- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-17
- Bylos Nr.
- eAS-924-415/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06465-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas, Gintaras Kryževičius, Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- UAB "Domus firma"
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybė, Butų savininkų bendrija "Ateitis", 68-oji gyvenamojo namo eksploatavimo butų savininkų bendrija, Bendrija "Vytenio 20", Butų savininkų bendrija "Banga", Butų savininkų bendrija "Nemunas", Butų savininkų bendrija "Projektuotojas", Butų savininkų bendrija "Vilija", Butų savininkų bendrija "Žuvėdra"
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Domus firma“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Domus firma“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl servitutų pripažinimo pasibaigusiais ir naujo servituto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.
Šalies argumentai
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Domus firma“ (toliau – ir pareiškėjas, ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu (ieškiniu), prašydamas 1) pripažinti pasibaigusiu Kauno apskrities viršininko 2010 m. birželio 15 d. įsakymu dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (duomenys neskelbtini) žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) nustatytą 0,0818 ha servitutą, suteikiantį teisę gretimų sklypų naudotojams naudotis aikštelėmis, esančiomis sklype (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti pasibaigusiu Kauno apskrities viršininko 2010 m. birželio 15 d. įsakymu dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (duomenys neskelbtini)žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) nustatytą 0,046 ha servitutą, suteikiantį teisę gretimų sklypų naudotojams naudotis aikštelėmis, esančiomis sklype (duomenys neskelbtini); 3) nustatyti žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), naują servitutą – 0,0122 ha kelio servitutą, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku per sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) į gretimus sklypus pagal uždarosios akcinės bendrovės „Banesta“ 2021 m. rugpjūčio 19 d. parengtą žemės sklypo planą ((duomenys neskelbtini)), servituto pažymėjimas plane – „Servitutas (duomenys neskelbtini)“, o esamą žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities viršininko 2010 m. birželio 15 d. įsakymu dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (duomenys neskelbtini) nustatytą 0,0229 ha kelio servitutą, suteikiantį teise naudotis pėsčiųjų taku per sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), į gretimus sklypus, panaikinti (pripažinti pasibaigusiu). Regionų administracinis teismas 2026 m. sausio 27 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją ištaisyti skundo trūkumus, t. y. 1) tinkamai įvardinti savo procesinę padėtį; 2) pateikti skundą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio reikalavimus; 3) suformuluoti reikalavimą, atitinkantį ABTĮ 88 straipsnio reikalavimus; 4) pateikti duomenis, jog pakartotinai kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT), o pastaroji pareiškėjo prašymo netenkino ir dėl to tarp minėtų asmenų yra kilęs ginčas. Regionų administraciniame teisme 2026 m. vasario 23 d. buvo gautas Bendrovės patikslintas skundas, kuriuo prašė įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. gegužės 9 d. pasiūlymą sudaryti susitarimą dėl servitutų pabaigos ir naujo servituto įrengimo toje apimtyje, kuria Bendrovė siūlė sudaryti susitarimą dėl Kauno apskrities viršininko 2010 m. birželio 15 d. įsakymu „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno m.)“ Nr.02-01-6103 nustatytų 0,0229 ha kelio servituto ir 0,0818 ha bei 0,0460 ha servitutų žemės sklype (duomenys neskelbtini), pasibaigimo.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. kovo 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p. pagrindu) ir grąžino pareiškėjui 330 Eur žyminį mokestį.
Iš pareiškėjo paaiškinimų turinio teismas nustatė, kad pareiškėjo netenkino gauto atsakymo turinys, nes manė, jog NŽT iš esmės neįvertino visų pasiūlyme nurodytų argumentų, dėl jų nepasisakė. Be to, pareiškėjo skundo reikalavimas, kuriuo prašė įpareigoti iš naujo išnagrinėti pasiūlymą, leido daryti išvadą, jog toks pasiūlymas NŽT jau buvo išnagrinėtas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad tuo atveju, kai yra nesutinkama su rašto / atsakymo motyvais ir / ar apimtimi, skundžiamas individualus administracinis aktas, tačiau nagrinėtu atveju, pareiškėjas, manydamas, jog NŽT netinkamai, neišsamiai ar vengdama atsakyti į dalį klausimų, pateikė atsakymą, kuris netenkino pareiškėjo, turėjo skųsti patį raštą, tačiau nekelti ginčo teisme, kuriuo būtų sprendžiamas NŽT vilkinimo atlikti jai priskirtus veiksmus, klausimas. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas paaiškinimuose nurodė, jog atsakyta ne į visus jo pateiktus klausimus, ne iš esmės įvertinti pasiūlyme nurodyti argumentai, o tai yra susiję su rašto teisėtumu ir pagrįstumu, tačiau ne su vilkinimu atlikti veiksmus.
Teismas pabrėžė, kad ABTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas į NŽT kreipėsi 2022 m. gegužės 9 d., terminas NŽT pateikti atsakymą į pareiškėjo pasiūlymą baigėsi 2022 m. birželio 6 d. (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 str. 4 d.), todėl pareiškėjas, manydamas, jog NŽT neįvykdė pareigos atlikti nustatytus veiksmus, į teismą turėjo kreiptis iki 2022 m. rugpjūčio 6 d. Pareiškėjas (iki 2022 m. rugpjūčio 6 d.) į teismą nesikreipė, o vykdė NŽT 2022 m. birželio 7 d. raštą Nr. 8SD-2967-(14.8.125 E.) (toliau – ir Raštas), t. y. 2022 m. rugpjūčio 11 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su pasiūlymu sudaryti susitarimą dėl kelio servituto pabaigos ir naujo kelio servituto įrengimo, nepavykus susitarti su Kauno miesto savivaldybės administracija, pareiškėjas tik 2023 m. birželio 6 d. pateikė ieškinį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, pažymėjo, jog nepaisant to, kad teisme nebuvo galimas skundo nagrinėjimas dėl NŽT įpareigojimo iš naujo išnagrinėti 2022 m. gegužės 9 d. prašymą, toks skundas teismui buvo pateiktas praleidus įstatyme numatytą skundo padavimo terminą.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 4 d. nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas pažymi, kad kreipdamasis į bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu savo pareigą kreiptis į teismą pagal įstatymų nustatytas taisykles įvykdė – pareiškėjo ieškinys pirmosios instancijos bendrosios kompetencijos teisme buvo priimtas ir išnagrinėtas, o apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs Bendrovės apeliacinį skundą, jį tenkino iš dalies ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, turėjo kartu įvertinti konkrečios bylos aplinkybes, kad pareiškėjas administraciniame teisme inicijavo ne naują bylą, o pasikeitus rūšiniam teismingumui teikė skundą administraciniam teismui nuo teisinio konflikto su NŽT praėjus keleriems metams.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad skundžiama nutartimi atsisakius priimti pareiškėjo skundą, jis dėl rūšinio teismingumo pasikeitimo prarado teisę ginti savo pažeistas teises teisme, nors ginčą bendrosios instancijos teisme inicijavo įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjo įsitikinimu, šios aplinkybės suponuoja, kad skundžiama nutartimi buvo pažeistos Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir 13 straipsnyje įtvirtintos nuostatos.
Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas, gavęs NŽT Raštą, atliko veiksmus, susijusius su 2022 m. gegužės 9 d. pasiūlymo nagrinėjimu, patvirtina pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, jog NŽT Raštas buvo tarpinis aktas, nesukėlęs jokių teisinių pasekmių, pareiškėjas Rašto, kuriuo iš esmės nurodoma kreiptis į savivaldybę, neginčijo ir negalėjo ginčyti.
Pareiškėjas nurodo, kad turėjo ir turi teisę reikalauti, kad viešojo administravimo subjektas išnagrinėtų jo pateiktą prašymą ir dėl to priimtų VAĮ reikalavimus atitinkantį administracinį sprendimą. NŽT tokio administracinio sprendimo nepriėmė, o pateikė akivaizdžiai tarpinį aktą, nukreipiantį pareiškėją kreiptis į savivaldybės administraciją, todėl pareiškėjo prašymo išnagrinėjimas ir priimtas administracinis sprendimas negalėjo būti vertinamas kaip „pareiškėjo subjektyvus manymas, koks turėtų būti atsakymas“, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo teiginys, kad jau skundo priėmimo stadijoje yra akivaizdu, kad NŽT įvykdė pareigą pateikti atsakymą į pareiškėjo 2022 m. gegužės 9 d. pasiūlymą prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir pačiam NŽT Rašto turiniui. Be to, priešingai nei nurodė teismas, pareiškėjo netenkina ne tarpinis aktas, t. y. Raštas, kuriuo pareiškėjas nukreipiamas į savivaldybę, o tai, kad NŽT nepriėmė administracinio sprendimo, nors tokią pareigą turėjo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas, prašydamas iš naujo išnagrinėti pasiūlymą, nurodė, kad NŽT jo pirmą kartą apskritai neišnagrinėjo, todėl prašymas turi būti išnagrinėtas iš naujo.
Pareiškėjas pažymi, kad teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad skundo priėmimo nagrinėti stadijoje buvo akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia. Jeigu teismas tenkintų pareiškėjo skundo reikalavimą ir įpareigotų NŽT iš naujo įvertinti pareiškėjo prašymą, NŽT tą privalėtų padaryti priimdama administracinį sprendimą dėl pateikto prašymo, todėl nepagrįstas yra teismo teiginys, kad pareiškėjo reikalavimo tenkinimas nesukeltų teisinių pasekmių ir dėl to skundžiamas veiksmas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.
Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad gavęs NŽT Raštą (tarpinį aktą), veikdamas aktyvai ir rūpestingai, kreipėsi į savivaldybę, kaip ir buvo nurodyta Rašte bei dėjo pastangas įgyvendinti savo teises administracine tvarka. Vėliau pareiškėjas, gavęs neigiamą savivaldybės atsakymą, inicijavo civilinę bylą bendrosios kompetencijos teisme, kuri buvo išnagrinėta tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, todėl šios aplinkybės leidžia spręsti, kad net jeigu būtų laikoma, kad pareiškėjas praleido terminą pateikti skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, egzistuoja pagrindas tokį terminą atnaujinti, nes jis turėtų būti laikomas praleistu dėl svarbių priežasčių.
Pareiškėjo vertinimu, perdavus byla nagrinėti administraciniam teismui, pareiškėjas prarado teisę ginti savo interesus teisme ir reikalauti, kad be jokio faktinio ir teisinio pagrindo įregistruoti servitutai pareiškėjo žemės sklype būtų panaikinti, kadangi, esant vienam bylos teismingumui pareiškėjas galėjo ginti savo pažeistas teises, o teismingumui pasikeitus – savo pažeistų teisių ginti nebegali.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.
ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-662/2021).
Pateiktais duomenimis, NŽT Rašte nurodė, kad NŽT nesuteikta teisė priimti sprendimus, kurie įtakotų / pakeistų Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atsakymą dėl servitutų reikalingumų. 2022 m. rugpjūčio 11 d. pareiškėjas kreipėsi į NŽT bei Kauno miesto savivaldybės administraciją su pasiūlymu sudaryti susitarimą dėl kelio servituto pabaigos ir naujo kelio servituto įrengimo. Kauno miesto savivaldybės administracija, atsakydama į pareiškėjo kreipimąsi nurodė, kad neturi pagrindo pritarti pateiktam pasiūlymui. 2023 m. birželio 6 d. pareiškėjas kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus su ieškiniu.
Pareiškėjas Regionų administracinio teismo prašė įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti jo 2022 m. gegužės 9 d. pasiūlymą sudaryti susitarimą dėl servitutų pabaigos ir naujo servituto įrengimo tokia apimtimi, kokia pareiškėjas siūlė sudaryti susitarimą dėl Kauno apskrities viršininko 2010 m. birželio 15 d. įsakymu „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno m.)“ Nr. 02-01-6103 nustatytų 0,0229 ha kelio servituto ir 0,0818 ha bei 0,0460 ha servitutų žemės sklype (duomenys neskelbtini), pasibaigimo. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nebuvo atsakyta į visus jo klausimus ir nebuvo iš esmės įvertinti pasiūlyme pateikti argumentai.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas nesukelia jokių teisinių pasekmių, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas negalėtų apginti asmens teisių, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-143-560/2010).
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes bei NŽT Rašto turinį, konstatuoja, jog pareiškėjo argumentai yra susiję su Rašto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu, o ne su NŽT neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Tais atvejais, kai nesutinkama su institucijos atsakymo turiniu, motyvais arba apimtimi, turi būti skundžiamas pats individualus administracinis aktas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, manydamas, kad NŽT į jo pateiktus klausimus atsakė netinkamai, neišsamiai arba išvengė atsakyti į dalį jų, o pateiktas atsakymas jo netenkina, turėjo ginčyti patį Raštą, o ne reikšti reikalavimą dėl NŽT vilkinimo atlikti veiksmus. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas į teismą turėjo kreiptis iki 2022 m. rugpjūčio 6 d., laikantis ABTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino.
Teisėjų kolegija, įvertinusi trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pažymi, kad pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, toks prašymas negali būti tenkinamas, kadangi pareiškėjo skundas nepriimtas nagrinėti, t. y. šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi byla nėra išnagrinėjama iš esmės ir nėra priimamas galutinis teismo procesinis sprendimas (ABTĮ 40 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-552/2023; 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-275-502/2024; 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-640-442/2024; kt.).
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Domus firma“ atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.