Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Rūta Neveckienė, sekretoriaujant Ingridai Gudaitienei, dalyvaujant ieškovo IES1 atstovui advokatui AIE2 , ieškovui IES1 ir atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lecte“ nedalyvaujant, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo IES1 ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lecte“ dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas IES1 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijos (duomenys neskelbtini) sprendimą darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atmestas jo prašymas pripažinti su ieškovu sudarytos darbo sutarties nutraukimą pagal darbo kodekso 55 str. 1 d. neteisėtu, pripažįstant, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu darbdavio (atsakovo) iniciatyva be darbuotojo (ieškovo) kaltės teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną; priteisti ieškovui iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos (2025-06-23) iki sprendimo nagrinėjamoje byloje įvykdymo dienos, kai vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką dalis, už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos (2025-06-23) iki pradinio ieškinio pateikimo dienos (2025-09-07) (imtinai), sudaro 1676,92 Eur sumą atskaičius mokesčius (2771,90 Eur neatskaičius mokesčių); priteisti DK 59 str. 1 d. nurodytą išeitinę išmoką, sudarančią 3819,30 Eur sumą atskaičius mokesčius (6312,90 Eur neatskaičius mokesčių); priteisti atleidimo dieną neišmokėtą darbo užmokesčio ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas - 10 847,94 Eur atskaičius mokesčius; priteisti DK 147 str. 2 d. numatytas netesybas, sudarančias 3819,30 Eur sumą atskaičius mokesčius (6312,90 Eur neatskaičius mokesčių); priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog IES1 (toliau – ir ieškovas, ir darbuotojas) ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Lecte“ (toliau – ir atsakovas, ir darbdavys) (duomenys neskelbtini) sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas buvo įdarbintas pas atsakovą (duomenys neskelbtini) pareigose už (duomenys neskelbtini) Eur mėnesinį atlygį. Nuo (duomenys neskelbtini) ieškovas pas atsakovą užėmė naujas, (duomenys neskelbtini) pareigas, (duomenys neskelbtini) buvo pateiktas prašymas išregistruoti (duomenys neskelbtini). Ieškovas tinkamai vykdė pareigas, kai netikėtai sužinojo, jog nuo (duomenys neskeltini) atsakovo yra atleistas iš užimamų pareigų pagal darbo kodekso 55 str. 1 d., t.y.: darbo sutartis nutraukta darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių. Ieškovas pranešimo apie ketinimą nutraukti darbo sutartį ir jį atleisti iš užimamų pareigų, iš atsakovo nėra gavęs. Ieškovas pats taip pat neteikė atsakovui prašymo atleisti jį iš užimamų pareigų ir neketino išeiti iš darbo savo noru. Taigi, ieškovo atleidimas iš užimamų pareigų (darbo sutarties nutraukimas), nesant ieškovo prašymo nutraukti sutartį, laikytinas neteisėtu. Atleidimo dieną darbdavys su darbuotoju neatsiskaitė, atsakovo buhalterinę apskaitą tvarkanti IĮ „Dvejybinė apskaita“ pateikė (duomenys neskelbtini) parengtus tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktus, kurie patvirtina, jog atsakovas su ieškovu yra neatsiskaitęs. Ieškovui nebuvo išmokėtas priklausantis darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas atostogas, o taip pat išeitinė išmoka, kadangi ieškovas buvo atleistas darbdavio iniciatyva be jokių svarbių priežasčių. (duomenys neskelbtini) ieškovas kreipėsi į LR valstybės ir darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisiją (toliau – darbo ginčų komisija), prašydamas iš atsakovo priteisti neišmokėtą darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, priklausančią išeitinę išmoką, netesybas uždelsus atsiskaitymą su atleidžiamu darbuotoju bei prašė nustatyti ar ieškovas atleistas teisėtai. Atsakovas darbo ginčų komisijai nepateikė nei atsiliepimo, nei kitų, reikalaujamų dokumentų, taip pat nedalyvavo ginčą nagrinėjant darbo ginčų komisijos posėdyje. (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisija priėmė sprendimą (toliau – sprendimas), kuriuo atmetė ieškovo prašymą dėl to, kad ieškovas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pas atsakovą dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose ir galimai buvo faktinis atsakovo vadovas; ieškovas, galimai būdamas faktiniu atsakovo vadovu, pats galėjo pateikti dokumentus, įrodančius, kad bendrovė jam liko skolinga. Ieškovas neturi pagrindo sutikti su darbo ginčų komisijos sprendimu, kadangi jis yra nepagrįstas ir neteisingas. Jis ginčo laikotarpiu vadovavo atsakovės transporto skyriui, t.y. buvo (duomenys neskelbtini) o ne (duomenys nesklebtini), atsakovės vadovu buvo kitas asmuo, t.y. (duomenys neskelbtini), todėl jokio faktinio vadovo pareigų jis nevykdė. Vadovaujantis IĮ „Dvejybinė apskaita“ pateikta (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo vidutinis darbo užmokestis yra (duomenys neskelbtini) Eur (neatskaičius mokesčių), o vienos dienos – (duomenys nesklebtini) Eur (neatskaičius mokesčių)/(duomenys nesklebtini) Eur (atskaičius mokesčius). Taigi, vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2025-06-23) iki pradinio ieškinio pateikimo dienos (2025-09-07) sudaro: 53 d. d. x (duomenys neskelbtini) Eur=(duomenys neskelbtini) Eur (neatskaičius mokesčių)/53 d. d. x (duomenys neskelbtini) Eur = (duomenys neskelbtini) Eur (atskaičius mokesčius). Esamu atveju su ieškovu, jo atleidimo dieną, iš viso nebuvo atsiskaityta ir šią aplinkybę patvirtina IĮ „Dvejybinė apskaita“ (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys nesklebtini) pateikta nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis DK 147 str. 2 d. reglamentuojančia, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Atsižvelgiant į tai, DK 147 str. 2 d. numatytų ieškovui priteistinų netesybų suma sudaro: (duomenys neskelbtini) Eur x 6 = (duomenys neskelbtini) Eur/(duomenys neskelbtini) Eur x 6 = (duomenys neskelbtini) Eur (atskaičius mokesčius). Darbo kodekso 127 str. 6 d. nustatyta, kad pasibaigus darbo santykiams, darbuotojui sumokama kompensacija už nepanaudotas visos trukmės kasmetines atostogas. Esamu atveju, atleidžiant ieškovą jo atleidimo dieną jam nebuvo išmokėtas ne tik priklausantis darbo užmokestis bei kompensacija už nepanaudotas atostogas: vadovaujantis IĮ „Dvejybinė apskaita“ į bylą pateiktais dokumentais, ieškovui už visą išdirbtą laikotarpį priskaičiuotas darbo užmokestis sudaro (duomenys neskelbtini) Eur (neatskaičius mokesčių) sumą, per visą laikotarpį ieškovui išmokėta (duomenys neskelbtini) Eur suma (po mokesčių); priskaičiuota kompensacija už nepanaudotas atostogas, sudaro (duomenys neskelbtini) Eur (neatskaičius mokesčių). Bendra ieškovui priteistina neišmokėto darbo užmokesčio bei kompensacija už nepanaudotas atostogas suma atskaičius mokesčius sudaro (duomenys neskelbtini) Eur. Ieškovo atstovas ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti. Patvirtino, kad ieškovas įmonėje dirbo (duomenys neskelbtini) ir buvo atsakingas už pervežimų organizavimą. Įmonė vertėsi tarptautiniais krovinių pervežimais, vadovu buvo užsienietis (jo žiniomis tadžikas, kuris šiuo metu ir išvykęs gyventi į savo gimtąją šalį). Vadovas anksčiau dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. Įmonė šiuo metu veiklos nevykdo, tačiau turi registruotų transporto priemonių. Buhalterinę apskaitą vedė individuali įmonė „Dvejybinė apskaita“, kuri pateikė pažymą apie neatliktą su ieškovo galutinį atsiskaitymą. Patvirtino, jog ieškovas jokiomis drausminėmis nuobaudomis baustas nebuvo, savo pareigas atliko tinkamai, prašymo atleisti iš darbo niekada nerašė, apie atleidimą taip pat įspėtas nebuvo, todėl buvo staigmena sužinojus apie atleidimą. Mano, kad darbo ginčų komisijos sprendimas yra visiškai neteisėtas. Atsakovei UAB „Lecte“ procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas į posėdį įteikti LR juridinių asmenų registre nurodytu įmonės adresu (duomenys neskelbtini). Atsiliepimas negautas, į teismo posėdį atstovas neatvyko, todėl ieškovo prašymu byla nagrinėjama iš esmės be atsakovės dalyvavimo (CPK 246 str.)

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilęs dėl atsakovo atleidimo iš darbo UAB „Lecte“ pagrindo. taip pat neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su tuo susijusių išmokų priteisimo.

Dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo.

Nagrinėjamu atveju ieškovas atleistas iš darbo pagal LR DK 55 str. 1 d., t.y. darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių.

Nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų, kad darbuotojas būtų pateikęs prašymą jį atleisti iš (duomenys neskelbtini) pareigų. Pats ieškovas kategoriškai paneigė aplinkybes, kad raštu ar žodžiu pageidavo nutraukti darbo sutartį paties prašymu. Duomenų, kad būtų padaręs darbo drausmės pažeidimą ar įmonei žalą, taip pat nėra.

Kilus ginčui dėl (duomenys neskelbtini) atleidimo iš darbo teisėtumo, pagal DK 214 str. 3 d. nuostatas, be kita ko, atleidimo iš darbo teisėtumą privalo įrodyti darbdavys. CPK 178 str. taip pat įtvirtinta šalių pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

DK 24 str. 1 d. nustatyta, kad, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise, straipsnio 6 d. nustatyta, kad jeigu viena šalis nevykdo ar netinkamai vykdo šiame straipsnyje nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę į žalos atlyginimą ar reikalauti, kad jos teisės būtų apgintos kitais būdais. DK 32 str. 1 d. nustatyta, kad darbo sutartis − darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.

Kaip minėta, šalių darbo santykiai prasidėjo (duomenys neskelbtini) neterminuotos darbo sutarties pagrindu.

Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad darbuotojas (duomenys neskelbtini) raštu nebuvo išreiškęs pageidavimo nutraukti darbo sutartį, duomenų, kad jis šiurkščiai pažeidė darbo drausmę ar padarė žalą darbdaviui, taip pat nėra, jog įmonėje vyko struktūriniai pertvarkymai ir darbuotojo pareigybė tapo pertekline, įmonė veiklos jau nevykdo, galimai nevykdė ir darbuotojo atleidimo metu, todėl pagrįstai darytina išvada, jog darbuotojas buvo atleistas iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, keistinas (duomenys neskelbtini) atleidimo pagrindas ir laikytina, jog šalių darbo sutartis nutraukta DK 59 str. 1 d. pagrindu nuo 2025-06-23.

Pripažinus, kad tarp šalių darbo sutartis nutraukta DK 59 str. 1 d. pagrindu, darbdavys darbuotojui privalo išmokėti ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Vadovaujantis 2017 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 469 patvirtinto Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo nuostatomis ir remiantis IĮ „Dvejybinė apskaita“ pateiktos (duomenys neskelbtini) pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas duomenimis, ieškovo vidutinis darbo užmokestis – (duomenys neskelbtini) Eur (neatskaičius mokesčių), o vienos dienos – (duomenys neskelbtini) Eur (neatskaičius mokesčių)/(duomenys neskelbtini) Eur (atskaičius mokesčius). Pagal 2023 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsakymo Nr. A1-895 „Dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičiaus patvirtinimo 2025 metams“, nuostatas, bei tą aplinkybę, jog šalių darbo santykiai tęsėsi ilgiau negu metus, todėl atsakovui priteisiama 6 jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (neatskaičius mokesčių) – (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys nesklebtini) Eur x 6 mėn.).

Dėl darbuotojui tenkančio darbo užmokesčio įsiskolinimo išieškojimo.

Atsakovas prašo priteisti iš darbdavio (duomenys neskelbtini) Eur (atskaičius mokesčius) dydžio neišmokėtą darbo užmokesčio dalį bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Esamu atveju, atleidžiant ieškovą jo atleidimo dieną jam nebuvo išmokėtas ne tik priklausantis darbo užmokestis bei kompensacija už nepanaudotas atostogas. Vadovaujantis atsakovo buhalterinę apskaitą tvarkiusios IĮ „Dvejybinė apskaita“ į bylą pateiktais dokumentais, ieškovui už visą išdirbtą laikotarpį priskaičiuotas darbo užmokestis sudaro (duomenys neskelbtini) Eur (neatskaičius mokesčių), per visą laikotarpį ieškovui išmokėta (duomenys neskelbtini) Eur suma (po mokesčių); priskaičiuota kompensacija už nepanaudotas atostogas sudaro (duomenys neskelbtini) Eur (neatskaičius mokesčių). Bendra ieškovui priteistina neišmokėto darbo užmokesčio bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas suma atskaičius mokesčius sudaro (duomenys neskelbtini) Eur. Todėl įvertinus prašomo priteisti darbuotojui neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas dydį pagal buhalterinės apskaitos duomenis, ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir nurodyta darbo užmokesčio skola priteisiama ieškovui iš atsakovo.

Dėl netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką.

DK 147 str. 2 d. nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.

Kaip minėta, byloje nustatyta, kad ieškovas IES1 dirbo pas atsakovą nuo (duomenys neskelbtini) iki 2025-06-23.

Atsakovas privalėjo atsiskaityti su ieškovu paskutinę jo darbo dieną, tačiau neatsiskaitė iki šiol. Aplinkybės, kad atsakovė ieškovui nesumokėjusi (duomenys neskelbtini) Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio, darbdavys neginčijo, ją patvirtino IĮ „Dvejybinė apskaita“ (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini).

Byloje nenustatyta darbuotojo kaltė dėl uždelsimo su juo atsiskaityti ir nėra įrodymų apie darbuotojo sutikimą dėl vėlesnio atsiskaitymo.

Ieškovė pažeidė DK 146 str. 2 str. reikalavimus, todėl jai turi būti taikomos DK 147 str. 2 d. nuostatos, pagal kurias už uždelsimo atsiskaityti laiką ji privalo darbuotojui sumokėti įstatymo nustatyto dydžio netesybas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nustačius DK 147 str. 2 d. konkretų maksimalų šešių mėnesių terminą, už kurį turi būti mokamos netesybos, užtikrinamas teisinis aiškumas, nes abi darbo teisinių santykių šalys gali aiškiai numatyti, kokia sankcija gali būti taikoma darbdaviui pažeidus pareigą tinkamai atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus darbo santykiams. Šios teisės normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės nėra pagrindas mažinti joje nustatytą netesybų dydį. Darbdavio ekonominė padėtis taip pat nėra pagrindas plačiai aiškinti šią teisės normą ir spręsti dėl joje nustatytos sankcijos sumažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022).

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo spręsti dėl netesybų mažinimo. Ieškovas teigė, kad tokio dydžio netesybos negali būti priteistos, tačiau vertinama aplinkybė, kad netesybos priteisiamos už šešis mėnesius ir bylos nagrinėjimas užtruko didesne dalimi dėl ieškovės prašymų atidėti bylos nagrinėjimą. Įvertinus nustatytas aplinkybes, sprendžiama, kad toks netesybų dydis yra teisingas, sąžiningas, protingas ir proporcingas nagrinėjamoje situacijoje, atitinkantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, todėl ieškovui iš atsakovo priteisiama (duomenys neskelbtini) Eur (atskaičius mokesčius) arba (duomenys neskelbtini) Eur neatskaičius mokesčių ((duomenys neskelbtini) Eur x 6 mėn.)

Dėl apmokėjimo už priverstinės pravaikštos laiką.

Sutinkamai su LR DK 218 straipsniu, jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Darbuotojas grąžinamas į darbą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimo dėl grąžinimo į darbą įsiteisėjimo. Kai darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus. Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, jog įmonė veiklos nevykdo, galimai jos nevykdė ir atleidimo dieną, darbuotojas nepageidavo būti sugrąžintas į darbą, teismas tik pakeitė jo atleidimo pagrindą ir priteisė 6 mėn. išeitinę kompensaciją, todėl reikalavimas priteisti kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, yra perteklinis ir atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. LR CPK 96 str. 1 d. numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Byloje teismo sprendimu ieškinys patenkintas, todėl yra pagrindo iš atsakovės priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. (duomenys nesklebtini) pateikė prašymą priteisti jo turėtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti – 2208,25 Eur advokatui (duomenys neskelbtini) bei 1000 Eur – advokatui (duomenys neskelbtini) – iš viso – 3208,25 Eur. Kadangi prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato padėjėjų darbo ir laiko sąnaudas atitinka Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio išlaidas, todėl yra priteistinos iš pralaimėjusios šalies. Kadangi ieškovas (darbuotojas) nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei paduodant ieškinį buvo atleistas, ieškinį tenkinus, žyminis mokestis (proporcingai patenkintų reikalavimų daliai) priteisiamas iš atsakovo. Nagrinėjamu atveju, už reikalavimą dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo žyminis mokestis (pritaikius tuo metu galiojusi indeksą 144,4) sudaro 119 Eur, o nuo priteistų sumų – 528 Eur. Iš viso – 647 Eur, kurie valstybei priteistini iš darbdavio, t.y. atsakovo. Byloje susidarė 55,04 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu. Išlaidų suma didesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo redakcija) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), todėl, ieškinį patenkinus, šių išlaidų atlyginimas priteisiamas iš atsakovo į valstybės biudžetą (LR CPK 96 str. 6 d.).

Procesiniai klausimai.

DK 231 str. 4 d. nustatyta, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Darbo teisinio santykio dalyviams pareiškus ieškinius teisme po DGK priimto sprendimo, individualaus darbo ginčo byla nagrinėjama teisme iš esmės ir užbaigiama teismui priimant sprendimą, po kurio įsiteisėjimo DGK sprendimas netenka galios visa apimtimi (DK 231 str. 7 d.). Pagal CPK 282 str. 2 d. 2 p., teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimus dėl darbo užmokesčio priteisimo – sprendime nustatyta dalis neviršija vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio. Sumos (išskyrus atlyginimo įsiskolinimą) sprendime nurodomos neatskaičius mokesčių, kadangi jas išskaičiuoti ir sumokėti valstybei privalo darbdavys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2013). Vadovaudamasis LR CPK 268-270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti ieškovo IES1 asmens kodas (duomenys neskelbtini) su atsakove uždaraja akcine bendrove „Lecte“ juridinio asmens kodas 304678528 (duomenys neskelbtini) pagal LR Darbo kodekso 59 str. 1 d. pagrindu nuo 2025-06-23.

Priteisti ieškovui IES1 asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lecte“ juridinio asmens kodas 304678528 (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (neatskaičius mokesčių) išeitinę išmoką.

Priteisti ieškovui IES1 iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lecte“ (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini)) (atskaičius mokesčius) neišmokėtą darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

Priteisti ieškovui IES1 iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lecte“ (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini)) (neatskaičius mokesčių) netesybų.

Priteisti ieškovui IES1 iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lecte“ (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini)) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lecte“ – 647 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660), 55,04 Eur (penkiasdešimt penkis eurus, 04 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662).

Teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijos (duomenys neskelbtini( sprendimą darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti netekusiu galios.

Sprendimo dalį dėl (duomenys neskelbtini) Eur (neatskaičius mokesčių), išieškojimo vykdyti skubiai.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.