- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-02
- Bylos Nr.
- TA-64-789/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00913-2024-5
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Beata Martišienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė (pran.)
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Pareiškėjas
- M. B.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas M. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovo atstovas), 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad atlieka bausmę Alytaus kalėjime ir yra kalinamas kameros tipo patalpoje Nr. 11, kurioje nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti pareigūnų iškvietimo mygtuku būtent tuo metu, kai jį žalojo kitas nuteistasis. Vietoje iškvietimo mygtuko buvo tik laidai.
Pareiškėjas teigė, kad 2023 m. rugpjūčio 29 d. kameroje Nr. 11 buvo užpultas žirklėmis. Gindamasis jis priartėjo prie durų ir šaukėsi pagalbos, tačiau į jo šauksmus niekas nereagavo. Pareiškėjas buvo sužalotas – subadytas keliose vietose. Pareigūnas išgirdo jo šauksmus tik iš penkto karto. Pareiškėjo teigimu, nesant iškvietimo mygtuko, iš jo buvo atimta galimybė laiku išsikviesti pagalbą. Pareiškėjas nurodė, kad dėl to patyrė dvasinių išgyvenimų, baimę, nerimą ir kitus neigiamus išgyvenimus.
Pareiškėjas pažymėjo, kad daug kartų kreipėsi į administraciją dėl iškvietimo mygtuko sutvarkymo, tačiau nebuvo reaguojama.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.
Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas buvo laikomas uždaro tipo bausmės atlikimo vietos kameroje Nr. 11 nuo 2023 m. sausio 11 d. iki 2024 m. kovo 5 d. Tarnyba pažymėjo, kad 2023 m. rugpjūčio 29 d. apie 13.30 val. pareiškėjas galėjo būti sužalotas kito nuteistojo Alytaus kalėjimo uždaro tipo bausmės atlikimo vietos kameroje Nr. 11. Dėl šio įvykio Tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje buvo atliekamas tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-0-00461-23.
Atsakovo atstovas paaiškino, kad Alytaus kalėjime gyvenamuosiuose kambariuose ir kamerose yra įrengtos priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistemos, kaip numatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 12.11 papunktyje. Iškvietimo sistemos yra tvarkingos ir veikiančios, nes atsakingi darbuotojai prižiūri patalpas ir, nustatę gedimus, kuo skubiau organizuoja įrenginių remontą. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Alytaus kalėjime nuteistieji piktybiškai gadina ir laužo kamerose esantį inventorių, baldus, šviestuvus, duris, langus, elektros instaliaciją ir prižiūrėtojo iškvietimo sistemas. Alytaus kalėjimo administracija šalina ir remontuoja dėl tokių nuteistųjų veiksmų atsiradusius gedimus, tačiau ne visada turi fizinių ir finansinių galimybių pašalinti juos nedelsiant.
Atsakovo atstovas pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė į Alytaus kalėjimo administraciją dėl skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su netinkamomis kalinimo sąlygomis kameroje Nr. 11, neveikiančia priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema ar ilgu Alytaus kalėjimo pareigūnų nereagavimu į iškvietimą. Pasak Tarnybos, ji neturi duomenų, kad pareiškėjas būtų nurodęs aplinkybes dėl neveikiančios sistemos, skirtos priežiūrą vykdančiam pareigūnui iškviesti, ar ilgo Alytaus kalėjimo pareigūnų nereagavimo į iškvietimą apklausos metu baudžiamojoje byloje Nr. 01-0-00461-23. Alytaus kalėjime veikia gedimų registravimo sistema, kuria gali naudotis darbuotojai, tačiau joje nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų kreipęsis raštu ar žodžiu dėl priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistemos gedimo. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2023 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. (1-12 4.80Mr)2-44349 pagal kompetenciją persiuntė Tarnybos Alytaus kalėjimui pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 18 d. skundo dalį dėl uždaro tipo bausmės atlikimo patalpoje Nr. 11 įrengtos priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistemos neveikimo. Alytaus kalėjimo administracija patikrino uždaro tipo bausmės atlikimo patalpą Nr. 11 ir defektų nenustatė – priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema buvo tvarkinga, jungiklis veikė. Pareiškėjui buvo atsakyta 2023 m. spalio 3 d. raštu Nr. 2S-2278 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas nesutiko su Sprendimu, todėl 2023 m. spalio 5 d. pateikė skundą Tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriui dėl Sprendimo pagrįstumo. Tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrius, išnagrinėjęs skundą, nustatė, kad jame išdėstyti teiginiai nepasitvirtino ir yra nepagrįsti.
Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas, apibūdindamas tariamai patirtą žalą, apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais ir samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir (arba) neveikimo bei tariamai atsiradusių pasekmių, kuriomis grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat nėra pagrįstas prašomos priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos dydis. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog ginčui aktualiu laikotarpiu buvo realiai pažeistos jo teisės ir kad skunde nurodomi pažeidimai turėjo jam tiesioginę įtaką bei sukėlė konkrečias neigiamas pasekmes. Pareiškėjas taip pat nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę ar kitas fizines ir psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos, vertinant kalinimo sąlygų neigiamo poveikio mastą ir intensyvumą.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 24 d. sprendimu patenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 29 d. apie 13.30 val. buvo sužalotas kito nuteistojo Alytaus kalėjimo uždaro tipo bausmės atlikimo vietos kameroje Nr. 11. Šias faktines aplinkybes patvirtina į bylą pateikti įrodymai – ambulatorinio apsilankymo aprašymas ir sveikatos istorijos nuorašas.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas skunde teigė, jog užpuolimo metu negalėjo išsikviesti pagalbos, nes gyvenamojoje patalpoje Nr. 11 neveikė pareigūno iškvietimo sistema.
Teismas nurodė, kad ginčo laikotarpiu galiojusių Taisyklių 12.11 papunktyje buvo nustatyta, jog kamerose turi būti įrengta priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema. Taigi atsakovo atstovas turėjo pareigą įrengti pareigūno iškvietimo sistemą ir užtikrinti jos veikimą. Teismas konstatavo, kad byloje neginčijama, jog pareiškėjo sužalojimo dieną pareigūno iškvietimo mygtukas gyvenamojoje patalpoje Nr. 11 neveikė. Šios aplinkybės atsakovo atstovas iš esmės neneigė. Todėl teismas pripažino pagrįstais pareiškėjo argumentus, kad kitam nuteistajam prieš jį smurtaujant jis objektyviai neturėjo galimybės išsikviesti pagalbą, pasinaudodamas iškvietimo mygtuku. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas buvo sužalotas įkalinimo įstaigoje – privalomai kontroliuojamoje aplinkoje, iš kurios pats neturėjo galimybės pasišalinti.
Teismas, įvertinęs nurodytas teisės aktų nuostatas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju Alytaus kalėjimo pareigūnai, vykdydami jiems teisės aktais priskirtas funkcijas, neužtikrino tinkamos laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų apsaugos. Teismo vertinimu, tai sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp šių veiksmų bei pareiškėjui kilusių neigiamų pasekmių. Teismas pripažino, kad pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos, kilusios dėl neteisėtų valstybės institucijos (pareigūnų) veiksmų, atlyginimą.
Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėjas iki jo sužalojimo dienos nesikreipė į administraciją dėl iškvietimo mygtuko neveikimo, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, nes, pagal teisės aktų nuostatas, įkalinimo įstaigai nustatyta pareiga užtikrinti nuolatinį tokios įrangos veikimą. Teismas akcentavo, kad Alytaus kalėjimas, užtikrindamas laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą, turi vykdyti patalpų (kamerų) patikrinimus, siekdamas užtikrinti nuteistųjų gyvybės ir sveikatos apsaugą. Teismo vertinimu, šiuo atveju Alytaus kalėjimo neteisėti veiksmai pareiškėjo atžvilgiu pasireiškė netinkamu pareigos užtikrinti jo saugumą atliekant laisvės atėmimo bausmę vykdymu. Atsakovo atstovo neteisėti veiksmai taip pat sietini su pareiga iš anksto užkirsti kelią galimoms grėsmėms, pareigūnams vykdant teisės aktais jiems priskirtas funkcijas.
Teismas nurodė, kad neturtinės žalos atlyginimo dydį lemia šios žalos pobūdis, pažeistos vertybės, jų pažeidimo būdas ir ypatumai, taip pat tai, ar pažeidimas iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai, ir kitos reikšmingos aplinkybės. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, taip pat atsižvelgtina į pažeidimo mastą ir pobūdį, bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl teismas turi įvertinti reikalavimo pagrįstumą ir, pripažinęs jį pagrįstu, nustatyti, kokia pinigų suma būtų teisinga ir protinga kompensacija patirtai žalai atlyginti, jeigu vien asmens teisių pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija.
Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, pažeidimo ir jo sukeltų padarinių pobūdį, pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, ginamų vertybių pobūdį, kitus teismų praktikoje suformuluotus neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo kriterijus, taip pat į tai, kad pareiškėjui objektyviai galėjo susidaryti įspūdis, jog valstybė negeba užtikrinti jo saugumo, ir kad dėl to jis galėjo patirti ilgalaikio pobūdžio išgyvenimus bei realaus susidorojimo baimę, teismas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatavo, kad yra pagrindas priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
III.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteista 400 Eur neturtinė žala, ir palikti nepakeistą kitą sprendimo dalį.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Alytaus kalėjimo pareigūnai neužtikrino tinkamos pareiškėjo apsaugos ir dėl to atliko neteisėtus veiksmus. Tarnybos vertinimu, teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reglamentavimą.
Atsakovo atstovas nurodo, kad kamerų techninės apžiūros ginčo laikotarpiu buvo atliekamos, vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcija, kuri patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 (toliau – ir Instrukcija). Kameros Nr. 11 techninės apžiūros buvo atliktos 2023 m. rugpjūčio 26, 27, 28 ir 29 d., tačiau jų metu pareigūnai nenustatė iškvietimo sistemos gedimų. Tarnybos teigimu, pareigūnai, atlikdami technines apžiūras, negalėjo nepastebėti akivaizdžiai sugadintos iškvietimo sistemos, todėl pareiškėjo teiginiai, kad vietoje iškvietimo mygtuko buvo pliki laidai, nepagrįsti. Atsakovo atstovo vertinimu, Alytaus kalėjimo pareigūnai tinkamai vykdė teisės aktuose nustatytas pareigas, atliko kameros techninius patikrinimus ir fiksavo nustatytus trūkumus atitinkamame patikrinimų žurnale.
Tarnyba taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, nes neišreikalavo papildomų duomenų apie kameroje Nr. 11 atliktas technines apžiūras ir neįvertino duomenų, patvirtinančių, kad iškvietimo sistemos gedimas iki pareiškėjo sužalojimo nebuvo nustatytas. Atsakovo atstovo vertinimu, teismas nepagrįstai konstatavo neteisėtus Alytaus kalėjimo pareigūnų veiksmus ir priežastinį ryšį tarp jų veiksmų (neveikimo) bei pareiškėjo sužalojimo. Tarnyba pažymi, kad valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinas konkretus priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, o vien aplinkybės, galėjusios sudaryti prielaidas žalai atsirasti, savaime nėra pakankamos atsakomybei taikyti.
Atsakovo atstovas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada dėl pareiškėjui padarytos neturtinės žalos. Tarnybos teigimu, pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų, patvirtinančių jo nurodytus dvasinius išgyvenimus, jų intensyvumą, trukmę ar kitas reikšmingas neigiamas pasekmes, taip pat neįrodė, kad tokios pasekmės kilo būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Atsakovo atstovas pabrėžia, kad neturtinei žalai konstatuoti nepakanka vien bendro pobūdžio teiginių apie patirtus išgyvenimus, o pareiškėjui tenka pareiga nurodyti ir pagrįsti reikšmingas aplinkybes, patvirtinančias žalos atsiradimą ir jos ryšį su atsakovo veiksmais. Tarnybos vertinimu, nebuvo teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pažymi, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovas nebuvo pateikęs Įstaigos teritorijos, patalpų, kamerų techninių ir kitų apžiūrų (patikrinimų) apskaitos žurnalo; šis žurnalas pateiktas tik kartu su apeliaciniu skundu. Pareiškėjo teigimu, iš žurnale 2023 m. kovo 27–30 d. užfiksuotų duomenų matyti, kad buvo fiksuojami tie patys trūkumai – judančios lango grotos ir sugadintas maitinimo langelis, tačiau šie trūkumai nebuvo šalinami nedelsiant. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas siekia išvengti atsakomybės.
Pareiškėjas akcentuoja, jog pareiga pateikti bylai reikšmingus įrodymus tenka pačiam atsakovui, todėl teismas neprivalėjo savo iniciatyva reikalauti pateikti tokius dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), neužtikrinant teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, susijusių su pareigūno iškvietimo sistemos veikimu.
Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismas nustatė, kad pareiškėjo sužalojimo dieną kameroje Nr. 11 neveikė pareigūno iškvietimo sistema, nors, pagal teisės aktų reikalavimus, atsakovo atstovas privalėjo užtikrinti jos įrengimą ir veikimą. Dėl neveikiančios sistemos pareiškėjas objektyviai neturėjo galimybės laiku išsikviesti pagalbą, kai prieš jį smurtavo kitas nuteistasis, todėl Alytaus kalėjimo pareigūnai neužtikrino tinkamos pareiškėjo apsaugos ir saugumo.
Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjo kameroje techninės apžiūros buvo atliekamos teisės aktų nustatyta tvarka, o 2023 m. rugpjūčio 26–29 d. patikrinimų metu pareigūno nenustatė iškvietimo sistemos gedimų, todėl pareiškėjo teiginiai, jog vietoje iškvietimo mygtuko buvo pliki laidai, yra nepagrįsti. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, nes neišreikalavo duomenų apie atliktas technines apžiūras, ir nepagrįstai konstatavo neteisėtus atsakovo veiksmus bei priežastinį ryšį su pareiškėjui kilusiomis pasekmėmis. Be to, atsakovas teigia, kad pareiškėjas nepateikė pakankamų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos faktą, jos intensyvumą, trukmę ir ryšį su atsakovo veiksmais, todėl nebuvo pagrindo priteisti jam 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas siejo atsakovo neteisėtus veiksmus su tuo, kad pareiškėjo sužalojimo dieną (2023 m. rugpjūčio 29 d.) gyvenamojoje patalpoje Nr. 11 neveikė pareigūno iškvietimo sistema, nors pagal teisės aktų reikalavimus atsakovo atstovas privalėjo užtikrinti jos įrengimą ir veikimą. Teismas padarė tokią išvadą, konstatavęs, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjo sužalojimo dieną gyvenamojoje patalpoje Nr. 11 neveikė pareigūno iškvietimo mygtukas, ir kad atsakovo atstovas iš esmės neneigė šios aplinkybės.
Atstovo atstovas kartu su apeliaciniu skundu atsakovo pateikė naują įrodymą – Alytaus kalėjimo įstaigos teritorijos, patalpų, kamerų techninių ir kitų apžiūrų (patikrinimų) apskaitos žurnalo nuorašą. Iš šio dokumento matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu gyvenamojoje patalpoje Nr. 11 buvo atliekama jos techninė apžiūra. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas įrodymas gali būti reikšmingas vertinant, ar gyvenamojoje patalpoje Nr. 11 pareigūno iškvietimo sistema veikė pareiškėjo sužalojimo metu, todėl yra pagrindas prijungti šį įrodymą prie bylos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 str. 3 d.).
Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjo sužalojimo dieną pareigūno iškvietimo mygtukas gyvenamojoje patalpoje Nr. 11 neveikė. Tarnyba atsiliepime į skundą nurodė, kad Alytaus kalėjimo administracija, gavusi pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 18 d. skundą, patikrino gyvenamąją patalpą Nr. 11 ir nustatė, kad iškvietimo sistema buvo tvarkinga, o jos jungiklis veikė; gedimų registravimo sistemoje nėra duomenų apie sistemos gedimą ginčo laikotarpiu; iki 2023 m. rugsėjo 18 d. skundo nebuvo užfiksuotų pareiškėjo pranešimų apie gedimą; pareiškėjui apskundus Alytaus kalėjimo raštą, jo teiginiai buvo papildomai patikrinti ir nepasitvirtino; pareigūno iškvietimo sistema kalėjime buvo eksploatuojama ir prižiūrima. Be to, prie atsiliepimo į skundą Tarnyba pateikė gyvenamosios patalpos Nr. 11 iškvietimo mygtuko nuotrauką. Pažymėtina, kad Tarnyba iš esmės laikėsi pozicijos, jog objektyvūs įrodymai patvirtina, kad pareigūno iškvietimo sistema veikė, ir pateikė šią poziciją patvirtinančius argumentus bei įrodymus. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti Tarnybos pateiktus argumentus dėl šios aplinkybės ir susijusius įrodymus, jų pakankamumą, pagrįstumą bei reikšmę, be kita ko, spręsti, ar yra poreikis surinkti papildomus įrodymus, apklausti su įvykio aplinkybėmis susijusius pareigūnus ir pan.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai neištyrė faktinių aplinkybių, reikšmingų nustatant, ar pareigūno iškvietimo sistema veikė gyvenamojoje patalpoje Nr. 11 pareiškėjo sužalojimo dieną.
Vadovaudamasi ABTĮ 56 straipsnio 7 dalimi, 80 straipsnio 1 dalimi, 86 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 87 straipsnio 4 dalies 1–3 punktais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nustatyti proceso teisės normų pažeidimai yra esminiai, dėl jų byla galėjo būti išspręsta neteisingai, todėl yra pagrindas tenkinti iš dalies atsakovo atstovo apeliacinį skundą, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartis neskundžiama.