Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-06-22 · Administracinė byla Nr. eA-600-822/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-06-22
Bylos Nr.
eA-600-822/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04239-2024-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė, Laimutis Alechnavičius, Virginija Volskienė
Atsakovas
Lietuvos kariuomenė, Lietuvos, Lietuvos kariuomenės Dr.Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba
Pareiškėjas
S. P.
Administracinė byla Nr. eA-600-822/2026 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04239-2024-9 Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. birželio 22 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Virginijos Volskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2025 m. vasario 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. P. skundą atsakovams Lietuvos kariuomenei ir Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas S. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisijos Centrinės pakomisės (toliau – ir KMEK, Komisija) 2024 m. birželio 18 d. ekspertinį nutarimą (toliau – ir Ekspertinis nutarimas, Nutarimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti klausimą dėl tinkamumo atlikti karinę tarnybą. Taip pat pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nesutinka su Nutarimu, kuriuo jis pripažintas netinkamu tolesnei karinei tarnybai pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-449 „Dėl Tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų ir Sveikatos būklės įvertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintų Tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų (toliau – ir Kriterijai) 3 skiltį ir nustatytą Z sveikatos grupę, ir su jame pateiktu sveikatos vertinimu bei pasirinktais vertinimo būdais. Pareiškėjo teigimu, KMEK faktiškai vyko 2024 m. gegužės 23 d. Komisijos metu visi gydytojai, išskyrus vidaus ligų gydytoją, pažymėjo, kad pareiškėjas tolesnei karinei tarnybai tinkamas, apie tai padarydami atitinkamus įrašus išduotame dokumente. Vidaus ligų gydytoja, padarydama įrašą, vadovavosi viešojoje įstaigoje (toliau – ir VšĮ) Respublikinėje Panevėžio ligoninėje atliktų tyrimų rezultatais, kurie buvo atlikti 2023 m. rugsėjo 25 d., t. y. prieš 8 mėn. iki ekspertizės. Pareiškėjo manymu, jeigu jo ligos pobūdis buvo toks, kad jis netinkamas tolesnei karinei tarnybai, KMEK nedelsdama po jo išleidimo iš gydymo įstaigos turėjo inicijuoti neeilinį jo sveikatos patikrinimą. Tačiau vidaus ligų gydytoja neskyrė atlikti jokių tyrimų, vertino tik turimus Komisijos metu atliktų tyrimų rezultatus.

Pareiškėjo nuomone, Komisija, peržiūrėdama ir vertindama 8 mėn. senumo medicininius dokumentus, galėjo nustatyti ir įvertinti tik tai, kokios medicininės procedūros buvo atliktos faktiškai ir kokia buvo faktinė jo sveikatos būklė prieš 8 mėn., bet ne KMEK metu. Jeigu Komisija įtarė esant indikacijų arba jai nepakako duomenų apie pareiškėjo asmens sveikatą, tokiu atveju KMEK privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 „Dėl Karinės medicinos ekspertizės nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Karinės medicinos ekspertizės nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 29–31 punktais, pagal kuriuos Komisijos pirmininkas ir gydytojas siunčia asmenį ištirti papildomai, konsultuotis ar patikslinti diagnozės į kitus Lietuvos kariuomenės padalinius, kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas; papildomus tyrimo, konsultacijos ar patikslintos diagnozės duomenis Komisijos gydytojas naudoja priimdamas ekspertines išvadas. Tačiau minėtų Nuostatų reikalavimų nebuvo laikytasi.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigė, kad KMEK skundžiamą Nutarimą priėmė remdamasi ne faktiškai atliktais tyrimais ir jų rezultatais, bet remdamasi istoriniais ligos duomenimis, jokių tyrimų, galinčių juos patvirtinti ar paneigti, nepadarė. Komisijos metu jo sveikatos būklė faktiškai tirta nebuvo. Taigi skundžiamas Nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas objektyviai neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, susijusių su jo sveikatos būklės įvertinimu, sprendžiant klausimą dėl jo sveikatos būklės tinkamumo karo tarnybai.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos kariuomenė, atstovaudama ir Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybai, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Lietuvos kariuomenė nurodė, kad pareiškėjui 2024 m. gegužės 23 d.–2024 m. birželio 18 d. buvo atliekama karinės medicinos ekspertizė, vertinama sveikatos būklė, kurios metu jis pripažintas netinkamu tolesnei karo tarnybai (savanoriškai nenuolatinei karo tarnybai) pagal Kriterijų 3 skiltį ir nustatytą Z sveikatos grupę. Visa karinės medicinos ekspertizės eiga, gydytojų atlikti tyrimai ir sveikatos būklės vertinimai bei pridėti medicininiai duomenys iš kitų sveikatos priežiūros įstaigų, kuriais buvo remtasi priimant sprendimą, užfiksuoti Medicinos ekspertizės akte Nr. 1983/2024.

Komisija, atlikdama karinę medicinos ekspertizę, vadovavosi jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais – Nuostatais, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-449 „Dėl Tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų ir Sveikatos būklės įvertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintais Kriterijais ir Sveikatos būklės įvertinimo metodika (toliau – ir Metodika).

2024 m. gegužės 23 d. pareiškėjas karinės medicinos ekspertizės metu, pildydamas Medicinos ekspertizės akte esančią lentelę, kurioje reikalinga nurodyti žinomas turėtas ligas, kuriomis sirgo ar serga, prie bet kokių susirgimų nurodė „Ne“. Atliekant ekspertizę, kaip numatyta Nuostatų 26 punkte, buvo naudojamasi ir iš kitų medicinos įstaigų gautais medicininiais dokumentais, iš kurių paaiškėjo, jog pareiškėjas sąmoningai teikė pirminę klaidinančią informaciją apie savo sveikatos būklę. Pareiškėjas širdies ligomis serga daug metų, paskutiniai duomenys iš kitų medicinos įstaigų, kuriose buvo atliekami įvairūs tyrimai širdies ligoms nustatyti, yra pakankamai nauji. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę pareiškėjas po atliktos karinės medicinos ekspertizės nepateikė, dėl pakartotinės ekspertizės taip pat nesikreipė. Kitų medicinos įstaigų pateiktus duomenis apie pareiškėjui diagnozuotas širdies ligas įvertino Karo medicinos tarnybos centro kardiologas. Pagal galutinę išvadą ir paaiškinimus pareiškėjui diagnozuota (duomenys neskelbtini), taip pat išsivysčiusi klinikinė būklė (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Kriterijų 9.1 punktu taikymo rekomendacijomis (Tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų taikymo paaiškinimai), diagnozuojant (duomenys neskelbtini), naudojamasi 4 lentele „(duomenys neskelbtini) rizikos nustatymas“. Vertinant nustatytus rizikos veiksnius bei išsivysčiusią klinikinę būklę – (duomenys neskelbtini) buvo įvertinta kaip labai didelė ir šiuo atveju buvo pritaikytas Kriterijų 9.1 papunktis, pagal kurį asmenys, vertinami pagal Kriterijų 3 skiltį, pripažįstami netinkamais tęsti tolesnę karo tarnybą. Be to, 2023 m. rugsėjo 25 d. VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje pareiškėjo (duomenys neskelbtini) rizika buvo įvertinta kaip labai didelė.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinis teismo (toliau – ir LVAT) praktiką medicininių klausimų sprendimas (diagnozių nustatymo pagrįstumas, tyrimų rezultatų vertinimas ir pan.) nepatenka į teismo kompetencijos ribas.

Lietuvos kariuomenės vertinimu, karinės medicinos ekspertizės metu buvo išsamiai patikrinta pareiškėjo sveikatos būklė, teisingai nustatytas netinkamumas atlikti karo tarnybą bei priimtas pagrįstas Nutarimas. Tarp kitų sveikatos priežiūros įstaigų nustatytų diagnozių ir KMEK diagnozių jokių prieštaravimų nėra. KMEK gydytojai, priimdami ekspertines išvadas, įvertino visus medicininius duomenis apie pareiškėjo sveikatos būklę, todėl jo argumentai, kad Nutarimas buvo priimtas neįsigilinus į sveikatą apibūdinančius medicininius dokumentus ir į faktinę sveikatos būklę yra visiškai nepagrįsti.

II.

Regionų apygardos administracinis teismas 2025 m. vasario 4 d. sprendimu pareiškėjo S. P. skundą tenkino – panaikino Nutarimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo nagrinėti klausimą dėl pareiškėjo tinkamumo atlikti karinę tarnybą, taip pat teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 22,50 Eur žyminį mokestį.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas priklauso savanoriškai nenuolatinei karo tarnybai – žvalgas. Pareiškėjas Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 2024 m. sausio 9 d. siuntimu 2024 m. buvo nusiųstas į KMEK pasitikrinti sveikatos dėl jo tinkamumo tolesnei tarnybai. Pareiškėjui 2024 m. gegužės 23 d.–2024 m. birželio 18d. KMEK buvo atliekama karinės medicinos ekspertizė, kurios pagrindu buvo priimtas 2024 m. birželio 18 d. Nutarimas, kuriuo pareiškėjas pripažintas netinkamu tolesnei karo tarnybai (savanoriškai nenuolatinei karo tarnybai) pagal Kriterijų 3 skiltį ir nustatytą Z sveikatos grupę.

Taip pat teismas nustatė, kad Komisija ekspertinio tyrimo išvadoje diagnozavo (duomenys neskelbtini), taip pat išsivysčiusią klinikinę būklę ((duomenys neskelbtini). Dėl nustatytos diagnozės (duomenys neskelbtini) rizika buvo įvertinta kaip labai didelė ir šiuo atveju buvo pritaikytas Kriterijų 9.1 papunktis, pagal kurį asmenys, vertinami pagal Kriterijų 3 skiltį, pripažįstami netinkamais tęsti tolesnę karo tarnybą.

Kriterijų taikymo paaiškinimuose nurodyta, jog taikant Kriterijų 9 punktą, rizikos grupė turi būti pagrįsta ne tik subjektyviais požymiais, bet ir objektyviais tyrimų duomenimis (veloergometrinio tyrimo metu nustatyti pakitimai, koronarografijos, branduolinio magnetinio rezonanso, organų scintigramų ir kitų tyrimų duomenys, pagrindžiantys išeminės širdies ligos diagnozę). Diagnozuojant (duomenys neskelbtini), vadovaujamasi 3 lentele, kraujospūdžio matavimo ir (ar) fizinio krūvio testais ir (ar) AKS monitoravimo duomenimis. Iš bylos duomenų matyti, jog nustatant diagnozes, buvo vadovautasi 2023 m. kovo 23 d. Pasvalio ligoninės kardiologo konsultacijos, 2023 m. balandžio 28 d. pakartotinės pareiškėjo kardiologo konsultacijos užfiksuotais medicininiais duomenimis ir jų metu atliktais tyrimais, 2023 m. rugsėjo 25 d. VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje atlikto koronarografijos tyrimo, kuriame pareiškėjo (duomenys neskelbtini) rizika buvo įvertinta kaip labai didelė, rezultatu.

Vadovaudamasis Nuostatų 24 ir 26 punktais, teismas nurodė, kad esminis požymis esant (duomenys neskelbtini), apsprendžiant netinkamumą tarnybai – labai didelės grupės rizika. Jis turi būti nustatytas objektyviai, nesant abejonių. Teismo vertinimu, tiek Nuostatų 24 punkte, tiek Nuostatų 26 punkte, tiek Kriterijų taikymo paaiškinimuose įtvirtinti reikalavimai dėl Kriterijų 9 punkto taikymo numato Komisijos pareigą ne tik įvertinti gautus medicinos dokumentus, anamnezės duomenis, duomenis apie diagnozuotas tiriamo asmens ligas, bet ir pačiai tikrinti asmens sveikatos būklę, pagal kompetenciją atlikti klinikinius tyrimus, rizikos grupę pagrindžiant objektyviais tyrimų duomenimis ir rezultatais. Komisija minėtų reikalavimų nesilaikė, dėl labai didelės grupės rizikos kriterijaus nustatymo vadovavosi prieš 8 mėn. atliktais tyrimais (iš esmės vieno 2023 m. rugsėjo 25 d. VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje atlikto koronarografijos tyrimo rezultatais). Byloje nepaneigta, jog praėjus nemažai laiko pareiškėjo sveikatos būklė galėjo ir pasikeisti, juolab, kad jis gydėsi, vartojo paskirtus vaistus, atvykus į Komisiją 2024 m. gegužės 23 d. vidaus ligų gydytojos įrašas patvirtina, jog pareiškėjo AKS buvo fiksuotas 129/74, t. y. normos ribose, nėra objektyvių duomenų bendrų Komisijoje atliktų laboratorinių tyrimų prastus rezultatus. 2024 m. birželio 17 d. Komisijos narės vidaus ligų gydytojos pareiškėjui išrašytas Medicinos dokumentų išrašas/siuntimas kardiologui konsultuoti dėl diagnozės, rizikos patikslinimo, tačiau iš Karo medicinos tarnybos kario medicinos centro tos pačios dienos (2024 m. birželio 17 d.) išrašyto Medicinos dokumentų išrašo / siuntimo matyti, jog pareiškėjas buvo konsultuotas kardiologo, tačiau jokie diagnostiniai tyrimai nepaskirti ir neatlikti, o dėl pareiškėjo anamnezės ir diagnozių iš esmės vadovautasi ankstesniais medicininiais duomenimis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, jog Komisija, atlikdama ekspertizę, turėjo teisę pagal Nuostatų 24 ir 26 punktus susipažinti bei įvertinti kitų sveikatos priežiūros įstaigų pateiktus medicininius dokumentus, anamnezės duomenis, duomenis apie diagnozuotas tiriamo asmens ligas, tačiau nustačius, kad aktualus tyrimas buvo atliktas praėjus nemažam laiko tarpui, pagal kompetenciją privalėjo atlikti su diagnoze susijusius tyrimus arba išrašyti siuntimą / siuntimus papildomai, konsultuotis ar patikslinti diagnozės į kitas kompetentingas sveikatos priežiūros įstaigas.

Pagal Nuostatų 28–30 punktus, jeigu būtina patikslinti pareiškėjo diagnozę (taip nurodyta 2024 m. birželio 17 d. Medicinos dokumentų išrašas / siuntime kardiologui), jeigu yra indikacijų arba nepakanka duomenų apie asmens sveikatą, Komisijos pirmininko leidimu medicinos ekspertizės atlikimo laikas gali būti pratęstas, Komisijos pirmininkas ir gydytojas siunčia asmenį ištirti papildomai, konsultuotis ar patikslinti diagnozės į kitus Lietuvos kariuomenės padalinius, vykdančius sveikatinimo veiklą, ar kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, teikiančias antrinio ir (ar) tretinio lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Teismo įsitikinimu, nurodytų reikalavimų nebuvo laikytasi. Dėl pažeistų procedūrų galėjo būti atliktas neobjektyvus pareiškėjo sveikatos vertinimas dėl pareiškėjo tinkamumo tarnybai. Dėl to, teismo vertinimu, yra pagrindas panaikinti Nutarimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti klausimą dėl tinkamumo atlikti karinę tarnybą

III.

Atsakovas Lietuvos kariuomenė, atstovaudama ir Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybai, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2025 m. vasario 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Lietuvos kariuomenė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo LVAT praktikos (žr., 2021 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje

Nr. eA-2412-602/2020), kurioje buvo išaiškinta, kad specialių mokslo žinių reikalaujantis medicinos srities klausimų sprendimas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas. Dėl to neturi būti pasisakoma, ar medicininių kriterijų vertinimą KMEK atliko pagal realią pareiškėjo sveikatos būklę, o tik turėtų būti tikrinama, ar KMEK, atlikdama pareiškėjo tinkamumo profesinei karo tarnybai specializuotą medicininę ekspertizę, laikėsi pirmiau minėtuose teisės aktuose nurodytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Taigi teismas, nurodydamas, kad 8 mėn. senumo tyrimai specifinėje (duomenys neskelbtini) nustatymo srityje yra per seni priimti sprendimui dėl pareiškėjo tinkamumo karo tarnybai, kad pareiškėjo sveikatos būklė galėjo pasikeisti (nes vartojo paskirtus vaistus) ir kad vadovautasi tik vienos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios institucijos tyrimuose nustatytais rezultatais, atsakovo nuomone, peržengė administracinio teismo kompetencijos ribas ir pradėjo vertinti specialiųjų medicinos mokslo žinių reikalaujančią informaciją.

Žemesnės instancijos teismas

Administracinių teismų praktikoje konstatuota, kad medicininės komisijos turi medicininių klausimų vertinimo laisvę, todėl administracinio teismo kompetencija apima tikrinimą, ar ši viešojo administravimo institucija nepažeidė jai suteiktos diskrecijos išorinių ribų. Teismo tikrinimo apimtį sudaro tai, ar viešojo administravimo subjektas kruopščiai ir nešališkai ištyrė visas svarbias aplinkybes, ar pakankamai motyvavo savo sprendimą tais argumentais, kurie yra privalomi, priimant konkretų sprendimą. Šiuo atveju pagrindiniai teismo sprendimo argumentai yra tai, kad KMEK neatliko savo objektyvaus vertinimo, kuris reikalingas taikant Kriterijų 9 punktą ir nepagrįstai sprendimui priimti rėmėsi 8 mėn. senumo medicininiais duomenimis. Kriterijai nereikalauja, kad pati KMEK atliktų objektyvius tyrimus. Reikalaujama, kad sprendimas būtų pagrįstas objektyvių tyrimų duomenimis. Objektyvius tyrimų duomenis sprendimui priimti KMEK gavo iš kitų sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių institucijų, todėl nebuvo pagrindo kartoti tų pačių tyrimų. Dėl naujesnių medicininių duomenų poreikio gali nuspręsti tik medicinos mokslų srityje kompetenciją turintys asmenys, įvertinę konkrečius sveikatos sutrikimus ir medicinos mokslu pagrįstą metodiką, kadangi tik jie gali objektyviai nustatyti, ar nauji duomenys yra reikalingi ir kaip jie gali daryti įtaką paciento gydymui ar diagnozei. Pareiškėjo medicininius duomenis dėl (duomenys neskelbtini) ligų vertino vidaus ligų gydytoja bei karo medicinos centro gydytojas kardiologas, o galutinį Nutarimą priėmė KMEK pirmininkė, kuri taip pat yra vaidus ligų gydytoja. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo nepasitikėjo trijų gydytojų atliktu vertinimu ir išreiškė subjektyvią nuomonę, kad 8 mėn. senumo medicininiai duomenys, nustatantys (duomenys neskelbtini) ligas, yra per seni.

Lietuvos kariuomenė pažymi, jog pareiškėjas serga ligomis, kurioms skiriami vaistai siekiant ne išgydyti, o sustabdyti ligos progresavimą. Teismas faktą, kad karinės medicinos ekspertizės metu pareiškėjo AKS buvo 129/74 priskyrė iš esmės prie jo sveikatos būklės pagerėjimo, kai iš tikrųjų šis rodiklis galėtų būti laikomas tik normalizuotu dėl priskirtų medikamentų vartojimo.

Atsakovų vertinimu, Nutarimas yra pagrįstas tinkamai ir visapusiškai išanalizuojant bei ištiriant pareiškėjo medicininę raidos istoriją ir esamą sveikatos būklę, o KMEK gydytojai karinės medicinos ekspertizės metu pareiškėjo atžvilgiu elgėsi tinkamai, profesionaliai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes, atidžiai laikėsi specifinę – medicininę sritį reguliuojančių teisės aktų reikalavimų. Byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, patvirtinančių, jog KMEK gydytojai, atlikdami pareiškėjo karinę medicinos ekspertizę dėl jo tinkamumo tolesnei karo tarnybai, savo funkcijas atliko nesilaikydama Nuostatų ar Kriterijų, ar kad pateikė medicininių dokumentų ir medicininių tyrimų bei pareiškėjo sveikatos objektyvaus tyrimo duomenų neatitinkančią ekspertinę išvadą.

Atsiliepimas

Pareiškėjas S. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad Regionų administracinio teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai pritaikius teisės aktus, tinkamai ir objektyviai įvertinus byloje esančius įrodymus bei visą bylos medžiagą, priimtas atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką. Pareiškėjo manymu, apeliaciniame skunde iš esmės nenurodoma nei naujų, nei esminių, nei teismo neišnagrinėtų aplinkybių, į kurias nebūtų buvę atsižvelgta. Apeliacinis skundas neparemtas teisės normomis, grindžiamas savaip interpretuojant teismo sprendimą, kryptingai pateikiant ir akcentuojant dalį medicininių dokumentų duomenų.

Pareiškėjas pažymi, kas jis iki ginčijamo atvejo 2024 m. KMEK buvo tikrinamas ir 2014 m., ir 2019 m. Abiem atvejais tarnyba jam buvo pratęsta maksimaliam 5 metų terminui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisijos Centrinės pakomisės 2024 m. birželio 18 d. ekspertinio nutarimo, kuriuo pareiškėjas pripažintas netinkamu tolesnei karo tarnybai, teisėtumo ir pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą, panaikino ginčijamą Nutarimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo nagrinėti klausimą dėl pareiškėjo tinkamumo atlikti karinę tarnybą, konstatavęs, jog Komisija pagal kompetenciją privalėjo atlikti su diagnoze susijusius tyrimus arba išrašyti siuntimą / siuntimus papildomai, konsultuotis ar patikslinti diagnozės į kitas kompetentingas sveikatos priežiūros įstaigas, tačiau dėl pažeistų procedūrų galėjo būti atliktas neobjektyvus pareiškėjo sveikatos vertinimas dėl jo tinkamumo tarnybai.

Atsakovas apeliaciniame skunde, nesutinkamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas peržengė administracinio teismo kompetencijos ribas ir pradėjo vertinti specialiųjų medicinos mokslo žinių reikalaujančią informaciją.

Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas priklauso savanoriškai nenuolatinei karo tarnybai – žvalgas. Jis Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 2024 m. sausio 9 d. siuntimu 2024 m. buvo nusiųstas į KMEK pasitikrinti sveikatos dėl jo tinkamumo tolesnei tarnybai. Pareiškėjui 2024 m. gegužės 23 d.–2024 m. birželio 18d. KMEK buvo atliekama karinės medicinos ekspertizė, kurios pagrindu buvo priimtas ginčijamas 2024 m. birželio 18 d. Nutarimas, kuriuo pareiškėjas pripažintas netinkamu tolesnei karo tarnybai (savanoriškai nenuolatinei karo tarnybai) pagal Kriterijų 3 skiltį ir nustatytą Z sveikatos grupę.

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 65 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tikrosios karo tarnybos karių, žvalgybos pareigūnų, tarnaujančių pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, asmenų, stojančių ar šaukiamų į tikrąją karo tarnybą, tarnybą žvalgybos institucijoje ar Lietuvos šaulių sąjungos kovinius būrius, karių savanorių, kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos ir aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių sveikatos tikrinimo nustatant tinkamumą tarnybai, atrankos pagal sveikatos būklę tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 „Dėl Karinės medicinos ekspertizės nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Karinės medicinos ekspertizės nuostatų (2023 m. kovo 29 d. nutarimo Nr. 207 redakcija) 5.5 punkte įtvirtinta, kad ekspertinis nutarimas yra pagal ekspertines išvadas Komisijos pakomisės pirmininko priimtas sprendimas dėl tiriamo asmens sveikatos būklės ar sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio.

Karinė medicinos ekspertizė – asmens sveikatos būklės įvertinimas, tinkamumo tarnybai ir (ar) sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnio nustatymas, taip pat ekspertinės nuomonės apie galimybę asmens žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastį susieti su jo tarnybinių pareigų vykdymu ar statusu teikimas. Medicinos ekspertizė yra viena iš specializuotosios medicinos ekspertizės rūšių (Nuostatų 5.7 p.).

Pagal Nuostatų 10.1.1 punktą Centrinė pakomisė atlieka asmenų, stojančių į profesinę karo tarnybą, karo mokymo įstaigas, tarnybą žvalgybos institucijoje pagal žvalgybos pareigūnų tarnybos sutartis, profesinės karo tarnybos karių, privalomosios karo tarnybos karių, savanoriškosios nenuolatinės karo tarnybos karių, kariūnų ir žvalgybos pareigūnų medicinos ekspertizę.

Medicinos ekspertizė atliekama vadovaujantis sveikatos būklės įvertinimo metodika ir tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijais (toliau – kriterijai), patvirtintais krašto apsaugos ministro, suderinus su sveikatos apsaugos ministru (Nuostatų 22 p.).

Komisijos gydytojai atlieka medicinos ekspertizę: įvertina pateiktus medicinos dokumentus, anamnezės duomenis, duomenis apie diagnozuotas tiriamo asmens ligas; pagal kompetenciją atlieka klinikinį tyrimą; įvertina klinikinių, laboratorinių, instrumentinių tyrimų rezultatus ir kitus duomenis apie tiriamo asmens sveikatos būklę, konsultantų išvadas ir medicinos ekspertizės duomenis įrašo į krašto apsaugos ministro nustatytos formos medicinos ekspertizės aktą (Nuostatų 26 p.).

Vadovaudamasis medicinos ekspertizės rezultatais ir atsižvelgdamas į medicinos ekspertizės tikslą, Komisijos gydytojas priima ekspertinę išvadą. Ši išvada įrašoma į medicinos ekspertizės aktą. Išvadoje nurodoma: ligos pavadinimas (jeigu ji diagnozuojama), ją atitinkanti kriterijuose nustatyta ligų grupė, ligos kodas pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM), apribojimo laipsnis ir rekomendacijos dėl ribojimų tarnybai, kurios teikiamos KMT vado nustatyta tvarka atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę. Apribojimo laipsnis nerašomas, kai tarnyba atidedama, asmuo pripažįstamas netinkamu tarnybai (Nuostatų 27 p.).

Nuostatų 29 punkte nurodyta, kad, jeigu yra indikacijų arba nepakanka duomenų apie asmens sveikatą, Komisijos pirmininkas ir gydytojas siunčia asmenį ištirti papildomai, konsultuotis ar patikslinti diagnozės į kitus Lietuvos kariuomenės padalinius, vykdančius sveikatinimo veiklą, ar kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, teikiančias antrinio ir (ar) tretinio lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Asmenys, ištirti papildomai, grįžta pas tyrimą, konsultaciją ar diagnozės patikslinimą skyrusį Komisijos pirmininką ir gydytoją ar jį pavaduojantį asmenį, toliau atliekama jų medicinos ekspertizė. Asmenims, siunčiamiems ištirti papildomai, konsultuotis ar patikslinti diagnozės, išduodamas sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos siuntimas (Nuostatų 30 p.). Papildomus tyrimo, konsultacijos ar patikslintos diagnozės duomenis Komisijos gydytojas naudoja priimdamas ekspertines išvadas (Nuostatų 31 p.).

Pareiškėjas Nutarimu netinkamu tarnybai pripažintas pagal Kriterijų 3 skiltį ir nustatytą Z sveikatos grupę, vadovaujantis Kriterijų 9.1 papunkčiu, kai dėl (duomenys neskelbtini) nustatoma labai didelė rizika.

Kriterijų 1 priedo Tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų taikymo paaiškinimuose nurodyta, jog 9.1 papunktis taikomas sergantiesiems III laipsnio arterine hipertenzija nepriklausomai nuo rizikos veiksnių (po III lygio sveikatos priežiūros įstaigos kardiologo konsultacijos). Tiriamiesiems, sergantiems II laipsnio pirmine arterine hipertenzija, kai išsivysto viena ar kelios Kriterijų taikymo paaiškinimuose nurodytos ligos ar sveikatos būklės: smegenų infarktas; subarachnoidinis, intracerebrinis, kitas netrauminis intrakranijinis kraujavimas; po išeminės širdies ligos komplikacijų; lėtinis C, D stadijos III–IV funkcinės klasės ŠN; aortos aneurizma, stebima, ar reikalingas chirurginis gydymas, II laipsnio aortos vožtuvo nesandarumas ir (ar) reikalingas chirurginis gydymas; progresuojanti nefropatija

(II–IV stadijos lėtinė inkstų liga); progresuojanti II–III laipsnio hipertenzinė retinopatija; hipertenzinė encefalopatija.

Arterinės hipertenzijos rizikos nustatymą apsprendžia Kriterijų 4 lentelėje nurodyti rizikos veiksniai, asimptominės OTP arba ligos, labai didelė rizika diagnozuojama, kai patvirtinta ŠKL, LIL ≥IV st., CD su organų pažeidimu.

Iš bylos duomenų matyti, jog Komisija ekspertinio tyrimo išvadoje diagnozavo (duomenys neskelbtini), taip pat išsivysčiusią klinikinę būklę (duomenys neskelbtini). Dėl nustatytos diagnozės arterinės hipertenzijos rizika buvo įvertinta kaip labai didelė ir šiuo atveju buvo pritaikytas Kriterijų 9.1 papunktis, pagal kurį asmenys, vertinami pagal Kriterijų 3 skiltį, pripažįstami netinkamais tęsti tolesnę karo tarnybą.

Kriterijų taikymo paaiškinimuose taip pat nurodyta, jog, taikant Kriterijų 9 punktą, rizikos grupė turi būti pagrįsta ne tik subjektyviais požymiais, bet ir objektyviais tyrimų duomenimis (veloergometrinio tyrimo metu nustatyti pakitimai, koronarografijos, branduolinio magnetinio rezonanso, organų scintigramų ir kitų tyrimų duomenys, pagrindžiantys išeminės širdies ligos diagnozę). Diagnozuojant (duomenys neskelbtini), vadovaujamasi 3 lentele, kraujospūdžio matavimo ir (ar) fizinio krūvio testais ir (ar) AKS monitoravimo duomenimis.

Nagrinėjamu atveju atsakovas neginčija aplinkybės, kad KMEK vadovavosi 2023 m. kovo 23 d. Pasvalio ligoninės kardiologo konsultacijos, 2023 m. balandžio 28 d. pakartotinės pareiškėjo kardiologo konsultacijos užfiksuotais medicininiais duomenimis ir jų metu atliktais tyrimais, 2023 m. rugsėjo 25 d. Respublikinėje Panevėžio ligoninėje atlikto koronarografijos tyrimo, kuriame pareiškėjo (duomenys neskelbtini) rizika buvo įvertinta kaip labai didelė, rezultatu. Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodytu teisiniu reguliavimu, esminis požymis esant II laipsnio arterinei hipertenzijai, apsprendžiant netinkamumą tarnybai – labai didelės grupės rizika, kuris turi būti nustatytas objektyviai, nesant abejonių. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikalavimai dėl Kriterijų 9 punkto taikymo numato pareigą Komisijai ne tik įvertinti iš medicinos įstaigų gautus dokumentus, anamnezės duomenis, duomenis apie diagnozuotas tiriamo asmens ligas, bet ir pačiai tikrinti asmens sveikatos būklę, pagal kompetenciją atlikti klinikinius tyrimus, rizikos grupę pagrindžiant objektyviais tyrimų duomenimis ir rezultatais. Tačiau šiuo konkrečiu atveju Komisija nurodytos pareigos nevykdė, dėl labai didelės grupės rizikos kriterijaus nustatymo iš esmės vadovavosi tik 2023 m. rugsėjo 25 d. Respublikinėje Panevėžio ligoninėje atlikto koronarografijos tyrimo rezultatais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pagal kompetenciją Komisija privalėjo atlikti su diagnoze susijusius tyrimus arba išrašyti siuntimą / siuntimus papildomai, konsultuotis ar patikslinti diagnozės į kitas kompetentingas sveikatos priežiūros įstaigas.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nevertino specialiųjų medicinos mokslo žinių reikalaujančią informaciją, o nustatė procedūrinius pažeidimus, dėl kurių galėjo būti atliktas neobjektyvus pareiškėjo sveikatos vertinimas dėl jo tinkamumo tarnybai, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nukrypo nuo LVAT praktiko atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, bylos faktų vertinimo ir teisės taikymo aspektais patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai išnagrinėti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl naikinti teismo sprendimą remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovų Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos apeliacinį skundą atmesti. Regionų apygardos administracinio teismo 2025 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusVirginija VolskienėSkirgailė Žalimienė