- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-06
- Bylos Nr.
- e2S-2060-896/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18364-2026-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Suinteresuotas asmuo
- S. R.
- Pareiškėjas
- Viešoji įstaiga RESPUBLIKINĖ VILNIAUS PSICHIATRIJOS LIGONINĖ
- Ieškovas
- VšĮ Respublikinė psichiatrijos ligoninė
- Kategorijos
- 2.2.1.2Fizinių asmenų veiksnumas
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
- 3.4.6.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens S. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės prašymą dėl leidimo priverstinai hospitalizuoti ir gydyti pacientą išdavimo, suinteresuotas asmuo S. R..
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
Pareiškėja viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama leisti priverstinai hospitalizuoti ir gydyti S. R. trisdešimt dienų, terminą skaičiuojant nuo jo hospitalizavimo dienos. Pareiškėja nurodė, kad 2026 m. liepos 14 d. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje hospitalizuotas S. R.. Pacientas veiksnus. Ligoninės administracija informavo pacientą apie priverstinio hospitalizavimo būtinumą bei jo teises psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Pacientas yra ūmios psichozės būsenoje, elgesys pavojingas, agresyvus, savo būsenai pacientas nekritiškas, todėl yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalą savo arba aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. liepos 15 d. nutartimi patenkino pareiškėjos VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės prašymą, leido S. R. priverstinai hospitalizuoti ir gydyti viešojoje įstaigoje Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje trisdešimt dienų, terminą skaičiuojant nuo 2026 m. liepos 14 d.. Teismas iš byloje surinktų duomenų nustatė, kad į VšĮ Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę (toliau – RVPL) S. R. buvo pristatytas 2026 m. liepos 14 d. Gydytojų komisijos išvadoje nurodoma diagnozė: (duomenys neskelbtini). Pacientas paskutinį kartą hospitalizuotas 2025 m. balandžio 24 d. – gegužės 30 d., nustatytas (duomenys neskelbtini) sutrikimas, klinikoje stebėtas pagreitėjęs, nenuoseklus, aplinkybiškas mąstymas, pervertinimo idėjos, socialinė dezadaptacija, emocinis neišraiškingumas. Nurodoma, kad paciento būsena pablogėjusi apie 1 mėnesį, jis nemiega naktimis, rytais išeina apie 4 – 5 ryto, grįžta tik apie 00 – 02 val., per dienas bastosi šiukšlynuose, miškuose, grįžta purvinas. Namuose triukšmauja, neša daiktus iš namų, o bandant jį koreguoti jis tampa sujaudintas, keikiasi, ima tėvo reikalauti pinigų. Nesutinka gydytis. Gydytojų konsultacinė komisija 2026 m. liepos 14 d. išvadoje nurodė, kad pacientas yra ūmios psichozės būsenoje, vyraujant įtampai, nerimui, nemigai, santykio, poveikio, didybės kliedesiams, nekritiškumo būsenai, pareiškiant neadekvačiam, verbaliai agresyviam elgesiui, namuose išmeta tėvui priklausantį turtą, kuris skirtas elementaraus tėvo ir paciento poreikiams užtikrinti, todėl pacientas yra socialiai pavojingas ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo sveikatai ir gyvybei. Teismas, remdamasis aukščiau nustatytomis aplinkybėmis, kurias paneigiančių duomenų byloje nėra, sprendė, kad S. R. yra ūmios psichozės būsenoje, stebimas priešiškumas tėvui, su kuriuo gyvena, iš namų neša daiktus, nevartoja vaistų, kad gydymas jo elgesį koreguotų, pareiškėjos prašymą tenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo S. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eS2-29744-1093/2026, nurodo, kad jis yra veiksnus asmuo, jo sveikata ir savijauta yra gera, todėl nesutinka būti gydomas priverstinai. Sutinka ir pripažįsta, kad jam diagnozuota (duomenys neskelbtini), mano, kad šiuo metu jis nėra ūmios psichozės būsenoje. Daiktų iš namų neneša, iš tėvo pinigų nereikalauja, tėvas jį apkalba, nes pavydi. Yra doras pilietis, paslaugus, jokios grėsmės niekam nekelia ir nėra pavojingas, nėra priešiškumo ir agresijos jokių asmenų atžvilgiu, todėl nutartis naikintina. Atsiliepime į suinteresuoto asmens S. R. atskirąjį skundą pareiškėja VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė prašo suinteresuoto asmens S. R. atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eS2-29744-1093/2026 palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentais: Suinteresuoto asmens S. R. priverstinio hospitalizavimo metu egzistavo visos jo priverstinio hospitalizavimo ir gydymo sąlygos: 1) gydytojų komisijos suinteresuotam asmeniui konstatuotas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini); 2) suinteresuotas asmuo atsisakė hospitalizavimo; 3) suinteresuotas asmuo išlieka socialiai pavojingas, yra reali grėsmė, kad suinteresuotas asmuo dėl savo būsenos savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir(ar) turtui. Suinteresuotas asmuo S. R. teismo posėdyje dėl jo priverstinio hospitalizavimo ir gydymo dalyvavo, teismo posėdžio metu nurodė, kad jaučiasi gerai, vaistų nevartoja, nes gydosi sportuodamas, dirbdamas, prisižiūrėdamas higieną, gerai miega, jokių daiktų iš namų neneša. Suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su prašymu, prašė jį tenkinti. Medicinos dokumentuose nurodytos, teismo posėdžio metu išsakytos aplinkybės patvirtina kritikos savo psichikos sveikatos būklei, kuri priverstinio hospitalizavimo metu reikalavo stacionarinio gydymo, nebuvimą, pavojaus kėlimą tiek sau, tiek kitiems asmenims, turtui. Sprendžiant klausimą dėl suinteresuoto asmens priverstinio hospitalizavimo ir gydymo, teismas tinkamai įvertino pareiškėjos prašyme ir Gydytojų komisijos išvadoje nurodytus motyvuotus argumentus dėl suinteresuoto asmens priverstinio hospitalizavimo ir gydymo būtinumo bei teismo posėdžio metu byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimus (įskaitant ir paties suinteresuoto asmens). Byloje nėra duomenų, paneigiančių Gydytojų komisijos išvadą dėl suinteresuoto asmens psichikos būklės ir jos keliamos grėsmės savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui, šių duomenų nepateikė ir suinteresuotas asmuo, teikdamas atskirąjį skundą. Dėl to pareiškėja vertina, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, jog suinteresuotam asmeniui S. R. yra reikalingas gydymas, dėl ko priverstinis hospitalizavimas leistinas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 15 d nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eS2-29744-1093/2026, kuria teismas tenkino pareiškėjos prašymą ir leido S. R. priverstinai hospitalizuoti ir gydyti viešojoje įstaigoje Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje trisdešimt dienų, terminą skaičiuojant nuo 2026 m. liepos 14 d., pagrįstumas ir teisėtumas.
Apelianto teigimu, jis yra veiksnus asmuo, jo sveikata ir savijauta yra gera, todėl nesutinka būti gydomas priverstinai. Sutinka ir pripažįsta, kad jam diagnozuota (duomenys neskelbtini), mano, kad šiuo metu jis nėra ūmios psichozės būsenoje. Daiktų iš namų neneša, iš tėvo pinigų nereikalauja, tėvas jį apkalba, nes pavydi. Yra doras pilietis, paslaugus, jokios grėsmės niekam nekelia ir nėra pavojingas, nėra priešiškumo ir agresijos jokių asmenų atžvilgiu, todėl nutartis naikintina.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.26 straipsnio 4 dalies nuostatomis, asmuo gali būti paguldytas į psichiatrijos įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu asmuo serga sunkia psichikos liga ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas. Priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu. Priverstinės hospitalizacijos tvarkos įgyvendinimą numato Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas (toliau - PSPĮ). Šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, atsisakantis hospitalizavimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gali būti priverstinai hospitalizuojamas, bet ne ilgiau kaip 3 darbo dienas, tik jeigu iš paciento elgesio ir (ar) kitų objektyvių duomenų galima pagrįstai spręsti, kad yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui.
Motyvuotą sprendimą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo ilgiau kaip 3 darbo dienas būtinumo, įvertinę psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento psichikos sveikatos būklę, kartu priima du psichikos sveikatos priežiūros įstaigos gydytojai psichiatrai ir vienas psichikos sveikatos priežiūros įstaigos vadovo įgaliotas įstaigos administracijos darbuotojas. Jeigu nurodyti asmenys priima motyvuotą sprendimą, kad psichikos ir elgesio sutrikimų turintį pacientą būtina priverstinai hospitalizuoti ir (ar) priverstinai gydyti ilgiau kaip 3 darbo dienas, psichikos sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje priverstinai hospitalizuojamas ir (ar) priverstinai gydomas psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, privalo ne vėliau kaip per 48 valandas nuo priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pradžios kreiptis į teismą dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo. Teismas, apsvarstęs psichikos sveikatos priežiūros įstaigos kreipimąsi dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, gali priimti sprendimą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pradžios (PSPĮ 12 straipsnio 3-4 dalys).
Bylos duomenimis nustatyta, kad suinteresuotas asmuo S. R. RVPL hospitalizuotas 2026 m. liepos 14 d. Pristatytas Greitosios medicinos pagalbos tarnybos, iki kurios palydėtas policijos pareigūnų. Pagalba kviesta, nes suinteresuoto asmens psichinė būsena sutrikusi apie 1 mėnesį, nemiega naktimis, bastosi lauke, į namus grįžta naktį, iš namų išmeta visas daiktus, elgiasi verbaliai agresyviai, tėvo reikalauja pinigų. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotas asmuo buvo ūmios psichozės būsenoje, pavojingo elgesio, agresyvus, nekritiškas savo būsenai, dėl ko buvusi reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui, suinteresuotam asmeniui S. R. nesutinkant būti hospitalizuotam ir gydomam, pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 12 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.26 straipsniu, kreipėsi į teismą prašydama leisti suinteresuotą asmenį S. R. priverstinai hospitalizuoti ir gydyti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. liepos 15 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino ir leido suinteresuotą asmenį priverstinai hospitalizuoti ir gydyti RVPL 30 dienų, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. liepos 14 d..
Viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės gydytojų komisijos priverstiniam hospitalizavimui (toliau – Gydytojų komisija) 2026 m. liepos 14 d. išvadoje įvertinta suinteresuoto asmens psichikos būklė, anamnezės duomenys, nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini) ir pateikta Gydytojų komisijos išvada, nurodant, kad suinteresuotas asmuo yra ūmios psichozės būsenoje, vyraujant įtampai, nerimui, nemigai, santykio, poveikio, didybės kliedesiams, nekritiškumui būsenai, pasireiškiant neadekvačiam, verbaliai agresyviam elgesiui, namuose išmeta tėvui priklausantį turtą, kuris skirtas elementariems tėvo ir suinteresuoto asmens poreikiams užtikrinti, todėl yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių asmenų sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui. Suinteresuotas asmuo S. R. dalyvavo teismo posėdyje, teikė paaiškinimus, nurodė, kad jaučiasi gerai, vaistų nevartoja, nes gydosi sportuodamas, dirbdamas, prisižiūrėdamas higieną, gerai miega, jokių daiktų iš namų neneša. Suinteresuotą asmenį pirmosios instancijos teismo posėdyje atstovavo advokatas Zigmantas Benetis (CPK 582 straipsnio 8 dalis). Teismo posėdžio metu atstovas neprieštaravo pareiškėjos prašymui.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, tai yra, apelianto hospitalizavimo aplinkybes, specialistų (gydytojų) išvadas, sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai dėl nepagrįstai taikyto gydymo yra neįrodyti (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių Viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės gydytojų komisijos priverstiniam hospitalizavimui (toliau – Gydytojų komisija) 2026 m. liepos 14 d. išvadoje nurodytas aplinkybes. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas neturi pagrindo abejoti išvados objektyvumu ar gydytojų komisijoje dalyvavusių gydytojų kvalifikacija, nėra nustatytas Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės suinteresuotumas priverstinai hospitalizuoti S. R..
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, turėdamas teisę priimti sprendimą dėl paciento priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo pratęsimo, įvertino visus reikšmingus įrodymus nagrinėjamoje byloje bei motyvavo išvadą, kad šiuo atveju suinteresuotam asmeniui dėl esamos psichikos sveikatos būklės bei šios būklės keliamos realios grėsmės tiek jam pačiam, tiek kitiems asmenims ar turtui, priverstinis hospitalizavimas ir gydymas skirtinas. Byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, kad teismo išvada yra pagrįsta. Be to, pažymėtina, kad nustatytas 1 mėnesio terminas priverstiniam gydymui yra racionalus, nepažeidžiantis PSPĮ 12 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto maksimalaus termino.
Dėl procesinės bylos baigties
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, sprendžia, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Suinteresuoto asmens S. R. atskirąjį skundą atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.