- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-10
- Bylos Nr.
- AS-881-415/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01275-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Gintaras Kryževičius (pran.), Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- A. Ž.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) 2025 m. rugpjūčio 18 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovas, ir Tarnyba) 2025 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-T-2025-0022 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Tarnybą išnagrinėti iš naujo pareiškėjo prašymą, atsižvelgiant į esamo interesų konflikto faktorių; 3) priteisti iš atsakovų 5000 Eur neturtinę žalą dėl pakartotinių galimai neteisėtų veiksmų; 4) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas taip pat prašė: 1) atsižvelgiant į pareiškėjo sveikatos ir finansinę būklę atleisti nuo žyminio mokesčio už skundą mokėjimo; 2) išreikalauti iš atsakovų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų visų jo skundų, prašymų ir atsakymų į juos kopijas nuo 2012 metų; 3) užtikrinti Koordinacinės tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovų dalyvavimą būtinu; 4) sujungti jo paskutines penkias bylas teiktas teismui; 5) kreiptis į Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos kompetentingas institucijas dėl išaiškinimų kaip elgtis situacijose kurių galimai tyčia nenumato Lietuvos Respublikos įstatymai, t. y. kodėl valstybės institucijos, kurios sukūrė, įgyvendino, koordinavo įstatymo reguliavimą, dėl ko atsirado turtinė ir neturtinė žala negali būti patraukti atsakomybėn (Seimas, Vyriausybė, ministerijos, teismai, teisėjai, Nacionalinė teismų administracija ir t.t.), nors tai prieštarauja sveikam protui ir teisingumo principui.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 152 straipsnio 1 dalimi, 151 straipsniu, 134 straipsnio 2 dalimi, 153 straipsniu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas vienu iš atskirojo skundo reikalavimu skundė Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 5 d. nutartį, kuria nustatytas terminas iki 2025 m. rugsėjo 12 d. atskirojo skundo trūkumams pašalinti, tačiau ši nutartis nėra skundžiama. Atsižvelgęs į nurodytą teisinį reguliavimą, pareiškėjo atskirąjį skundą (reg. Nr. IAT-1144/2025) dalyje dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 5 d. nutarties – atsisakė priimti (ABTĮ 153 str. 1 d. 3 p.).
III.
Pareiškėjas 2025 m. rugsėjo 24 d. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 19 d. nutartį. Pareiškėjas nurodo, kad Regionų administracinis teismas netinkamai išsprendė skundo priėmimo klausimą. Teismas tyčia užkerta kelią pareiškėjo procesinių teisių įgyvendinimui ir tikslingai naudojasi aplinkybėmis, jog pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo bei negali gauti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Pareiškėjas taip pat prašė atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. rugsėjo 19 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, nes pareiškėjas iš esmės pateikia tik savo subjektyvią nuomonę, nepagrįstą jokiais argumentais ar įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja: IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalį teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Nustačius, kad pareiškėjas atskirajame skunde prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir vadovaujantis ABTĮ 151 straipsniu, aktuali ABTĮ 141 straipsnio 1 dalis, pagal kurią proceso šalys savo procesiniame dokumente (šiuo atveju – atskirajame skunde) gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodė ir teisėjų kolegija nenustatė jokių kitų išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo atskirasis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkina.
Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo atskirojo skundo turinį, nustatė, kad jis nesutinka su Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 5 d. nutartimi, kuria nustatytas terminas (iki 2025 m. rugsėjo 12 d.) atskirojo skundo trūkumams pašalinti.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama 2025 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, nes minėta Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 5 d. nutartis yra neskundžiama.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties apskundimo atskiruoju skundu galimumą, pirmiausia nurodo, kad ABTĮ nustato, jog ne bet kokia pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis gali būti atskirojo skundo objektas. Vadovaujantis ABTĮ 152 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartį proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi ne visos pirmosios instancijos teismo (teisėjo) priimtos nutartys gali būti atskirojo skundo objektas; nenustačius bent vienos iš ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, teismo nutarties skųsti atskiruoju skundu negalima.
Vadinasi, įstatymas ne tik aiškiai apibrėžia atskirojo skundo padavimo teisę turinčių subjektų ratą, bet ir konkrečiai nustato atskirojo skundo padavimo atvejus. Nesant ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų atskirajam skundui paduoti, teismas neturi pagrindo priimti asmens atskirojo skundo, o apeliacinis procesas pagal tokį atskirąjį skundą apskritai neturi būti pradėtas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1358-822/2015; 2017 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-190-146/2017; 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-543-629/2018).
ABTĮ 153 straipsnyje numatyta atskirųjų skundų nagrinėjimo tvarka, tačiau joje nėra nurodyta, kad gali būti skundžiama nutartis dėl atskirojo skundo trūkumų šalinimo. Pažymėtina, kad ABTĮ 138 straipsnio 4 dalis nustato, jog atskiruoju skundu skundžiama nutartis, kuria atsisakoma priimti apeliacinį skundą, ir nėra nustatyta, kad skundžiama nutartis dėl apeliacinio skundo trūkumų šalinimo.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2025 m. rugsėjo 24 d. atskiruoju skundu apskundė Regionų administracinio teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą (reg. Nr. IAT-1144/2025) dėl atskirojo skundo trūkumų šalinimo, kurios apskundimas nėra numatytas ABTĮ, bei tokia nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti atskirąjį skundą.
Pareiškėjas atskirajame skunde nėra nurodęs jokių teisinių argumentų, dėl kurių turėtų būti konstatuota, kad jo skundžiama nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nutartis laikoma užkertančia galimybę proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas negali apskritai prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas. Šiuo atveju priėmus 2025 m. rugsėjo 5 d. nutartį tokių pasekmių neatsirado, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ši nutartis užkirto galimybę tolesnei bylos eigai ir todėl ji yra skundžiama atskiruoju skundu. Dėl to darytina išvada, kad nesant sąlygų, nustatytų ABTĮ 152 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punktuose, minėta nutartis atskiruoju skundu negalėjo būti skundžiama.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.