- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-10
- Bylos Nr.
- eAS-674-463/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-04045-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė (pirm.), Veslava Ruskan, Jolanta Malijauskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- P. V.
- Atsakovas
- Regionų administracinio teismo Kauno rūmai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Regionų administraciniam teismui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. V. kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu, prašydamas: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas); 2) pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 (toliau – ir Nutarimas) dėl įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą – čia, šiuo atveju – prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale – neatitinka čia, faktinės tikrovės; 3) pripažinti, jog organizuotas institucijų veikimas (teismas, atsakovė, kitos valstybės institucijos) sąmoningai ir tęstinai blokuoja mano teisę apginti pažeistas teises, taip sukeldamas mobingą, psichologinį spaudimą ir žalą; 4) priteisti iš atsakovo 50 000 Eur dydžio kompensaciją už moralinę, emocinę ir psichologinę žalą, patirtą dėl neteisėtų veiksmų, vilkinimo, nepagarbios laikysenos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) bei etikos principų ignoravimo; 5) pripažinti, kad nenagrinėjant administracinių ir tarnybinių ginčų per įstatymo nustatytus terminus, pažeidžiami demokratinės valstybės principai, moralės ir teisingumo samprata; 6) pripažinti teisėjo (Nr. 780) veiksmus – neteisėtą baudų skyrimą, piktybišką savavaldžiavimą ir tikslingą persekiojimą – kaip diskredituojančius teismą; 7) įpareigoti atsakovą (teismą) laikytis įstatymų, etikos ir moralės principų, veikti sąžiningai, protingai ir teisingai, užtikrinant realią teisę į teisingą teismą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5–6 str.); 8) nesielgti jums čia, priešingai ir įprastai tapus (antrus metus) neteisėtai ir, neversti manęs čia, prievarta dalyvauti, jūsų iliuzinio melo, o ne teisingumo (ABTĮ 6 str.) čia, vykdyme; 9) nustoti, sąmoningai savivaliaujant, kenkti ir, vadovaujantis ta, turima teise (konstitucinė teisė į teisingą teismą inter alia) į objektyvų teismą – privalomai užtikrinti ją čia, realiai ir ta, visų lygybe prieš įstatymą, sudaryti čia, tinkamas sąlygas man, įstatymine tvarka (ABTĮ 5 str.) apginti, neteisėtai atsakovės, apgavikės – Mažeikių rajono savivaldybės administracija – pažeistas čia, savo teises, įstatymų saugomus interesus; 10) pripažinti ir priimti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 24 ir 26 straipsniuose įtvirtintas nuostatas; 11) priimti tą, akivaizdų faktą, kad net antrus metus čia, nesugebate pripažinti neteisėtais – atstovės, apgavikės – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos – įvykdytus sistemingus ir daugybinius, įstatymų nuostatų, normų ir principų pažeidimus ir priimti jums čia pagrįstai reiškiamą nepasitikėjimą. Pripažinti tuos, neįmanomus paslėpti, užgožti čia, įrodymus, patvirtinančius jūsų tikrą neįgalumą.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą), ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administraciniams teismams nėra suteikta teisė vertinti Respublikos Prezidento, Seimo, jo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismų teisėjų, kitų teismų teisėjų, prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu, bylos tyrimu ar sprendimų įgyvendinimu. Taip pat jų kompetencijai nepriskiriama nagrinėti Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ar vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų, o pareiškėjas atsakovu įvardija Regionų administracinio teismo Kauno rūmus ir ginčija jų veiksmus, atliktus vykdant teisingumo funkcijas, vis dėlto, administraciniai teismai gali nagrinėti tik tuos reikalavimus, kurie susiję su teismo, kaip institucijos, veikla viešojo administravimo srityje. Teismas pažymėjo, jog administracinis teismas negali nustatyti abstrakčių pareigų kitam teismui ar jo teisėjui, nes tai prieštarautų teismų nepriklausomumo principui, įtvirtintam Konstitucijos 109 straipsnyje, pagal kurį teisingumą vykdo tik teismai, o teisėjai, nagrinėdami bylas, yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo. Teismų nepriklausomumas reiškia, kad nei administraciniai teismai, nei kiti subjektai neturi teisės kištis į kitų teismų procesinę veiklą ar nustatyti jiems papildomų, įstatyme nenumatytų pareigų. Teismas paaiškino, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 106 straipsnį teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą tik esant dviem sąlygoms: kai taikytinas teisės aktas kelia pagrįstų abejonių dėl atitikties Konstitucijai ir kai tas aktas turi lemiamos reikšmės nagrinėjamos bylos išsprendimui. Pareiškėjo skunde nenurodytas konkretus ginčijamas teisės aktas ir nepateikta motyvuota analizė dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai, todėl prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą laikė teisiškai nepagrįstu. Teismas atkreipė dėmesį, kad Konstitucinio Teismo nutarimai yra galutiniai, neskundžiami, turi įstatymo galią ir privalomi visoms institucijoms bei pareigūnams (Konstitucijos 107 straipsnio 2 dalis). Teismas nurodė, kad administraciniai teismai neturi įgaliojimų tikrinti šių nutarimų turinio ar pagrįstumo, nes tai pažeistų konstitucinę teismų sistemos pusiausvyrą. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad administraciniai teismai nenagrinėja prašymų, kuriais siekiama tik faktų ar aplinkybių konstatavimo, o ne pažeistų teisių gynimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015). Todėl, teismas, pareiškėjo reikalavimą vertinti Konstitucinio Teismo Nutarimo turinį laikė subjektyvia nuomone, o ne teisės gynimo priemone, kuri negali būti nagrinėjama administraciniame teisme. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nes pareiškėjas nepateikė konkrečių neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kuriuos būtų galima vertinti.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo (ABTĮ 4 str.); pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo Nutarime, neatitinka tikrovės; vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika sustabdyti situaciją dėl nepradedamų nagrinėti administracinių bylų (ABTĮ 5 str. 3 d.); priimti atskirąją nutartį, ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ir Teisėjų garbės teismui. Pareiškėjas atskirajame skunde cituoja Teisėjų etikos kodekso ir kitų teisės aktų normas bei laikosi pozicijos, kad teismas neteisingai išsprendė jo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria pareiškėjo pareiškimą (skundą) atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pareiškimo (skundo) turinį ir jame suformuluotus reikalavimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo pareiškimas (skundas) nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo reikalavimai yra susiję su kitų teismų priimtais sprendimais, teisėjų vykdoma jurisdikcine veikla. Toks pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas pagal pareiškime (skunde) suformuluotus reikalavimus yra neteismingas administraciniam teismui.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo pareiškimą (skundą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Pareiškėjas atskirajame skunde išdėstytais argumentais šios išvados nepaneigė.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pareiškėjo prašymas pripažinti teiginius, pateiktus Konstitucinio Teismo Nutarime, neatitinkančius tikrovės, nenagrinėtinas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 17 str., 18 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1003-492/2025; 2025 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-883-629/2025; ir kt.).
Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.
Dėl prašymo priimti atskirąją nutartį teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 110 straipsnio 1 dalį, jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė pagrindo priimti atskirąją nutartį. Dėl to minėtas prašymas netenkinamas.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.