- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-15
- Bylos Nr.
- eAN2-224-1049/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00038-2026-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Pažeidėjas
- APA1
- Institucija
- Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 16.11.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – APA1 apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. balandžio 13 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo D. M. 2026 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) APA1 pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 45,00 eurų dydžio bauda, už tai, kad APA1 2025 m. gruodžio 6 d. 11.51 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę ir sustojo vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles, draudžiama sustoti ir stovėti, t. y. arčiau kaip 5 metrai nuo kelio įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią teritoriją ar važiuojamųjų dalių sankirtos. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 150.15 punktą.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su šiuo Institucijos Nutarimu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – APA1 pateikė skundą apylinkės teismui, kuriame prašė panaikinti Institucijos Nutarimą ir administracinę teiseną nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. balandžio 13 d. nutartimi skundas netenkintas ir Institucijos Nutarimas paliktas nepakeistas. Apylinkės teismas sprendė, kad administracinio nusižengimo vieta yra servitutinis kelias, kur eismo dalyviai privalo laikytis Kelių eismo taisyklių neatsižvelgiant ar kelias yra privatus ar viešo naudojimo. Teismas konstatavo, kad APA1 padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, kadangi paliko stovėti transporto priemonę arčiau nei 5 metrų atstumu nuo kelio įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią teritoriją ar važiuojamųjų dalių sankirtos.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – APA1, nesutikdamas su šia apylinkės teismo nutartimi, pateikė skundą apygardos teismui, kuriame prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. balandžio 13 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir neištyrė visų reikšmingų bylos aplinkybių. Nurodoma, kad automobilis buvo paliktas teritorijoje, kuri teismo buvo laikoma kaip kelias, tačiau byloje nustatyta, kad ginčo vieta yra servitutas, esantis pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame privačiame žemės sklype, kuriame nustatyta tik ribota naudojimosi teisė konkretiems asmenims, o ne bendro naudojimo eismo infrastruktūra. Skunde nurodoma, kad servituto nustatymas savaime nesuteikia tretiesiems asmenims teisės naudotis sklypu kaip viešu keliu ir nepaneigia žemės sklypo savininko teisių daugiau, nei tai būtina servituto tikslui pasiekti, todėl teismo išvada, kad ši teritorija laikytina keliu Kelių eismo taisyklių prasme, yra nepagrįsta.
Šalies argumentai
Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, kad Kelių eismo taisyklės reguliuoja eismo tvarką keliuose, tačiau jų taikymas siejamas su konkrečios vietos teisiniu statusu ir faktini naudojimu. Šios taisyklės skirtos viešajam eismui, kuriame dalyvauja neapibrėžtas asmenų ratas, todėl jų nuostatų taikymas negali būti plečiamas į riboto naudojimo teritorijas.
Žemesnės instancijos teismas
Toliau skunde nurodoma, kad ginčo vieta yra servitutinis privažiavimas, skirtas tik ribotam asmenų ratui patekti į konkretų sklypą, todėl pagal įstatymo sistemą jis laikytinas vidaus keliu, o ne viešuoju keliu. Teismas nepagrįstai prilygino servitutinį kelią viešajam keliui ir dėl to netinkamai taikė Kelių eismo taisykles, nepagrįstai išplėsdamas jų taikymo sritį į privataus pobūdžio santykius. Vien ta aplinkybė, kad servitutiniu privažiavimu faktiškai juda transporto priemonės, savaime nereiškia, kad šiai vietai automatiškai taikytinos visos Kelių eismo taisyklių nuostatos.
Skunde pažymima, kad byloje esantys duomenys, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2026 m. kovo 9 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos 2026 m. kovo 5 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad ginčo vieta yra riboto naudojimo servitutinis kelias, esantis privačiame žemės sklype ir skirtas tik konkrečių sklypų savininkų ir naudotojų privažiavimui. (duomenys neskelbtini) savivaldybė taip pat nurodė, kad toks kelias nėra naudojamas kaip bendro naudojimo gatvė.
Be to, skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju ginčo vieta yra servitutinis privažiavimas į privačius sklypus, todėl jis laikytinas įvažiavimu į teritoriją, o ne kelių susikirtimu. Nagrinėjamu atveju, nėra nustatytas vienas iš būtinųjų KET 150.15 punkto taikymo elementų – sankryža, taip pat nėra viešajam eismui skirto kelio įvažiavimo į teritoriją sankirtos. Net ir darant prielaidą, kad Kelių eismo taisyklių 150.15 punktas galėtų būti taikomas nagrinėjamu atveju, byloje nėra pateikta tiksli pažeidimo vieta, nenurodytos geografinės koordinatės, nepateikta vietos schema ar konkretūs matavimai. Dėl to nėra galimybės nustatyti nei tariamos sankirtos buvimo, nei transporto priemonės buvimo vietos.
Skundo autorius taip pat nurodo, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, kad transporto priemonė buvo palikta mažesniu nei 5 metrų atstumu. Vien nuotraukos ir subjektyvus vertinimas, nepakeičia pareigos įrodyti vieną iš esminių pažeidimo sudėties požymių – konkretų mažesnį nei 5 metrų atstumą. Teigiama, kad nenustatyta, kad transporto priemonė realiai trukdė eismui.
Skunde teigiama, kad tarnaujančio sklypo savininko elgesys negali būti vertinamas pagal KET nuostatas, skirtas viešojo naudojimo keliams. Priešingas aiškinimas nepagrįstai išplėstų servituto turinį ir administracinės atsakomybės ribas bei prieštarautų teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principams. Skunde cituojama teismų praktika dėl servituto išaiškinimo bei nurodoma, kad servitutas negali būti prilyginamas viešam keliui ar viešo eismo infrastruktūrai, o teisė privažiuoti negali būti transformuojama į bendro naudojimo kelią, kuriam automatiškai taikomos KET normos. Servitutinis kelias yra ribota daiktinė teisė, nesukurianti viešo eismo santykių, todėl jis negali būti tapatinamas su Kelių eismo taisyklių prasme reikšmingu įvažiavimu į teritoriją.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – APA1 apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – APA1 nesutinka su apylinkės teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu ir tuo pagrindu padarytomis išvadomis dėl APA1 kaltės padarius ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Skunde teigiama, kad ginčo nagrinėjimo vieta yra servitutinis kelias, tačiau ši vieta nelaikytina keliu KET prasme. Tokie argumentai nėra teisingi ir pagrįsti.
Visų pirma, aukštesnysis teismas pažymi, kad remiantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galimą tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiama apylinkės teismo nutartimi, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais. Patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, apygardos teismas nenustatė, kad apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus bei aiškindamas teisės taikymo normas, būtų nesilaikęs įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Daryti kitas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.
Institucijos Nutarimu APA1 nubaustas už tai, kad jis 2025 m. gruodžio 6 d. 11.51 val., vairuodamas transporto priemonę sustojo ir paliko ją stovėti vietoje nesilaikydamas 5 metrų atstumo nuo kelio įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią teritoriją ar važiuojamųjų dalių sankirtos. Šiais veiksmais, APA1 pažeidė Kelių eismo taisyklių 150.15 punktą bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje.
ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.
Iš pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolo matyti, kad LUD1 per „epolicija.lt“ pateikė pareiškimą apie tai, kad 2025 m. gruodžio 6 d. 11.51 val., adresu (duomenys neskelbtini), sankirtoje su servitutiniu keliu piktybiškai paliktas stovėti automobilis ant servitutinio kelio bei (duomenys neskelbtini) gatvės sankirtos, nesilaikant KET 150.15 punkto reikalavimų. Ribojamas matomumas išsukant iš servitutinio kelio į (duomenys neskelbtini) gatvę. Kartu su pareiškimu pridėtos ir fotonuotraukos, iš kurių matyti, jog įvykio vietoje užfiksuotas automobilis „Seat Alhambra (duomenys neskelbtini). Be to, fotonuotraukose matyti šių nuotraukų fiksavimo data ir laikas.
Nagrinėjamu atveju, iš esmės nekilo ginčo, kad APA1 2025 m. gruodžio 6 d. 11.51 val., adresu (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), paliko stovėti automobilį „Seat Alhambra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) servitutinio kelio, susikertančiu su (duomenys neskelbtini) gatve. Šių aplinkybių APA1 neneigė ir administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateiktame skunde apygardos teismui nurodo, kad automobilis buvo priparkuotas ant servitutinio kelio, kuris nėra laikomas viešuoju keliu, skirtas naudotis ribotam asmenų ratui patekti į sklypą. Atsižvelgiant į tai, kad servitutinis privažiavimas laikytinas vidaus keliu, o ne viešuoju keliu, teismas esą nepagrįstai šią teritoriją laikė keliu KET prasme.
Žemesnės instancijos teismas
Skunde apygardos teismui, nesutinkant, jog nagrinėjamu atveju buvo padarytas KET 150.15 punkte numatytas pažeidimas, nurodoma kad ginčo vieta laikytina įvažiavimu į teritoriją, o ne kelių susikirtimu. Toks privažiavimas dėl savo riboto naudojimo pobūdžio nėra savarankiškas kelias KET taikymo prasme, kadangi yra skirtas tik apibrėžto asmenų rato poreikiams tenkinti. Nesutinkant su šiais skundo argumentais, visų pirma, aukštesnysis teismas pažymi, kad Kelių eismo taisyklių 150.15 punktas nustato, kad sustoti ir stovėti draudžiama kelio ir įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os) važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos (toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas (išvažiavimas) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os), išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai. Nagrinėjamu atveju, neginčytinai nustatyta, kad aptariamu atveju, ginčo vieta yra servitutinis kelias, šias aplinkybes patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, iš kurio matyti, kad įvykio vietoje yra nustatytas servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 straipsnyje numatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiu daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Be to, šio kodekso 4.119 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad kai kelio servitutu suteikiama teisė važiuoti transporto priemonėmis, papildomai nenustatant galimybės pasinaudoti juo kitais tikslais ir nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikoma, kad tokiu keliu galima važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku.
Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą, nagrinėjamu atveju, priešingai nei nurodoma skunde apygardos teismui, vien ta aplinkybė, kad privačiame žemės sklype yra įregistruotas kelio servitutas savaime nepaneigia to, jog ir šioje vietoje konkrečiu atveju privalu laikytis Kelių eismo taisyklių. Tarnaujančio daikto savininkas (tas, per kieno žemę eina kelias) turi ne tik leisti kitiems naudotis keliu, tačiau ir pats naudodamasis servitutiniu keliu, kaip ir kiekvienas eismo dalyvis, privalo laikytis visų Kelių eismo taisyklių. Iš esmės Kelių eismo taisyklių reikalavimai taikomi ta pačia apimtimi kaip ir bet kokiame kitame kelyje, kuriame vyksta transporto priemonių bei pėsčiųjų eismas.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju, pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad gatvė yra kelias ar atskiras jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamojoje vietoje, paprastai turintis pavadinimą. Pagal minėto straipsnio 5 punktą, kelias yra inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui, Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės teismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme.
Iš administracinio nusižengimo byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog vieta, kurioje paliktas APA1 priklausantis automobilis, aiškiai išsiskiria bendru vaizdu bei matomas įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Iš foto nuotraukų matyti transporto priemonių padangų žymės, kas patvirtina, kad šiuo servitutiniu keliu išties yra naudojamasi, šių aplinkybių iš esmės neneigė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Be to, tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo subjektyviai suvokti, kad palikdamas automobilį stovėti Nutarime nurodytoje vietoje, pažeidžia Kelių eismo taisyklių reikalavimą dėl 5 metrų atstumo iki įvažiavimo į kitą teritoriją ar gatvę, arba, kad pastatydamas automobilį trukdys kitų eismui, patvirtina tai, kad APA1 išties buvo žinoma apie ginčijamos žemės sklypo atkarpos paskirtį. Tiek iš apylinkės teismui bei apygardos teismui teiktų skundų, matyti, kad APA1 buvo gerai žinoma, kad minėtame žemės sklype yra nustatytas servitutas, leidžiantis judėti transporto priemonėms bei pėstiesiems, esant reikalingumui pasiekti kitas žemės valdas. Kartu su skundu apygardos teismui, APA1 pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos raštą dėl informacijos pateikimo, kuriame aiškiai nurodoma žemės sklypo ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatyto servituto paskirtis – teisė važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku. Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad žemės sklype nustatytas servitutas skirtas ne tik gretimo žemės sklypo savininko ar naudotojo patekimui į jam priklausantį žemės sklypą, bet ir toliau esančių žemės sklypų savininkų ar naudotojų patekimui į jiems priklausančius ar naudojamus žemės sklypus. Šios aplinkybės iš esmės patvirtina, kad APA1 buvo žinoma tikroji šio servitutinio kelio naudojimosi paskirtis, o pagal susiklosčiusią situaciją dėl to privalu laikytis ir Kelių eismo taisyklių.
Be to, iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad APA1 2025 m. spalio 6 d. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje, t. y. savavališkai, neturėdamas teisės, užtvėrė servitutinį kelią ir tokiu būdu neleido patekti į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės sudaro pagrindo teismui manyti, kad ir nagrinėjamu atveju, APA1 nusižengimas nebuvo atsitiktinis, o jo tyčia yra akivaizdi. APA1 buvo žinoma, kad ginčijama vieta yra skirta asmenų judėjimui, o tai tik sustiprina teismo manymą, kad APA1 palikdamas savo transporto priemonę Nutarime nurodytoje vietoje, suprato, jog šiais veiksmais gali trukdyti matomumą kitiems eismo dalyviams, siekiantiems iš servitutinio kelio išvažiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę.
Nors Nutarime ir nėra nurodytos įvykio vietos koordinatės, kaip tai nurodoma skunde, tačiau pažeidimo vieta yra aiškiai nurodyta, be to, administracinio nusižengimo byloje taip pat yra pateiktos fotonuotraukos, todėl administracinio nusižengimo vieta abejonių nekelia bei yra aiški ir suprantama. Priešingai nei nurodoma skunde apygardos teismui, vien ta aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju nėra įvykio vietos schemos, t. y. neatlikti matavimai, leidžiantys konstatuoti faktą, jog automobilis pastatytas išties nesilaikant 5 metrų atstumo KET 150.15 punkto prasme, nepaneigia to, jog APA1 išties pažeidė Kelių eismo taisykles. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad automobilis „Seat Alhambra (duomenys neskelbtini) pastatytas servitutiniame kelyje prie pat sankirtos su (duomenys neskelbtini) gatve, kas netgi ir neatlikus matavimų, akivaizdžiai patvirtina, kad nėra laikomasi 5 metrų atstumo iki išvažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvę, o automobilis realiai trukdo eismui. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis neturi pagrindo abejoti tuo, kad išvažiavimas iš servitutinio kelio į (duomenys neskelbtini) gatvę, APA1 Nutarime nurodytoje vietoje palikus stovėti automobilį, išties buvo apribotas matomumas. Be to, šias aplinkybes nurodė ir LUD1 teikdamas pareiškimą policijos įstaigai.
Priešingai nei skunde nurodo pareiškėjas, Lietuvos teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad KET gali būti taikomos ne tik valstybinės ar savivaldybių reikšmės keliuose, bet ir kitose eismui skirtose teritorijose, jeigu jose faktiškai vyksta kelių eismas (pvz., daugiabučių kiemuose, prekybos centrų aikštelėse, privačiose teritorijose, į kurias patenka neribotas ar apibrėžtas asmenų ratas). Kaip tik tokia teritorija ir pripažintina įvykio vieta, o servitutinis kelias faktiškai naudojamas kelių asmenų privažiavimui, juo vyksta transporto priemonių eismas, APA1 palikta transporto priemonė trukdė kitų asmenų teisėtam pravažiavimui.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad APA1 veiksmuose, kuomet jis 2025 m. gruodžio 6 d. 11.51 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę sustojo ir ją paliko nesilaikydamas 5 metrų atstumo nuo kelio įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią teritoriją, kai jo palikta transporto priemonė trukdė kitų transporto priemonių eismui, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 150.15 punkto reikalavimus, yra visi administracinio nusižengimo ANK 417 straipsnio 2 dalyje sudėties požymiai.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, jog tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – APA1 apeliacinį skundą nėra pagrindo, todėl skundžiama Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. balandžio 13 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. balandžio 13 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – APA1 apeliacinio skundo netenkinti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.