Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovėms Ž. T. ir D. T. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Ieškovė savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ (toliau – ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“; ieškovė) ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovių Ž. T. ir D. T. (toliau – ir atsakovės) 3 068,18 Eur skolos atlyginimo.

Nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas), pagal VĮ „Registrų centras” Nekilnojamojo turto registro išrašą nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (toliau – ir savivaldybė), tačiau savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas” patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Butas 2024 m. birželio 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutarties Nr. 1-41-G24/2164 (toliau – ir Sutartis) pagrindu išnuomotas Ž. T. ir jos šeimos nariams. Vadovaujantis Sutarties 4 p., D. T. laikoma pagrindinės buto nuomininkės šeimos nare. Ieškovės žiniomis, minėti asmenys bute gyveno kartu. Vadovaujantis Sutarties 10 p., nuomininkas įsipareigojo laiku mokėti buto nuomos mokestį, tačiau atsakovės šios pareigos nevykdo.

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2026 m. balandžio 21 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą iki 2026 m. balandžio 30 d. trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 69,00 Eur žyminį mokestį.

Nurodė, kad ieškovės veiklos tikslas – teikti viešąsias paslaugas, neduoda pagrindo priskirti jos prie asmenų, kuriems įstatymas suteikia teisę ginti viešąjį interesą. Ieškinys reiškiamas ne savivaldybės, bet SĮ „Vilniaus miesto būstas“ vardu ir skolą reikalaujama priteisti ne savivaldybei, bet SĮ „Vilniaus miesto būstas“, t. y. reiškiamas ieškinys sąlygotas ne savivaldybės intereso gynimo, bet ieškovės ūkinės veiklos, todėl ieškovė nėra atleista nuo žyminio mokesčio ir teikdama ieškinį privalo jį sumokėti. Tai, kad savivaldybės įmonės nėra atleistos nuo žyminio mokesčio seka ir iš CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punkto, kuriame išvardintos įmonės, atleidžiamos nuo žyminio mokesčio.

Atskiruoju skundu ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. balandžio 21 d. nutartį. Atskirojo skundo argumentuose nurodė:

teismas, spręsdamas dėl ieškovės pareigos mokėti žyminį mokestį, neįvertino reikšmingų faktinių aplinkybių. Vadovaujantis Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 str. 2 d., savivaldybės įmonė yra iš savivaldybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka savivaldybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso savivaldybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Ieškovei nuosavybės teise priklausant Vilniaus miesto savivaldybei, ieškovės turtinės vertės padidėjimas tuo pačiu reiškia ir Vilniaus miesto savivaldybės turtinės vertės padidėjimą;

teismas nepagrįstai kvalifikavo ieškovės veiklą, kaip ūkinę (komercinę). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 3., savarankiškosios savivaldybių funkcijos – savivaldybei nuosavybės teise priklausančios žemės ir kito turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo. Veikla, susijusi su savivaldybės būsto nuomos mokesčio surinkimu, kyla iš savivaldybinėms įstatymu priskirtos funkcijos, t. y. užtikrinti, kad jų valdomas turtas tarnautų visuomenės interesui. Nuomos mokesčio surinkimas yra ieškovės įstatyminė pareiga, o ne teisė;

teismas nukrypo nuo teismų praktikos. Klausimas dėl ieškovės pareigos mokėti žyminį mokestį, esant analogiškoms faktinėms aplinkybėms, jau buvo išnagrinėtas teismų praktikoje, kur konstatuota, kad ieškovas ginčo šalių teisiniuose santykiuose veikia ne kaip pelno siekiantis subjektas, bet kaip savivaldybės interesus atstovaujantis ir socialines funkcijas atliekantis viešasis juridinis asmuo, todėl šiuo atveju teigti, kad ieškovė ieškinį pareiškė nesiekdama apginti savivaldybės, tuo pačiu ir viešuosius interesus, nėra jokio teisinio pagrindo;

ieškovė pažymi, kad prašo ją atleisti nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, o ne CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas ieškovei SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį, – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas” kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovių 3 068,18 Eur skolą, susidariusių atsakovėms nuomojantis Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį butą. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini), kurį patikėjimo teise valdo SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“, išnuomotas atsakovei Ž. T. 2024 m. birželio 3 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1.41-G24/2164 pagrindu.

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės įmonė yra iš savivaldybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka savivaldybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso savivaldybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Valstybės įmonės ir savivaldybės įmonės tikslas – teikti viešąsias paslaugas, gaminti produkciją ir vykdyti kitą veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus (LR Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 str. 3 d.).

Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 3 straipsnis numato, kad parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama, be kita ko, vadovaujantis ir socialinio teisingumo principu - parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama asmenims ir šeimoms, įvertinus jų turimą turtą, gaunamas pajamas ir kitus su asmens bei šeimos socialine padėtimi susijusius veiksnius. Už paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti atsakingos savivaldybių institucijos (Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 4 str. 1 d. 3 p.). Minėto įstatymo 6 str. 2 d. 1 p. nustatyta, kad parama būstui išsinuomoti teikiama nuomojant socialinį būstą.

Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. gegužės 4 d. potvarkiu Nr. 955-676/24 patvirtintų SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatų (toliau – ir Įstatai) 1 ir 2 punkte įtvirtinta, kad ieškovė yra iš Vilniaus miesto savivaldybės turto įsteigta ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, įmonė nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise. Pagrindiniai įmonės tikslai – administruoti ir prižiūrėti savivaldybės gyvenamąsias bei negyvenamąsias patalpas, skirtas Vilniaus miesto gyventojams naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis (Įstatų 8.1 p.); organizuoti paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimą Vilniaus miesto gyventojams (Įstatų 8.2 punktas); organizuoti savivaldybės socialinio būsto ir kitų gyvenamųjų patalpų apgyvendinimą (Įstatų 8.3. punktas); organizuoti Savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų (išskyrus palėpes) pardavimo pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą procesus (Įstatų 8.4. punktas); įgyvendinti Savivaldybės socialinio būsto fondo plėtrą (Įstatų 8.5. punktas). Šių įstatų 9.13 punkte įtvirtinta SĮ „Vilniaus miesto būstas“ teisė atstovauti Vilniaus miesto savivaldybės interesams visų instancijų Lietuvos Respublikos bendros kompetencijos ir administraciniuose teismuose bylose dėl skolų (nuostolių) išieškojimo už paslaugų teikimą Savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms, įmonės patikėjimo teise valdomoms gyvenamosioms ir negyvenamosioms patalpoms ar jų dalims pagal energijos tiekėjų (šilumos, elektros, dujų ir kt.), patalpų administratorių, daugiabučių namų savininkų bendrijų ir kt. ieškinius; reiškiant regresinius ieškinius patalpų nuomininkams; reiškiant ieškinius dėl patalpų nuomos sutarčių nutraukimo ir iškeldinimo iš užimamų nuomojamų patalpų; reiškiant ieškinius dėl iškeldinimo iš savavališkai užimamų patalpų bei atstovavimas kitų kategorijų bylose, tiesiogiai susijusiose su įmonės veiklos sritimi, išskyrus atstovavimą bylose, susijusiose su nuosavybės teisių perleidimu kitiems asmenims.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pripažinęs, kad „viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena iš svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų“, o asmens ir visuomenės interesų derinimo problemą yra iškėlęs į konstitucinių principų lygmenį. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją viešasis interesas – tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Jis suprantamas kaip objektyviai egzistuojantis teisėtas asmens ar asmenų grupės lūkestis, kurį asmuo (asmenų grupė) puoselėja teisinėje valstybėje ir kuris išeina už privataus intereso ribų. Viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2001 m. balandžio 2 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją valstybė yra nuosavybės teisės subjektas. <...> Jai nuosavybės teise priklausantis turtas turi būti tvarkomas taip, kad jis tarnautų bendrai tautos gerovei, visos visuomenės interesui. Valstybės turtas yra viena iš priemonių užtikrinti viešąjį interesą, socialinę darną. <...> Dėl to visos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo, privalo laikytis Konstitucijos normų bei principų. Pagal Konstituciją valstybės turtas negali būti valdomas, naudojamas, juo negali būti disponuojama taip, kad jis tenkintų tik kurios nors vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesus arba poreikius, jeigu tai neatitinka viešojo intereso, visuomenės poreikių (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimas).

Taigi šiuo konkrečiu atveju nurodyti teisės aktai, ieškovės Įstatai neabejotinai patvirtina, kad ieškovė reikšdama ieškinį dėl skolos priteisimo už paslaugų teikimą Savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms, įmonės patikėjimo teise valdomoms gyvenamosioms patalpoms, atstovauja ir gina savivaldybės interesus, todėl už pareikštą ieškinį ji atleistina nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytu pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau nurodytais teisės aktais, Konstitucinio Teismo jurisprudencija, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovė ginčo šalių teisiniuose santykiuose veikia ne kaip pelno siekiantis subjektas, bet kaip savivaldybės interesus atstovaujantis ir socialines funkcijas atliekantis viešasis juridinis asmuo, todėl šiuo atveju teigti, kad ieškovė ieškinį pareiškė nesiekdama apginti savivaldybės, tuo pačiu ir viešuosius interesus, nėra jokio teisinio pagrindo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, ir nepagrįstai įpareigojo ieškovę už ieškinio pateikimą sumokėti žyminį mokestį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės galutiniam sprendžiamo klausimo rezultatui, todėl dėl jų nepasisakoma.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. balandžio 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti teismui ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinio atsakovėms Ž. T. ir D. T. dėl skolos priteisimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.