Kauno apygardos teismo nutartis

Byla Nr. LAIK-1S-1-844/2026 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.21

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo NUT1 gynėjo advokato Dainiaus Gudo skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. liepos 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2026 m. birželio 17 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam NUT1 lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

NUT1 Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

Taip pat NUT1 nuteistas Marijampolės apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, paskiriant jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės iš dalies pridėta 2017 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausmė ir nuteistajam NUT1 paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2017 m. lapkričio 29 d., jos pabaiga – 2029 m. lapkričio 28 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo NUT1 gynėjo advokato Dainiaus Gudo skundas atmetamas.

Apygardos teismas, susipažinęs su nuteistojo gynėjo skundo argumentais, išanalizavęs teismui pateiktą nuteistojo asmens bylos medžiagą bei įvertinęs skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas bei aplinkybes, kuriomis jos grindžiamos, konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismas Komisijos nutarimą taikyti NUT1 lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakė patvirtinti pagrįstai ir teisėtai. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes bei teisingai aiškino ir taikė BVK nuostatas, reglamentuojančias šio instituto taikymą. Vien tai, kad nuteistasis ir jo gynėjas nesutinka su žemesnės instancijos teismo procesiniu sprendimu, nesudaro pagrindo jo vertinti kaip nepagrįsto.

Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reglamentuojamas BVK 82-87 straipsniuose. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Kaip pagrįstai pažymėta ir nuteistojo gynėjo skunde, NUT1 yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir tai laikytina formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui egzistavimu. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai. Tai yra, turi būti nustatyta žema jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga šią riziką mažinant. 2026 m. gegužės 21 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Socialinio tyrimo išvada) nurodoma, jog NUT1 pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Taigi, šiuo atveju nuteistajam lygtinis paleidimas galėtų būti taikomas tik konstatavus akivaizdžią jo pažangą ją mažinant, leidžiančią tikėtis, jog, lygtinais paleistas, jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Aukštesnės instancijos teismui pateiktoje medžiagoje yra nemažai nuteistojo NUT1 naudai vertintinų duomenų. Nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo motyvuotas tiek mokytis, tiek įsidarbinti ir lavinti savo darbinius įgūdžius. Nuo 2017 metų jis dirbo VĮ „(duomenys neskelbtini)“ medienos ceche, vėliau – kirpėjo pareigose. Nuo 2022 metų dirbo įkalinimo įstaigos (duomenys neskelbtini). Perkeltas į pusiaukelės namus, NUT1 įsidarbino už įkalinimo įstaigos teritorijos ribų, kur tęsia darbą iki šiol. Darbdavio nuteistasis charakterizuojamas kaip taktiškas, nekonfliktiškas ir atsakingas darbuotojas, laiku ir gerai atliekantis savo pareigas. Per visą darbinį laikotarpį jokių drausminių nuobaudų ar pastabų jis nebuvo gavęs. 2023 metais nuteistasis įgijo kompetenciją dirbti aukštalipio darbus. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta informacija taip pat patvirtina, kad nuteistasis dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse (visuomeninėse akcijose, savanoriškoje, kūrybinėje ir kitose veiklose), priemonėse, skirtose alkoholio prevencijai, programose, nukreiptose į teigiamus elgesio ir mąstymo pokyčius. Be to, bausmės atlikimo metu NUT1 buvo dešimt kartų skatintas už stropų darbą, keturis kartus už dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, vieną kartą už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo mokymasis, įsitraukimas į darbinę veiklą, dalyvavimas numatytose resocializacijos priemonėse bei kitos jo dėtos pastangos lėmė teigiamą pokytį ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinime. Bausmės atlikimo metu jo rizika pakartotinai nusikalsti buvo vertinama viso keturis kartus. Nors tiek pirmojo, tiek vėliau sekusių vertinimų metu NUT1 rizika pakartotinai nusikalsti buvo nustatyta vidutinė, tačiau visais atvejais fiksuoti pokyčiai teigiama linkme. Visa tai rodo, kad nuteistasis bausmės atlikimo laiką išnaudoja prasmingai, siekia pakeisti savo elgesį ir pasitaisyti. Vis tik, vien šios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo jau šiuo metu taikyti NUT1 lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Svarstant šį klausimą, įvertintini ir duomenys apie nuteistojo nuobaudas bei paskatinimus. Nors, kaip jau minėta, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo skatintas, tačiau jis buvo baustas ir drausmine tvarka. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, už kuriuos jam buvo paskirtos nuobaudos, NUT1 pažeidė septynis kartus. Praktiškai visi nusižengimai buvo itin šiurkštūs ir dažnu atveju pasikartojantys – nuteistasis vieną kartą baustas už lokalizacijos pažeidimą, du kartus už mobiliojo ryšio telefono turėjimą, tris kartus už tai, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio, bei kartą už tai, jog naudojo smurtą prieš kitus nuteistuosius. Be to, paskutinė nuobauda nuteistajam buvo paskirta 2024 m. vasario 23 d., kai paskutinį kartą jis buvo paskatintas tik 2023 m. rugsėjo 14 d. Iš socialinio tyrimo išvados matyti ir tai, kad pažeidimą, už kurį buvo nubaustas 2024 m. vasario 23 d. ir kuris pasireiškė alkoholio vartojimu, NUT1 įvykdė jau po to, kai buvo perkeltas bausmę atlikti į pusiaukelės namus, trumpalaikės išvykos į namus metu. Nors nuobaudos šiuo metu yra negaliojančios, tačiau nusižengimai kalinimo įstaigose nustatytoms vidaus tvarkos taisyklėms bei režimo reikalavimams, neleidžia NUT1 elgesio vertinti kaip nepriekaištingo ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, kadangi nuteistojo nepaklusimas bausmę vykdančiose įstaigose nustatytoms taisyklėms, kur jis ir jo elgesys yra kontroliuojamas gerokai griežčiau, nei tai būtų daroma probacijos atveju, laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijai parodžius pasitikėjimą juo ir sušvelninus bausmės atlikimo sąlygas, yra reikšmingas faktas sprendžiant dėl nuteistojo gebėjimo paklusti privalomiems nurodymams ir draudimams paleidus jį lygtinai. Aptartos aplinkybės apie nuteistajam skirtų paskatinimų ir nuobaudų laiką taip pat sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo teigiamo elgesio raiška nėra nuosekli, gaunami paskatinimai bei rodomas pasitikėjimas jo neskatina elgtis išimtinai teigiamai, o laikotarpis nuo paskutinės nuobaudos paskyrimo nuteistajam iki šios dienos dar yra per trumpas spręsti apie išimtinai teigiamus jo elgesio pokyčius.

Įvertinusi tai, kad nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti bei didelės žalos rizika visuomenei išlieka vidutinė, taip pat tai, jog egzistuoja jo riziką pakartotinai nusikalsti didinantys veiksniai, šių veiksnių įtaką nusikaltimų, kuriuos NUT1 įvykdė, padarymui, spręsti, jog nuteistasis nebėra tiek pavojingas visuomenei, jog likusią bausmės atlikimo dalį jis jau šiuo metu galėtų atlikinėti esant kur kas mažesnei priežiūrai bei kontrolei, tikrai negalima. NUT1 bausmę atlieka pagal du jo atžvilgiu priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius. Abiem šiais nuosprendžiais jis buvo pripažintas kaltu už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, įvykdytas atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis. Viena iš nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų sukėlė negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį. Iš socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, jog nuteistasis praeityje buvo teistas dar tris kartus – vieną kartą už žiaurų elgesį su gyvūnais, vieną kartą už nesunkų sveikatos sutrikdymą bei vieną kartą už viešosios tvarkos pažeidimą. Keturias iš penkių nusikalstamų veikų nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai buvo pripažinta turėjus įtakos nuteistojo nusikalstamam elgesiui. Kadangi NUT1 dažniausiai nusikalsdavo būtent alkoholio poveikyje, vykdė smurtinius nusikaltimus, jo elgesys bausmės atlikimo metu – alkoholio vartojimas ir fizinės jėgos panaudojimas prieš kitus nuteistuosius, verčia pagrįstai abejoti, jog NUT1 laikysis įstatymų ir vėl nenusikals ir ateityje. Tuo tarpu lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas tik asmenims, kurie bausmės atlikimo metu savo elgesio ir mąstymo pokyčiais bei kitais veiksmais sugeba įrodyti, kad jau yra pasiruošę laisvėje laikytis teisės aktų reikalavimų.

Spręsdamas NUT1 lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, apygardos teismas įvertina ir nuteistojo neatliktos bausmės dalį, kuri šiai dienai yra didesnė nei 3 metai. Nors neatliktos bausmės dalis (žinoma, kai nuteistasis yra atlikęs BVK 82 straipsnio 2 dalies atitinkame punkte numatytą bausmės dalį, ar, kai jos nėra atlikęs, bet jam jau gali būti taikomas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra), kaip ir nusikaltimų, už kuriuos jis yra nuteistasis sunkumas bei pobūdis, ankstesni teistumai, nėra savarankiškas pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo, tačiau tai turi reikšmės vertinant nuteistojo pataisos procesą paskirtos bausmės tikslų ir paskirties kontekste. Kolegijos vertinimu, NUT1 neatliktos bausmės dalis, kai nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už dviejų nusikalstamų veikų, tame tarpe ir nužudymo padarymą, anksčiau jau buvo teistas tris kartus ir atlikinėjo realią laisvės atėmimo bausmę, esant jam priskirtam ne vienam dinaminiam kriminogeniniam veiksniui ir ne vien teigiamam jo elgesiui bausmės atlikimo metu, neleidžia daryti išvados, kad NUT1 pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai, pasiekti. Šiame kontekste taip pat pažymima, jog, priešingai nei teigiama pateiktame skunde, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, neapsiribotina tik įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar Komisijos rekomendacijomis bei nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant šį klausimą, todėl visapusiškai gali būti įvertinti ir duomenys, susiję su nuteistojo įvykdytais teisės pažeidimais ir jų ypatybėmis, bei neatliktos bausmės dalis. Be to, nuteistojo galimybės pakeisti savo elgesį ateityje negali būti vertinamos atsietai nuo jo ankstesnio elgesio. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad nuteistojo elgesio prognozavimas ateityje yra paremtas per jo elgesio praeityje retrospektyvą bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-352-348/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-123-1058/2023).

Nuteistojo gynėjo skunde minima, kad nuteistasis palaiko ryšius su artimaisiais, sulaukia jų pagalbos. Vis tik ši aplinkybė, teisėjų kolegijos įsitikinimu, negarantuoja, kad, paleistas į laisvę NUT1 laikysis įstatymų reikalavimų ir daugiau nenusikals, nes jis ir prieš įvykdydamas nusikalstamas veikas, dėl kurių šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, turėjo žmoną ir vaikus, su jais gyveno, tačiau tai jo nesulaikė nuo itin priešingo teisei elgesio.

Taip pat negalima sutikti su gynėju, jog atsisakymą patvirtinti Komisijos nutarimą, žemesnės instancijos teismas nepagrįstai grindė ta aplinkybe, jog nuteistasis nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Nors į šią aplinkybę iš tiesų buvo atsižvelgta skiriant nuteistajam bausmę, tačiau ir sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ji išlieka aktuali, kadangi tai atspindi nekritišką nuteistojo požiūrį į savo elgesį, rodo, kad jis negeba prisiimti atsakomybės dėl savo veiksmų, nejaučia kaltės, todėl, būdamas laisvėje, taip pat gali negerbti kitų visuomenės narių teisių bei teisėtų interesų ir nesielgti tinkamai.

Gynėjo skunde taip pat nurodoma, jog ilgesnis įkalinimo laikas ne tik nelemia efektyvios nuteistojo resocializacijos, o net priešingai – skatina jo žalingų įpročių formavimąsi, kai tuo tarpu lygtinis paleidimas padeda nuteistiesiems integruotis į visuomenę. Tokiam skundo argumentui kolegija taip pat nepritaria, pažymėdama, jog probacija nėra vienintelė nuteistų asmenų resocializacijos priemonė. Resocializacijos priemonės nuteistiesiems taikomos ir laisvės atėmimo vietų įstaigose. Pavyzdžiui, vykdomas individualus ir grupinis darbas su nuteistaisiais, kurio metu ugdomi nuteistųjų gebėjimai gyventi nenusikalstant ir skatinama jų resocializacija, taikoma individuali ar grupinė psichoterapija ir kita. Pats NUT1 šiuo metu atlieka bausmę pusiaukelės namuose, kuriuose taikomi efektyvūs resocializacijos metodai ir kurie taip pat yra tarsi tarpinė stotelė tarp įkalinimo įstaigos ir laisvės, užtikrinanti reikšmingai mažesnį pakartotinį nusikalstamumą, geresnę nuteistųjų integraciją į visuomenę, leidžianti įkalintiems asmenims palaipsniui prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, joje įvykusių pokyčių. Galų gale paminėtina ir tai, kad iki NUT1 paskirtos laisvės atėmimo bausmės pabaigos yra likę dar daugiau nei 3 metai ir per šį laikotarpį jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas dar galės būti svarstomas.

Apibendrinant visa, kas išdėstyta, konstatuojama, kad nors šiuo atveju ir nustatytos aplinkybės, rodančios, jog nuteistojo pataisos procesas vyksta teigiama linkme, tačiau 12-15 šios nutarties punktuose nurodyti argumentai, vis tik patvirtina apylinkės teismo, o ne Komisijos priimto sprendimo teisingumą. Todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama galioti, o nuteistojo gynėjo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo NUT1 gynėjo advokato Dainiaus Gudo skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. liepos 13 d. nutartį. Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.