Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo gynėjo advokato Artūro Andriukaičio (toliau – gynėjas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2026 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo NUT1:

- pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė,

- pripažintas kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, ir paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė,

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, tai yra griežtesnei – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę, prieš tai pakeistą į 30 (trisdešimties) dienų laisvės atėmimą, ir NUT1 paskirta subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir NUT1 paskirta sumažinta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio NUT1 sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, NUT1 skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 7 (septynerius) metus, įskaitant ir tokią teisę įgyti, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, nuspręsta iš NUT1 valstybės naudai išieškoti konfiskuotino automobilio „Honda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 613 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus trylika eurų).

NUT1 pripažintas recidyvistu.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti – panaikinti.

Antrinės teisės pagalbos išlaidų valstybės naudai iš NUT1 nuspręsta nepriteisti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėjas ir nuteistasis palaikė apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti, tuo tarpu prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde neginčijama NUT1 kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau teigiama, jog apylinkės teismas paskyrė per griežtą bausmę, todėl prašo ją sušvelninti. Nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso pažeidimų neskundžiamose nuosprendžio dalyse, teisėjų kolegija patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad apylinkės teismas skirdamas bausmę nuteistajam laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, NUT1 pagrįstai nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį, o nuteistajam paskirtos bausmės yra proporcingos tiek jo padarytoms nusikalstamoms veikoms, tiek jo asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį, todėl paskirti nuteistajam švelnesnę bausmę nėra teisinio pagrindo. Tačiau nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai įvardijo NUT1 recidyvą kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Dėl bausmės

Skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu NUT1 pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje. Įstatymo leidėjas numato, jog už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų, tuo tarpu už BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Skundžiamu nuosprendžiu NUT1 pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį teismas paskyrė 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o pagal BK 243 straipsnį – 30 parų areštą, bei šias bausmes vadovaudamasis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu subendrino apėmimo būdu, ir paskyrė subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bei vadovaujantis 64¹ straipsnio 1, 2 dalimi, sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, nusikalstama veika padaryta žalą, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas neatitiktų pirmiau išdėstytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų, baudžiamasis įstatymas numato išimtis iš bendros taisyklės (BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis).

Bausmės skyrimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų diskrecija, tačiau apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino NUT1 recidyvistu, kadangi jis dėl transporto priemonės vairavimo neblaiviam teisiamas ne pirmą kartą. Iš viso nuteistasis teistas keturis kartus, iš jų du kartus dėl transporto priemonės vairavimo neblaiviam, esant sunkiam girtumo laipsniui bei neišnykus teistumui. Įvertinus ankstesniais nuosprendžiais nustatytų nusikalstamų veikų ir skundžiamu nuosprendžiu kvalifikuotos veikos tyčinį pobūdį, jų panašumą bei tai, kad naują nusikalstamą veiką NUT1 padarė neišnykus teistumui, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamu atveju yra BK numatytos recidyvo sąlygos.

Pagal iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusią BK 27 straipsnio 1 dalies redakciją atskiras teismo sprendimas dėl asmens pripažinimo recidyvistu nebuvo būtinas, nes recidyvistu savaime buvo laikomas asmuo, anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jeigu teistumas nebuvo išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, ir kuris vėl padarė vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Tačiau nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojus naujai BK 27 straipsnio 1 dalies redakcijai, recidyvisto statusas siejamas su atskiro teismo sprendimo priėmimu, todėl asmuo laikomas recidyvistu tik įsiteisėjus nuosprendžiui, kuriuo jis tokiu pripažįstamas. Iki tokio nuosprendžio įsiteisėjimo asmuo recidyvisto statuso neturi.

Aiškinant BK 27 straipsnio 1 dalies ir BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatas, baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstama veika padaryta būnant recidyvistu, gali būti konstatuojama tik tais atvejais, kai asmuo jau anksčiau įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas recidyvistu ir, turėdamas šį statusą, padarė naują nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-511/2026). Taigi, pirmosios instancijos teismas netinkamai tame pačiame nuosprendyje NUT1 pripažino recidyvistu ir kartu šį statusą vertino kaip jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Nors, kaip jau minėta, NUT1 pagrįstai pripažintas recidyvistu, tačiau ankstesniais įsiteisėjusiais nuosprendžiais recidyvistu jis pripažintas nebuvo, o recidyvu pripažintas tik Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu, todėl BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatos nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikomos.

Remiantis tuo, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 27 straipsnio 1 dalies ir BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 328 straipsnio 1 punktas), todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas, pašalinant iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies nuteistajam NUT1 nustatytą baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu.

Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam bausmę įvertino NUT1 atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat, apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodė, kad Kauno apylinkės teismas turėjo įvertinti aplinkybę, kad baudžiamąją bylą buvo lengviau išnagrinėti dėl nuteistojo NUT1 procesinio elgesio bylose, paskiriant NUT1 su realiu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Atsižvelgiant į skundžiamą nuosprendį galima matyti, kad teismas motyvuotai neskyrė nuteistajam su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, kadangi NUT1 anksčiau skiriamos tiek švelnesnės – baudos, laisvės apribojimo, arešto, bausmės, tiek ir griežčiausia laisvės atėmimo bausmė, nuo pakartotinio priešingo teisei elgesio nesulaikė, bausmėms keliamų tikslų nepasiekė, neatgrasė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, o nuteistasis toliau darė analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas. Aukštesnis teismas pritaria apylinkės teismo nuosprendžiui, kuriuo nuteistajam skirtinos straipsnių sankcijose, numatytos griežčiausios su terminuotu, trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusios bausmės.

Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmę, atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis šiuo metu nedirba, pajamų negauna, turto neturi. NUT1 yra nurodęs, jog oficialiai nedirba, kad iš jo nebūtų išieškomos priteistos sumos. Tuo remiantis, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad NUT1 sudėtinga įsidarbinti legaliai ir gauti oficialų darbo užmokestį, kadangi niekas jo nenori įdarbinti dėl asmens praeities, nėra pagrindas taikyti BK 75 straipsnyje 6 dalyje 5 punkte numatytą įpareigojimą.

BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teisėjų kolegija iš esmė pritaria Kauno apylinkės teismo išvadai, kad nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti taikant bausmės vykdymo atidėjimą. Tokią išvadą nulėmė tai, kad NUT1 teistas keturis kartus – du iš tų kartų teistas dėl transporto priemonės vairavimo neblaiviam, o šiuo metu NUT1 nusikaltimus padarė neišnykus teistumui. Nors teistumas už BK 281 straipsnio 6 dalį, nuteistajam yra išnykęs, vis tik apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į šį nuteistojo nusikaltimą, kadangi nuteistasis transporto priemonę ir tada vairavo esant sunkiam girtumo laipsniui, o eismo įvykio metu dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų žuvo septyni asmenys. Kaip galima matyti šiuo metu, net ir po itin skaudžių pasekmių NUT1 nepasimoko ir transporto priemonę toliau vairuoja neblaivus (sunkus neblaivumo laipsnio), neturėdamas tam teisės, kai tokia teisė iš jo atimta ir to pasėkoje buvo sukeltas eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė.

Taip pat, apeliacinio skundo teiginiai, jog NUT1 yra susiradęs kliniką, kurioje planuoja gydytis savo priklausomybę alkoholiui bei teiginiai, jog asmuo atlikęs laisvės atėmimo bausmę ir negavęs reikiamo gydymo nuo alkoholizmo toliau turės tą pačią alkoholizmo problemą ir kels pavojų visuomenei, nelaikytini pagrįstomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atidėti nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą. Kauno apygardos teismui, teismo posėdžio metu, nuteistojo gynėjas pateikė nuteistajam išrašytus receptus ir medicinos dokumento išrašą, kuris patvirtina, kad nuteistajam yra paskirtas (duomenys neskelbtini), taip pat, paskirta lankytis (duomenys neskelbtini), lankytis (duomenys neskelbtini), be to, skirta (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini). Nors minėti dokumentai patvirtina nuteistojo gynėjo teiginį, jog nuteistasis kreipėsi dėl alkoholizmo gydymo, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu šios aplinkybės nėra pakankamos taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Pažymėtina ir tai, kad priklausomybių gydymo ir psichologinės pagalbos paslaugos yra teikiamos ir laisvės atėmimo vietose.

Skunde klaidingai nurodoma, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę NUT1 ir neatsižvelgė į vieną esminių kriterijų – nusikalstama veika padarytą žalą. Nors gynėjas teigia, kad baudžiamojoje byloje niekas nebuvo pripažinti nei nukentėjusiaisiais, nei civiliniais ieškovais ir reali žala nebuvo padaryta, tačiau BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje numatyti nusikaltimai yra formalios sudėties ir baudžiamajai atsakomybei kilti nereikia realių materialinių nuostolių. Todėl Kauno apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai paskyrė bausmę NUT1.

Skunde teigiama, kad Kauno apylinkės teismas, neatsižvelgė į nusikalstamų veikų kategorijas, kadangi buvo padarytos dvi nusikalstamos veikos, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai. Anot gynėjo, Kauno apylinkės teismas, padarė BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimą, kadangi pats nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis nesiekė tokio lygio, jog NUT1 turėjo būti paskirta reali terminuota laisvės atėmimo bausmė. Aukštesnysis teismas nesutinka su gynėjo pozicija ir nurodo, kad NUT1 nusikalstama veika, t. y. transporto priemonės vairavimas būnant neblaiviam pasireiškė ypatingai pavojingu elgesiu tiek pačiam transporto priemonės vairuotojui, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. NUT1 įvažiavęs į prekybos centro (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelę norėdamas priparkuoti automobilį, kliudė kito automobilio buferio kampą, dėl ko kito automobilio savininkas iškvietė policiją. Ta aplinkybė, kad asmuo važiavo nors ir nedidelį atstumą, tik patvirtina padarytos veikos pavojingumą. Šiuo atveju būtent pašalinio asmens ir policijos pareigūnų dėka galimai išvengta skaudžių pasekmių. Tokios aplinkybės rodo NUT1 lengvabūdišką bei neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią tvarką, į savo paties bei kitų asmenų saugumą. Nuteistasis akivaizdžiai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis pats ir yra kaltas. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo prieštarauti pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti NUT1 paskiriant laisvės atėmimo bausmę bei areštą už nusikalstamas veikas. Skirti kitas bausmes, kurios nebūtų susijusios su realiu laisvės atėmimu, nėra pagrindo, nes, kaip matyti iš minėtų duomenų apie ankstesnius nuteistojo teistumus bei baustumus, nuteistasis nedaro išvadų, savo elgesio nekeičia, paskirtų baudų nemoka.

Pažymėtina, jog bausmės tikslai yra aiškiai apibrėžti BK 41 straipsnyje ir apima ne tik siekį teigiamai paveikti nuteistąjį, bet ir asmenų sulaikymą nuo nusikalstamų veikų darymo, nubaudimą už padarytą nusikalstamą veiką, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas atėmimą ar apribojimą, nuteistųjų skatinimą ateityje laikytis įstatymų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Šiuo nuosprendžiu pašalinama nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistu, tačiau ši aplinkybė nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės paskirtos bausmės dydžiui, kadangi įvertinus visas pirmiau aptartas bylos aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, jog paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Nors laisvės atėmimo bausmė neišvengiamai riboja asmens laisvę, skiriant bausmę privalu atsižvelgti ir į viešąjį interesą. Todėl nuteistajam paskirta bausmė, laikytina proporcinga padarytų veikų pavojingumui ir atitinkančia baudžiamojo įstatymo siekiamus tikslus.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, todėl nustatyta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vertintina kaip tinkama ir adekvati bausmė, proporcinga padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, užtikrinanti teisingumo principo įgyvendinimą.

Taigi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik pirmosios instancijos teismo nustatytos trukmės laisvės atėmimo bausmė atitinka bausmės tikslus ir įgyvendina teisingumo principą.

Atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcijoje. Nuteistajam paskirtos sankcijose įtvirtintos laisvės atėmimo ir arešto bausmės, kurios atitinka veikų pavojingumo laipsnį ir yra proporcingos padarytoms nusikalstamoms veikoms bei subendrintos apėmimo būdu. Todėl tenkinti apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 2 d. nuosprendį paskiriant švelnesnę bausmę ar taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo NUT1 apeliacinį skundą atmesti. Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 2 d. nuosprendį ir iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti NUT1 atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 2 d. nuosprendį palikti nepakeistą. Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.