Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Meilučio, Gyčio Večersko ir Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo NUT1 gynėjo advokato Vykinto Gutausko skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. birželio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. gegužės 13 d. nutarimą Nr. LK-N-350 taikyti nuteistajam NUT1 lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

NUT1 buvo nuteistas Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 249 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė bausmė 14 metų laisvės atėmimo.

Komisijos nutarime nurodoma, jog nors nuteistasis buvo nuteistas už sunkų nusikaltimą – narkotinių medžiagų disponavimą ir kontrabandą nusikalstamo susivienijimo sudėtyje, jo elgesyje ir nuostatose per bausmės atlikimo laikotarpį įvyko reikšmingi teigiami pokyčiai. Anksčiau nuteistasis buvo linkęs minimizuoti savo kaltę ir nepakankamai vertino resocializacijos priemonių reikšmę, tačiau šiuo metu jis pripažįsta padarytą nusikaltimą, visiškai prisiima atsakomybę už savo veiksmus, suvokia jų padarytą žalą sau, šeimai ir visuomenei. Taip pat stebimi teigiami pokyčiai jo mąstyme, nuostatose, elgesyje ir socialinėje aplinkoje. Pakartotinio vertinimo metu pagal „OASys“ metodiką nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, o didelės žalos kitiems asmenims rizika nenustatyta. Nuteistasis nėra linkęs į smurtinį elgesį, neturi reikšmingų pykčio kontrolės problemų, o nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra valdomi. Bausmės atlikimo metu nuteistasis aktyviai dalyvavo resocializacijos procese, baigė elgesio korekcijos ir socialinių įgūdžių ugdymo programas, savanoriškai lankė psichologo konsultacijas, nuosekliai vykdė individualiame resocializacijos plane numatytas priemones. Jo elgesys vertinamas teigiamai – per visą bausmės atlikimo laikotarpį jis vieną kartą buvo baustas drausmine tvarka, tačiau net 12 kartų skatintas. Komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis turi gyvenamąją vietą laisvėje, sėkmingai naudojasi suteikiamomis trumpalaikių išvykų galimybėmis, turi profesinių įgūdžių, dirba, yra gavęs teigiamą darbdavio charakteristiką ir turi realią galimybę tęsti darbą lygtinio paleidimo atveju. Jis taip pat atsakingai vykdo savo finansinius įsipareigojimus. Per Komisijos rekomendacinį laikotarpį nuteistasis ir toliau demonstravo teigiamą pažangą bei motyvuotai vykdė Komisijos rekomendacijas. Atsižvelgdama į visų aplinkybių visumą, Komisija padarė išvadą, kad nuteistojo resocializacijos procesas yra pažengęs, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra maža, o jo elgesys ir pasiekti rezultatai leidžia vertinti, jog lygtinio paleidimo tikslai gali būti pasiekti taikant kontrolę laisvėje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nuteistojo NUT1 atstovo advokato Vykinto Gutausko skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Be kita ko, nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymo efektyvumo vertinimas taip pat yra svarbus sprendžiant dėl to, ar nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.

Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką bei atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundo bei skundžiamos nutarties argumentus, susipažinęs su pateiktais bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Tam nesudaro pagrindo ir nuteistojo NUT1 skundo argumentai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir, kad nepagrįstai buvo atsisakyta nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad Komisijos sprendimas taikyti lygtinį paleidimą pats savaime nesudaro pagrindo teismui priimti vien tik palankų nuteistajam sprendimą, būtent teismui suteikta teisė įvertinus visus reikšmingus lygtinio paleidimo taikymui duomenis spręsti ar yra pagrindas tvirtinti Komisijos nutarimą.

Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pakankamą nuteistojo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos), kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą. Nors ši aplinkybė sudarė pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau visais atvejais vertinant ar nuteistajam gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas, turi būti nustatytas tiek formalusis, tiek materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, kuriais remiantis daroma išvada dėl galimybės nuteistajam taikyti arba netaikyti lygtinio paleidimo institutą. Kaip minėta, formalusis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos pagrindas yra paskirtos laisvės atėmimo bausmės atitinkamos dalies atlikimas, nustatytas BVK 82 straipsnio 2 dalies konkrečiame punkte, tuo tarpu materialusis pagrindas yra nuteistojo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo atveju, nors Komisija nutarime sprendė, kad nuteistasis jau gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau apylinkės teismas nutartyje nenustatė egzistuojant būtent materialiojo pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tai, kad Komisijos bei apylinkės teismo procesinių sprendimų išvados dėl šio pagrindo egzistavimo išsiskyrė, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir nemotyvuota.

Atkreiptinas skundą pateikusio asmens dėmesys, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, turi būti įvertinti ne vien nuteistąjį teigiamai charakterizuojantys duomenys, tačiau jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma, kuri betarpiškai apima ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, turimas drausmines nuobaudas, kriminogeninius rizikos veiksnius ir kitas nuteistojo resocializacijai įtakos turinčias aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad apylinkės teismas įvertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą, nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai, o kai kurių iš viso nevertino.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teismui nekyla abejonių dėl nuteistojo asmenybės teigiamų pokyčių. NUT1 anksčiau buvo linkęs minimizuoti savo kaltę ir nepakankamai vertino resocializacijos priemonių reikšmę, tačiau šiuo metu jis pripažįsta padarytą nusikaltimą, visiškai prisiima atsakomybę už savo veiksmus, suvokia jų padarytą žalą sau, šeimai ir visuomenei. Taip pat stebimi teigiami pokyčiai jo mąstyme, nuostatose, elgesyje ir socialinėje aplinkoje. Pakartotinio vertinimo metu pagal „OASys“ metodiką nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, o didelės žalos kitiems asmenims rizika nenustatyta. Nuteistasis nėra linkęs į smurtinį elgesį, neturi reikšmingų pykčio kontrolės problemų, o nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra valdomi. Bausmės atlikimo metu nuteistasis aktyviai dalyvavo resocializacijos procese, baigė elgesio korekcijos ir socialinių įgūdžių ugdymo programas, savanoriškai lankė psichologo konsultacijas, nuosekliai vykdė individualiame resocializacijos plane numatytas priemones. Jo elgesys vertinamas teigiamai – per visą bausmės atlikimo laikotarpį jis vieną kartą buvo baustas drausmine tvarka, tačiau net 12 kartų skatintas. Taip pat turi gyvenamąją vietą laisvėje, sėkmingai naudojasi suteikiamomis trumpalaikių išvykų galimybėmis, turi profesinių įgūdžių, dirba, yra gavęs teigiamą darbdavio charakteristiką ir turi realią galimybę tęsti darbą lygtinio paleidimo atveju. Jis taip pat atsakingai vykdo savo finansinius įsipareigojimus. Per Komisijos rekomendacinį laikotarpį nuteistasis ir toliau demonstravo teigiamą pažangą bei motyvuotai vykdė Komisijos rekomendacijas. Nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei patvirtina, kad laisvės atėmimo vietoje NUT1 elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, jis stengiasi koreguoti savo elgesį teigiama linkme, tačiau vien tik šių duomenų nepakanka sprendžiant dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo nuteistajam. Pažymėtina, kad priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, apylinkės teismas suteikė pakankamą dėmesį šiems nuteistąjį teigiamai charakterizuojantiems faktoriams, tačiau apygardos teismas pažymi, kad Komisija ir teismai, spręsdami klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto (ne)taikymo galimybės, visuomet turi atsižvelgti tiek į nuteistąjį teigiamai, tiek į jį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, ką šiuo atveju ir padarė skundžiamą nutartį priėmęs teismas. Vien tai, kad įvardindamas nuteistojo asmenybę ir jo elgesį apibūdinančias aplinkybes pirmosios instancijos teismas plačiau pakomentavo tas, kurios teismo įsitikinimu, lėmė sprendimą nepatvirtinti Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymo nuteistajam, nesudaro pagrindo spręsti, jog nebuvo pakankamai įvertinti nuteistąjį teigiamai apibūdinantys duomenys. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog nuteistasis bausmę šiuo metu atlieka pusiaukelės namuose, yra išleidžiamas į trumpalaikes išvykas namo, taigi nuteistojo padėtis, atsižvelgiant į aptartas teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, pastangas, jau yra palengvinta kaip tai numato BVK 34, 36, 68 straipsnių nuostatos.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina kruopščiai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, NUT1 lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnysis teismas. Nuteistajam vis dar nustatomi (išlieka) dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, susiję su gyvenimo stiliumi ir draugais, nuostatomis, mąstymu ir elgesiu. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nors šiuo metu NUT1 pripažįsta padarytus nusikaltimus, jų nebemenkina, įvardija juos kaip didelę klaidą, prisiima atsakomybę asmeniniu ir socialiniu aspektu, tačiau ankstesnis ilgalaikis kaltės minimizavimas ir nusikalstamo elgesio pateisinimas materialinės naudos siekiu rodo, jog nuteistojo kriminogeninės nuostatos buvo reikšmingos ir tiesiogiai susijusios su jo nusikalstamu elgesiu.

Šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad teismas ne iki galo analizavo visas bylos aplinkybes, neatsižvelgė į nuteistojo pastangas teigiama linkme koreguoti savo elgesį. Apeliacinės instancijos teismas pritaria Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse padarytai išvadai, kad nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma šiuo metu vis dar nėra pakankama spręsti, kad NUT1 gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą svarbu neignoruoti ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumo bei pobūdžio (nuteistasis padarė sunkų nusikaltimą), jos ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant, į ką tinkamai atsižvelgė apylinkės teismas. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už tris tyčines, itin pavojingas nusikalstamas veikas, susijusias su dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagomis, vykdymu narkotinių/psichotropinių medžiagų kontrabanda. Nustatyta, kad nuteistasis dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, kuri veikė nuo 2005 m. liepos mėnesio ne trumpiau kaip iki 2010 m. spalio 14 d. Šio nusikalstamo susivienijimo veikloje nuteistasis atliko narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimo kurjerio vaidmenį. Laikotarpiu nuo 2009 m. sausio mėnesio pradžios iki 2010 m. gegužės 15 d. jis, automobiliuose specialiai įrengtose slėptuvėse, ne mažiau kaip keturis kartus gabeno labai didelius narkotinės medžiagos – kanapių dervos – kiekius iš Ispanijos Karalystės į Rusijos Federaciją per Lietuvos Respubliką. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nusikaltimai susiję su narkotinėmis medžiagomis sudaro itin didelį pavojų visuomenei, jos saugumui, nusikaltimai, susiję su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, kelia didelį pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, todėl svarbu atsižvelgti į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo, turi būti nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad NUT1 nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau nuteistojo elgesyje nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai, nuostatos, mąstymas ir elgesys. Būtent kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problematiškiausios, tai yra gali skatinti ar lemti pakartotinį jo nusikalstamumą, todėl būtent šių sričių koregavimui turi būti sutelktas didžiausias nuteistojo dėmesys. Ta aplinkybė, kad šie veiksniai vis dar išlikę, duoda pagrindą teismui spręsti, kad atliktos bausmės dalis nėra pakankama, kad būtų padaryta akivaizdi intervencija nuteistojo elgesiui, siekiant užkirsti kelią galimam recidyvui. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Taip pat pažymėtina, kad bylos duomenimis, nuteistasis iš pradžių neprisipažino padaręs nusikaltimą, savo kaltę buvo linkęs minimizuoti, neįžvelgė asmeninės naudos resocializacijos priemonėse, teisinę sistemą vertino dviprasmiškai. Apygardos teismas pažymi, kad nors nuteistąjį šiuo metu paleidus lygtinai jis būtų toliau prižiūrimas probacijos pareigūnų, tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, kad paleistas lygtinai, nuteistasis taip pat laikytųsi įstatymų bei vėl nenusikalstų, nepažeistų probacijos sąlygų ir (ar) nepasislėptų nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo. Tokia išvada daroma įvertinus tai, jog net ir tie nuteistieji, kuriems leidžiama laikinai išvykti, dirbti ir (ar) gyventi už įkalinimo įstaigos ribų, yra kontroliuojami kur kas griežčiau, nei probuojamieji asmenys.

Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį NUT1 charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Nepaneigiant bausmės paskirties, nuteistasis asmuo dėl savo padarytų teisei priešingų veiksmų turi patirti tam tikrus apribojimus, o nepatogumai kylantys atliekant laisvės atėmimo bausmę yra neišvengiami, tačiau būtini siekiant įgyvendinti bausmės tikslus. Svarbu ir tai, kad pernelyg išankstinis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymas taip pat gali sąlygoti nebaudžiamumo jausmo formavimąsi bei nepakankamą savo neteisėto elgesio ir už tai kylančių teisinių pasekmių įvertinimą bei suvokimą. Taigi, įvertinus ir šiuos argumentus kitų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, kol kas nėra pagrindo daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas struktūrizuotoje aplinkoje yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Nuteistojo skunde akcentuojamas darbas bausmės atlikimo metu, socialinių ryšių ir gyvenamosios vietos turėjimas, bei resocializacijos programų vykdymas neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, yra vertinami ne tik teigiama darbinė motyvacija, geri socialiniai ryšiai, gyvenamosios vietos turėjimas, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog NUT1 išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Be to, kai kurios aplinkybės egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamą veiką, tačiau, akivaizdu, kad nuo nusikaltimo darymo jo nesustabdė, todėl yra pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog NUT1 jau pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Tuo tarpu skundo argumentai, kurie iš esmės yra susiję tik su palankiai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis, nutylint jam nepalankius aspektus, skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo priimti kitokį, negu skundžiamas, procesinį sprendimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis BVK 85 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti. Tačiau BPK 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo pagrįstumo sprendžia teismas, kuris vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Taigi, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu būtent teismui yra suteikta teisė priimti galutinį sprendimą taikyti lygtinį paleidimą ar jo netaikyti. Vien tai, kad komisijos nutarimas buvo palankus nuteistajam, neįpareigoja teismo nutarimą besąlygiškai patvirtinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo priimtą sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, pagrįstai sprendė, kad akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, leidžiančių teismui tikėtis, jog nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, šiuo metu nenustatyta.

Įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, aukštesnės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu nuteistajam NUT1 netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas yra teismo teisė, tačiau ne pareiga. Nors byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma atskleidžia tam tikrus teigiamus NUT1 elgesio pokyčius, tačiau to dar nepakanka daryti išvadai, kad nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką yra tokia akivaizdi, kad sudarytų pagrindą manyti, jog, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. birželio 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti nuteistojo pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo NUT1 skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. birželio 23 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.