- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-02
- Bylos Nr.
- 1S-169-1049/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46486-2023-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Audrius Meilutis, Marijus Šalčius
- Nuteistasis
- NUT1
- Institucija
- Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-asis kalėjimas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marijaus Šalčiaus ir Valdo Vitunsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo NUT1 ( NUT1 ) gynėjos advokatės Eglės Rybelienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo NUT1 gynėjos advokatės Eglės Rybelienės skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2026 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
NUT1 nuteistas Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį jam paskirta galutinė 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2025 m. liepos 9 d., bausmės pabaiga – 2027 m. liepos 9 d.
Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam NUT1 lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistojo dabartinė pažanga dar neleidžia daryti išvados, kad lygtinai paleistas nuteistasis pakartotinai nenusikals.
Tokiam Komisijos sprendimui pritarė ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2026 m. gegužės 6 d. nutartimi atmetę nuteistojo NUT1 gynėjos advokatės Eglės Rybelienės skundą dėl Komisijos nutarimo panaikinimo. Teismas konstatavo, kad nuteistojo elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus.
Skunde apygardos teismui nuteistojo NUT1 gynėja advokatė Eglė Rybelienė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. gegužės 6 d. nutartį bei 2026 m. kovo 30 d. Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Skunde nurodoma, kad nuteistasis demonstruoja stabilią žemą riziką, turi tvirtus socialinius ryšius, krikščionišką palaikymą ir garantuotą darbą, todėl jo įkalinimas tampa neproporcingas socialinio teisingumo principui. Esminiai bausmės tikslai jau pasiekti nuteistojo atžvilgiu. Nuteistojo manymu, netikslinga toliau atlikti laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, kadangi šis būdas neduoda papildomos naudos nuteistojo pataisai, bet ir sukuria papildomą finansinę naštą valstybei bei stumia daugiavaikę šeimą į socialinę atskirtį.
Teigiama, kad skundo nagrinėjimo metu NUT1 bus atlikęs beveik pusę paskirtos bausmės. Tai gerokai viršija Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnyje numatytą 1/3 bausmės ribą, todėl tolesnis bausmės atlikimas įkalinimo įstaigoje gali pažeisti nuteistojo teises dėl geresnių lygtinio paleidimo sąlygų įgyvendinimo.
Skunde pažymima tai, kad nuteistasis nėra baustas pataisos įstaigoje už apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų ar alkoholio vartojimą, atlikus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra žemas. Nuteistasis aktyviai dalyvauja visose jam skiriamose veiklose, sėkmingai baigė „Raktas“ programą bei „Alfa“ kursą. Už aktyvumą ir pavyzdingą lankomumą jis buvo įvertintas paskatinimu. Be to, NUT1 yra (duomenys neskelbtini) kalėjimo kalinių bendruomenės tarybos narys – užima primininko sekretoriaus pareigas, dalyvavo meniniame projekte „Gyvi“, skirtame nuteistųjų pasikeitimui per meną. Nuteistasis aktyviai sportuoja, stalo teniso varžybose užėmė 1-ąją vietą. Nuteistasis NUT1 gyvenimo būdą pakeitė ir Dievu patikėjo dar gerokai iki įkalinimo įstaigos. Nuteistasis kartu su sutuoktine aktyviai dalyvavo bažnyčios veikloje, sekmadieniais lankėsi pamaldose, visas šventes šventė blaiviai. Pridedama pastoriaus teikiama charakteristika, patvirtinanti nuteistojo dvasinį augimą ir bendruomenės pasirengimą jį palaikyti grįžus.
Skunde nesutinkama su teismo išvada, kad nuteistasis sąmoningai įsitraukė į neteisėtą veiklą, keliančią didelę žalą. Sulaikymo metu, NUT1 savo noru nedelsiant policijos pareigūnams atidavė visą turėtą narkotinių medžiagų kiekį. Šios aplinkybės, skundo autoriaus teigimu, rodo, kad nuteistasis neslėpė narkotinių medžiagų didelio kiekio, pats geranoriškai atidavė jas. Nuteistasis siekė nutraukti bet kokius ryšius su narkotinių medžiagų disponavimu ir vartojimu. NUT1 veiksmai rodo, kad jo vertybių lūžis įvyko ne įkalinimo įstaigoje, o dar ikiteisminio tyrimo pradžioje.
Toliau skunde taip pat nurodoma, kad nuteistasis iki sulaikymo dirbo, paleistas iš įkalinimo įstaigos planuoja dirbti MB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat nurodoma, kad nuteistasis turi tris mažamečius vaikus, tarp jų ir trijų mėnesių kūdikį, kurie turi teisę augti su tėvu. Šiuo metu šeima priversta gyventi iš pašalpų. Be to skunde nurodomos aplinkybės susijusios su nuteistojo šeimos gyvenamąja vieta, teigiant, jog kol nuteistasis yra laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo sutuoktinė su vaikais turėtų išsikelti iš dabartinės gyvenamosios vietos, o kito būsto neturi. Būtent fizinis nuteistojo buvimas namuose yra labai reikalingas.
Skunde taip pat nurodoma, kad NUT1 nekelia jokios grėsmės visuomenei, jo rizika yra žema, jis yra nuteistas pirmą kartą. Nuteistasis grįš į šeimą bei ja rūpinsis, padės finansiškai. Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki pat nuteistojo bausmės atlikimo pradžios jokių naujų nusikaltimų NUT1 nevykdė, administracine tvarka baustas nebuvo, jokių priklausomybių nebeturi.
Skunde teigiama, jog ikiteisminio tyrimo metu policija ilgą laiką vykdė stebėjimą nuteistojo atžvilgiu ir jokių kontaktų su nusikalstamu pasauliu, įtartinos veiklos ar blogų ryšių neužfiksavo. Tai patvirtina, kad nuteistasis jau tuomet buvo atsiribojęs nuo netinkamos ir žalingos aplinkos.
Skundas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360, 364 straipsnių pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo NUT1 gynėjos advokatės Eglės Rybelienės skundas atmetamas.
BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo NUT1 gynėjos skundo argumentus, skundžiamą nutartį bei susipažinusi su apygardos teismui pateikta medžiaga ir įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis NUT1 jau gali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau būti taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.
Nagrinėjamu atveju, byloje esantys duomenys patvirtina, jog NUT1 yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą. Be to, atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą nustatoma žema rizika. Taigi, nuteistasis NUT1 atitinka įstatyme numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nepaisant nustatytų formaliųjų sąlygų, lygtinio paleidimo taikymui taip pat yra būtina nustatyti ir materialiąsias sąlygas, t. y. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas bei pagrįstas manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals. Pažymėtina tai, kad vien formalus lygtinio paleidimo sąlygų atitikimas savaime nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą, todėl skundo argumentas, jog NUT1 šuo metu yra atlikęs beveik pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nesudaro absoliutaus pagrindo nagrinėjamu atveju taikyti lygtinį paleidimą. Kiekvienu atveju privalu individualiai įvertinti, ar nuteistojo elgesio ir mąstymo pokyčiai išties yra pakankamai nuoseklūs, kas leistų pagrįstai spręsti, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti nuteistajam taikant lygtinio paleidimo sąlygas.
Aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti skunde nurodomais teigiamais nuteistojo NUT1 asmenybę apibūdinančiais duomenimis, t. y., jog nuteistasis bausmės atlikimo metu aktyviai dalyvauja įvairiose vykdomose veiklose, baigė „Raktas“ programą, „Alfa“ kursus, taip pat aktyviai yra įsitraukęs į kalinių bendruomenės veiklą, sportuoja. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad laisvės atėmimo bausmę NUT1 atlieka lengvosios grupės sąlygomis, vieną kartą skatintas, dengia finansinius įsipareigojimus. Taigi, vertinant nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje matyti, kad nuteistasis vykdo nuteistojo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones bei dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose. Skundą nagrinėjančiam teismui, nekyla abejonių dėl šių teigiamų nuteistojo asmenybės pokyčių, be to, šias aplinkybes įvertino ir skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas. Visgi, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad šių teigiamai nuteistąjį NUT1 charakterizuojančių aplinkybių visuma nėra pakankama daryti vienareikšmišką išvadą, jog nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo resocializacijos skyriaus 2026 m. kovo 12 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Socialinio tyrimo išvada) matyti, kad stebima teigiama dinamika nuteistojo mąstymo ir elgesio srityje, kadangi nuteistasis įsitraukia į resocializacijos procesą, dalyvauja psichologų organizuojamuose užsiėmimuose bei stebimos nuteistojo iniciatyvos, pastangos siekiant mažinti pakartotinio nusikalstamos elgesio riziką. Visgi, aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės savaime dar nėra pakankamos spręsti, kad resocializacijos tikslai jau yra pasiekti. Šiame kontekste, pažymėtina, kad tinkamas nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje nėra vienintelis kriterijus lygtinio paleidimo taikymui, kaip ir teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, NUT1 iš esmės elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, kadangi kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga yra dėti maksimalias pastangas siekiant mažinti pakartotinį nusikalstamą elgesį, rizikas, bei laikytis vidaus tvarkos taisyklių laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Būtent tinkamas nuteistojo elgesys yra naudingas jam pačiam, kadangi tai suteikia švelnesnes įkalinimo sąlygas, trumpalaikes išvykas į namus ar kitas skatinimo priemones. Atsižvelgiant į tai, skunde nurodomi argumentai, jog nuteistasis NUT1 per visą bausmės atlikimo laiką nebuvo baustas drausmine tvarka už psichotropinių medžiagų ar alkoholio vartojimą bei buvo vieną kartą skatintas, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, jog nagrinėjamu atveju šioje bausmės atlikimo stadijoje vis dar nėra pagrindo spręsti, jog yra pagrindas taikyti NUT1 lygtinį paleidimą. Juolab, kad priešingai nei nurodoma skunde, nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, nepasižymėjo vien tik teigiamai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Lietuvos kalėjimo tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2026 m. kovo 25 d. sprendimu NUT1 paskirta drausminė priemonė – didžiosios pinigų sumos už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma 1 mėnesį. Nors nuteistojo padarytas pažeidimas ir nėra susijęs su itin šiurkščiais vidaus tvarkos taisyklių pažeidimais, kaip alkoholio ar psichotropinių medžiagų vartojimu, neleistinų daiktų turėjimu, t. y. NUT1 nesilaikė dienotvarkės, visgi, aukštesniojo teismo vertinimu, netgi menkiausias vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas turi reikšmės sprendžiant apie nuteistojo galimą elgesį ir nerestruktūrizuotoje aplinkoje.
Nagrinėjamu atveju, sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, nepaisant nuteistajam NUT1 nustatomos žemos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistajam nustatomi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį, turi skolų, ieškinių ir /ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, lėšų valdymo sunkumai, būdingas dažnas sistemingas narkotikų vartojimas, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Nors aptarti kriminogeniniai veiksniai didžiąja dauguma susiję su ankstesniu nuteistojo elgesiu disponuojant bei vartojant psichotropines medžiagas, visgi, šių kriminogeninių veiksnių ignoruoti negalima, kadangi būtent jie parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Be to, kaip ir teisingai nurodoma skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, abejoti nustatomais kriminogeniniais veiksniais nėra pagrindo, kadangi šie veiksniai nustatomi tiek vertinant nuteistojo elgesį praeityje, tiek ir jo elgesį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Aukštesniojo teismo manymu, šie veiksniai vis dar gali būti mažinami ar visai jie eliminuoti, nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę restruktūrizuotoje įstaigoje.
Aptariamu atveju svarbu akcentuoti ir tai, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, kadangi sprendžiant jo taikymo klausimą yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje, t. y. svarbu įvertinti ar būdamas laisvėje nuteistasis sugebės laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių bei nepažeis įstatymų. Dėl ko, yra būtina įvertinti ne tik nuteistojo elgesį restruktūrizuotoje aplinkoje, tačiau ir jo elgesį praeityje, jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis NUT1, nusikalstamą veiką už kurios padarymą atlieka laisvės atėmimo bausmę padarė pirmą kartą, t. y. anksčiau neteistas. Vertinant nuteistojo pažangą, neabejotinai būtina įvertinti ir nusikalstamą veiką, už kurios padarymą yra nuteistas NUT1 bei šios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pačio nuteistojo požiūrį. Aptariamu atveju, NUT1 laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, t. y. už nusikaltimo, susijusio su disponavimu labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu. Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 6 d. nuosprendžiu nustatyta, kad NUT1 laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti. Nors skunde akcentuojamos aplinkybės, jog policijos pareigūnams turimas narkotines medžiagas nuteistasis parodė bei atidavė savanoriškai, visgi, tai nepaneigia pačios nusikalstamos veikos pavojingumo. Svarbu pažymėti, jog nusikalstamą veiką NUT1 įvykdė skatinamas ne tik turimos priklausomybės, tačiau ir siekdamas iš to pasipelnyti. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad pačio nuteistojo teigimu, iki įkalinimo įstaigos pajamas pragyvenimui gaudavo tiek oficialias, tiek ir neoficialias, taip pat ir iš nusikalstamos veikos padarymo. Šiuo metu, nuteistojo turimi įsipareigojimai siekia 150 000,00 eurų, kas aukštesniojo teismo vertinimu, gali turėti įtakos pakartotiniam nuteistojo nusikalstamam elgesiui. Šių išvadų nepaneigia ir skunde nurodyti argumentai, jog nuteistasis po paleidimo iš įkalinimo įstaigos turės darbą, o tai patvirtina MB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas. Visgi, ir būdamas laisvėje NUT1 nestokojo darbinės patirties, taip pat gaudavo ir pajamas iš darbo, tačiau akivaizdu, kad tai nesulaikė jo nuo labai sunkaus nusikaltimo padarymo.
Skunde akcentuojama ir tai, kad nusikalstamą veiką NUT1 įvykdė dėl turimos priklausomybės, o šiuo metu nuteistasis jau kurį laiką nevartoja psichiką veikiančių medžiagų. Neabejotina, kad toks nuteistojo elgesys siekiant suvaldyti turimas priklausomybes teigiamai vertinamas. Visgi, šiame kontekste svarbu įvertinti tai, kad pačio nuteistojo teigimu, apie 8 metus NUT1 buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų, nurodė, kad sistemingai kiekvieną dieną vartodavo kokainą. Taigi iš esmės, laikotarpis, kurio metu NUT1 nevartoja psichiką veikiančių medžiagų (jo pačio teigimu 2 metus) yra sąlyginai trumpas palyginus su turimos priklausomybės laikotarpiu. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog bylos duomenimis, nuteistasis taip pat turėjo priklausomybę lošimams, o ir vertinimo metu NUT1 nurodė, kad mėgo lošti, teigdamas, kad daugiau išlošdavo nei pralošdavo, be to, ir turimi įsipareigojimai, pačio nuteistojo teigimu taip pat yra susiję su šia priklausomybe. Taigi, įvertinus nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, pačio nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo elgesį praeityje, turimi pakankamai dideli finansiniai įsipareigojimai, aukštesniojo teismo vertinimu, gali turėti reikšmės nuteistojo elgesiui laisvėje.
Nagrinėjamu atveju svarbu akcentuoti ir tai, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, kadangi sprendžiant jo taikymo klausimą yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje, t. y. svarbu įvertinti ar būdamas laisvėje nuteistasis sugebės laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių bei nepažeis įstatymų. Taigi, šiuo atveju svarbu įvertinti ir tai, kad NUT1 laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Šio straipsnio sankcijoje numatyta itin griežta išimtinai su laisvės atėmimu susijusi bausmė – nuo dešimties iki penkiolikos metų. Šiuo atveju, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, NUT1 buvo paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Šiuo metu, nuteistasis nėra atlikęs netgi pusės jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Ir nors tai nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau vertinant šią aplinkybę kartu su kitais aptartais duomenimis, manytina, kad NUT1 paleidimas lygtinai šioje bausmės atlikimo stadijoje, formuotų nuteistajam menko baudžiamumo, net ir už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, supratimą, kas iš esmės, gali turėti įtakos ir jo pakartotiniam nusikalstamumui.
Priešingos išvados neleidžia daryti ir skunde nurodomos šeimyninės aplinkybės, jog nuteistasis palaiko artimus ryšius su artimaisiais, turi šeimą, vaikus, kuriuos privalo išlaikyti, suteikti gyvenamąją vietą. Turimi ryšiai su artimaisiais, nuteistojo įsitraukimas į bendruomenę, ką patvirtina ir (duomenys neskelbtini) bažnyčios (duomenys neskelbtini) pastoriaus (duomenys neskelbtini) pateikta nuteistojo charakteristika, neabejotinai padėtų nuteistajam integruotis į visuomenę. Visgi, pažymėtina tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis taip pat turėjo šeimą, gyvenamąją vietą, įsipareigojimą išlaikyti šeimą, tačiau šios aplinkybės nesulaikė jo nuo labai sunkaus nusikaltimo padarymo. Aukštesnysis teismas neturi priežasties manyti, kad tai, jog NUT1 palaiko artimus ryšius su šeimos nariais, užsiima bendruomenine veikla, laisvėje dirbtų, būtų pakankami veiksniai, sulaikantys nuteistąjį laisvėje nedaryti naujų nusikaltimų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas asmeniui, įvertinus visumą aplinkybių ir padarius pagrįstą išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Kaip jau minėta, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog nuteistasis NUT1 šiuo metu pasižymi teigiamu elgesiu, siekia užsiimti prasminga bei naudinga veikla. Būtent toks nuteistojo elgesys ir turėtų išlikti ir tolimesnės bausmės vykdymo metu.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistojo elgesio taisymo procesas vis dar tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. gegužės 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją nuteistojo gynėjos skunde nurodytais motyvais teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo NUT1 (NUT1) gynėjos advokatės Eglės Rybelienės skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. gegužės 6 d. nutartį. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.