Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2026-06-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2124-917/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-06-11
Bylos Nr.
1-2124-917/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15324-2026-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Sigita Meškauskienė
Kaltinamasis
V. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2124-917/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15324-2026-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.7; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.1.8; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2; 2.4.1.3; 2.12.2.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. birželio 11 d. Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė,sekretoriaujant Ugnei Kurlinkutei,dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei,kaltinamajam V. T., jo gynėjai advokatei Neringai Grubliauskienei,galimai laiduotojai R. A.,rusų - lietuvių kalbos vertėjai M. K.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybininku, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kauno r., deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilnius, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

V. T. 2026 m. gegužės 15 d., apie 20.40 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Mercedes-Benz 313 CDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), jam nustatytas mažiausias 2,46 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis V. T. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino, gailėjosi dėl savo veiksmų. Nurodė, kad įvykio dieną visą dieną dirbo, buvo siunčiamas iš vienos vietos į kitą. Važiuojant iš darbo namo porininkas, sėjęs keleivio vietoje, gėrė alų. Kaltinamasis nesusilaikė, sustojo kelkraštyje ir išgėrė du butelius alaus. Pradėjus važiuoti, nenuvažiavus nei vieno kilometro, sustabdė policijos pareigūnai. Dėl nustatyto girtumo laipsnio nesiginčijo, žino, kad negalima vairuoti transporto priemonės, esant neblaiviam. Kaltinamasis vairavo darbinį automobilį „Mercedes-Benz“, šį automobilį gavo tam, kad važiuotų į darbą. Automobilis nebuvo pilnai techniškai tvarkingas, sunkiai persijungė bėgiai, tai ir galėjo sukelti įtarimą policijos pareigūnams. Tokį automobilį galima nusipirkti už 800–1000 Eur, mano, kad vairuotas automobilis, pagal jo būklę ir išvaizdą, galėtų būti vertas 1000 Eur. Įmonės direktorius nebūtų leidęs vairuoti automobilio, jeigu būtų žinojęs, jog kaltinamasis yra neblaivus. Pažadėjo, kad ateityje nenusikals. Įmonėje dirba jau 4 metus, juo pasitiki, per mėnesį uždirba 726 Eur, po darbo dirba papildomai. R. A. yra kaimynė, pažįstami yra 2 metus. Su ja bendrauja, pasikalba, ji daro teigiamą įtaką kaltinamajam. Apie šį įvykį su ja kalbėjo, jis pats jai pasakė kitą dieną, ryte. Klausė jos patarimo, ką daryti. Lietuvoje neturi kitų artimesnių asmenų neturi, tik kartu dirbantys kolegos. Visus 4 metus turėjo leidimą dirbti Lietuvoje. Vaikams (duomenys neskelbtini) pabaigus mokyklas, planuoja atsivežti visą šeimą gyventi Lietuvoje.

Kaltinamajam V. T. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo prisipažinimo, V. T. kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo yra visiškai įrodyta liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, apžiūros protokolais, tarnybiniais pranešimais, kita bylos medžiaga.

Liudytojas P. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, įmonės direktorius įgaliojo jį atsiimti įmonei priklausantį automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Jo žiniomis, kiek informavo direktorius, V. T. dirba kitoje firmoje, bet yra kaip samdomas darbuotojas. Direktorius jam davė naudotis automobiliu, kad jis galėtų važiuoti į darbą bei vežioti įrankius. Automobilis jam buvo suteiktas techniškai tvarkingas, su galiojančiu draudimu. Apie tai, kad asmuo su automobiliu policijos pareigūnų buvo sustabdytas vairuodamas neblaivus, jis nieko nežino (b. l. 72–74).

Liudytojas A. I., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Reagavimo valdybos (toliau – RV) pirmojo skyriaus tyrėju. 2026 m. gegužės 15-16 d. naktinėje pamainoje kartu su dviem policijos rėmėjais. Dirbant (duomenys neskelbtini) miestelyje, Kauno rajone, per raciją išgirdo pranešimą, kad mėlynos spalvos autobusiukas „MB“, valstybinių numerių nepamena, įtartinai manevruoja po kelią. Kadangi buvo šalia, nuvažiavo į A1 kelią patikrinti, ar tas automobilis nepravažiuos pro juos. Stovint ties nusukimu į (duomenys neskelbtini) gatvę, pastebėjo apibūdinimą atitinkantį automobilį, kuris tiesiai nepavažiavo, mėtėsi po kelią, vingiavo. Jie iš karto važiavo iš paskos, įjungė švyturėlius, todėl automobilis sustojo artimiausioje degalinė „(duomenys neskelbtini)“. Priėjus ir atidarius vairuotojo dureles, salone buvo du vyriškiai, kurie kalbėjo rusiškai. Už vairo sėdėjo vienas vyriškis, jo vardo ir pavardės nepamena, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Paklausė, kada ir prieš kiek laiko vartojo alkoholinius gėrimus, vairuotojas nurodė, kad prieš pusvalandį gėrė du alaus, dėl to buvo patikrintas alkotesteriu. Vairuotojas pripažino, kad gėrė alkoholį ir vairavo. Jis dėl šio įvykio surašė tarnybinį pranešimą, nes toliau įvykį formino kitas atvykęs ekipažas (b. l. 77–80).

Iš 2026 m. gegužės 15 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2026 m. gegužės 15 d., apie 20.40 val., ties (duomenys neskelbtini), Kaunas, degalinės teritorijoje, sustabdyta transporto priemonė „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį neblaivus vairavo V. T.. Atlikus pirmą patikrinimą 2026 m. gegužės 15 d. 20.47 val., V. T. nustatytas 2,50 promilių neblaivumas.; antro tikrinimo metu nustatytas 2,46 promilių neblaivumas (alkotesteris „Alcotest 7510", Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)). Transporto priemonė „Mercedes-Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priverstinai nutransportuota į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę adresu Technikos g. 18A, Kaunas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 5–13).

Iš 2026 m. gegužės 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune, kur matoma degalinė „(duomenys neskelbtini)“, jos dešinėje pusėje yra automobilių stovėjimo aikštelė. Aikštelėje matomas stovintis mėlynos spalvos automobilis „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilio kairės pusės galinis žibintas apgadintas. Atidarius automobilio vairuotojo dureles ant slenksčio matomas plastikinis bakas su tamsios spalvos skysčiu, ant automobilio panelės matoma darbinės pirštinės, plastikinis maišelis, popierinė dėžutė, spynelėje užvedimo raktas, ant priekinės sėdynės – indelis su maistu. Atidarius keleivio priekines dureles, panelės daiktadėžėje matoma 3 vnt. mėlynos spalvos skardinės su užrašu „Kalnapilis“. Atidarius automobilio šonines dureles ant sėdynės matomi sudėti įvairūs drabužiai, darbiniai šalmai, ant grindų prie sėdynės dar vienas plastikinis bakelis su tamsios spalvos skysčiu viduje, ant sėdynės stiklinis tuščias alkoholio butelis su užrašu „Absolut Vodka“. Atidarius galines dureles iš galo matomi įvairūs darbo drabužiai, batai bei kiti tyrimui nereikšmingi daiktai. Automobilis su užvedimo raktu nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Technikos g. 18A, Kaunas. Sudaryta fotolentelė (b. l. 24–49).

Iš 2026 m. gegužės 15 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad V. T.alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), pirmu tikrinimu 20.47 val. buvo nustatytas 2,50 promilių neblaivumas. Tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu 21.03 val. buvo nustatytas 2,46 promilių neblaivumas (b. l. 19–23).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad automobilio „Mercedes-Benz 313 CDI“, (duomenys neskelbtini) metų laidos, kaina su PVM yra 2891 Eur (b. l. 69).

Iš AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilis „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 64–66).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pasitvirtino. Kaltinamasis V. T. savo kaltę pripažino, nurodė, kad važiavo darbiniu, įmonei priklausančiu automobiliu, su porininku namo. Porininkas gėrė alų ir kaltinamasis, dėl patirtos įtampos, nesusilaikė, sustabdė automobilį ir išgėrė du butelius alaus. Nespėjus nuvažiuoti nei kilometro, buvo sustabdytas policijos pareigūnų, savo neblaivumo neginčijo, dėl įvykio gailisi. V. T. neblaivumas nustatytas alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), ir užfiksuotas 2026 m. gegužės 15 d. neblaivumo nustatymo akte, kuriame nurodyta, jog pirmu tikrinimu 20.47 val. buvo nustatytas 2,50 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 21.03 val. buvo nustatytas 2,46 promilių neblaivumas. Taigi, teisiamajame posėdyje neginčijamai nustatyta, kad V. T. sąmoningai vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2026 m. gegužės 15 d., apie 20.40 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, iki buvo sustabdytas policijos pareigūnų adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mercedes-Benz 313 CDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai jam nustatytas mažiausias 2,46 promilių neblaivumas. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą darytina išvada, kad kaltinamojo V. T. padaryta nusikalstama veika, atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma.

IV. Dėl laidavimo instituto taikymo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu gautas R. A. prašymas perduoti V. T. jos atsakomybei pagal laidavimą ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės be užstato, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai, ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Teismo vertinimu, byloje yra visos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. T. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau neteistas nei Lietuvoje (b. l. 87), nei (duomenys neskelbtini) (b. l. 142), dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailėjosi, besąlygiškai pripažino teismo nustatytas faktines aplinkybes, davė parodymus, kurie atitinka ir kitus byloje surinktus įrodymus bei patvirtina faktines veikos padarymo aplinkybes. Nei turtinė, nei neturtinė žala kaltinamojo veiksmais nėra padaryta. Administracine tvarka baustas 2 kartus, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 84–85), dėl priklausomybės ligų ar psichikos sutrikimų negydytas, nekonsultuotas (b. l. 92–93). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis turi gyvenamąją vietą, dirba, planuoja į Lietuvą atsivežti ir savo šeimą. Kaltinamasis nurodė, kad R. A. yra jo kaimyne, pažįstami 2 metus, nuolatos bendrauja, kalbasi, klausia jos patarimo ir vertina jos nuomonę. Įvertinus visas šias aplinkybes, laikytina, kad yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos sąlygos.

Be BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (Kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Byloje pateiktas laiduotojos R. A. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato. R. A. administracine tvarka nebausta (b. l. 147), neteista (b. l. 145), nuo 2026 m. kovo 1 d. dirba (duomenys neskelbtini) valytoja. Laiduotoja turi gyvenamąją vietą, neturi psichikos sutrikimų ar priklausomybių. Teismo posėdžio metu R. A. nurodė, kad V. T. pažįsta 2 metus, gyvena viename name. V. T. apibūdino kaip gerą, rūpestingą bei sąžiningą žmogų. Apie įvykį sužinojo iš jo paties, jis labai pergyveno, klausė jos patarimo. Jiedu bendrauja daug, dalinasi ateities planais, juos sieja artimas draugiškas ryšys, V. T. klauso duodamų patarimų.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, išklausius laiduotojos duotus paaiškinimus teismo posėdyje, teismas sprendžia, kad R. A. atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas, yra tinkama būti laiduotoja bei verta teismo pasitikėjimo ir kaip turinti autoritetą, galinti daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Teisiamojo posėdžio metu prokurorė prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nustatant 2 metų laidavimo terminą bei 500 Eur užstatą.

Atsižvelgiant į tai, kad V. T. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailėjosi tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, jo veiksmais nebuvo padaryta turtinė ar neturtinė žala, taip pat atsižvelgiant į turtinę laiduotojos padėti bei gaunamas pajamas, įvertinus suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose, teismas sprendžia, kad kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant užstato, bei nustatant minimalų laidavimo terminą – 1 metus.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnis reglamentuoja, jog pilnamečiam asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 40 straipsnis patenka į BK VI skyrių, todėl atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti svarstomas baudžiamųjų poveikių priemonių skyrimas.

Sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo kaltinamajam klausimą, atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, tai yra į tai, kad kaltinamasis V. T. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, tai yra, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent – jam nustatytas 2,46 promilių neblaivumas. Toks elgesys sukėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, siekiant padėti užtikrinti bausmės tikslu bei apsaugoti visuomenę nuo pasikartojančių tokio paties pobūdžio veikų, kaltinamajam skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, nustatant jos terminą – 1 metus 6 mėnesius (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas tokį baudžiamojo poveikio priemonės terminą, atsižvelgia į proporcingumo principą ir V. T. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes.

Baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo šios specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra, nuo 2026 m. gegužės 20 d., apie tai pranešant AB ,,Regitra“.

BK 72 straipsnyje numatyta kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad V. T. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas motorinę transporto priemonę – automobilį „Mercedes-Benz 313 CDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurios savininkas AB „Regitra“ duomenimis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Konkrečiu atveju konfiskuotinas turtas – transporto priemonė „Mercedes-Benz 313 CDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso ne kaltinamajam, o kitam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio atstovas nežinojo, kad kaltinamasis automobilį naudos nusikalstamai veikai daryti. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto, tai yra, nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkanti pinigų suma.

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Mercedes-Benz 313 CDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina Lietuvoje yra 2891 Eur (su PVM). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad automobilis nebuvo visiškai tvarkingas, sunkiai persijungė jo bėgiai, pagal techninę būklę ir išvaizdą reali automobilio vertė galėtų būti apie 1000 Eur. Automobilio būklė atsispindi ir pateiktoje fotolentelėje, iš kurios matyti, kad automobilis „Mercedes-Benz 313 CDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra stipriai nusidėvėjęs, jo rida yra itin didelė – 562 420 km, kėbulas turi akivaizdžių defektų – atsikabinęs priekinis bamperis, suplyšusios sėdynės. Atsižvelgiant į realią automobilio būklę bei į kaltinamojo turtinę padėti, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, išieškotina konfiskuotino turto – automobilio „Mercedes-Benz 313 CDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės – vertę atitinkanti pinigų suma – 1000 Eur.

Taip pat teismas pažymi, kad minėtos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas jokiu būdu nereiškia neproporcingai griežtos poveikio priemonės. Teismo įsitikinimu, šioje situacijoje visuomenės ir kaltinamojo interesų pusiausvyra būtų pažeista, jei iš pastarojo nebūtų išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti piniginė suma, nes taip būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslo.

VI. Dėl kardomųjų priemonių ir kitų klausimų

Kaltinamajam V. T. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos. Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu pakvitavimu grąžintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus E. Š. įgaliotam asmeniui P. Š. – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinioje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. T., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ir perduoti laiduotojos R. A. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti V. T., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti R. A., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, V. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienus) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2026 m. gegužės 20 d., apie tai pranešant AB ,,Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, V. T. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant valstybės naudai transporto priemonės „Mercedes-Benz 313 CDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 1000 (vieną tūkstantį) Eur.

V. T. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus ir dokumentus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu pakvitavimu grąžintą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus E. Š. įgaliotam asmeniui P. Š. – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinioje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Sigita Meškauskienė