NUT1 antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Be to nuteistajam NUT1 skirta jo laisvę ribojanti – laisvės atėmimo bausmė, todėl atsižvelgiant į aptarta antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš NUT1 nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo NUT1 gynėjo advokato Egidijaus Milašiaus apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. kovo 13 d. nuosprendį.

Nepriteisti iš nuteistojo NUT1 valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sudariusių dėl advokato teiktos teisinės pagalbos Kauno apygardos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.