- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-09
- Bylos Nr.
- AS-940-1188/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02443-2025-6
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Egidijus Šileikis (pran.)
- Pareiškėjas
- L. B.
- Atsakovas
- Lietuvos kalėjimų tarnybai, Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-asis kalėjimas
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Egidijaus Šileikio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. B. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. B. skundą atsakovams Lietuvos kalėjimų tarnybai ir Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajam kalėjimui dėl nuobaudos panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė: I.
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame suformulavo prašymą panaikinti jam Pravieniškių kalėjimo pareigūno paskirtą nuobaudą – draudimą 1 mėn. pirkti daržovių, vaisių ir tabako gaminių.
Pareiškėjo paduotas skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus, todėl Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 16 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, be kita ko, tinkamai ir aiškiai išdėstyti ginčo aplinkybes ir skundo reikalavimą, sumokėti žyminį mokestį ir kt.
2026 m. sausio 5 d. teisme gautas patikslintas pareiškėjo skundas, kuriame pareiškėjas prašė panaikinti jam paskirtą nuobaudą ir priteisti jam dėl neteisėtų veiksmų ir sukeltų išgyvenimų kilusią 5 000 Eur žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2026 m. sausio 9 d. nutartimi pakartotinai nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nenurodė atsakovo ar trečiųjų suinteresuotų asmenų bei jų rekvizitų, nenurodė, kokį atsakovo administracinį veiksmą (sprendimą ar atsakymą) skundžia (nurodant jo priėmimo datą, koks tai skundžiamas aktas, numerį), ar kokį atsakovo neveikimą (administracinės procedūros, paslaugos neatlikimą) konkrečiai skundžia, ar prašo atlikti kitokio pobūdžio veiksmus (įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti atitinkamus veiksmus ar atlyginti padarytą žalą). Teismas nurodė, kad pareiškėjas papildomai turėtų pateikti nuomonę, ar pageidauja bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
2026 m. sausio 29 d. teisme gautas patikslintas pareiškėjo skundas, kuriuo pareiškėjas prašė: „panaikinti skirtą neteisėtai nuobauda neįvertinus visas aplinkybes, o už padarytą moralinę žalą savo veiksmais suvaržant dar daugiau teisių, kurios sudarė jų sprendimai atsakymai kalėjimo tarnybos ir už juos atsakingi asmenis, šie asmenys nurodyti sprendimuose kas priėmė ir jų įgalioti asmenys <....> Iš kalėjimo tarnybos ir Pravieniškių II kalėjimo padarytą moralinę žalą ir savo piktnaudžiavimus veiksmus mano naudai priteisti 5 000 Eur“.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2026 m. vasario 6 d. nutartimi dar kartą nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde nepateikė duomenų, kada jam buvo įteiktas skundžiamas sprendimas. Todėl teismas įpareigojo pareiškėją pateikti įrodymus šiuo klausimu. Teismas nurodė, kad tinkamai suformulavęs reikalavimus, pareiškėjas skunde turėtų aiškiai išdėstyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus, pareiškėjas įpareigotas tinkamai suformuluoti skundo reikalavimą (pareiškėjo formuluojamas reikalavimas turėtų atitikti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnyje nurodytas galimas priimti teismo sprendimų rūšis).
2026 m. vasario 19 d. teisme gautas patikslintas pareiškėjo skundas, kuriame pareiškėjas prašė priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių II kalėjimo, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir panaikinti jam paskirtą nuobaudą, pripažinus ją paskirtą neteisėtai.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. vasario 25 d. nutartimi, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Teismas aptarė nustatytas faktines aplinkybes ir sprendė, kad pareiškėjas teismo nustatytu terminu skundo trūkumų nepašalino. Pareiškėjas tinkamai nesuformulavo skundo reikalavimų, aiškiai ir konkrečiai neišdėstė skundo aplinkybių, nenurodė, kada jam buvo įteiktas skundžiamas sprendimas. Kadangi teismo nutartimi nustatytų trūkumų, kuriuos teismas pripažino esminiais, pareiškėjas nepašalino, teismas jo skundą laikė nepaduotu.
III.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 25 d. nutarties, kuriame prašo apeliacinės instancijos teismo priimti sprendimą, „<...> kad žemesnės instancijos teismas išnagrinėtų pareiškėjo skundą“. Pareiškėjas nurodo, kad jam buvo paskirta nuobauda, kurią jis apskundė Kalėjimų tarnybai, kuri konstatavo, kad nuobauda buvo paskirta pagrįstai. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, tačiau teismas vis nustatinėjo pareiškėjui įvairius reikalavimus skundui, nors jis tik siekė tinkamo situacijos išnagrinėjimo ir savo teisių gynybos. Pareiškėjui nuobauda buvo paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, yra ribojamos jo teisės. Pareiškėjas nurodo, kad tinkamai pašalino teismo nustatytus trūkumus ir suformulavo teismui reikalavimą, nepaisant to, kad jis neturi teisinio išsilavinimo, jam neatstovauja advokatas ir jo galimybės rinkti ginčui aktualią medžiagą yra suvaržytos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 25 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, pripažinus, kad pareiškėjas nepašalino teismo nustatytų skundo trūkumų, pagrįstumas ir teisėtumas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) paduoti skundą laikantis įstatyme nustatytos tvarkos ir terminų.
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundą gavus teisme administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas išsprendžia jo priėmimo klausimą. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams. Šioje stadijoje nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, jų teisėtumo ar byloje pateiktų įrodymų pakankamumo. Teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, pirmiausia turi nustatyti, ar nėra procesinių kliūčių, dėl kurių administracinės bylos nagrinėjimas apskritai negalėtų būti pradėtas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016 ir kt.).
Asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja teisę į tinkamą ir veiksmingą teisminį procesą ir yra viena iš esminių teisingumo įgyvendinimo sąlygų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, o teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma ar nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi pozicijos, kad vien formalus teisės normų, reglamentuojančių skundo priėmimą, taikymas nėra toleruotinas tais atvejais, kai nustatyti dokumento turinio ar formos trūkumai nėra esminiai ir netrukdo nustatyti ginčo dalyko bei pagrindo. Tokie trūkumai savaime negali būti kliūtis priimti skundą ir pradėti administracinės bylos procesą. Sprendžiant, ar pateiktas skundas yra pakankamai aiškus, turi būti vertinamas visas skundo turinys, atsižvelgiama į pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes, pareikšto reikalavimo esmę, ginčijamą administracinį aktą ir pareiškėjo siekiamą teisminės gynybos būdą. Tais atvejais, kai iš skundo galima suprasti, kokių faktinių aplinkybių pagrindu asmuo kreipiasi į teismą, kokį administracinį aktą ginčija ir kokio materialinio teisinio rezultato siekia, tam tikri skundo formos ar turinio netikslumai, kurie netrukdo nustatyti ginčo ribų, neturėtų lemti skundo nepriimtinumo. Priešingu atveju būtų nepagrįstai ribojama asmens teisė kreiptis į teismą ir pažeidžiamas teisminės gynybos prieinamumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS17-400/2006 ir kt.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirminiame pareiškėjo skunde reikalavimas nebuvo suformuotas tinkamai, aplinkybės buvo nurodytas neaiškiai, nepridėti skundžiami aktai, įrodymai dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, ar prašymo atleisti nuo šio mokesčio ir kt. Todėl Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 16 d. nutartimi pagrįstai nustatė pareiškėjui terminą trūkumams pašalinti.
2026 m. sausio 5 d. Regionų administraciniame teisme buvo gautas patikslintas pareiškėjo prašymas. Šiame prašyme pareiškėjas, iš esmės, nurodė, kad jam Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko sprendimu buvo paskirta drausminė nuobauda – draudimas vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos priemones ir kanceliarinių prekių įsigijimą). Pareiškėjas šį sprendimą apskundė Lietuvos kalėjimų tarnybai, tačiau jo skundas buvo atmestas. Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su šiais sprendimais, prašė panaikinti jam paskirtą nuobaudą ir priteisti jam dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų patirtą 5 000 Eur žalą. Pažymėtina, kad prie skundo pareiškėjas pridėjo Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko 2025 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. NSN-23-1296 ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2025 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. 2S-9243. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
Teismui 2026 m. sausio 9 d. nutartimi pakartotinai nustačius terminą skundo trūkumams pašalinti (be kita ko, aiškiai įvardinti atsakovą bei jo rekvizitus ir patikslinti reikalavimus), pareiškėjas 2026 m. sausio 25 d. išsiuntė teismui patikslintą skundą (teisme gautas 2026 m. sausio 29 d.). Pareiškėjas šiame patikslintame skunde nurodė atsakovus (Lietuvos kalėjimų tarnybą ir Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą) ir pakartotinai prašė panaikinti sprendimus, kuriais jam paskirta drausminė nuobauda ir iš atsakovų priteisti 5 000 Eur neturtinei (moralinei) žalai atlyginti.
Tačiau teismas 2026 m. vasario 6 d. nutartimi nurodė, kad pareiškėjas nepateikė informacijos, kada jam buvo įteiktas skundžiamas sprendimas, teismas nurodė sukonkretinti ginčo aplinkybes ir tinkamai suformuoti reikalavimą. Šalindamas šiuos trūkumus pareiškėjas nurodė, kad teismui pateikė visus aktualius įrodymus, nors jo galimybės juos rinkti buvo apribotos, o visą likusią informaciją turi kalinimo įstaigos administracija. Pareiškėjas pakartotinai prašė panaikinti jam paskirtą nuobaudą ir priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Pravieniškių 2-ojo kalėjimo neturtinę žalą (5 000 Eur).
Teisėjų kolegijos vertinimu, jau iš 2026 m. sausio 5 d. Regionų administraciniame teisme gauto pareiškėjo patikslinto skundo buvo galima nustatyti, kad pareiškėjas prašo panaikinti Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko 2025 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. NSN-23-1296 (kuriuo pareiškėjui paskirta pirmiau minėta drausminė nuobauda) ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2025 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. 2S-9243 (kuriuo konstatuota, kad nuobauda buvo paskirta pagrįstai), taip pat dėl, pareiškėjo vertinimu, kalinimo įstaigos pareigūnų neteisėtų veiksmų (be kita ko, nepagrįstai pareiškėjui paskirtos nuobaudos) pareiškėjas prašė priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad jau iš minėto pareiškėjo pateikto patikslinto skundo buvo pakankamai aišku, kokius administracinius aktus pareiškėjas ginčija, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis grindžia savo reikalavimus ir kokio materialinio teisinio rezultato siekia. Kitaip tariant, administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui buvo pateikta minimali būtina informacija, leidžianti identifikuoti ginčo dalyką, jo faktinį pagrindą ir pareiškėjo siekiamus apginti galbūt pažeistus interesus.
Nors teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, kada jam buvo įteiktas skundžiamas sprendimas, tačiau pastebėtina, kad iš kartu su 2026 m. sausio 5 d. patikslintu skundu pateikto Pravieniškių 2-ojo kalėjimo sprendimo matyti, kad jis pareiškėjui buvo įteiktas
2025 m. spalio 2 d. (prierašas prie sprendimo).
Kita vertus, pažymėtina, kad ABTĮ 12 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga padėti proceso dalyviams įgyvendinti jų procesines teises suponuoja aktyvų teismo vaidmenį procese. Ši pareiga, be kita ko, reiškia, kad tais atvejais, kai tam tikri bylai reikšmingi duomenys yra kitos proceso šalies ar viešojo administravimo subjekto dispozicijoje, teismas turi galimybę juos išreikalauti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad ši teismo pareiga yra reikšminga vertinant, ar tam tikro dokumento ar įrodymo nepateikimas iš tiesų sudaro kliūtį pradėti administracinės bylos procesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-209-822/2024).
Todėl teismas, be kita ko, atsižvelgdamas į specifinį pareiškėjo statusą ir manydamas, kad šiuo konkrečiu atveju būtina gauti tam tikrus duomenis dėl sprendimų įteikimo pareiškėjui ar kitų aplinkybių, galėjo kreiptis į atsakovą ir išreikalauti šiuos duomenis.
Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje teismas itin formaliai nurodė, kad pareiškėjas nepašalino teismo nutartimi nustatytų trūkumų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo patikslintuose skunduose buvo pakankamai aiškiai identifikuotas ginčo objektas – Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko 2025 m. spalio 1 d. sprendimas Nr. NSN-23-1296 ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2025 m. lapkričio 18 d. sprendimas Nr. 2S-9243, taip pat reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas taip pat gan aiškiai nurodė faktines aplinkybes, kuriomis grindė savo nesutikimą su minėtais sprendimais, ir pateikė ginčijamus administracinius aktus. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir faktinį pagrindą bei spręsti skundo priėmimo klausimą. Teismo nurodyti patikslintų skundų trūkumai nebuvo tokie, dėl kurių būtų neįmanoma suprasti pareiškėjo reikalavimų ar nustatyti administracinės bylos nagrinėjimo ribų.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai įvertino pareiškėjo skundo atitiktį ABTĮ reikalavimams ir nepagrįstai pareiškėjo skundą (patikslintą skundą) laikė nepaduotu.
Dėl šioje nutartyje aptartų priežasčių skundžiama teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui, naikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo L. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies. Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Nutartis neskundžiama.