- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-07-31
- Bylos Nr.
- e2-544-418/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20982-2025-0
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Leonora Jakubauskienė
- Ieškovas
- Lietuvos draudimas
- Atsakovas
- "Kauno statyba"
- Trečiasis asmuo
- Kauno rajono savivaldybės administracija, Ancė, IĮ
- Kategorijos
- 2.6.39.2.5.1Pastatų draudimas
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Leonora Jakubauskienė
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui,
tretiesiems asmenims Kauno rajono savivaldybės atstovams N. P. ir L. G., individualios įmonės „Ancė“ atstovui G. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno statyba“ dėl žalos atlyginimo subrogacijos įmonė „Ancė“ tvarka, tretieji asmenys – Kauno rajono savivaldybė ir individuali.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti 4 196,00 Eur žalą, 257,96 Eur kompensacines palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kauno statyba“ .
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir draudėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – draudėja), sudarė verslo draudimo sutartį. Verslo draudimo liudijime pažymėta, kad laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. buvo apdraustas draudėjui priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). 2024 m. balandžio 23 d. buvo užlietas draudėjai priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Užliejimas įvyko dėl nekokybiškai atliktų rangos darbų (kelio ruožo remontas) kuriuos atlikinėjo atsakovė. Pažymėtina, jog šio fakto patvirtinimą atsakovė sužinojo gavęs AB ,,Kelių priežiūra“ atsakymą į paklausimą. Šias aplinkybes patvirtina pranešimai apie įvykį, apžiūros aktas ir defektinis apžiūros aktas. Ieškovė 2024 m. balandžio 23 d. įvykį pripažino draudžiamuoju ir dėl turto užliejimo atsiradusios žalos išmokėjo 8 258,72 Eur dydžio draudimo išmoką. Žalos dydį patvirtina PVM sąskaita – faktūra Serija ŠP24 Nr. 0120 7678,88 Eur sumai (Be PVM) , PVM sąskaita faktūra Serija VSE Nr. 6740111102 2526,72 Eur sumai (Be PVM), PVM sąskaita faktūra Serija VSE Nr. 6740112700 1105,44 Eur sumai (Be PVM) ir PVM sąskaita faktūra Serija VSE Nr. 6740114384 1947,68 Eur sumai (Be PVM). Šios žalos atlyginimo faktą patvirtina raštai dėl išmokos išmokėjimo ir mokėjimo nurodymai. Šiuo atveju dėl užliejimo metu padarytos žalos draudėjo turtui, adresu (duomenys neskelbtini), yra atsakingas atsakovas UAB „Kauno statyba“. Būtent atsakovas, atliko kelio remonto/rangos darbus kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ruože nuo 1,04 iki 1,216 km. Pažymėtina, kad užliejimas įvyko dėl darbų metu pažeistos kanalizacijos/nuotekų sistemos. Dėl užliejimo, įvykusio adresu (duomenys neskelbtini), atsiradusios žalos dydis sudaro 4 196 Eur, todėl kompensacinių palūkanų dydis sudaro šią sumą 257,96 Eur (4 196 Eur [žala] * 0,06 [palūkanų dydis] / 365 [dienų skaičius metuose] * 374 [pradelstų dienų skaičius]) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (nuo 2024 m. lapkričio 15 d. (+15 dienų nuo pranešimo (2024 m. spalio 30 d.) atsakovui išsiuntimo) Pranešimo atsakovui) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (paskaičiuota iki 2025 m. lapkričio 24 d.). Bendra šio užliejimo padaryta žala siekia 13258,72 Eur. (13258,72 Eur žala (7678,88 Eur + 2526,72 Eur + 1105,44 Eur + 1947,68 Eur) – 4062,72 Eur nusidėvėjimas - 5000 Eur išskaita = 4196 Eur), todėl galutinė nuostolio suma subrogacijai dėl padarytos žalos yra 4 196 Eur. Pažymėtina, kad šiuo atveju žala atlyginta neišskaičius nusidėvėjimo, kuris šiuo atveju sudarė 4 062,72 Eur sumą.
Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovas advokatas Renaldas Baliūtis ieškinį teismo posėdyje palaikė visiškai. Paaiškino, kad padaryta žala turtui kilo vykdant AB „Kauno statyba“ darbus. Atsitikus avarijai darbai turėjo būti stabdomi vadovaujantis teisės aktais t. y. jeigu rasti nenumatyti projekte inžineriniai tinklai turėjo būti aiškinamasi kieno jie, ko atsakovė nedarė. Atsakovė atlikto neteisėtus veiksmus – nesiėmė veiksmų.
Šalies argumentai
Atsakovė UAB „Kauno statyba“ ieškinyje nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad ieškovė savo ieškinio reikalavimus grindžia išimtinai AB „Kelių priežiūra“ atsakymu į paklausimą, 2024 m. gegužės 13 d. UAB „Caverion Lietuva“ defektiniu aktu. Vis dėlto, atsakovės vertinimu, ieškovės į bylą pateikti įrodymai neįrodo atsakovės atsakomybės dėl kilusios žalos. Ieškovė ieškiniu neįrodė, kad atsakovės veiksmuose egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, žala (nuostoliai), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys). Ieškovė tik deklaratyviai ieškinyje nurodo neva ginčo situacijoje dėl užliejimo metu padarytos žalos draudėjo turtui adresu (duomenys neskelbtini), yra atsakinga atsakovė. Svarbu tai, kad ieškovė iš esmės preziumuoja atsakovės kaltę, nes atsakovė atliko kelio remonto/rangos darbus kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ruože nuo 1,04 iki 1,216 km, net neįrodinėdama civilinės atsakomybės sąlygų. AB „Kelių priežiūra“ neturi nei įgaliojimų, nei kompetencijos spręsti dėl ginčo atveju aktualios, tariamai pažeistos lietaus kanalizacijos linijos atsakingų asmenų nustatymo. Tokia pozicija grindžiama aplinkybe, kad dėl ieškinyje anksčiau ir toliau nurodomų priežasčių egzistuoja pagrįstas pagrindas manyti, jog ginčo lietaus kanalizacijos linija galėjo būti įrengta neteisėtai. Atsakovė į nagrinėjamą bylą, kartu su atsiliepimu į ieškinį, teikia statytojo (užsakovo) Kauno rajono savivaldybės administracijos pateiktą techninį darbo projektą1, kuriuo atsakovė atlikdama rangos darbus vadovavosi. Iš kartu su techniniu darbo projektu pateikto brėžinio matyti, kad jokie tariamai rangos darbų metu pažeisti ginčo inžineriniai statiniai (lietaus kanalizacijos linijos) nėra pažymėti techniniame darbo projekte. Beje, ir pati ieškovė ieškiniu neįrodo, kad inžinerinis statinys dėl kurio įvyko patalpų užliejimas yra įrengtas teisėtai ir priduotas Kauno rajono savivaldybės administracijai. Papildomai paaiškina, kad atsakovė vykdydama darbus nurodytu adresu laikėsi Kauno rajono savivaldybės administracijos pateikto techninio projekto. Šiai dienai darbai Kauno rajono savivaldybės administracijai priduoti, pretenzijos nepareikštos. Atsakovės žiniomis, tiek pastato, kuris išnuomotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek inžinerinio požeminio statinio (nutrauktos lietaus kanalizacijos linijos) savininkė galimai yra individuali įmonė (toliau – IĮ) Ancė, apie vykdomus darbus pastaroji žinojo, kadangi yra pastato adresu (duomenys neskelbtini) savininkė, taigi kelio remonto darbai buvo vykdomi šalia IĮ „Ancė“. Tačiau apie galimai neteisėtai (savavališkai) įrengta požeminį inžinerinį statinį, IĮ „Ancė“ neinformavo nei Kauno rajono savivaldybės administracijos nei rangovės atsakovės. Atsakovės vertinimu, IĮ „Ancė“ galimai neteisėtai įsirengė požeminį inžinerinį statinį, valstybinėje žemėje, išnuomojo jai priklausantį statinį UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri dėl neteisėtai įrengto ir planuose neatžymėtos nuotekų sistemos sugadinimo patyrė žalą. Pažymime, kad iš neteisės teisė neatsiranda ir negali atsirasti, tuo tarpu, ieškovės ieškiniu pareikštas reikalavimas susijęs su galimai neteisėtai įrengto statinio sugadinimu už kurio sugadinimo sukeltas pasekmes ieškovė bando prisiteisti žalą. Atsakovės įsitikinimu, šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovu pasirinktas netinkamas asmuo, kadangi dėl kilusios žalos turėtų būti atsakingas galimai neteisėtą (savavališką) statinį įrengęs ir apie jo egzistavimo faktą duomenų nepateikęs rangovui ar tai statytojui (užsakovui) asmuo (šiuo atveju – Ancė). Nustačius, kad dėl IĮ „Ancė“ neatsargumo ir nerūpestingumo kilo ginčo žala, žala priteistina iš IĮ „Ancė“ (statinio savininko).
Atsakovės UAB „Kauno statyba“ atstovas advokatas Nerijus Makauskas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė reikalaudama atlyginti žalą neįrodė civilinių atsakomybės sąlygų. Nors ieškovė nurodo, kad atsakovės darbai buvo įvykdyti netinkamai, tačiau tokių įrodymų nepridėjo. Ieškovė deklaratyviai teigia, kad radus inžinerinius tinklus darbai sustabdyti nebuvo, tačiau buvo ir informuota apie tai užsakovė Kauno rajono savivaldybė. Atsakovės vykdomi darbai buvo atlikti pagal techninį projektą, negauta pretenzijų, darbai priduoti. Mano, kad IĮ „Acnė“ žinodama, kad jai priklauso šios sistemos nesiėmė jokių veiksmų įteisinti inžinerinius tinklus, nors turto savininkas turi pareigą rūpintis turtu. Negalima nei paneigti, nei patvirtinti kada pažeisti vamzdžiai.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Kauno rajono savivaldybė pateikė atsiliepimą, kuriame prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Savivaldybės administracija 2024 m. vasario 1 d. pasirašė (duomenys neskelbtini) gatvės (nuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto darbų sutartį (toliau – Sutartis) su rangovu UAB „Kauno statyba“. Šia sutartimi Rangovas įsipareigojo per Sutartyje nustatytą terminą ir Sutartyje nustatytomis sąlygomis atlikti ir perduoti (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto darbus. Statybos darbus Rangovas vykdė pagal parengtą ir patvirtintą techninį darbų projektą (toliau – projektas), kuriame nebuvo pažymėti inžineriniai tinklai, kurie ieškovo teigimu, buvo galimai pažeisti, nebuvo pateikta jokių tinklų teisinės registracijos ir / ar nuosavybės dokumentų. Rengiant projektą, 2021 m. projekto įgyvendinimo vietoje buvo paskelbta teisės aktuose nustatyta informacija, skirta visuomenei supažindinti su rengiamu projektu ir jo viešinimo procedūromis. 2021 m. liepos 15 d. projektuotojas, vadovaudamasis tuo metu galiojusiais teisės aktų reikalavimais, organizavo Projekto viešinimą nuotoliniu būdu. Viešinimo procedūrose nedalyvavo nė vienas visuomenės atstovas ar kitas suinteresuotas asmuo. Pažymėtina, kad pastatas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso IĮ „Ancė“, bet ginčo įvykio metu buvo sudaryta pasato nuomos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2024 m. gegužės 15 d. 10.00 val. sušauktas gamybinis susitikimas statybvietėje (duomenys neskelbtini) gatvėje, kuriame dalyvavo Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyriaus atsakingi darbuotojai, Vilkijos seniūnas, statybos darbų rangovo UAB „Kauno statyba“ ir IĮ „Ancė“ atstovai. Rangovas statybos darbus vykdė pagal parengtą ir patvirtintą projektą, buvo apsidraudęs statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu Balcia Insurance SE Lietuvos filiale ir turėjo 2024 m. vasario 21 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vilkijos seniūnijos išduotą leidimą atlikti kasinėjimo darbus Kauno rajono savivaldybės viešojo naudojimo teritorijoje Nr. VI4-3. Projekte nebuvo pažymėti inžineriniai tinklai nuo pastato, kurie, galimai buvo pažeisti vykdant statybos darbus statybvietėje. Nebuvo pateikti jokie dokumentai, patvirtinantys šių tinklų teisinę registraciją, nuosavybę ar jų tikslią vietą. Gamybinio susitikimo statybvietėje metu nebuvo galima objektyviai nustatyti, dėl kokių priežasčių užlietos IĮ „Ancė“ nuosavybės teise priklausančios patalpos. Įvertinus susidariusią situaciją ir tai, kad IĮ „Ancė“ neturi teisėtai įrengtų inžinerinių tinklų, susitikimo metu nutarta, jog rangovas gali atlikti papildomus nuotekų sistemos įrengimo darbus IĮ „Ancė“ priklausančio pastato teritorijoje. Rangovas pateikė darbų sąmatą, kurioje nurodyti darbai prisijungiant prie bendros nuotekų sistemos nuo IĮ „Ancė“ nuosavybės teise priklausančių patalpų, tačiau IĮ „Ancė“ dėl tolesnio darbų derinimo ar įgyvendinimo į rangovą nesikreipė. Papildomai pažymime, kad patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiose IĮ „Ancė“, nuotekos tvarkomos individualiai, t. y. įrengti individualūs nuotekų tvarkymo įrenginiai. Buitinių nuotekų tinklai suprojektuoti ir užsakovo UAB „Giraitės vandenys“ statomi naujai, o paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų eksploatuojamų UAB „Giraitės vandenys“ šioje vietoje nėra. Ieškovė neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos – atsakovės neteisėtų veiksmų, kaltės bei tiesioginio priežastinio ryšio tarp tariamai patirtos žalos ir atsakovės vykdytų darbų. Atsakovė veikė teisėtai, laikydamasis Sutarties, projekto bei galiojančių teisės aktų reikalavimų, o projekte nepažymėtų, teisiškai neregistruotų ir neidentifikuotų inžinerinių tinklų buvimo rizika negali būti perkeliama atsakovui.
Trečiojo asmens Kauno rajono savivaldybės atstovai N. P. ir L. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad IĮ „Ancė“ kaip turto savininkės pareiga domėtis turtu, ir žala atsirado dėl trečiojo asmens nerūpestingų veiksmų. Atsakovė veikė teisėtas. Projektas derintas su visais galimais atsakingais asmenimis, kurie užtikrina inžinerinių tinklų pažymėjimą projekte. Radus vamzdį, viską sutvarkė atsakovė, nes šalia vykdė darbus. Buvo atvykęs techninis vadovas, kuris leido tęsti darbus, nes buvo rasti neegzistuojantys vamzdžiai, kurių negalima pavadinti inžineriniais tinklais, nes nebuvo aišku kokia jų paskirtis. Toje vietoje dėl kurios vyksta ginčas nebuvo matyti jokių inžinerinių tinklų. Statybvietę prižiūri rangovas ir apie eigą informuoja užsakovą, šiuo atveju Kauno rajono savivaldybę. Buvo gamybinis susirinkimas, kuriame dalyvavo Kauno rajono savivaldybės atstovas, techninės priežiūros atstovas, IĮ „Ancė“ atstovas bei rangovo atstovas. Buvo pasiūlyta IĮ „Ancė“ sudaryti sąmata ir sutvarkyti inžinerinius tinklus, tačiau IĮ „Ancė“ nesikreipė.
Trečiasis asmuo IĮ „Ancė“ atsiliepime prašė tenkinti ieškinį, teismo posėdžio metu IĮ „Ancė“ vadovas prašė teismo spręsti savo nuožiūra. Nurodė, kad 2024 m. gegužės 2 d. IĮ „Ancė“ kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administraciją su prašymu (prašymo registracijos Kauno rajono savivaldybės dokumentų valdymo sistemoje numeris GD-5068): 1)kuo skubiau inicijuoti visų statybos dalyvių susitikimą statybos darbų vietoje – (duomenys neskelbtini) 2) kuo skubiau sustabdyti vykdomus darbus iki bus nustatytos požeminių inžinerinių tinklų pažeidimo aplinkybės su galimybe kreiptis į nepriklausomą ekspertą dėl padarytos žalos nustatymo; 3) prašė imtis priemonių atstatyti pažeistus inžinerinius tinklus, leisti kvalifikuotam statybų specialistui įvertinti atliktus pažeistų inžinerinių tinklų atstatymo darbus; 4) prašė pateikti informaciją apie rangovo UAB „Kauno statyba“ galiojantį leidimą suteikiantį teisę atlikti žemės kasimo darbus, rangovo turimą civilinės atsakomybės draudimą prieš trečiuosius asmenis ir ar buvo registruotas draudiminis įvykis draudimo bendrovėje. Ši informacija nebuvo gauta. Kauno rajono savivaldybės administracija sureagavo tik į pirmąjį mūsų rašte pateiktą prašymą ir 2024 m. gegužės 15 d. 10.00 val. sušaukė gamybinį susitikimą statybvietėje (duomenys neskelbtini) gatvėje, kuriame dalyvavo Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyriaus atsakingi darbuotojai, Vilkijos seniūnas, statybos darbų rangovo UAB „Kauno statyba“ ir IĮ „Ancės“ atstovai. Kauno rajono savivaldybės administracija per įstatymų nustatytą terminą atsakymo į pateiktą prašymą nepateikė, pranešimo dėl termino pratęsimo ar negalėjimo pateikti atsakymo priežasčių taip pat nepateikė ir nenurodė. Šiuo atveju atsakymas į IĮ „Ancės“ 2024 m. gegužės 2 d. prašymą buvo gautas tik 2024 m. liepos 29 d., ženkliai praleidus įstatymų numatytą terminą. Pateiktas atsakymas neišsamus ir nedetalizuotas. Nėra pateikta informacija dėl kokių priežasčių nebuvo imtasi veiksmų stabdyti vykdomus gatvės kapitalinio remonto darbus iki bus nustatytos požeminių inžinerinių tinklų pažeidimo aplinkybės. Dėl šių Kauno rajono savivaldybės administracijos veiksmų buvo sunaikinti esamų požeminių inžinerinių tinklų pažeidimo įrodymai. 2025 m. gruodžio 2 d. Kauno rajono savivaldybės administracija atsiuntė atsakymą Nr. SD-6931, kuriame ir vėl neatsakė į visus pateiktus klausimus, tik pridėjo rangovui UAB „Kauno statybą“ 2024 m. vasario 21 d. išduotą leidimą atlikti kasinėjimo darbus Nr.VI4-3, kuris numato kasinėjimo darbus nuo 2024 m. vasario 21 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. IĮ „Ancė“ neskundė 2025 m. gruodžio 2 d. gauto Kauno rajono savivaldybės rašto SD-6931 dėl laiko tėkmėje reikšmę praradusio proceso, statybos darbai vyko toliau, įvykio aplinkybės buvo suniokotos, galų gale kelio remonto darbai net buvo užbaigti. Nuo pirminio kreipimosi 2024 m. gegužės 2 d. iki Kauno rajono savivaldybės atsakymo 2025 m. gruodžio 2 d. praėjo jau daugiau nei pusantrų metų, tačiau Kauno rajono savivaldybė taip ir neatsakė kodėl nesiėmė priemonių sustabdyti vykdomus darbus iki bus išsiaiškintos lėmusio ginčą įvykio aplinkybės. įvykus požeminio inžinerinio tinklo (lietaus kanalizacijos) pažeidimui iniciatyvos ištirti įvykį ėmėsi IĮ „Ancė“. 2024 m. gegužės 2 d. rašte Kauno rajono savivaldybės administracijai pranešėme, kad įvyko požeminio inžinerinio tinklo avarija, bet neteigėme, kad tas požeminis inžinerinis tinklas yra mūsų nuosavybė. Mums priklausantys pastatai (duomenys neskelbtini) yra statyti 1963-1965 metais. Mums nėra žinomas koks buvo teisinis požeminių tinklų įrengimo ir naudojimo reguliavimas pastatų statymo metu. Pastatus įsigijo 1998 m. sausio 20 d. Žemės sklypas yra nuomojamas iš valstybės. Duomenų (nuosavybės dokumentų, techninės dokumentacijos) apie valstybiniame žemės sklype įrengtus požeminius inžinerinius tinklus mes neturime, kas yra jų tikrasis savininkas – mes nežinome. Nuo pastatų (duomenys neskelbtini) įsigijimo IĮ „Ancė“ jokių lietaus kanalizacijos įrengimo darbų nevykdė, savavališkos statybos aktų IĮ „Ancės“ vardu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nėra surašiusi. Atsakovė ir trečiasis asmuo ieškinyje – Kauno rajono savivaldybės administracija, turėjusi statybos procese statytojo (užsakovo) funkcijas veikė solidariai ir neužtikrino sklandaus, teisės aktais numatyto statybos darbų proceso, nevykdė iš to išeinančių prievolių ir atsakomybių. Atsakovė ir trečiasis asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija, veikė neteisėtai, nesilaikydami kasimo darbams priskiriamų galiojančių teisės aktų reikalavimų. Nors ir projekte nebuvo pažymėtų inžinerinių tinklų buvimo vieta, tačiau juos aptikus atsakovas ir statytojas privalėjo užtikrinti teisės aktais pagrįstą procesą. Kadangi to neatliko, atsiradusi žala turi būti perkeliama atsakovei.
Trečiojo asmens IĮ „Ancė“ atstovas G. S. palaikė ieškinį. Paaiškino, kad sutinka su ieškiniu ir jį palaiko. Įvykio vietoje veikė lietaus nuotekų tinklas, kurios apėmė kelis sklypus, po keliu veikė pralaida ir visos lietaus nuotekos nutekėdavo į upelį. Užaklinus atsakovei po keliu pralaidą, vanduo užliejo patalpas. Neturi jokios dokumentacijos dėl šių tinklų, nes taip viskas buvo kai nusipirko pastatą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė verslo draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas. Apdraustas turtas – pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) priklauso trečiajam asmeniui IĮ „Ancė“. Trečiajam asmeniui IĮ „Acnė“ priklausančiame pastate 2024 m. balandžio 23 d. buvo užlietas rūsys, kuriame apgadintas turtas. Ieškovė apskaičiavo padarytos žalos dydį ir išmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 8 258,72 Eur. Ieškovė atlikusi išskaitą bei atskaičiavusi nusidėvėjimą reikalauja iš atsakovės priteisti 4 196 Eur žalos atlyginimą bei 257,96 Eur kompensacines palūkanas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių nėra ginčo dėl žalos dydžio.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai).
CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Asmuo, reikalaudamas šiuo pagrindu atlyginti žalą, turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, o jų neįrodžius, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.
Ieškovė ieškinyje nurodo, kad dėl įvykusio užliejimo pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) yra atsakinga atsakovė UAB „Kauno statyba“, kadangi vykdė kaip rangovė kelio rekonstrukcijos darbus ir pažeidė lietaus nuotekos vamzdžius dėl ko vėliau buvo užlietas IĮ „Acnė“ pastato rūsys. Ieškovė grįsdama šias aplinkybes pridėjo AB „Kelių priežiūros“ raštą dėl pretenzijos. Taigi, šiuo atveju ieškovė nurodo, kad atsakovės neteisėti veiksmai yra nesustabdyti darbai, radus vamzdį ir neinformavus pastato savininko apie planuojamus vykdyti darbus t. y. nesiėmė veiksmų dėl ko kilo žala. Ieškovė remiasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. Nr. D1-848 įsakymo dėl statybos techninio reglamentu STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ (toliau – STR) (suvestinė redakcija nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. gegužės 8 d.) 40.2., 41, 42 punktais.
Vis dėl to, ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu aplinkybes susijusias su neteisėtais veiksmais, dėl kurių kilo žala, dėstė nenuosekliai: nenurodė nei kada tiksliai buvo pažeisti vamzdžiai, taip pat būtent dėl kokių atliktų veiksmų jie sugadinti t. y. kasant žemę sunkiajai technikai ir pažeidžiant vamzdį, ar atsakovei įvykdžius darbus pagal projektą ir demontavus buvusį lietaus nuotekų tinklą ir sumontavus naują nuotekų tinklą neprijungiant trečiojo asmens inžinerinių tinklų.
Iš liudytojo bei IĮ „Ancė“ atstovo paaiškinimų nustatyta, kad IĮ „Ancė“ pastato rūsį užliejo dėl to, kad buvo užaklinta pralaida į kurią subėgo lietaus nuotekos, per pravalą lietaus nuotekos subėgdavo į upelį. Tą patvirtino ir IĮ „Ancė“ atstovas. Be to, liudytojas patvirtino, kad spaudoje buvo skelbiama apie pradedamus darbus.
Pagal pateiktą projektą matyti, kad projekte buvo numatyti darbai susiję su pravalos panaikinimu bei lietaus nuotekų tinklo rekonstravimu. Iš esančių duomenų, teismo posėdžio paaiškinimų spręstina, kad IĮ „Ancė“ priklausantys inžineriniai tinklai buvo atjungti nuo lietaus nuotekų sistemos vykdant projektą. 2024 m. balandžio 23 d. buvo pranešta apie įvykusį įvykį, o iš 2024 m. gegužės 13 d. defektinio akto matyti, kad yra įrengtas naujas šulnys (įgyvendintas projektas toje vietoje) ir iš seno šulnio, kuris buvo pilnas lietaus nuotekų, yra vanduo išsiurbiamas į naujai įrengtą šulnį. IĮ „Ancė“ atstovas Kauno rajono savivaldybei siuntė laiškus ir pretenzijas jau įvykus įvykiui. IĮ „Ancė“ kreipėsi į Kauno rajono savivaldybę 2024 m. gegužės 2 d., o iš 2024 m. gegužės 13 d. defektinio akto nuotraukų darytina išvada, kad jau buvo įgyvendinta dalis projekto.
Ieškovė remiasi STR 40.2. ir 41 punktu, kuriuose nurodyta, kad atsakovė turėjo iškviesti žemės darbų vykdymo vietoje esančių požeminių statinių, susisiekimo komunikacijų savininkus (naudotojus, valdytojus) ar jų atstovus ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki darbų pradžios pranešdamas jiems tikslų žemės darbų pradžios laiką ir vietą, taip pat, jei žemės darbus reikia vykdyti kelių (gatvių) bei kelio statinių apsaugos zonoje informuoti teritorines policijos įstaigas ir kai statybos aikštelėje požeminių inžinerinių statinių vietos tiksliai nežinomos, turi būti iškviesti šių statinių savininkai (naudotojai, valdytojai) ar jų atstovai, kurie privalo būti žemės darbų vykdymo vietoje, kol bus nustatyta tiksli šių statinių vieta. Bet kaip nurodė, ieškovė baigiamojoje kalboje pastato savininkė IĮ „Ancė“ nuomojasi žemę iš valstybės, tačiau iš byloje esančių duomenų visumos, paaiškinimų, spręstina, kad apie šiuos inžinerinius tinklus buvo nežinoma apskritai, o ne apie jų netikslias vietas. Nors tiek trečiasis asmuo IĮ „Ancė“, tiek ieškovė nurodė, kad pastatas buvo įsigytas su tokiais inžineriniais tinklais, tačiau CK 4.48 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Be to, naujojo turto savininko teisės ir pareigos yra išvestinės iš buvusio savininko teisių ir pareigų, todėl visa apimtimi perėmusi nuosavybės teises į įsigytą objektą IĮ „Ancė“ perėmė ir buvusio objekto savininko prisiimtas pareigas dėl objekto eksploatacijos.
Ieškovė taip pat remiasi STR 42 punktu, kuriame nurodyta, kad jei kasant gruntą aptinkami brėžiniuose ar plane (topografinėje geodezinėje nuotraukoje) nenurodyti inžineriniai statiniai, archeologinis paveldas ar kultūros paveldo objekto vertingosios savybės, darbai laikinai sustabdomi. Rangovas ar statantis ūkio būdu statytojas (užsakovas) išsiaiškina, kam priklauso inžineriniai statiniai, pareikalauja iš naudotojų juos užfiksuoti brėžiniuose, suderina tolesnės žemės darbų vykdymo priežiūros tvarką ir leidžia tęsti darbus. Ieškovė nurodo, kad darbai buvo nesustabdyti dėl ko atsirado žala. Visgi, tiek atsakovės atstovas, tiek trečiasis asmuo Kauno rajono savivaldybė nurodė, kad buvo vykdomas susirinkimas, kuriame dalyvavo Kauno rajono savivaldybės atstovas, techninės priežiūros atstovas, IĮ „Ancė“ atstovas bei rangovo atstovas, ir pasiūlytas sprendimo būdas trečiajam asmeniu IĮ „Ancė“, tačiau ji nepriėmė pasiūlymo, pati nesikreipė. IĮ „Ancė“ atstovas teismo posėdžio metu neginčijo fakto, kad buvo pasiūlytas sprendimo būdas. Ieškovė nurodo, kad atsakovė nepateikė savo argumentams dėl darbų sustabdymo pagrįsti duomenų, tačiau pati ieškovė nepridėjo duomenų apie inžinerinių tinklų dokumentaciją ir jų priklausomybę.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 15 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punkte nurodyta, kad rangovas privalo: pradėti statinio statybos darbus tik po to, kai statytojas (užsakovas) pateikė statybos leidimą bei statinio projektą ir pagal aktą perdavė statybvietę (o rangovas ją priėmė); vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, taip pat Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą, vadovautis įstatymais, Vyriausybės nutarimais, teritorijų planavimo dokumentais, normatyviniais statybos techniniais dokumentais ir normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, laikytis nustatytų statinio projektavimo sąlygų reikalavimų, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos bei statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų nustatytų reikalavimų, vykdyti statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų (šios priežiūros dalių vadovų) ir statinio statybos techninės (bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus.
Šiuo atveju, atsakovė darbus vykdė pagal užsakovo (Kauno rajono savivaldybės) projektą, kuriame kaip nurodė liudytojas ir trečiasis asmuo, buvo numatyta užaklinti pravalą dėl ko trečiojo asmens IĮ „Ancė“ lietaus nuotekos neturėjo kur subėgti ir pripildžius šulnį užliejo pastato rūsį. Nei viena iš šalių nenurodė kada buvo pastebėta, kad yra IĮ „Ancė“ inžineriniai tinklai, tačiau akivaizdu, kad apsėmus pastato rūsį pradėta spręsti problemą ir IĮ „Ancė“ atstovas kreipėsi į Kauno rajono savivaldybę.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjami atveju ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ neįrodė atsakovės UAB „Kauno statyba“ neteisėtų veiksmų, todėl ieškinys atmetamas (CK 6.246 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovė pateikė, kad patyrė 1 450 Eur išlaidas už advokato paslaugas, todėl iš ieškovės atsakovei priteisimos 1 450 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 267 straipsniais, 268 – 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 1 450 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovės UAB „Kauno statyba“, juridinio asmens kodas 304210604, naudai. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.