Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Panevėžys, deklaruota gyvenamoji vieta Panevėžio miesto savivaldybė, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, teistas:

1. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį, ir paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 12 mėnesių;

2. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant elgesio apribojimą 12 mėnesių;

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

3. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, ir paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą 1 metams;

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 24 d. nuosprendžiu paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai laisvės atėmimo;

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

11. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 20 MGL, tai yra, 753,20 Eur dydžio bauda. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – 5 mėnesiai laisvės atėmimo ir 20 MGL, tai yra, 753,20 Eur dydžio bauda;

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi subendrintos bausmės, paskirtos Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. baudžiamuoju įsakymu, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė bausmė – 6 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo;

18. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, ir paskirta 20 parų arešto bausmė. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi nustatytos bausmės neatlikta dalimi, ir paskirta galutinė bausmė – 5 metai 3 mėnesiai 14 dienų laisvės atėmimo;

19. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. vasario 26 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai 6 mėnesiai 3 dienos laisvės atėmimo;

Panevėžio apygardos teismo 2025 m. lapkričio 12 d. nutartimi nusikalstama veika, numatyta BK 180 straipsnio 1 dalyje, dėl kurios padarymo nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžiu, perkvalifikuota į BK 180 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) ir palikta paskirta bausmė ir galutinė subendrinta bausmė. Nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje, dėl kurios padarymo nuteistas 2017 m. spalio 27 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, perkvalifikuota į BK 259 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) ir palikta paskirta bausmė ir galutinė subendrinta bausmė. Nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje, dėl kurios padarymo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu, perkvalifikuota į BK 259 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) ir palikta paskirta bausmė ir galutinė subendrinta bausmė. Nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje, dėl kurios padarymo nuteistas Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu, perkvalifikuota į BK 259 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) ir palikta paskirta bausmė ir galutinė subendrinta bausmė. Nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje, dėl kurios padarymo nuteistas Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžiu, perkvalifikuota į BK 259 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) ir palikta paskirta bausmė ir galutinė subendrinta bausmė. Nusikalstama veika, numatyta BK 302 straipsnio 1 dalyje, dėl kurios padarymo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu, perkvalifikuota į BK 302 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) ir palikta paskirta bausmė ir galutinė subendrinta bausmė;

20. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. vasario 26 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu, paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo (nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

M. D. 2026 m. sausio 28 d., apie 9 val. 10 min., Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), lauko teritorijoje, kaire ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam A. K. į dešinę galvos pusę, tokiu būdu sukeldamas pastarajam fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis M. D. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, gailėjosi. Nurodė, kad su nukentėjusiuoju yra pažįstami 10 metų, kažkada buvo bičiuliai, tačiau nukentėjusysis pasielgė negražiai ir nedovanotinai. Konfliktas įvyko dėl asmeninių priežasčių, ilgai pykosi, kaltinamasis turi nuoskaudų. Kaltinamasis ilgai laukė, kol sutiks nukentėjusįjį. Sudavė vieną smūgį kairės rankos kumščiu į veidą. Nemano, kad nukentėjusysis jautė skausmą, nepavyko suduoti stipriai, nes paslydo. Po kaltinamojo smūgio nukentėjusysis stovėjo, vėliau juos išskyrė pareigūnai. Tik paskui abu paslydo ant sniego ir nukrito. Įvykio metu nukentėjusysis turėjo būti etapuojamas, o kaltinamasis buvo medicinos punkte. Nukentėjusysis kaltinamojo atsiprašė, nes suprato, už ką gavo, kaltinamasis nukentėjusiojo neatsiprašė ir nemato už ką turėtų atsiprašyti. Po įvykio buvo susitikę, paspaudė vienas kitam ranką. Dėl savo veiksmų gailisi.

Kaltinamojo M. D. padaryta nusikalstama veika be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).

Iš 2026 m. sausio 30 d. A. K. protokolo–pareiškimo nustatyta, kad 2026 m. sausio 28 d., apie 09.10 val., jam būnant Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) skyriumi, pažįstamas nuteistasis M. D. vieną kartą kaire ranka trenkė jam į dešinę galvos pusę, taip sukeldamas jam fizinį skausmą (t. 1, b. l. 1–7).

Iš 2026 m. sausio 28 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus vyresniojo specialisto G. J. tarnybinio pranešimo apie nuteistojo sužalojimą nustatyta, kad 2026 m. sausio 28 d., apie 9.10 val., Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas G. D., vykdydamas tarnybą priežiūros poste Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) būrys), vedė nuteistąjį A. K., kuris turėjo išvykti planiniu konvojumi. Prie (duomenys neskelbtini) lauko durų minėtas nuteistasis susitiko iš (duomenys neskelbtini) išeinantį nuteistąjį M. D., kuris staiga pribėgęs, ranka trenkė nuteistąjam A. K. į veido sritį. Minėti nuteistieji nedelsiant buvo išskirti ir pristatyti į budėtojų dalį tolimesniam aplinkybių aiškinimuisi. Įvykis užfiksuotas vaizdo registratoriais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 54–55).

Iš 2026 m. vasario 4 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas pagal Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos K. B. 2026 m. sausio 30 d. reikalavimą prie ikiteisminio tyrimo Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus pateiktas vaizdo registratoriaus Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašas. Apžiūros metu nustatyta, kad paleidus įrašą, matomas spalvotas ir nespalvotas, geros raiškos vaizdas, kurio data – 2026 m. sausio 28 d., laikas – 09.00.53 val., trukmė – 7.43 min. Įraše matoma, kaip filmuojantis pareigūnas iš gyvenamosios patalpos išleidžia vyriškį (M. D.), kuris avi tamsius sportinius batus, dėvi tamsiai mėlynas sportines kelnes, vilki juodą dviejų atspalvių striukę, po kuria matomas pilkos spalvos gobtuvas, užsidėjęs baltos spalvos statybines pirštines, juodą kepurę. Prižiūrintis pareigūnas nuveda vyriškį į (duomenys neskelbtini) skyrių. Toliau matyti, kaip po apsilankymo pas specialistą, išėjęs iš kabineto, vyriškis eina sparčiu žingsniu, o išbėgęs į lauką, įrašo laiku 09.05.28 val., prieina prie kartu su prižiūrinčiu pareigūnu einančio vyriškio (A. K.), kuris avi juodos spalvos sportinius batus, vilki tamsias sportines kelnes, dėvi juodos spalvos striukę, užsidėjęs tamsią kepurę su bumbulu, dėvi juodos spalvos pirštines, rankose neša tamsios spalvos krepšį su šviesios spalvos raštais. Matyti, kaip M. D.), priėjęs prie A. K., užsimoja kaire ranka ir vieną kartą suduoda pastarajam į dešinę galvos sritį. Po smūgio A. K. nugriūna ant žemės, o sudavęs smūgį vyriškis šaukia: „Sakiau (necenzūrinis žodis) (necenzūrinis žodis) aš tau“, „už mano mamuką“. Prižiūrintis pareigūnas atskiria nuteistuosius, smūgį sudavęs vyriškis paguldomas ant žemės. Toliau matyti, kaip pareigūnas parveda smūgį sudavusį vyriškį į jo gyvenamąją patalpą. Vaizdo įrašas įrašytas į DVD-R kompaktinį diską (t. 1, b. l. 50–53).

Iš 2026 m. sausio 28 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus slaugytojos A. M. „Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2026 m. sausio 28 d., 9.30 val. apžiūrėtas A. K., kuriam išoriškai pastebimų kūno sužalojimo žymių nėra (t. 1, b. l. 56–57).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismo posėdžio metu kaltinimasis M. D. kaltę pripažino, nurodė, kad eidamas iš medicinos punkto pamatė pareigūno vedamą A. K. ir dėl asmeninių nesutarimų trenkė pastarajam į veido sritį su kumščiu. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina ir nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis paaiškino, jog pareigūnui vedant jį per lauko kalėjimo teritoriją, jis pamatė M. D., kuris atrodė piktas, gniaužė kumščius. Priėjęs M. D. užsimojo kaire ranka ir sudavė A. K. vieną smūgį į dešinę galvos pusę. Analogiškas aplinkybes nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. D., kuris ir lydėjo nukentėjusįjį į budėtojų dalį. Tai, kad M. D. priėjo prie A. K. ir užsimojęs kaire ranką vieną kartą sudavė į dešinę galvos sritį, užfiksuota ir vaizdo registratoriaus Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo įraše.

BK 140 straipsnio tikslas yra apsaugoti žmogų nuo fizinio skausmo sukėlimo, o šiame straipsnyje nurodyti padariniai – nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinis skausmas – yra labai skirtingi. Pagal teismų praktiką, kvalifikuojant kaltininko veiką tik kaip fizinio skausmo sukėlimą, ekspertų išvados nebūtinos, kadangi fizinis skausmas suvokiamas subjektyviai, dėl to teismo medicinos ekspertai paprastai neduoda išvados ir fiziniam skausmui konstatuoti nėra būtinos specialiosios žinios. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui. Nustatant fizinį skausmą nėra būtinos pasekmės – sužalojimas, susargdinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 7 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-83-648/2021, 3.3 papunktis).

Nagrinėjamu atveju fizinio skausmo sukėlimas nustatytas remiantis nukentėjusiojo parodymais, kuriuose jis paaiškino, jog smūgio į veidą metu jautė fizinį skausmą, o po smūgio nugriuvo. A. K. parodymus patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame matyti, kad M. D. sudavus smūgį į dešinę galvos pusę, A. K. nugriuvo ant žemės, kas leidžia konstatuoti, kad kaltinamojo suduotas smūgis buvo pakankamai stiprus ir galėjo sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Teismas, išanalizavęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad M. D. 2026 m. sausio 28 d., apie 9 val. 10 min., Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), lauko teritorijoje, kaire ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam A. K. į dešinę galvos pusę, tokiu būdu sukeldamas pastarajam fizinį skausmą. Kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio skausmo sukėlimo požymiai, todėl kaltinamojo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, tai yra, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą gali būti skiriama viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmė.

M. D. padarę vieną baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis), veikdamas tiesiogine tyčia. Jo atsakomybę lengvinančią aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

Prokurorė tiek kaltinamajame akte, tiek baigiamosios kalbos metu prašė pripažinti M. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Pagal ankstesnės redakcijos BK 27 straipsnio 1 dalį, atskirai priimti sprendimą asmenį pripažinti recidyvistu nebuvo reikalaujama, o recidyvistu savaime buvo laikomas asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaręs vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Nuo 2025 m. vasario 1 d. pasikeitus BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatoms ir teismui dėl asmens pripažinimo recidyvistu turint priimti atskirą sprendimą, asmuo laikomas recidyvistu tik po nuosprendžio, kuriuo asmuo pripažįstamas recidyvistu, įsiteisėjimo, o iki tol asmuo recidyvisto statuso neturi. Sistemiškai aiškinant BK nuostatas, susijusias su naujos redakcijos BK 27 straipsnio 1 dalies įsigaliojimu, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog asmuo veiką padarė būdamas recidyvistas, taikytina tik tada, kai esant BK 27 straipsnio 1 dalyje išdėstytoms sąlygoms asmenys, jau būdami pripažinti recidyvistais, teisiami už naujo nusikaltimo padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 7 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-511/2026, 20 punktas).

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. vasario 26 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2025 m. gegužės 27 d., M. D. pripažintas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad M. D. yra pripažintas recidyvistu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, spręsdamas dėl bausmės rūšies bei dydžio paskyrimo, taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį M. D., o būtent tai, kad baudžiamosios bylos duomenimis, kaltinamasis praeityje teistas 19 kartų, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, teistumas neišnykęs, administracine tvarka per 5 metų laikotarpį baustas 1 kartą, informacijos apie paskirtos baudos sumokėjimą nėra (t. 1, b. l. 95–97). Psichiatrinis gydymas – Lietuvos kalėjimų tarnybos psichiatrijos skyriuje negydytas, konsultuotas gydytojo psichiatro (t. 1, b. l. 89). Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2026 m. vasario 6 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad M. D. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (t. 1, b. l. 94). Kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra nedirbantis, neturi jokių pajamų ar turto.

Iš M. D. charakterizuojančios medžiagos teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, nusikalstamas veikas daro neišnykus teistumui, taip pat yra baustas administracine tvarka. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju teismas sprendžia, kad baudos bausmė kaltinamajam neskirtina, kadangi jis negauna jokių pajamų, o švelnesnės bausmių rūšys – laisvės apribojimas ir areštas, nepasiektų bausmės tikslų, kadangi ankstesniais teismų sprendimais paskirtos bausmės teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui neturėjo.

Atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymą, skiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio terminas, įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei polinkį nusikalsti, skirtinas 6 mėnesiai.

Kadangi kaltinamasis M. D. kaltu prisipažino visiškai, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl jam skirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys), ir skirtina 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

BK 75 reglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismas, įvertinęs kaltinamąjį M. D. charakterizuojančius duomenis, tai, kad pastarasis ne kartą praeityje buvo trauktas baudžiamojo atsakomybėn, baustas administracine tvarka, ankstesniais teismų sprendimais švelnesnės bausmių rūšys (bauda, areštas) teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui nepadarė, dėl ko nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nenusikals bei laikysis įstatymų, be to, kaltinamasis neturi jokių tvirtų socialinių ryšių laisvėje, negauna pajamų, dėl ko būtų sudėtinga laikytis teismo paskirtų įpareigojimų, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 75 straipsnio nuostatos netaikytinos.

BK 64 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimą, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika.

M. D., neatlikęs Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. vasario 26 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės, padarė naują nusikalstamą veiką.

Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. birželio 5 d. nuosprendžiu (nuosprendis neįsiteisėjęs) paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. vasario 26 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, ir siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo ir painiavos dėl bausmių vykdymo tvarkos ateityje, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrinta su kitais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, kadangi bausmių bendrinimo klausimas galės būti sprendžiamas vykdymo procese.

V. Dėl teisinės pagalbos išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teisme gauta ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. gegužės 22 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“. Pažymoje nurodyta, kad advokatė Ramunė Genovaitė Baltrušaitienė teikė valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam M. D.. Nurodoma, kad iš viso valstybės naudai priteistinos 285,18 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Baudžiamojoje byloje kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas privalomais pagrindais, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, kuomet kaltinamasis yra suimtas arba atlieka laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, taip pat į kaltinamojo M. D. turtinę padėtį bei tai, kad jis realiai neturi jokių darbinių ar kitų pajamų, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymoje nurodoma suma dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai nepriteistina.

VI. Dėl kardomųjų priemonių ir kitų klausimų

Kaltinamajam M. D. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nepaskirta ir neskirtina. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktinas saugoti byloje. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas; proceso išlaidų nėra; civilinis ieškinys nepareikštas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsniu, 273 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir M. D. skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Iš M. D. nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

M. D. kardomosios priemonės neskirti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską su vaizdo įrašu, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).