- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-16
- Bylos Nr.
- eAN2-226-485/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-22-3-00004-2026-5
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Institucija
- Kauno apskrities VPK
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) viršininkės Astos Užmedzkienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2026 m. balandžio 15 d. nutarties panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
APA1 2025 m. gruodžio 22 d. Institucijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalį už tai, kad (duomenys neskelbtini), 2025 m. rugpjūčio 27 d. 18.00 val., vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini), ir važiuodama sankryžoje iš šalutinio kelio, nepraleido pagrindiniu keliu atvažiuojančio automobilio (duomenys neskelbtini), ir sukėlė eismo įvykį. Eismo įvykio metu buvo nežymius sužalojimus patyrė automobilio „(duomenys neskelbtini) vairuotojas bei keleivė. Taip APA1 pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 154 punkto reikalavimus. Ir už šį administracinį nusižengimą buvo nubausta administracinė nuobauda – 150 Eur dydžio bauda.
Šalies argumentai
Pareiškėjas (nukentėjusysis) NKA1 per savo įgaliotą atstovą advokatą Raimundą Gargasą pateikė skundą apylinkės teismui, kuriuo prašė panaikinti Institucijos nutarimą ir grąžinti bylą Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, taip pat paskirti teismo medicinos ekspertizę dėl nukentėjusiojo NKA1 kūno sužalojimo laipsnio nustatymo 2025 m. rugpjūčio 27 d. autoįvykio metu.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas skundžiama 2026 m. balandžio 15 d. nutartimi NKA1 atstovo advokato Raimundo Gargaso skundą tenkino iš dalies ir panaikino Institucijos 2025 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei administracinio nusižengimo bylą (duomenys neskelbtini) grąžinto Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Šalies argumentai
Institucija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 15 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo Kauno apylinkės teismui.
Skunde teigiama, kad apylinkės teismas priėmė netinkamą sprendimą grąžinti bylą Institucijai tyrimo veiksmams atlikti, nebuvo aktyvus, nesiėmė jokių priemonių pašalinti teismui kylančių neaiškumų ir netinkamai konstatavo, kad byla turi būti grąžinta tyrimui papildyti.
Pasak Institucijos, nutartyje nėra nurodyta, kad reikalinga atlikti didelės apimties tyrimo veiksmus ir kokius kitus ANK 619 straipsnyje numatytus veiksmus Institucija nagrinėjamu atveju turėtų atlikti. Tuo tarpu teismas turėjo galimybę būti aktyvus ir pats imtis iniciatyvos esamiems neaiškumams pašalinti dėl Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados, iškviečiant specialistą į teismą ir apklausiant dėl išvados teisingumo, bei kokius konkrečius duomenis teikdamas išvadą jis vertino.
Institucijos nuomone, administracinio nusižengimo byla šiuo atveju buvo grąžinta nepagrįstai, pažeidžiant ANK 566 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo ir operatyvumo principus, kadangi teismo konstatuoti neaiškumai dėl specialisto išvados galėjo būti pašalinti bylą nagrinėjant apylinkės teisme, o kitų konkrečių veiksmų, kuriuos Institucija turėtų atlikti nutartyje nenurodoma.
Žemesnės instancijos teismas
Skunde pažymima, jog apylinkės teismas turi pareigą ne tik patikrinti Institucijos nustatytą administracinio nusižengimo faktą, bet ir aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis), todėl esant poreikiui gali išreikalauti papildomus įrodymus, apklausti liudytojus, paskirti ekspertizę. Sprendimą grąžinti bylą Institucijai apylinkės teismas gali priimti tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas pats ištaisyti negali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-9-2013). Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta ir Institucijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodyti neaiškumai, kurių pagrindu teismas panaikino Institucijos nutarimą ir pripažino, jog būtina administracinio nusižengimo bylą grąžinti Institucijai papildomam tyrimui atlikti, nelaikytini tokiais, kurie galėtų trukdyti teismui bylą išnagrinėti iš esmės, ir tai padaryti greičiau bei operatyviau.
Skunde nurodoma, kad Institucija tyrimą byloje jau yra atlikusi, išanalizavusi visus esamus įrodymus, įvertinusi jų pagrįstumą, nuoseklumą ir atitinkamai jų pagrindu priėmusi sprendimą patraukti APA1 administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį.
Anot Institucijos, ji pagrįstai rėmėsi byloje esančiomis specialisto išvadomis dėl sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo. Institucija siekdama nustatyti abiejų nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymo mąstą, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriui pateikė visus medicininius dokumentus, kurie buvo gauti iš medicinos įstaigų. Be kita ko, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) NKA1 nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir nurodoma, jog remiamasi (duomenys neskelbtini) medicininių dokumentų kopijomis, (duomenys neskelbtini), ambulatorinio apsilankymo aprašymu, tai yra visais Institucijos pateiktais duomenimis, todėl Institucijos manymu, būtent teismas turėjo imtis veiksmų būti aktyvus, kviesti specialistą į teismo posėdį ir užduoti klausimus susijusius su specialisto išvada, nedarbingumo terminu ir jo reikšme nustatant sveikatos sutrikdymo mąstą, tačiau tai padaryta nebuvo, nors šie veiksmai Institucijos vertinimu nereikalauja didelės apimties tyrimo veiksmų, todėl nagrinėjamu atveju nėra proporcinga bylą grąžinti Institucijai, nes visi teismui kilę neaiškumai šiuo atveju galėjo būti pašalinti apklausiant specialistą teismo posėdžio metu.
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės Astos Užmedzkienės apeliacinis skundas tenkinamas.
Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
ANK 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog asmuo už padarytą teisės pažeidimą, atitinkantį šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, atsako administracine tvarka pagal ANK, jeigu šis padarytas teisės pažeidimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.
ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju Institucija 2025 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini), kuriuo APA1 nubaudė pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį, priėmė vadovaudamasi administracinio nusižengimo tyrimo metu gautomis specialisto išvadomis, kuriose tiek eismo įvykio vairuotojui NKA1 , tiek keleivei LUD1 buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Apylinkės teismas įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad byloje nėra nustatytas aiškus nukentėjusiajam NKA1 eismo įvykio metu padaryto sužalojimo laipsnis, kadangi specialisto išvadoje buvo vertintas tik nedarbingumo pažymėjimas išduotas NKA1 9 dienoms ir neatsižvelgta, jog nedarbingumas jam buvo pratęstas dar 7 dienoms, t. y. iš viso NKA1 nedarbingas buvo 16 d. Tai leido apylinkės teismui abejoti specialisto išvada ir konstatuoti, jog tik gavus papildomą specialisto išvadą bus galima spręsti dėl veikos tinkamo kvalifikavimo, nes ANK 423 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę jei eismo įvykio metu kito asmens sveikata sutrikdyta nežymiai, tačiau jei sveikata sutrikdyta nesunkiai, atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį. Dėl to apylinkės teismas Institucijos 2025 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) panaikino ir administracinio nusižengimo bylą grąžino Institucijai papildomam tyrimui atlikti.
Institucija su tokiu apylinkės vertinimu nesutinka ir skunde pateiktame apygardos teismui teigia, jog bylos grąžinimas Institucijai nėra siejamas su būtinybe atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, todėl teismui kilus abejonių dėl specialisto išvados pagrįstumo, jis turėjo visas galimybes iškviesti specialistą į teismo posėdį bei jį apklausti, o ne įpareigoti Instituciją atlikti papildomą tyrimą.
Apygardos teismas įvertinęs skundžiamos nutarties ir apeliacinio skundo motyvus, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga pritaria Institucijos nuomonei, kad administracinių nusižengimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas). Taigi, bylą nagrinėjantis teismas prireikus turi būti aktyvus ir rinkti bei tirti naujus įrodymus, nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes bei imtis iniciatyvos, kad nustatyti neaiškumai bei trūkumai būtų pašalinti, dėl to Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas ir Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 15 d. nutartis panaikinama kaip neteisėta ir nepagrįsta.
Visų pirma pažymėtina, kad teismas rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ir priėmęs ją nagrinėti teisme, konkrečius papildomus įrodymus išreikalauja pats arba įpareigoja administracinį nusižengimą tyrusią instituciją juos pateikti teismui. Be to ANK 627 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, teismas sprendžia ar reikia į teismo posėdį iškviesti specialistą, ekspertą ir liudytojus.
Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad su 2025 m. spalio 10 d. užduotimi atlikti objektų tyrimą Valstybinei teismo medicinos tarnybos Kauno skyriui buvo pateikti visi Institucijos turimi NKA1 medicininiai dokumentai, tarp jų ir (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo aprašymai, kuriuose nurodytas NKA1 nedarbingumo laikotarpis nuo 2025 m. rugpjūčio 28 d. iki 2025 m. rugsėjo d. bei nuo 2025 m. rugsėjo 6 d. iki 2025 m. rugsėjo 12 d., t. y. viso 16 dienų. Be to iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusysis nors ir kreipėsi į Instituciją su prašymu atlikti papildomą medicininį tyrimą jau po specialisto išvados, tačiau 2025 m. lapkričio 20 d. jokių naujų medicininių dokumentų Institucijai nepateikė. Nebuvo nustatyta ir tai, kad NKA1 dėl patirtų sužalojimų į gydymo įstaigą būtų kreipęsis papildomai. Taip pat 2025 m. gruodžio 2 d. tarnybine pranešime užfiksuota, kad 2025 m. gruodžio 1 d. telefonu susisiekus su nukentėjusiuoju NKA1, pastarasis informavo, kad į nepriklausomą specialistą dėl patirtų sužalojimų masto nustatymo, nesikreips. Bei nurodė, kad sutinka su jau surašyta specialisto išvada. Taigi, apygardos teismas atsižvelgdamas į tai, pritaria Institucijos skundo argumentams, jog apylinkės teismui kilus abejonių dėl nukentėjusiajam NKA1 eismo įvykio metu padaryto sužalojimo laipsnio, jis turėjo kviesti į teismo posėdį specialistą ir užduoti jam klausimus, susijusius su specialisto išvada, nedarbingumo terminu bei jo reikšme nustatant sveikatos sutrikdymo mąstą, o ne šią pareigą perkelti Institucijai, įpareigojant ją gauti papildomą specialisto išvadą.
Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas bylą Institucijai papildomam administracinio nusižengimo tyrimui atlikti grąžino nepagrįstai. Šiuo konkrečiu atveju, apylinkės teismo motyvai, kuriais grindžiamas administracinio nusižengimo bylos grąžinimas Institucijai nėra pakankami. Apylinkės teismas visų pirma turėjo imtis priemonių esamai specialisto išvadai paneigti, o tik po to svarstyti klausimą dėl papildomos specialisto išvados skyrimo. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas administracinio nusižengimo byloje – byla perduodama nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės Astos Užmedzkienės apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2026 m. balandžio 15 d. nutartį ir dėl skundo priimant naują nutartį – administracinio nusižengimo bylą (duomenys neskelbtini) grąžinant nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams Jonavoje.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.