- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-13
- Bylos Nr.
- 1S-585-844/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00029-2014-2
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Indrė Averkienė, Judita Sungailaitė, Vaidas Vasiliauskas
- Nuteistasis
- NUT1
- Institucija
- Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas
Byla Nr. 1S-585-844/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00029-2014-2 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.21
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Juditos Sungailaitės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo NUT1 skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2026 m. liepos 15 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo NUT1 skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2026 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) netaikyti nuteistajam NUT1 lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
NUT1 Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, atitinkamose dalyse panaikintu ir pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu, pakeistais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi, pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalyje, 7 straipsnio 11 punkte (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija), 25 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, ir už šias nusikalstamas veikas jam paskirtas bausmes subendrinus vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, NUT1 paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų 9 (devyniems) mėnesiams. Paskirta galutinė subendrinta bausmė dėl pernelyg ilgos proceso trukmės sumažinta ir paskirta galutinė – 10 (dešimties) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. gruodžio 19 d. iki 2015 m. birželio 12 d.
Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2020 m. gegužės 14 d., jos pabaiga – 2029 m. rugpjūčio 21 d. (įskaičius sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką).
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2026 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė netaikyti nuteistajam NUT1 lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Šį Komisijos nutarimą nuteistasis apskundė apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo 2026 m. liepos 15 d. nutartimi NUT1 skundas atmestas.
Šalies argumentai
Apygardos teismui pateiktame skunde nuteistasis NUT1 prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. liepos 15 d. nutartį, Komisijos 2026 m. birželio 2 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Netenkinus šio reikalavimo, nuteistasis prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti bylą Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, įpareigojant visapusiškai įvertinti visas byloje nustatytas aplinkybes.
Nuteistasis skunde nurodo, kad žemesnės instancijos teismas nepakankamai įvertino visas byloje nustatytas aplinkybes, fragmentiškai vertino socialinio tyrimo išvadą, nepakankamai įsigilino į jo ( NUT1 ) paaiškinimų turinį ir neatskleidė motyvų, kodėl byloje nustatytų teigiamų aplinkybių, kurias skundžiamoje nutartyje įvardijo ir pats teismas, visuma nėra pakankama lygtiniam paleidimui taikyti. Apylinkės teismo priimtoje nutartyje nėra nurodyta kokie konkretūs individualaus resocializacijos plano tikslai dar nėra pasiekti, kokios priemonės neįvykdytos, kokių elgesio pokyčių dar tikimasi, kokios rizikos išlieka nepašalintos, nepaisant socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos žemos ir mažėjančios pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, ir kokios konkrečios aplinkybės ateityje galėtų lemti kitokį sprendimą. Dėl šių priežasčių nutartis neatitinka išsamaus ir visapusiško motyvavimo reikalavimo. Toks motyvavimo trūkumas yra esminis.
Toliau skunde nuteistasis nurodo, jog po to, kai Kauno apygardos teismas 2026 m. vasario 11 d. nutartimi atmetė jo skundą dėl Komisijos 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimo, neatsirado naujų objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų išvadą, kad lygtinis paleidimas jam ir toliau negali būti taikomas. Priešingai, laikotarpiu nuo 2026 m. vasario 11 d. nutarties iki naujojo Komisijos sprendimo jam ( NUT1 ) nebuvo skirtos drausminės nuobaudos, nebuvo nustatyta vidaus tvarkos ar teisės aktų pažeidimų, jis ir toliau atliko bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu, vykdė individualų resocializacijos planą, dalyvavo resocializacijos priemonėse, laikėsi visų man nustatytų pareigų ir reikalavimų. Taigi po ankstesnio apygardos teismo sprendimo ne tik neatsirado naujų neigiamų aplinkybių, bet ir toliau buvo fiksuojama nuosekli pozityvi resocializacijos eiga. Nepaisant to, tiek Komisija, tiek žemesnės instancijos teismas iš esmės pakartojo ankstesnę išvadą, neatskleidžiant, kokie nauji faktiniai duomenys lėmė tokį sprendimą. Nuteistojo nuomone, jeigu po ankstesnio teismo sprendimo situacija nepablogėjo, o objektyvūs duomenys išliko palankūs arba rodė tolesnę teigiamą pažangą, teismas privalėjo aiškiai nurodyti, kokios konkrečios naujos aplinkybės pateisina pakartotinį atsisakymą taikyti lygtinį paleidimą. Kadangi skundžiamoje nutartyje toks motyvavimas nepateiktas, jos išvada negali būti laikoma pakankamai pagrįsta.
Taipogi nuteistasis nurodo, jog socialinio tyrimo išvadoje buvo konstatuota, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir turi mažėjimo tendenciją, pažymėta pozityvi elgesio pokyčių kryptis, augantis atsakomybės jausmas, motyvacija gyventi laikantis visuomenėje priimtų normų bei nepriekaištingas dabartinis elgesys. Šios išvados visiškai dera su kitais byloje esančiais objektyviais duomenimis – darbu, individualaus plano vykdymu, teigiama darbdavio charakteristika, dalyvavimu resocializacijos priemonėse, socialinių ryšių palaikymu ir tuo, kad trumpalaikių išvykų metu nebuvo padaryta jokių pažeidimų. Tačiau, apylinkės teismas lemiamą reikšmę suteikė pavienėms socialinio tyrimo išvados formuluotėms apie tam tikrus dinaminius kriminogeninius veiksnius, nepaaiškinant, kodėl būtent jos nusveria bendrą dokumento išvadą ir kitus byloje nustatytus objektyvius duomenis. Toks vertinimas neatitinka sistemiško įrodymų vertinimo principo.
Nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas reikšminga apimtimi rėmėsi socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotais jo paaiškinimais apie požiūrį į praeities įvykius, atsakomybę ir vertybines nuostatas, tačiau, anot jo, dalis šių paaiškinimų socialinio tyrimo išvadoje perteikta taip, kad nevisiškai atspindi jų tikrąją prasmę. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad jis esą buvo priėmęs skubotą sprendimą nusikalsti, tačiau pokalbio metu tokio teiginio jis ( NUT1 ) neišsakė. Pokalbio metu aiškino, kad šiandien supranta savo gyvenimo pasirinkimų pasekmes, suvokia netinkamos aplinkos, priimtų sprendimų ir jų padarinių reikšmę bei tai, kad dėl šių aplinkybių šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Toks paaiškinimas nėra tapatus teiginiui, jog jis pripažino priėmęs sprendimą daryti nusikalstamą veiką. Analogiškai socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad jis prisiėmė atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas. Tačiau pokalbio metu jis kalbėjo apie atsakomybę už savo gyvenimo pasirinkimus ir jų pasekmes. Tai buvo savirefleksija apie gyvenimo kelią ir jo pasekmes, tačiau ne procesinis prisipažinimas dėl nusikalstamų veikų ar pozicijos baudžiamojoje byloje pakeitimas. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad savęs vertinimo formoje pažymėta problema – „Jaučiama įtampa“ – siejama su nusikalstamumu. Tačiau pokalbio metu buvo paaiškinta kita šio pasisakymo prasmė. Turėta omenyje įtampa yra susijusi su pačiu laisvės atėmimo bausmės atlikimu – laisvės suvaržymu, ribotomis galimybėmis savarankiškai priimti sprendimus, retesniu bendravimu su šeima ir kitais objektyviais bausmės atlikimo padariniais. Būtent šios aplinkybės buvo siejamos su jaučiama įtampa, o ne tariamu ryšiu su nusikalstamumu. Nuteistojo nuomone, minėtų pasisakymų interpretacija galėjo turėti reikšmės formuojant bendrą vertinimą apie jo vertybines nuostatas ir resocializacijos pažangą, todėl apylinkės teismas privalėjo šias aplinkybes įvertinti ypač kruopščiai ir sistemiškai kartu su visa kita byloje esančia medžiaga.
Dar NUT1 nurodo, kad lygtinis paleidimas nėra institutas, kuris gali būti taikomas tik visiškai pasibaigus resocializacijos procesui. Priešingai, jo paskirtis – sudaryti galimybę resocializacijos procesą tęsti visuomenėje, taikant įstatyme numatytą priežiūrą, pareigas ir kontrolės priemones. Todėl vien ta aplinkybė, kad socialinio tyrimo išvadoje rekomenduojama toliau tęsti tam tikras intervencines ar socialinių įgūdžių stiprinimo priemones, savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Byloje surinktų objektyvių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad bausmės vykdymo tikslai gali būti toliau įgyvendinami taikant lygtinį paleidimą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į nuteistojo NUT1 skundą Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Gabija Večerinskienė prašo jį atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2026 m. liepos 15 d. nutartį.
Atsiliepime nurodoma, kad nėra pagrindo sutikti su nuteistojo skundo argumentais, jog, priimdamas skundžiamą nutartį, apylinkės teismas rėmėsi tik neigiamai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis, ignoravo teigiamų jo elgesio pokyčių rezultatus. Vien tai, kad vertindamas nuteistojo asmenybę ir jo elgesį apibūdinančias aplinkybes, teismas plačiau analizavo tas aplinkybes, kurios lėmė sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nesudaro pagrindo spręsti, jog nebuvo pakankamai įvertinti nuteistąjį teigiamai apibūdinantys duomenys. Nors NUT1 elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima nemažai teigiamų aspektų, tačiau socialinio tyrimo išvada bei kiti duomenys patvirtina, jog dar yra nemažai ir koreguotinų sričių. Nuteistasis bausmę atlieka už dviejų labai sunkių nusikaltimų padarymą. Nustatyta, kad 2009 - 2013 metais dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas nusikalstamai praturtėti, jis tapo nusikalstamo susivienijimo dalyviu ir dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu kokaino. Šios aplinkybės sudaro pagrindą griežčiau vertinti ir nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Nuteistajam nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; kriminalinių nuostatų palaikymas. Esant nurodytiems dinaminiams kriminogeniniams veiksniams ir apsauginiams veiksniams, kurių dauguma egzistavo ir nusikalstamų veikų darymo metu, nusikalstamo elgesio rizikos valdymas, siekiant sėkmingos nuteistojo resocializacijos, šiuo metu dar reikalauja papildomos intervencijos.
Prokurorės nuomone, svarbu ir tai, kad nuteistasis NUT1 buvo linkęs kategoriškai neigti vykdęs teisės pažeidimus. Tik paskutinėje socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad šiuo metu jis jau prisiima atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, suvokia padarytų nusikaltimų pasekmes, pastebimas augantis atsakomybės jausmas už savo veiksmus ir noras keisti elgesį teigiama linkme. Be to, socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, kad nuteistajam būdingi nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgūdžiai vis dar yra aktualūs ir reikalauja tęstinių ir tikslingų intervencinių priemonių taikymo, siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Neabejotina, kad tikrasis elgesio rizikos sumažėjimas reikalauja laiko ir pastangų. Kol nuteistojo deklaruojamas atsakomybės prisiėmimas nėra patikrintas laiko ir neįrodytas ilgalaikiu elgesiu pataisos įstaigoje, konstatuotina, kad bausmės tikslai neizoliavus asmens nuo visuomenės negali būti pasiekti. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad NUT1 atsisakė dirbti įkalinimo įstaigos siūlomą darbą, nors laisvėje nevengė savęs realizuoti darbinėje veikloje, patirtį kaupė įvairiose srityse bei pasižymėjo pakankama motyvacija darbui, tačiau nepaisant užimamų pareigų bei turimo darbinio statuso, jis įsitraukė į nusikalstamų veikų vykdymą. Nusikalstamos veikos vykdytos siekiant neteisėtai praturtėti, nors ir tvirtina, kad gaunamų pajamų užtekdavo. Nuteistojo sąmoningas apsisprendimas dalyvauti nusikalstamame susivienijime bei vykdyti tęstines nusikalstamas veikas, suponuoja prielaidas apie tai, kad tuometinis nuteistojo gyvenimo stilius pasižymėjo tam tikromis kriminalinio elgesio apraiškomis bei yra glaudžiai susijęs su savęs realizavimu netinkamoje socialinėje aplinkoje. Prokurorės nuomone, NUT1 neatliktos bausmės dydis taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Jis kartu su kitais nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.
Taip pat prokurorė nurodo, kad šiuo atveju nėra pagrindo ne tik naikinti Komisijos nutarimą ir apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti NUT1 lygtinį paleidimą, bet ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui, kadangi teismas, nagrinėdamas nuteistojo skundą, nepažeidė procesinių normų, visapusiškai įvertino pateiktą medžiagą, nuteistojo elgesį ir rizikas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo NUT1 skundas atmestinas.
Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reglamentuojamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82-87 straipsniuose. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
NUT1 yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą jam paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės dalį (du trečdalius bausmės), ir tai laikytina formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui egzistavimu. Tačiau, kaip teisingai konstatavo ir žemesnės instancijos teismas, įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai. Tai yra, turi būti nustatyta žema jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga šią riziką mažinant. NUT1 socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Vis tik, net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, teismas nėra įpareigotas nuteistąjį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, taikydamas jam lygtinį paleidimą reglamentuojančias teisės normas. Pagal BVK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintą teisinį reguliavimą nuteistasis, kuris atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, gali būti, o neprivalo būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Pažymėtina ir tai, kad vertindami lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos galimybę konkrečiam nuteistajam, teismas ir (ar) Lygtinio paleidimo komisija neturi apsiriboti vien nuteistojo elgesio, jo įsitraukimo į įvairias resocializaciją, integraciją į visuomenę skatinančias priemones ir jo pokyčių atliekant laisvės atėmimo bausmę analize. Tai yra, teismas ir (ar) Lygtinio paleidimo komisija neprivalo apsiriboti vertinimu tik to, ar asmuo vykdė individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, ar jis dirbo, mokėsi, užsiėmė kokia kita pozityvia veikla, ar buvo baustas, skatintas, kaip yra pakitusi jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris, pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Remiantis apygardos teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad, atlikdamas jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, NUT1 užsiėmė darbine veikla. Nuo 2022 m. birželio 17 d. jam leista užsiimti individualia veikla – teikti samatininko paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims. Taip pat nuteistasis dirbo ir dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ tose pačiose pareigose, kokias šioje bendrovėje jis ėjo ir iki įkalinimo. NUT1 užsiėmė ir savanoriška veikla – 2022 m. sausio 15 d. pasirašė sutartį su VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią vykdė veiklas, susijusias su nuteistų laisvės atėmimo bausme asmenų reintegracijos programa bei bausmių vykdymo vietos sąlygų gerinimu. Savanoriškų darbų atlikimo projekte jis dalyvauja ir šiuo metu. Bausmės atlikimo metu nuteistasis įsitraukė į jo individualaus resocializacijos plano priemonių vykdymą. Jis itin aktyviai dalyvavo įkalinimo įstaigoje vykstančiuose renginiuose, viktorinose, baigė „Tik tu ir aš“, „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“ programas. NUT1 taip pat reguliariai bendrauja individualiuose pokalbiuose su kontaktiniu pareigūnu. 2026 m. vasario 6 d. ir 2026 m. balandžio 14 d. dalyvavo individualiuose pokalbiuose (konsultacijose) su socialine darbuotoja. Pateikta medžiaga taipogi patvirtina, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu už nepriekaištingą elgesį ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimą skatintas tris kartus. Nuteistojo įsitraukimas į darbinę ir savanorišką veiklą, dalyvavimas numatytose resocializacijos priemonėse bei kitos jo dėtos pastangos lėmė teigiamą pokytį ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinime. Jo rizika pakartotinai nusikalsti sumažėjo nuo vidutinės iki žemos, kuri taip turi mažėjimo tendenciją. Šios aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos NUT1 naudai, svarstant galimybę taikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutą. Visa tai rodo, kad nuteistasis bausmės atlikimo laiką išnaudoja prasmingai, siekia pakeisti savo elgesį ir pasitaisyti. Vis tik, vien šios aplinkybės, kurios akcentuojamos ir pateiktame skunde, nesudaro pakankamo pagrindo jau šiuo metu taikyti NUT1 lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Šios aplinkybės neatsveria Komisijos ir apylinkės teismo nurodytų aplinkybių, kuriomis buvo motyvuojamas atsisakymas nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Susipažinus su Komisijos nutarimo turiniu nustatyta, jog jos sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo instituto NUT1 lėmė nusikalstamų veikų, už kurias jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, sunkumas, tai, kad jos buvo įvykdytos dalyvaujant nusikalstame susivienijime. Taip pat tokį sprendimą lėmė ir tai, kad nuteistasis neprisiima atsakomybės už savo nusikalstamą elgesį, pradėjęs vykdyti bausmę nedirbo, individualią veiklą pradėjo vykdyti tik 2022 metais. Taipogi Komisija įvertino ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytą informaciją, kad NUT1 , vertindamas save kaip asmenybę, išlieka labiau palankus sau bei ieško savo netinkamo elgesio ar asmeninių trūkumų pateisinimo galimybių. Mąstymo ir elgesio srityje išlieka aktualūs kriminogeniniai poreikiai, tokie kaip nepakankamas problemų identifikavimas, problemų sprendimai, pasekmių įvertinimo stoka reikalauja tęstinių ir tikslingų prevencinių priemonių taikymo. Siekiant didinti nuteistojo socialinės integracijos potencialią, sąmoningumą, tikslinga jį nukreipti dalyvauti intervencinėse priemonėse, skirtose lavinti savęs pažinimo įgūdžius.
Tuo tarpu iš skundžiamoje nutartyje išdėstytų argumentų ir motyvų matyti, kad apylinkės teismas, nuspręsdamas atmesti nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, pirmiausia atsižvelgė į nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus. Žemesnės instancijos teismas nurodė, kad nors nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti yra žema ir stebimi teigiami pokyčiai šioje srityje, tačiau vis dar išlieka jo nusikalstamą elgesį didinančių dinaminių veiksnių (buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; kriminalinių nuostatų palaikymas). Įvertinęs socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją apie NUT1 priskiriamas dinaminius kriminogeninius veiksnius, skundžiamą nutartį priėmęs teismas padarė išvadą, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys vis dar reikalauja tęstinių, tikslingų veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo / mažinimo procese. Analizuodamas NUT1 pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus, apylinkės teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad šiuo atveju buvo nustatyti ir jo riziką pakartotinai nusikalsti mažinantys (apsauginiai) veiksniai (gyvenimo sąlygos, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, lėšų tvarkymas ir pajamos; ryšiai), tačiau jų nelaikė galinčiais neabejotinai sulaikyti nuteistąjį nuo galimo nusikalstamo elgesio ateityje, kadangi šie veiksniai egzistavo ir tada, kai nuteistasis įvykdė nusikalstamas veikas, už kurias ir atlieka bausmę.
Žemesnės instancijos teismas taip pat atsižvelgė ir į tai už kokias, kokiomis aplinkybėmis ir dėl kokių paskatų įvykdytas nusikalstamas veikas NUT1 atlieka jam paskirtą bausmę. Apskųstoje nutartyje atkreiptas dėmesys, jog nuteistojo padaryti nusikaltimai vertintini kaip itin pavojingi, nulemiantys įvairių socialinių problemų, su kurių sprendimu turi susidurti tiek privatūs asmenys, tiek visuomenė, tiek valstybės institucijos, kilimą. Jie padaryti veikiant tiesiogine tyčia, siekiant gauti turtinės naudos. NUT1 nuteistas už narkotines medžiagas, t. y. neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Ši nusikalstama veika įvykdyta būnant nusikalstamame susivienijime. Taip pat žemesnės instancijos teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis neprisipažino kaltu baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, kategoriškai neigė dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo veikloje ir disponavęs narkotinėmis medžiagomis ir ankstesnių vertinimų metu, t. y. jau atlikdamas bausmę. Jo atsakomybės prisėmimas išryškėjo tik pastaruoju metu – naujausio, 2026 m. gegužės 11 d. vykusio vertinamojo pokalbio metu. Nors šį pasikeitimą apylinkės teismas vertino teigiamai, tačiau nusprendė, kad atsižvelgiant į ilgą ankstesnio kategoriško kaltės neigimo laikotarpį, vien dabartiniame vertiniame išsakytas bendro pobūdžio pripažinimas dar nėra pakankamas neabejotinai išvadai, kad nuteistasis suvokė konkrečius savo sprendimus, motyvus, vaidmenį nusikalstamoje veikloje ir padarytą žalą. Be to, žemesnės instancijos teismas nurodė ir tai, kad NUT1 individualiuose pokalbiuose (konsultacijose) su socialine darbuotoja, kaip ir programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, dalyvavo ir šias priemones užbaigė palyginti neseniai, todėl dar nebuvo galimybės įsitikinti, ar programų metu įgyti problemų sprendimo, savikontrolės ir kritinio situacijų vertinimo įgūdžiai yra pakankamai įtvirtinti ir padės asmeniui ateityje nebenusikalsti.
Sprendimą atmesti nuteistojo skundą dėl jam nepalankaus Komisijos nutarimo apylinkės teismas grindė ir nuteistojo neatliktos bausmės dalimi. Žemesnės instancijos teismas sprendė, kad NUT1 neatliktos bausmės dalis, įvertinus tai, kad ji buvo paskirta už nusikaltimus, keliančius didelį pavojų visuomenei, taip pat neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas laisvės atėmimo vietoje jau yra baigtas.
Visi aukščiau nurodyti Komisijos nutarime bei apylinkės teismo nutartyje pateikti atsisakymo taikyti NUT1 lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos argumentai yra pagrįsti objektyviais duomenimis – visų pirma nuteistojo socialinio tyrimo išvada – bei yra neabejotinai svarbūs sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo jam (ne)taikymo. Apygardos teismo nuomone, Komisijos ir žemesnės instancijos teismo nurodytų argumentų pakanka daryti pagrįstą ir neabejotiną išvadą, jog skundo autoriaus daroma pažanga, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, dar nesudaro pagrindo manyti, kad, būdamas laisvėje, jis, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jo pataisos procesas turi būti tęsiamas įkalinimo įstaigoje. Pritardamas žemesnės instancijos teismo bei Komisijos nurodytiems motyvams, taip pat įvertindamas aukštesnės instancijos teismo paskirtį, skundą nagrinėjantis teismas dar kartą jų nekartoja, tik atsako į esminius skundo argumentus.
Nuteistasis skunde iš esmės tvirtina, jog apylinkės teismas, palikdamas galioti Komisijos nutarimą, nepakankamai įvertino visus jį ir jo elgesio pokyčius teigiamai apibūdinančius duomenis, suteikdamas lemiamą reikšmę pavienėms socialinio tyrimo išvados formuluotėms apie jam priskiriamus dinaminius kriminogeninius veiksnius. Su tokiu skundo argumentu sutikti nėra pagrindo. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, o būtent 8 nutarties punkto, žemesnės instancijos teismas išvardijo nuteistojo naudai, sprendžiant nagrinėjamą klausimą, priskirtinas aplinkybes, be kita ko, pažymėdamas, jog jos rodo ne formalų, o realų teigiamą nuteistojo elgesio pokytį ir jo pastangas resocializuotis. Nors galiausiai teismas priėmė NUT1 netenkinantį sprendimą, jį grįsdamas ir socialinio tyrimo išvadoje pateikta informacija apie nuteistajam priskiriamus jo nusikalstamą elgesio riziką didinančius veiksnius (tačiau ne tik šia informacija), tai savaime neleidžia daryti išvados, kad aplinkybės, atskleidžiančios pozityvius nuteistojo pokyčius bausmės atlikimo metu, liko neįvertintos ar įvertintos netinkamai. Išanalizavus skundžiamos nutarties turinį taip pat negalima sutikti ir su skundo argumentu, kad apylinkės teismas nepateikė aiškų ir pakankamų motyvų, kodėl byloje nustatytų teigiamų aplinkybių visuma nepakankama NUT1 lygtiniam paleidimui, nedetalizavo kokios dar šiuo atveju turėtų būti nustatytos aplinkybės, kad jam būtų taikomas šis institutas. Žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje aiškiai nurodė, jog nuteistasis struktūruotoje aplinkoje toliau turėtų būti laikomas siekiant eliminuoti vis dar egzistuojančias problemines sritis, t. y. panaikinti jam priskiriamus dinaminius kriminogeninius veiksnius ar bent jau sumažinti jų įtaką savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai. Iš apylinkės teismo nutartyje pateiktų argumentų taip pat matyti, jog, įvertinęs nuteistajam taikytų priemonių įgyvendinimo laiką, tik paskutiniu metu išryškėjusį atsakomybės prisiėmimą už savo veiksmus, apylinkės teismas iš esmės sprendė, jog jau šiuo metu daryti išvadų apie ilgalaikę teigiamą nuteistojo pokyčių, kurie leistų pagrįstai manyti, kad ateityje jis daugiau nebenusikals, dinamiką dar negalima.
Kaip nepagrįstas atmestinas ir nuteistojo skundo argumentas, kad nuo 2026 m. vasario 11 d., kai Kauno apygardos teismas atmetė nuteistojo NUT1 skundą ir paliko galioti Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 15 d. nutartį, kuria netenkintas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. LK-N-962 netaikyti nuteistajam NUT1 lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, iki šiol neatsiradus naujų neigiamų aplinkybių, jam toliau dirbant, atliekant bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, vykdant individualų socialinės reabilitacijos planą ir t. t., jam turi būti taikomas lygtinis paleidimas. Vien tai, kad nuo ankstesnio nuteistojo svarstymo praėjo tam tikras laikas, per kurį nuteistasis nepažeidė įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, neatsirado ir kitų naujų neigiamų aplinkybių, nuteistasis ir toliau dėjo pastangas mažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir buvo fiksuota pažanga šioje srityje, savaime nereiškia, kad atsirado pakankamai teigiamų pokyčių ir išnyko visos priežastys, lėmusios ankstesnius Komisijos ir teismų sprendimus netaikyti NUT1 BVK 82 straipsnyje numatyto instituto.
Skunde nuteistasis taip pat išskiria atskirus socialinio tyrimo išvados teiginius, tvirtindamas, kad jie buvo suformuoti nevisiškai tinkamai interpretavus jo mintis, išsakytas pokalbio su resocializacijos skyriaus vyresniąja specialiste metu, bei teigdamas, kad tai galėjo turėti įtakos apylinkės teismo priimtam sprendimui netenkinti nuteistojo skundo. Vis tik iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad, priešingai nei teigiama skunde, NUT1 išskirtais socialinio tyrimo išvados teiginiais apylinkės teismas nemotyvavo savo sprendimo atsisakyti patenkinti nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, todėl plačiau dėl šio skundo argumento teisėjų kolegija nepasisako.
Dar skunde nuteistasis pažymi, kad resocializacijos procesas gali būti tęsiamas ir probacijos sąlygomis. Tokio skundo argumento teisėjų kolegija neginčija, tačiau pažymi, jog remiantis juo lygtinis paleidimas turėtų būti taikomas absoliučiai kiekvienam nuteistajam, kas akivaizdžiai prieštarautų BVK nuostatoms.
Skunde nėra pateikta jokių kitų esminių argumentų ir motyvų, kuriais nuteistasis ginčytų apylinkės teismo ir Komisijos sprendimus, o nurodytieji nesudaro pagrindo spręsti, kad Komisijos nutarimas bei apylinkės teismo nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti procesiniai sprendimai, priimti tinkamai neįvertinus sprendimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (ne)taikymo priėmimui reikšmingų aplinkybių visumos ir pažeidus teisės normas, reglamentuojančias šio instituto taikymą. Todėl apskųstoji Kauno apylinkės teismo 2026 m. liepos 15 d. nutartis paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo NUT1 skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2026 m. liepos 15 d. nutartį. Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.