Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Jis dirba Departamento Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – ir Vilniaus PGV), 5-osios komandos budinčios pamainos vadu. Departamento direktorius priėmė Įsakymą, kuriuo nutraukė jam skirtų butpinigių mokėjimą. Įsakyme nurodyta, kad jis grindžiamas Departamento Vidaus tyrimų skyriaus 2024 m. gruodžio 12 d. tarnybiniu pranešimu Nr. TNT-280 /2024(3.65 E) „Dėl butpinigių mokėjimo“ (toliau – ir Pranešimas, ir tarnybinis pranešimas). Įsakymas priimtas nesant teisinio pagrindo ir pažeidžia jo teises.

Jam iki Įsakymo priėmimo, vadovaujantis Statuto normomis, buvo skirti ir mokami butpinigiai, kaip asmeniui, kuris neturi nuosavybės teise valdomo būsto ir nėra aprūpintas tarnybiniu butu. Butpinigiai buvo mokami nuo 2007 m. Pareiškėjui nebuvo įteiktas Departamento direktoriaus pasirašyto 2024 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1-525 /2024 (1.4 E) atnaujinto klausimyno kopija ar nuorašas, pateiktas tik redaguojamas MS Word failas.

Įteikiant Įsakymą, jam nebuvo įteiktas Pranešimas, nors jis yra sudedamoji Įsakymo dalis. Išreikalavus iš atsakovo Pranešimą paaiškėjo, kad šis dokumentas aiškiai neapibrėžia, kokiu teisės aktu vadovaujantis ir kokiais faktiniais pagrindais remiantis yra priimtas sprendimas panaikinti butpinigių mokėjimą. Pranešimas yra aprašomojo pobūdžio, jame nėra atskleidžiamos reikšmingos aplinkybės sprendimui priimti, jos nėra analizuojamos. Pranešimas grindžiamas keliomis aplinkybėmis: nurodoma, jog jis neužpildė 2024 m. lapkričio 26 d. pateikto klausimyno iki 2024 m. gruodžio 11 d.; nurodoma, kad jis yra sudaręs nuomos sutartį su savo tėvais, nurodomi butpinigių mokėjimą reglamentuojantys Statuto straipsniai, taip pat akcentuojama, kad “<...> Statuto 65 straipsnyje įtvirtintose nuostatose numatyta teisė, o ne prievolė nuo 2024 m. sausio 1 d. mokėti butpinigius tarnybiniu butu (tarnybine gyvenamąja patalpa) neaprūpintam pareigūnui.“

Pranešime nėra nurodytos konkrečios Statuto nuostatos, kurių pagrindu būtų galima vertinti, kad butpinigiai jam yra mokami nepagrįstai ir dėl to jų mokėjimas gali būti nutrauktas. Nei Įsakyme, nei Pranešime nėra nurodytas teisinis pagrindas – nėra nurodyta konkreti Statuto, ar Aprašo norma, kurių pagrindu būtų galima priimti Įsakymą. Išnagrinėjus teisės aktų tekstus matyti, kad jie nenumato galimybės atšaukti butpinigių mokėjimą tuo pagrindu, jog pasikeitė interesų konflikto sąvokos interpretacija ir aiškinimas. Pranešime pateikiami samprotavimai apie Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, analizuojama interesų konflikto sąvoka ir pateikiama nuoroda, jog ,,2023 m. lapkričio 24 d. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – ir VTEK) raštu Nr. S-2023/1520-(2.5E) „Dėl rekomendacijų pateikimo“ yra pateikusi rekomendacijas dėl butpinigių mokėjimo. Jose numatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartys neturėtų būti sudaromos su pareigūnams artimais asmenimis.“

Pranešime nėra detalizuojama, dėl kokių priežasčių ir kokiose situacijose gali būti ,,nerekomenduojama” sudaryti nuomos sutarčių, taip pat nenurodoma, kokiais atvejais gali būti pagrįstai nukrypstama nuo tokios bendros rekomendacijos ar pan. Jis nėra supažindintas su VTEK 2023 m. lapkričio 24 d. rekomendacijomis, tai nėra jam (individualiai) pateikta rekomendacija, kaip tai nustato Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 5 dalis, pati rekomendacija nėra paskelbta, patikrinus VTEK puslapį randamas tik bendro pobūdžio pranešimas.

Pranešime yra nurodytos kelios reikšmingos aplinkybės dėl kurių yra siūloma spręsti dėl butpinigių nutraukimo, o konkrečiai: jis nepildė klausimyno; nenurodė objektyvių duomenų pagrindžiančių būtinumą nuomoti patalpas būtent iš artimo asmens, todėl šis sandoris kelia pagrįstas abejones dėl sudarytos namo nuomos sutarties skaidrumo ir pagrįstumo; siūloma spręsti klausimą dėl butpinigių nutraukimo ,,siekiant išvengti prielaidų viešųjų ir privačių interesų konfliktams, grėsmių institucijos reputacijai ar galimam neskaidriam butpinigių panaudojimui, tai pat galimiems Įstatymo pažeidimams”.

Jam nėra aišku, kokią 2022 m. liepos 21 d. pažymą Nr. 13.7-185 „Apie asmens duomenis (J. K.)“ Vidaus tyrimų skyrius įvardina Pranešime. Tačiau akivaizdu, kad Departamentas žinojo (jo žinioje buvo) informacija apie tai, kad jis nuomos sutartį yra sudaręs su tėvais. Minėta pažyma nėra pateikiama kartu su Pranešimu, tačiau ja vadovaujantis buvo priimtas Įsakymas.

Pranešimo teiginiai yra grindžiami aplinkybe, esą jis nepateikė objektyvių duomenų pagrindžiančių būtinumą nuomoti patalpas iš artimo asmens. Pirma – jo tokių duomenų nebuvo prašoma pateikti (klausimyne nėra klausimo, į kurį atsakant būtų pateikiama tokia informacija, jis negavo kito pranešimo su siūlymu pašalinti abejones, antra, Departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimdamas Įsakymą, privalo pagrįsti jį tiek teisės normomis, tiek faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 str. 5 d. 5 p.). Tačiau Departamentas nesuformulavo kokie objektyvūs duomenys pagrįstų aptariamą išimtį nuomotis gyvenamą patalpą iš artimųjų asmenų, Departamentas šių aplinkybių nesiaiškino ir priėmė Įsakymą prieštaraujantį VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punktui.

Jis būstą nuomoja iš artimųjų asmenų dar nuo 2007 m., ši aplinkybė yra žinoma darbdaviui (Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, o vėliau – jo teisių perėmėjui Departamentui) nuo pat pradžių – yra deklaravęs interesus nustatyta tvarka, nurodęs savo artimus asmenis, taip pat pateikęs butpinigių mokėjimui būtinus dokumentus – sutartį, Nekilnojamojo turto registro išrašus ir kt.

Atsakovas, vadovaudamasis VTEK pateikta pozicija ir išdėstydamas ją Pranešime, plečiamai aiškina Įstatymo nuostatas. Įstatymo tikslas, apibrėžtas 1 straipsnyje: „Šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atskleisti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ir šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų (visi kartu toliau – deklaruojantys asmenys) privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai“. Įstatymų leidėjas ne tik suformulavo tokį Įstatymo tikslą, bet ir 2 straipsnio 4 dalyje paaiškino, ką reiškia įstatyme naudojama sąvoka: „Viešieji interesai – visuomenės suinteresuotumas, kad deklaruojantys asmenys visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai“. Akivaizdu, kad įstatymų leidėjas labai aiškiai, eksplicitiškai orientavo įstatymo nuostatas į viešojo administravimo sprendimus, t. y. kad vykdant tarnybines pareigas priimamus sprendimus deklaruojantis asmuo nepainiotų interesų, užtikrintų, jog privatų suinteresuotumą turintis asmuo nusišalintų nuo sprendimo priėmimo ar dalyvavimo jį priimant ir pan. Atsakovas susieja pareigūno socialinę garantiją – butpinigius, jų mokėjimą su „rizika institucijos reputacijai“, „galimam neskaidriam butpinigių panaudojimui“, tačiau kylančios abejonės nėra pagrindas nevykdyti galiojančių Įstatymo normų – šiuo atveju nutraukti butpinigių mokėjimą nesant Įstatyme apibrėžto pagrindo, plečiamai išaiškinant Įstatymo normas tariamomis rizikomis institucijos reputacijai, ar neskaidriam paramos panaudojimui. Toks Įstatymo nuostatų aiškinimas ir taikymas laikytinas faktiniu teisinės atsakomybės taikymu, t. y. jam sukelia neigiamas pasekmes, nutraukia jo socialinės garantijos taikymą. Teisėje galioja principas, kad atsakomybės taikymą reglamentuojančios teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai, todėl šis principas buvo pažeistas priimant Įsakymą.

Tarnybiniame pranešime nėra tiesiogiai siūloma nutraukti butpinigius – suformuotas siūlymas spręsti klausimą dėl butpinigių mokėjimo nutraukimo. Toks siūlymas negali būti realizuotas neišklausius jo argumentų, neišsiaiškinus sprendimui priimti reikšmingų aplinkybių. Teisė į butpinigius yra reglamentuota Statute, tuo metu butpinigių mokėjimo procedūra yra reglamentuota Apraše, kurio 21 punkte nurodyta, kad jeigu paaiškėja faktų, jog pareigūnas neteko teisės gauti butpinigius, nedelsiant, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, priimamas įstaigos vadovo sprendimas nutraukti butpinigių mokėjimą. Esant pagrįstų įtarimų, kad pareigūnas neteko teisės gauti butpinigius arba tokios teisės neturėjo skiriant butpinigius, įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę raštu prašyti pareigūno, kad šis per jų nustatytą terminą pateiktų paaiškinimus raštu, dokumentus ir (ar) informaciją, pašalinančius šiuos įtarimus.

2024 m. gruodžio 13 d. rašte nurodyta, kad klausimynas yra pateiktas ,,Jūsų atžvilgiu nėra pradėtas tarnybinis patikrinimas, tačiau Departamentas nori atkreipti dėmesį, jog siekiant įvertinti butpinigių skyrimo ar butpinigių skyrimo ir mokėjimo teisėtumą, teikiant pildyti klausimyną, tarnybinis patikrinimas neprivalo būti pradėtas” ir nėra informuojamas, kad yra kilę konkrečių abejonių dėl kurių turėtų pateikti paaiškinimą, kaip tai numatyta Aprašo 21 punkte. Akivaizdu, kad visos aplinkybės Departamentui buvo ir yra žinomos iki klausimyno pateikimo, klausimyno pateikimas buvo akivaizdžiai perteklinis veiksmas, nesuteikęs reikšmingos informacijos.

Įsakymu butpinigių mokėjimas yra nutraukiamas ne nuo Įsakymo priėmimo dienos, t. y. 2024 m. gruodžio 16 d., o atgaline data – nuo 2024 m. gruodžio 11 d. Toks sprendimas nėra niekaip paaiškinamas, juo pažeidžiamas vienas pagrindinių teisės principų – įstatymo negaliojimo atgal principas (lot. lex retro non agit) ir VAĮ 16 straipsnio 2 dalyje nustatytos taisyklės. Akivaizdu, kad Departamentas priimdamas Įsakymą yra saistomas bendrųjų teisės principų ir galiojančių VAĮ normų, o šiuo atveju jos buvo pažeistos.

Įsakymas yra neobjektyvus, nepagrįstas konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, jame nėra konstatuojami faktai, kuriais vadovaujantis teisės aktai leistų priimti sprendimus, ir yra grindžiamas aptakiais samprotavimais ir prielaidomis apie kažkokius galimus įvykius ateityje, esą kylančias pagrįstas abejones dėl nuomos sutarties skaidrumo ir pagrįstumo, o ne nustatytais faktais, kurie pagrįstų konkrečios teisės normos taikymą.

Įsakymu yra nutraukiamas jam priklausančios socialinės garantijos – butpinigių mokėjimas, tokiu būdu jam padaroma žala – nepagrįstai ir neteisėtai apribojama jo teisė gauti butpinigius. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatą, jam priteistina neteisėtais veiksmais padaryta žala, kuri atsirado dėl neteisėtų veiksmų – šiuo atveju negautos pajamos lygios jam priklausančių butpinigių dydžiui. Butpinigiai yra su darbo santykiais susijusi išmoka (socialinė garantija suteikiama tik Statute nustatytas sąlygas atitinkantiems statutiniams valstybės tarnautojams ir mokama darbdavio funkcijas vykdančio administravimo subjekto), todėl jam priteistini delspinigiai dėl neteisėto atsakovo sprendimo.

Statute butpinigių mokėjimas (ar sąlyga nemokėti) nėra susiejama su būsto nuomos sutarties dalyviais – nėra nurodoma, kad nuomotojas negali būti artimas asmuo ar pan. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose suformuotos doktrinos turinį, akivaizdu, kad įstatymų leidėjas nenustatė tų esminių sąlygų Statute, kurias nustatė vidaus reikalų ministras, todėl vidaus reikalų ministro patvirtinto Aprašo 15.6 ir 22.1 punktai, kuriais nustatomi apribojimai socialinei garantijai įgyvendinti, taip pat nustatytos sankcijos (Aprašo 15.2 punkte) yra su įstatyminiu reglamentavimu (pirmiausia – Statutu) konkuruojantis teisinis reguliavimas.

Be to, kad pažeistas teisinės valstybės principas, teisės aktų hierarchija, taip pat yra pažeistas ir proporcingumo principas nustatant Aprašo 15.6 punkto ir 22.1 punkto reguliavimą. Aprašu nustatomas absoliutus draudimas sudaryti būsto nuomos sutartį su artimais asmenimis prieštarauja proporcingumo principui, iš esmės nepalieka galimybės vertinti situacijos individualiai (tai prieštarauja net ir VTEK 2023 m. lapkričio 24 d. rašte išdėstytoms rekomendacijoms, kuriose paliekama galimybė tam tikrais atvejais nuomotis būstą iš artimų asmenų.). Toks neproporcingas reguliavimas iš esmės užkerta kelią net ir tais išimtinais atvejais, kai pareigūnas neturi kitos galimybės nuomotis būstą, gauti socialinę garantiją. Atskirais atvejais, ypač rečiau apgyvendintose šalies teritorijose, kuriose būsto nuomos rinka itin maža ar apskritai negyvybinga, taip būtų pažeidžiamas ir Statuto 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas pareigūnų lygiateisiškumo principas.

Įstatymų leidėjas, priimdamas Statuto pataisas, nustatė naujos nuostatos įgyvendinimo normą, kuria užtikrino, kad ,,Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pareigūnui buvo paskirti butpinigiai, šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Vidaus tarnybos statuto 65 straipsnio 4 dalyje nustatytas 5 metų laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos”. Tokia nuostata yra užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, tam tikras tęstinumas, garantuojantis, kad tie pareigūnai, kurie pagal anksčiau galiojusį reguliavimą turėjo teisę gauti būsto nuomos išlaidų kompensavimą, nepatektų į blogesnę situaciją nei naujai priimti pareigūnai. Vidaus reikalų ministrui nusprendus priimti naujas nuostatas, tokio principo nebuvo laikomasi. Gerojo viešojo administravimo praktika reikalauja, kad subjektas, nustatydamas naują reguliavimą, nustatytų protingą laiko tarpą, per kurį teisinių santykių dalyviai būtų informuoti apie pasikeitusį reguliavimą, galėtų prisitaikyti prie naujų reikalavimų, juos įgyvendinti. Deja, tokių nuostatų tvirtinant aktualias Aprašo normas nebuvo priimta, butpinigių mokėjimas nuomos sutartis sudariusiems (ir tai deklaravusiems, sąžiningai tai atskleidusiems) asmenims pagal anksčiau galiojusią butpinigių skyrimo ir mokėjimo tvarką buvo nustatytas reguliavimas vienodas kaip ir tiems, kurie iš esmės apgaule gauna būsto išlaidų kompensaciją.

Toks reguliavimas, kai nustatomos naujos, griežtesnės normos, kuriomis keičiama anksčiau vykdyta praktika – viena vertus yra nepakankamas, antra vertus – sąžiningus pareigūnus, kurie teisėtai naudojosi socialine garantija gauti būsto išlaidų kompensaciją, sulygina su pareigūnais, kurie piktnaudžiavo (nepatyrė išlaidų, negyveno nurodytoje patalpoje) ir taip iš esmės apgavo vidaus reikalų įstaigą, kuri moka būsto išlaidų kompensaciją, yra neproporcingas ir nepagrįstas. Pateikti argumentai rodo, kad Aprašo nuostatos prieštarauja Statuto nuostatoms, konkuruoja su įstatymo nuostatomis, prieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms, konstituciniam teisinės valstybės principui, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principams, įtvirtintiems Vidaus tarnybos statute, ir dėl to turėtų būti pripažintos prieštaraujančiomis įstatymui.

Pareiškėjas 17 metų patalpas nuomojasi iš artimų asmenų – savo tėvų, kaip tai apibrėžia Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis. Ir apie 14 metų šios patalpų nuomos sutarties pagrindu atsakovas pareiškėjui mokėjo butpinigius, nors pagal minėtas Įstatymo nuostatas valstybės pareigūnai privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra ir nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti (Įstatymo 3 str. 1 d. 2–3 p.). 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas butpinigių vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir mokėjimo reglamentavimas. Pagal skundžiamo Įsakymo priėmimo metu galiojusį ir galiojantį reglamentavimą nenumatytas imperatyvus nurodymas statutinei įstaigai visais atvejais mokėti butpinigius pareigūnui, atitinkančiam Statuto 65 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.

Išsamią Statuto 65 straipsnio 4 dalyje minimą butpinigių skyrimo ir mokėjimo kontrolės tvarką nustato Aprašas. Apraše nurodyti atvejai, kuriems esant pareigūnų prašymai dėl butpinigių skyrimo negali būti tenkinami (Aprašo 15 p.). Ginčui aktualiame Aprašo 15.6 punkte nustatyta, kad butpinigiai neskiriami pareigūnui, kuris sudarė nuomos sutartį su Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytais artimais asmenimis (Aprašo 15.6 p.). Atitinkamai, įstaigos vadovo sprendimu butpinigių mokėjimas nutraukiamas, kai atsiranda ar paaiškėja minėto Aprašo 15.6 punkte nurodyta sąlyga (Aprašo 22.1 p.). Aprašo IV skyriuje „Butpinigių skyrimo ir mokėjimo kontrolė“ reglamentuotas ginčo nagrinėjimui aktualus butpinigių skyrimo ir mokėjimo teisėtumo vertinimas. Pagal Aprašo 24 punktą „Esant poreikiui įstaigose atliekamas pareigūnams jau paskirtų butpinigių skyrimo ir mokėjimo teisėtumo vertinimas, kurį atlieka už korupcijos prevenciją įstaigoje atsakingas padalinys“.

Departamentas, vadovaudamasis Aprašo 26.2 punktu, patvirtino Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno klausimyno, atliekant butpinigių skyrimo teisėtumo vertinimą ar butpinigių skyrimo ir mokėjimo teisėtumo vertinimą formą (toliau – ir Klausimynas), ir suteikė Departamento Vidaus tyrimo skyriaus pareigūnams, atliekantiems butpinigių skyrimo teisėtumo vertinimą ar butpinigių skyrimo ir mokėjimo teisėtumo vertinimą, teisę duoti privalomus nurodymus butpinigius gaunantiems pareigūnams užpildyti Klausimyną (Priedai Nr. 8–10).

Per Dokumentų valdymo bendrąją informacinę sistemą (toliau – ir DBSIS) su minėtu Departamento direktoriaus įsakymu ir Klausimyno turiniu supažindinti pavaldžius darbuotojus pavesta Departamento struktūrinių ir teritorinių struktūrinių padalinių vadovams. Iš DBSIS užregistruotų duomenų matyti, jog pareiškėjas su 2024 m. liepos 8 d. įsakymu (Klausimynu) susipažino 2024 m. spalio 1 d.

Pareiškėjui skirtų butpinigių mokėjimo teisėtumo vertinimas (peržiūrėjimas) buvo pradėtas ir atliktas Departamento iniciatyva, įgyvendinant tiek VTEK rekomendacijas, tiek Aprašo nuostatas, Departamento direktoriui 2024 m. lapkričio 18 d. pavedus Vidaus tyrimų skyriui atlikti kontrolinius patikrinimus dėl pareigūnų pateiktų prašymų gauti butpinigius ir įsakymų dėl butpinigių skyrimo (priimtų iki 2024 m. gegužės 26 d.) teisėtumo.

Pareigūnų (tarp jų ir pareiškėjo) butpinigių mokėjimo teisėtumo vertinimo tikslas – sprendžiant klausimą dėl pareigūnų teisės toliau gauti butpinigius, butpinigių skyrimo ir mokėjimo teisėtumą pagal nuo 2024 m. sausio 1 d. galiojantį teisinį reguliavimą, pirmiausia surinkti informaciją pagal Klausimyne nurodytus klausimus, ir individualiai įvertinti kiekvieno pareigūno butpinigių mokėjimo teisėtumą.

Vidaus tyrimų skyriaus 2024 m. lapkričio 19 d. pranešimu minėtų PGV viršininkai buvo informuoti dėl jiems pavaldžių pareigūnų, gaunančių butpinigius, įpareigojimo užpildyti Klausimyną iki 2024 m. lapkričio 27 d., įkeliant juos į DBSIS. 2024 m. lapkričio 20 d. Vilniaus PGV viršininkas N. S. pavedė Vilniaus PGV 5-osios komandos viršininkui A. D. (tiesioginis vadovas) identifikuoti jam pavaldžius butpinigius gaunančius pareigūnus ir organizuoti klausimyno pildymą ir jo pateikimą į DBSIS. Tiesioginio vadovo 2024 m. lapkričio 20 d. DBSIS pareiškėjui suformuota užduotis užpildyti ir pateikti Klausimyną iki 2024 m. lapkričio 27 d. Pareiškėjas privalo paklusti valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vidaus darbo tvarkai, organizaciniam ir (ar) struktūriniam pavaldumui. Pareiškėjas užduotį 2024 m. lapkričio 26 d. užbaigė nepateikdamas užpildyto Klausimyno. Šis faktas patvirtina, kad pareiškėjui buvo žinoma, jog atliekamas jam paskirtų butpinigių skyrimo ir mokėjimo teisėtumo vertinimas, jog jis turėjo pareigą užpildyti Klausimyną.

Pareiškėjo skundo argumentus, kad jis iki pat 2024 m. gruodžio 16 d. nebuvo informuotas apie atliekamą butpinigių skyrimo ir mokėjimo teisėtumo vertinimą ir prašomas pateikti paaiškinimo dėl abejonių keliančių aplinkybių, vertina itin kritiškai, kadangi jie neatitinka realių bylos faktinių aplinkybių, kurias pagrindžia į bylą kartu su atsiliepimu teikiami įrodymai. Logiškai, nuosekliai ir konkrečiai aiškinant Aprašo nuostatas, reglamentuojančias jau paskirtų butpinigių skyrimo ir mokėjimo kontrolę, ypač – Aprašo 26.2 punktą, suteikiantį už korupcijos prevenciją įstaigoje atsakingam padaliniui teisę duoti privalomus nurodymus pareigūnui užpildyti įstaigoje nustatytos formos klausimyną, tokios pareigos minėtam subjektui ir (ar) atsakovui Apraše nėra nustatyta.

Pareiškėjo argumentas, kad Departamentas žinojo ir turėjo visą reikalingą ir naujausią informaciją, visų pirma, nepaneigia jo pačio pareigos pagal naujai įsigaliojusį teisinį reguliavimą užpildyti ir pateikti atsakovui užpildytą Klausimyną, kuriame jis galėjo teikti atsakymus į klausimus, paaiškinimus ar reikšmingą informaciją. Antra, atsakovas tokios pareiškėjo pozicijos niekaip kitaip negali suprasti kaip tik pareiškėjo nesutikimą dėl jam mokamų butpinigių teisėtumo peržiūrėjimo / atsisakymą pateikti atsakymus į Klausimyne pateiktus klausimus. Ir trečia, skundo argumentas, jog Klausimyno pateikimas buvo akivaizdžiai perteklinis veiksmas, nesuteikęs jokios reikšmingos informacijos, yra niekinis.

Vidaus tyrimų skyrius, rengdamas tarnybinį pranešimą ir teikdamas siūlymą, turėjo ir rėmėsi šiais duomenimis: 2022 m. liepos 8 d. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, per paskutiniuosius 5 metus pareiškėjo nuosavybės teisės į gyvenamosios paskirties nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, nebuvo įregistruotos; 2022 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, pareiškėjo šeiminė padėtis – išsiskyręs (nuo 2007 m. liepos 7 d.), išlaikomų nepilnamečių vaikų neturi, nuo 2010 m. gruodžio 20 d. deklaravęs gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini); 2022 m. liepos 14 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis nustatyta, jog patalpų nuomos sutartį pareiškėjas yra sudaręs su artimais asmenimis. 2024 m. gruodžio 11 d. patvirtintas pareiškėjo artimos giminystės ryšys su nuomojamų patalpų savininkais. Būtent 2024 m. gruodžio 11 d. pareiškėjo individualiu atveju buvo konstatuota Aprašo 15.6 punkte nurodyta sąlyga, kuriai esant butpinigiai neskiriami, todėl yra teisinis pagrindas butpinigių mokėjimą nutraukti (Aprašo 22.1 p.).

Pareiškėjui skirtų butpinigių mokėjimo teisėtumo vertinimas buvo baigtas Departamento direktoriaus įgaliotam asmeniui priimant sprendimą butpinigių mokėjimą pareiškėjui nutraukti.

Vietoj Klausimyno užpildymo, pasibaigus Klausimyno pildymo terminui, pareiškėjas imasi savo (Apraše nenumatytų) veiksmų – rašo prašymus paaiškinti, pateikti jam informaciją ir pan. Tokiu elgesiu pareiškėjas siekė nepabloginti savo padėties ir tikėjosi kažkokiu būdu jam skirtų butpinigių mokėjimo peržiūrėjimo išvengti. Pareigūno priimtas sprendimas nevykdyti privalomojo nurodymo ir nepildyti Klausimyno tik kelia abejones dėl sudarytos namo nuomos sutarties skaidrumo ir butpinigių mokėjimo pagrįstumo.

Vadovaujantis Aprašo 26 punkto nuostatomis atsakovo Vidaus tyrimų skyrius (už korupcijos prevenciją įstaigoje atsakingas padalinys), atlikdamas Aprašo 24 punkte nurodytą butpinigių skyrimo ir mokėjimo teisėtumo vertinimą, turi ne tik teisę duoti privalomus nurodymus pareigūnui užpildyti įstaigoje nustatytos formos klausimyną (Aprašo 26.2 p.), bet ir Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nurodytas teises (Aprašo 26.1 p.), teisę atlikti prevencinius patikrinimus siekdamas nustatyti, ar pareigūnas gyvena jo nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje tarnybos vietovėje – pareigūno raštišku sutikimu atvykti ir apžiūrėti jo nuomojamą gyvenamąją patalpą tarnybos vietovėje (Aprašo 26.3 p.), teisę atlikti kitus būtinus prevencinio pobūdžio veiksmus (Aprašo 26.4 p).

Objektyviai vertinant visas situacijas, kai butpinigiais dengiami nuomos mokesčiai pagal su artimais asmenimis sudarytas patalpų nuomos sutartis, jau savaime sudaro galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto regimybę, t. y. yra pagrindo manyti, jog butpinigiais galbūt siekiama finansinės naudos sau pačiam ir (ar) artimam asmeniui.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojęs naujasis butpinigių pareigūnams skyrimo ir mokėjimo reglamentavimas įpareigoja vidaus tarnybos pareigūnus vengti prielaidų viešųjų ir privačių interesų konfliktams, grėsmių institucijos reputacijai ar galimam neskaidriam butpinigių panaudojimui. Todėl esant tokioms aplinkybėms kaip nagrinėjamu atveju – keliolika metų pareiškėjui mokami butpinigiai pagal nuomos sutartį, kuri sudaryta su Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytais artimais asmenimis, per penkerius metus (nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. iki 2022 m. liepos 1 d.) patalpų nuomos kaina išaugo 8 kartus, visiems viešai prieinamomis priemonėmis nustačius, kad pareigūno tarnybos vietovėje yra ir kitų nuomos alternatyvų, jau yra pakankamos priežastys atlikti butpinigių skyrimo ir mokėjimo teisėtumo vertinimą ir, nesant ypatingų aplinkybių, butpinigių mokėjimą nutraukti.

Pareiškėjo argumentai, kad visos aplinkybės Departamentui buvo ir yra žinomos iki Klausimyno pateikimo, nieko neįrodo, taip pat ir nepaneigia. Be kita ko, netgi pareiškėjo argumentas, kad jis yra deklaravęs gyvenamąją vietą patalpų nuomos sutartyje nurodytu adresu, dar neįrodo ir nepatvirtina šio fakto, kadangi asmens deklaruota gyvenamoji vieta ne visada sutampa su tikrąja faktine jo gyvenamąja vieta.

Vidaus tyrimų skyrius pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo atvejis atitinka Aprašo 15.6 punkte nustatytą butpinigių neskyrimo sąlygą, o tokiu atveju butpinigių mokėjimas yra nutraukiamas (Aprašo 22.1 p.).

Nuoma iš artimų asmenų gali būti pateisinama tik esant objektyvioms aplinkybėms ir (ar) ekonominiams kriterijams, išskirtiniais pavieniais ir individualizuotais atvejais, įvertinus iš to kylančias rizikas. Pareiškėjas nenurodo objektyvių, pagrįstų, išimtinių aplinkybių, dėl kurių jis yra priverstas nuomotis pastato dalį būtent iš artimų asmenų, ir (ar) nepateikia įrodymų, kurie pateisintų būsto nuomą iš artimų asmenų (tėvų). Taigi, pareiškėjo atveju, faktas, kad pareiškėjo nuomojamo pastato (jo dalies) savininkai yra pareigūnui artimi asmenys Įstatymo prasme, nepagrindžiant duomenimis (įrodymais) dėl būtent šio gyvenamojo būsto nuomojimosi būtinybės, t. y. nesant objektyvių ypatingas aplinkybes pagrindžiančių duomenų, kurie pagal Įstatymo nuostatas galėtų būti laikomi pateisinančiais būsto nuomą iš artimo asmens, neatitinka butpinigių skyrimo sąlygų ir tuo pagrindu pareiškėjas neteko teisės gauti butpinigius pagal ginčo patalpų nuomos sutartį.

Įsakymo motyvai yra aiškūs. Įsakymas priimtas, siekiant išvengti prielaidų privačių interesų konfliktui, grėsmių atsakovo reputacijai dėl galbūt neskaidraus butpinigių panaudojimo, taip pat galimiems Įstatymo pažeidimams, atitinka tiek Įstatymo nuostatas ir VTEK rekomendacijas, tiek Statuto ir Aprašo nuostatas, yra pagrįstas priėmimo metu žinomais duomenimis, faktinėmis aplinkybėmis. Įsakymas neatima pareiškėjo teisės į butpinigių skyrimą ir mokėjimą pasikeitus faktinėms patalpų nuomos aplinkybėms, t. y. pareiškėjas turi teisę iš naujo kreiptis į atsakovą dėl butpinigių skyrimo sudarius naują, Įstatymo nuostatoms neprieštaraujančią, gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog proporcingumo principas, kaip vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, jog šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad šios priemonės neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, kad pagal Statutą centrinei statutinei įstaigai nustatyta galimybė, o ne pareiga pareigūnui mokėti butpinigius, į tai, jog Aprašo nuostatomis užtikrinama vienoda taikymo praktika visose statutinėse įstaigose ir tinkama valstybės biudžeto lėšų panaudojimo kontrolė, užkertamas kelias galimam pareigūnų piktnaudžiavimui, į tai, kad Apraše, siekiant išvengti interpretacijų dėl butpinigių mokėjimo sąlygų, nustatytas baigtinis konkrečių atvejų (aplinkybių), kuriems esant butpinigiai pareigūnams būtų neskiriami, o paskirti butpinigiai būtų nemokami, sąrašas, į tai, jog Apraše nustatyta galimybė prieš priimant sprendimus atlikti butpinigių skyrimo teisėtumo vertinimą, priešingai nei pareiškėjui, atsakovui nekyla abejonių, kad nustatytas teisinis reguliavimas dėl butpinigių skyrimo ir mokėjimo atitinka proporcingumo reikalavimus.

Pareiškėjas neturėjo ir negalėjo tikėtis, kad jam bus sudarytos palankesnės ar išskirtinės sąlygos, pareigūnų, esančių panašiose padėtyse, atžvilgiu ar kad jo individualiu atveju nebus atsižvelgta į galiojančius butpinigių skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančius teisės aktus.

Pareiškėjas nuo 2007 m. spalio 18 d. yra sudaręs neterminuotą 24,73 kv. m kambario, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 123,19 kv. m, nuomos sutartį. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog pastatas yra sodo pastatas, nuosavybė teise priklausantis J. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. K., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo patalpų nuomos sutartis įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas ginčo kambarį nuomojasi iš artimų asmenų – savo tėvų, kaip tai apibrėžia Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis.

Departamento Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. TE-545 pareiškėjui patalpų nuomos sutarties pagrindu nuo 2007 m. lapkričio 1 d. buvo mokėti 210 Lt butpinigių, Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko 2017 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. TE-508 pareiškėjui nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. buvo mokėti 62 Eur. Nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. iki 2017 m. sausio 30 d. pareiškėjas valstybinėje priešgaisrinėje tarnyboje nedirbo.

Pareiškėjas 2022 m. liepos 1 d. atsakovui pranešė apie pasikeitusias patalpų nuomos sutarties sąlygas – nuomos mokestis nuo 2022 m. liepos 1 d. yra 506 Eur, ir paprašė perskaičiuoti butpinigių mokėjimą. Departamento direktorius 2022 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. TE-7-338 pareiškėjui nuo 2022 m. liepos 1 d. paskyrė mokėti 506 Eur dydžio kasmėnesinius butpinigius.

VTEK, Įstatymo įgyvendinimo priežiūrą atliekanti institucija, 2023 m. lapkričio 24 d. VTEK rekomendacijomis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai pateikė siūlymus dėl pareigūnams skiriamų gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensavimo procedūrų. VTEK nuomone, gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensavimo procedūros turi būti atliekamos, nesudarant prielaidų viešųjų ir privačių interesų konflikto, neskaidraus paramos lėšų panaudojimo rizikoms rastis ar kelti grėsmę institucijos reputacijai. Rekomendacijoje nurodyta, kad gyvenamosios patalpos arba jos dalies nuomos sutartys neturėtų būti sudaromos su pareigūnams artimais asmenimis (kaip jie apibrėžiami Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje) ir kitais fiziniais ar juridiniais asmenimis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas. Tokio pobūdžio sandoriai, sudaromi su institucijos darbuotojų (ypač vadovų) artimais asmenimis, visuomenei visuomet kels abejonių dėl jų skaidrumo ir pagrįstumo, todėl, VTEK nuomone, yra galimi tik esant ypatingoms aplinkybėms (pvz., nesant kitų alternatyvų). Remiantis šiomis rekomendacijomis policijos įstaigų pareigūnai, gaunantys butpinigius, buvo informuoti, kad jeigu jų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys yra sudarytos su artimais asmenimis ar kitais interesų konfliktą keliančiais fiziniais ar juridiniais asmenimis, apie tai jie turi nedelsdami, bet ne vėliau kaip per įstaigos nustatytą protingą terminą, pranešti įstaigai. Pareigūnams paaiškinta, kad, pateikdami šią informaciją, jie turi teisę nurodyti objektyvias ir pagrįstas tokio sprendimo (nuomoti patalpas iš artimų asmenų) priežastis, kurios bus vertinamos atskirai. Tokių priežasčių nenurodžius, dėl tolesnio butpinigių mokėjimo ir nutraukimo bus sprendžiama pagal turimus duomenis.

2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas butpinigių vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir mokėjimo reglamentavimas (Statuto 65 straipsnio 4 dalis). Išsamią Statuto 65 straipsnio 4 dalyje minimą butpinigių skyrimo ir mokėjimo kontrolės tvarką nustato Aprašas. Apraše nurodyti atvejai, kuriems esant pareigūnų prašymai dėl butpinigių skyrimo negali būti tenkinami (Aprašo 15 p.). Ginčui aktualiame Aprašo 15.6 punkte nustatyta, kad butpinigiai neskiriami pareigūnui, kuris sudarė nuomos sutartį su Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytais artimais asmenimis. Atitinkamai, įstaigos vadovo sprendimu butpinigių mokėjimas nutraukiamas, kai atsiranda ar paaiškėja minėto Aprašo 15.6 punkte nurodyta sąlyga (Aprašo 22.1 p.). Aprašo IV skyriuje „Butpinigių skyrimo ir mokėjimo kontrolė“ reglamentuotas ginčo nagrinėjimui aktualus butpinigių skyrimo ir mokėjimo teisėtumo vertinimas. Pagal Aprašo 24 punktą, esant poreikiui įstaigose atliekamas pareigūnams jau paskirtų butpinigių skyrimo ir mokėjimo teisėtumo vertinimas, kurį atlieka už korupcijos prevenciją įstaigoje atsakingas padalinys.

Atsakovas, vadovaudamasis Aprašo 26.2 punktu, 2024 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 1-428 /2024 (1.4 E) patvirtino Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno klausimyno, atliekant butpinigių skyrimo teisėtumo vertinimą ar butpinigių skyrimo ir mokėjimo teisėtumo vertinimą formą – Klausimyną, ir 2024 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 0S-35/2024(0.0S) suteikė Departamento Vidaus tyrimo skyriaus pareigūnams, atliekantiems butpinigių skyrimo teisėtumo vertinimą ar butpinigių skyrimo ir mokėjimo teisėtumo vertinimą, teisę duoti privalomus nurodymus butpinigius gaunantiems pareigūnams užpildyti Klausimyną.

Per DBSIS su minėtu Departamento direktoriaus įsakymu ir Klausimyno turiniu supažindinti pavaldžius darbuotojus pavesta Departamento struktūrinių ir teritorinių struktūrinių padalinių vadovams. Iš DBSIS užregistruotų duomenų matyti, jog pamainos vadas (pareiškėjas) su 2024 m. liepos 8 d. įsakymu (Klausimynu) susipažino 2024 m. spalio 1 d.

Departamento direktorius 2024 m. lapkričio 18 d. pavedimu dėl kontrolinių patikrinimų Nr. 6-3423 /2024(3.59 E) pavedė Vidaus tyrimų skyriui atlikti kontrolinius patikrinimus dėl pareigūnų pateiktų prašymų gauti butpinigius ir įsakymų dėl butpinigių skyrimo (priimtų iki 2024 m. gegužės 26 d.) teisėtumo.

Vidaus tyrimų skyriaus 2024 m. lapkričio 19 d. pranešimu Nr. B-323 /2024(3.59 E) PGV viršininkai buvo informuoti dėl jiems pavaldžių pareigūnų, gaunančių butpinigius, įpareigojimo užpildyti Klausimyną iki 2024 m. lapkričio 27 d., įkeliant juos į DBSIS.

Vilniaus PGV viršininkas N. S. 2024 m. lapkričio 20 d. pavedė Vilniaus PGV 5-osios komandos viršininkui A. D. (tiesioginis vadovas) identifikuoti jam pavaldžius butpinigius gaunančius pareigūnus ir organizuoti klausimyno pildymą ir jo pateikimą į DBSIS. Tiesioginis vadovas 2024 m. lapkričio 20 d. DBSIS pareiškėjui suformavo užduotį užpildyti ir pateikti Klausimyną iki 2024 m. lapkričio 27 d. Pareiškėjas užduotį užbaigė 2024 m. lapkričio 26 d., užpildyto Klausimyno nepateikė.

Vidaus tyrimų skyrius 2024 m. gruodžio 12 d. tarnybiniu pranešimu dėl butpinigių mokėjimo Nr. TNT-280/2024(3.65 E) konstatavo, jog Vilniaus PGV 5-osios komandos budinčios pamainos vadas (pareiškėjas) neužpildė Klausimyno, ir, remdamasis turėtais duomenimis, jog patalpų nuomos sutartis sudaryta su pareiškėjo tėvais, parengė tarnybinį pranešimą ir jį pateikė vertinimą atlikimą inicijavusiam Departamento direktoriui, siūlant Departamento direktoriui spręsti klausimą dėl butpinigių pareiškėjui mokėjimo nutraukimo.

Departamentas Įsakymu, atsižvelgdamas į Departamento Vidaus tyrimų skyriaus tarnybinį pranešimą, nutraukė nuo 2024 m. gruodžio 11 d. butpinigių mokėjimą vidaus tarnybos kapitonui J. K., Departamento Vilniaus PGV 5-osios komandos budinčios pamainos vadui.

Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog administracinę procedūrą dėl pareiškėjui skirtų butpinigių peržiūrėjimo atsakovas atliko savo iniciatyva, įgyvendindamas VTEK rekomendacijas, Vidaus tyrimo skyriaus pareigūnų įgalinimais duoti privalomus nurodymus pareigūnui užpildyti Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno klausimyno formą.

Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus, kad Klausimyno pateikimas buvo akivaizdžiai perteklinis veiksmas, nesuteikęs jokios reikšmingos informacijos. Pareiškėjas, užpildydamas Klausimyną, galėjo nurodyti nuomojamos gyvenamojo namo dalies butpinigių poreikio tikslą, kuris būtų įvertintas. Tačiau nagrinėjamu atveju Vidaus tyrimų skyrius, rengdamas tarnybinį pranešimą ir teikdamas siūlymą, turėjo remtis tik turimais duomenimis: 2022 m. liepos 8 d. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, per paskutiniuosius 5 metus pareiškėjo nuosavybės teisės į gyvenamosios paskirties nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, nebuvo įregistruotos; 2022 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, pareiškėjo šeiminė padėtis – išsiskyręs (nuo 2007 m. liepos 7 d.), išlaikomų nepilnamečių vaikų neturi, nuo 2010 m. gruodžio 20 d. deklaravęs gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini); 2022 m. liepos 14 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis nustatyta, jog patalpų nuomos sutartį pareiškėjas yra sudaręs su artimais asmenimis. Pareiškėjas savo laisva valia teise užpildyti Klausimyną atsisakė naudotis, todėl pareiškėjo argumentus, jog pagal Aprašo 21 punktą jis turėjo būti informuojamas, kad yra kilę konkrečių abejonių, dėl kurių jis turėjo pateikti paaiškinimą, teismas vertino itin kritiškai.

Dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad, situacijai neatitinkant interesų konflikto apibrėžimo, negali susidaryti ir interesų konflikto regimybė, jog atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, privalėjo konstatuoti, kad pareiškėjo atveju viešieji ir privatūs interesai jau buvo supainioti, teismas pažymėjo, jog objektyviai vertinant visas situacijas, kai butpinigiais dengiami nuomos mokesčiai pagal su artimais asmenimis sudarytas patalpų nuomos sutartis, jau savaime sudaro galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto regimybę, t. y. yra pagrindo manyti, jog butpinigiais galbūt siekiama finansinės naudos sau pačiam ir (ar) artimam asmeniui.

Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, nurodė, kad tarnybiniame pranešime ir kituose pateiktuose dokumentuose esantys duomenys apie sudarytą ginčo namo dalies nuomos sutartį su artimais asmenimis pagrįstai leidžia teigti, jog šis sandoris nėra sudarytas esant ypatingoms aplinkybėms ir nesant jokių kitų alternatyvų. Pareiškėjas nenurodė objektyvių, pagrįstų, išimtinių aplinkybių, dėl kurių jis turėjo nuomotis ginčo būstą būtent iš šių artimų asmenų, ir nepaneigė nuomos sutarties keliamų viešųjų ir privačių interesų derinimo rizikų pagal Įstatymą, todėl Departamento Įsakymas, siekiant išvengti prielaidų privačių interesų konfliktui, grėsmių atsakovo reputacijai dėl galbūt neskaidraus butpinigių panaudojimo, taip pat galimiems įstatymo pažeidimams, buvo priimtas pagrįstai.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 22 d. sprendimą (apeliaciniame skunde sprendimo data nurodyta 2025 m. balandžio 23 d.) ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti; inicijuoti norminio teisės akto – Aprašo 15.2, 15.6 punktų, 22.1 punkto ir Aprašo nuostatų, tiek kiek jomis nesureguliuotas iki Aprašo priėmimo susiklosčiusių teisinių santykių (mokamų butpinigių) pereinamojo laikotarpio reglamentavimas, teisėtumo tyrimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas, nagrinėdamas skundą, pateiktą prašymą dėl norminio teisės akto teisėtumo vertinimo ir bylos nagrinėjimo metu pateiktus argumentus ir įrodymus, pagrindžiančius pareiškėjo argumentus, padarė grubių teisės taikymo ir aiškinimo klaidų, netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas. Pareiškėjas nuosekliai akcentavo, kad šioje byloje kilusiame ginče yra netinkamai pritaikytas Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas. Įstatymas (nei galiojanti jo redakcija, nei ankstesnės redakcijos, kurių galiojimo metu buvo mokami butpinigiai pareiškėjui) nedraudė ir nedraudžia savo asmeninio būsto nuomos sutartį sudaryti su artimais asmenimis. Nei Statutas, nei Įstatymas nedraudė ir nedraudžia vidaus tarnybos pareigūnams prašyti patiriamų faktinių būsto išlaidų atlyginimo.

Ginčas yra kilęs dėl to, jog skundžiamą sprendimą atsakovas priėmė vadovaudamasis naujai suformuota VTEK interpretacija, jog nuomojantis būstą iš artimų asmenų gali kilti interesų konfliktas ar jo regimybė. Ši aplinkybė yra esminė, tačiau teismas išsamiai jos nenagrinėjo ir nevertino apskritai, teismas ignoravo pareiškėjo pateiktą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, kurioje atskleidžiami Įstatymo taikymo ir aiškinimo principai.

Atsakovas susieja pareigūno socialinę garantiją – butpinigius, jų mokėjimą su „rizika institucijos reputacijai“, „galimam neskaidriam butpinigių panaudojimui“, tačiau kylančios abejonės nėra pagrindas nevykdyti galiojančių įstatymo normų – šiuo atveju nutraukti butpinigių mokėjimą nesant įstatyme apibrėžto pagrindo, plečiamai išaiškinant įstatymo normas tariamomis rizikomis institucijos reputacijai, ar neskaidriam paramos panaudojimui. Toks Įstatymo nuostatų aiškinimas ir taikymas laikytinas faktiniu teisinės atsakomybės taikymu, t. y. pareiškėjui sukelia neigiamas pasekmes, nutraukia jo socialinės garantijos taikymą. Teisėje galioja principas, kad atsakomybės taikymą reglamentuojančios teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai, todėl šis principas buvo pažeistas priimant Įsakymą.

Pareiškėjas, susipažinęs su atsakovo pateiktu atsiliepimu ir įrodymais byloje, pateikė pirmosios instancijos teismui papildomų argumentų ir prašymą dėl norminio teisės akto ištyrimo. Pareiškėjas akcentavo LVAT nutartyje atskleistus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo normų aiškinimo principus. LVAT, spręsdamas ginčą kilusį dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų taikymo, 2020 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1155-575/2020 akcentavo tai, kad taikant Įstatymą yra taikoma administracinė atsakomybė plačiąja prasme, todėl aiškinant teisės normas būtina atsižvelgti į principus, taikomus baudžiamojo pobūdžio priemonėms. LVAT minėtoje nutartyje konstatavo, kad „vadovaujantis bendraisiais administracinės teisės principais, administracinio poveikio priemonės negali būti taikomos, jeigu iš atitinkamos teisės normos asmuo iš anksto negali žinoti kokie veiksmai ar neveikimas užtrauks jam atsakomybę. Esant tokiai situacijai vertintina, kad atsakomybės priemonė pritaikyta nesant įstatymo.“.

Šioje byloje esminė aplinkybė yra tai, kad atsakovas ir pareiškėjas, kaip teisinio santykio šalys, veikė sąžiningai (pareiškėjas deklaravo interesus, atsakovas žinojo apie pareiškėjo nuomos sutartį ir deklaruotus artimus ryšius), įstatymų leidėjas nepakeitė reguliavimo, tačiau pasikeitė (atsirado) VTEK aiškinimas, subjektyvi interpretacija, kurios pagrindu iš esmės priimtas skundžiamas sprendimas. Įstatymas, Statutas nenumato aiškiai ir nedviprasmiškai draudimo gauti socialinę garantiją – būsto išlaidų kompensaciją, jei būstas yra išnuomotas iš artimų asmenų. Priešingai – atsakovo interpretacija apie viešųjų ir privačių interesų konflikto sąvoką, jos turinį yra formuluojama contra legem (prieš įstatymą), t. y. aiškinant teisės normą priešingai nei yra tiesiogiai nustatyta įstatyme nustatytoje normoje apibrėžiančioje viešųjų ir privačių interesų konfliktą, kaip kylantį vykdant tarnybos pareigas ar tarnybinį pavedimą. Toks aiškinimas yra plečiamasis ir atsakovas pritaikė administracinio poveikio priemonę nesant įstatymo. Atsižvelgiant į tai ir į LVAT 2020 m. balandžio 22 d. nutartyje formuojamą praktiką, konstatuotina, kad Įsakymas naikintinas kaip priimtas nesant įstatymo pagrindo. Teismas nepasisakė dėl šių argumentų, nenagrinėjo jų, pateikdamas abstraktų paaiškinimą, jog jie nėra esminiai sprendžiant bylą ir jie niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės.

Teismas atmetė pareiškėjo skundą nurodydamas, esą pareiškėjas neatliko prievolės pateikti atsakymus į atsakovo pateiktą klausimyną. Atskiro aptarimo vertas aspektas yra tai, kad pareiškėjas veikė aktyviai ir reikalavo atsakovą pagrįsti – dėl kokių priežasčių ir kokiais tikslais yra renkama atsakovo asmens duomenys. Atsakovas žinojo apie tai, kad pareiškėjas nuomojasi iš artimųjų asmenų. Tuo metu apsimestinę procedūrą – Klausimyno pildymą, atsakovas pavedė atlikti ne visiems pareigūnams, net ne visiems pareigūnams, kurie gauna butpinigius, t. y. atsakovas žinojo reikšmingas aplinkybes ir tik formaliu pretekstu reikalavo pateikti atsakovui jo jau žinomą informaciją. Kita vertus, Aprašo nuostatos nebuvo nurodytos Įsakyme. Atsakovas priimdamas Įsakymą nesivadovavo Aprašo nuostatomis, o tai, kad Įsakymas priimtas pritaikius Aprašo nuostatas, paaiškėjo tik tada, kai atsakovas pateikė atsiliepimą byloje. Tokia pozicija yra akivaizdžiai gynybinė atsakovo pozicija. Tai rodo, kad Įsakymas priimtas nesant teisinio pagrindo. Tokia atsakovo pozicija sukuria teisinį neapibrėžtumą pačiam pareiškėjui ir tai sukelia neigiamas teisines pasekmes.

Skunde teismui buvo akcentuota, kad būsto nuomos sutartis sudaryta pakankamai seniai, per visą periodą mokėti butpinigiai faktiškai kompensuodavo tik dalį tokio būsto nuomos kainos, ilgalaikis nuomos santykis yra reikšmingas asmeniniam gyvenimui (nusistovėjusiems ryšiams, įpročiams), todėl šios aplinkybės negali būti ignoruojamos ir įvardijamos kaip nereikšmingos. Priešingai, viešojo administravimo subjektas, priimdamas sprendimą, susijusį su pareigūno gyvenamo būsto išlaidų kompensavimu, privalo atsižvelgti ir į asmens, gyvenančio tame būste, interesus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnis nustato imperatyvą, jog asmens būstas yra neliečiamas, tokia apsauga asmens būstui yra suteikta neatsitiktinai, todėl įpareigoja ir darbdavį gerbti asmens pasirinkimą dėl gyvenamosios vietos. Departamentas, kaip viešojo administravimo institucija, neturėdama aiškiai ir nedviprasmiškai nustatytų kriterijų dėl asmenų garantijų, susijusių su gyventojo apsirūpinimu būstu, gyvenama patalpa, negali priimti sprendimų, kurie daro poveikį asmens būstui, neįvertinęs pirmiausia to asmens poreikių. Atsakovą, kaip darbdavį, veikti apdairiai ir atsargiai, be kita ko, įpareigoja ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 28 straipsnyje įtvirtintos nuostatos – pirmiausia, šio straipsnio pirmoje dalyje esanti nuostata: „Darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus.“

Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

Pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikti iš esmės analogiški pirminio skundo argumentai, kuriuos teismas jau įvertino, kurie buvo žinomi bylos nagrinėjimo metu. Iš sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog sprendime yra nurodyti ginčo teisinius santykius tiesiogiai reglamentuojantys teisės aktai bei pateiktas jų aiškinimas ir taikymas ginčo situacijoje, motyvuotai ir aiškiai atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Sprendime taip pat pakankamai dėmesio skirta pareiškėjo argumentų įvertinimui (yra aiškiai nurodyta, kodėl tam tikri pareiškėjo argumentai motyvuotai atmesti arba pripažinti nepagrįstais).

Pareiškėjo nurodoma LVAT praktika nėra aktuali nagrinėjamai bylai, nes nurodomoje byloje nebuvo sprendžiami klausimai dėl butpinigių vidaus tarnybos sistemos pareigūnams mokėjimo, nutraukimo, mokėjimo sąlygų ar butpinigių skyrimo ir mokėjimo kontrolės. Kadangi pareiškėjas nurodo teismo praktiką, kuri neatitinka šios bylos teisinės situacijos, teismui nebuvo jokio pagrindo pareiškėjo nurodyta praktika remtis ar į ją atsižvelgti.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2024 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. TE-7-914/2024(11.7.53 E) ,,Dėl butpinigių mokėjimo nutraukimo” teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašė teismo priteisti negautas pajamas – butpinigius už laikotarpį nuo 2024 m. gruodžio 11 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti 0,1 procento dydžio delspinigius nuo neišmokėtos butpinigių sumos už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; pradėti Aprašo 15.6 punkto teisėtumo tyrimą dėl prieštaravimo Statuto nuostatoms, kitiems aukštesnės galios teisės aktams ir konstituciniam teisinės valstybės principui, proporcingumo principui, Aprašo 22.1 punkto teisėtumo tyrimą dėl prieštaravimo Statuto nuostatoms, kitiems aukštesnės galios teisės aktams ir konstituciniam teisinės valstybės principui, proporcingumo principui, Aprašo 15.2 punkto teisėtumo tyrimą dėl prieštaravimo Statuto nuostatoms, Aprašo nuostatų, tiek kiek jomis nesureguliuotas iki Aprašo priėmimo susiklosčiusių teisinių santykių (mokamų butpinigių) pereinamojo laikotarpio sureguliavimo principas, teisėtumo tyrimą dėl prieštaravimų aukštesnės galios teisės aktams ir konstituciniam teisinės valstybės principui, proporcingumo principui, teisėtumo tyrimą dėl prieštaravimo Statute nustatytiems principams, pirmiausia – teisėtų lūkesčių apsaugos ir įstatymų viršenybės principams.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, inicijuoti Aprašo atitinkamų nuostatų teisėtumo tyrimą, nes pirmosios instancijos teismas plečiamai aiškino Įstatymą ir Statutą, vadovavosi nauja jų interpretacija, nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su administracinio poveikio priemonės taikymu ne pagal įstatymą, pažeidė pareiškėjo teisėtų lūkesčių principą ir Statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalies nuostatas, nepagrįstai atmetė prašymą pradėti Aprašo nuostatų teisėtumo tyrimą, netinkamai vertino ginčo situaciją (pareiškėjas veikė sąžiningai, atsakovas pažeidė sprendimo priėmimo procedūras, nenurodė Aprašo nuostatų Įsakyme, nepagrįstai vadovautasi VTEK rekomendacija).

Ginčijamame Įsakyme nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Departamento direktoriaus 2024 m. rugsėjo 2 d. įsakymo „Dėl įgaliojimų pasirašyti (tvirtinti) dokumentus suteikimo“ Nr. 1-514 1.24.4 punktu, atsižvelgiant į Tarnybinį pranešimą. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad remiamasi Statuto 64 straipsnio 4 dalimi (redakcija, galiojusia iki 2023 m. gruodžio 31 d.) ir Statuto 65 straipsnio 4 dalimi (redakcija, galiojusia nuo 2024 m. sausio 1 d.), Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, VTEK 2023 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. S-2023/1520-(2.5E) „Dėl rekomendacijų pateikimo“.

Vidaus tarnybos statuto (redakcija, galiojusi nuo 2024 m. sausio 1 d.) 65 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pareigūnas, kuris pats ar kurio sutuoktinis, sugyventinis (partneris), nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) ar kiti kartu su pareigūnu gyvenantys jo šeimos nariai, nurodyti Statuto 33 straipsnio 7 dalyje, pareigūno tarnybos vietovėje neturi nuosavybės teise priklausančios tinkamos gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinkančios statybos bei specialiųjų normų (higienos, gaisrinės saugos ir kitų) reikalavimus gyvenamosios patalpos, Vyriausybės nustatyta tvarka iš ministerijos ar centrinės statutinės įstaigos atitinkamoje vietovėje turimo tarnybinių butų fondo gali būti aprūpinamas pagal tos gyvenamosios vietovės sąlygas įrengtu, tinkamu gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinkančiu statybos bei specialiųjų normų (higienos, gaisrinės saugos ir kitų) reikalavimus suremontuotu tarnybiniu butu (vienas gyvenantis pareigūnas arba pareigūnas, kurio šeimos nariai, nurodyti Statuto 33 straipsnio 7 dalyje, negali persikelti į pareigūno tarnybos vietovę, – atskira tarnybine gyvenamąja patalpa). Už suteiktą tarnybinį butą (tarnybinę gyvenamąją patalpą) pareigūnas moka Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą gyvenamosios patalpos nuomos mokestį ir mokesčius už energiją, ryšių ir visas komunalines paslaugas pagal toje vietovėje galiojančius tarifus. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pareigūnui, kuris neaprūpintas tarnybiniu butu šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gali būti mokami butpinigiai gyvenamosios patalpos tarnybos vietovėje nuomos išlaidoms ar jų daliai kompensuoti (toliau – butpinigiai) iš ministerijai ar centrinei statutinei įstaigai skirtų lėšų. Maksimalius butpinigių dydžius, priklausančius nuo tarnybos vietovės, taip pat nuo kartu su pareigūnu gyvenančių šeimos narių skaičiaus, atsižvelgdama į gyvenamųjų patalpų nuomos rinkos kainas, tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. <...> Butpinigiai gali būti mokami ne ilgiau kaip 5 metus per visą pareigūno vidaus tarnybos laiką, išskyrus Statuto 70 straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus.

Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad artimi asmenys – deklaruojančio asmens sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka (toliau – partneris), taip pat jų ir deklaruojančio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti deklaruojantys asmenys privalo <...> teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra (Įstatymo 3 str. 1 d. 2 p.); nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti (Įstatymo 3 str. 1 d. 3 p.) <...>.

Pareiškėjas prašė pradėti Aprašo 15.6 punkto teisėtumo tyrimą dėl prieštaravimo Statuto nuostatoms, kitiems aukštesnės galios teisės aktams ir konstituciniam teisinės valstybės principui, proporcingumo principui, Aprašo 22.1 punkto teisėtumo tyrimą dėl prieštaravimo Statuto nuostatoms, kitiems aukštesnės galios teisės aktams ir konstituciniam teisinės valstybės principui, proporcingumo principui, Aprašo 15.2 punkto teisėtumo tyrimą dėl prieštaravimo Statuto nuostatoms, Aprašo nuostatų, tiek kiek jomis nesureguliuotas iki Aprašo priėmimo susiklosčiusių teisinių santykių (mokamų butpinigių) pereinamojo laikotarpio sureguliavimo principas, teisėtumo tyrimą dėl prieštaravimų aukštesnės galios teisės aktams ir konstituciniam teisinės valstybės principui, proporcingumo principui, teisėtumo tyrimą dėl prieštaravimo Statute nustatytiems principams, pirmiausia – teisėtų lūkesčių apsaugos ir įstatymų viršenybės principams.