- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-03
- Bylos Nr.
- eAS-1037-822/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01382-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė, Ričardas Piličiauskas, Rytis Krasauskas
- Atsakovas
- M. K.
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, AB „LTG Infra“
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ričardo Piličiausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės M. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovei M. K. (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, akcinė bendrovė „LTG infra“) dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemę nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir Ministerija) su pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas:
Patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, NŽT) 2025 m. gegužės 27 d. akto Nr. ŽVP-208-(1.4) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams (pagal projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą) Kauno miesto savivaldybės teritorijoje“ (toliau – ir Aktas1) teisėtumą ir:
Leisti įregistruoti valstybės vardu šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovės M. K. (toliau – ir atsakovė) nuosavybės teise valdomą 0,0381 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos), esantį (duomenys neskelbtini);
Leisti atsakovės M. K. nuosavybės teise valdomą 0,0381 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos), esantį (duomenys neskelbtini), pradėti naudoti visuomenės poreikiams – projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge plėtrai.
Patvirtinti NŽT direktoriaus 2025 m. gegužės 27 d. akto Nr. ŽVP-209-(1.4) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su nekilnojamaisiais daiktais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams (pagal projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą) Kauno miesto savivaldybės teritorijoje“ (toliau – ir Aktas2) teisėtumą ir:
Leisti įregistruoti valstybės vardu šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovės M. K. nuosavybės teise valdomą 0,0900 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), ir kitą nekilnojamąjį turtą: (pastatą-gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (kanal. šulinį, kiemo aikštelę, siurblio pompą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini);
Leisti atsakovės M. K. nuosavybės teise valdomą 0,0900 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), ir kitą nekilnojamąjį turtą: (pastatą-gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - garažą (unikalus Nr(duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (kanal. šulinį, kiemo aikštelę, siurblio pompą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), pradėti naudoti visuomenės poreikiams – projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge plėtrai.
Patvirtinti NŽT 2025 m. gegužės 28 d. akto Nr. ŽVP-231-(1.4) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su nekilnojamaisiais daiktais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams (pagal projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą) Kauno miesto savivaldybės teritorijoje“ (toliau – ir Aktas3) teisėtumą ir:
Leisti įregistruoti valstybės vardu šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovės M. K. nuosavybės teise valdomą 0,0819 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos), ir kitą nekilnojamąjį turtą: (pastatą - garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini);
Leisti atsakovės M. K. nuosavybės teise valdomą 0,0819 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos), ir kitą nekilnojamąjį turtą: (pastatą - garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), pradėti naudoti visuomenės poreikiams – projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge plėtrai.
Nustatyti atsakovei M. K. 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo nutarties patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumą įsiteisėjimo momento, atlaisvinti (išsikelti iš) visuomenės poreikiams paimtus – 0,0381 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos), esantį (duomenys neskelbtini), 0,0900 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), ir kitą nekilnojamąjį turtą: (pastatą-gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (kanal. šulinį, kiemo aikštelę, siurblio pompą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), 0,0819 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos) ir kitą nekilnojamąjį turtą (pastatą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).
Nustatyti, kad atsakovei M. K. atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT 2025 m. gegužės 27 d. aktu Nr. ŽVP-208-(1.4) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams (pagal projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą) Kauno miesto savivaldybės teritorijoje“ paimtą nuosavybės teise valdomą 0,0381 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos), esantį (duomenys neskelbtini), įskaitant visus patirtus nuostolius, dydis yra 59 833,66 eurai, iš jų: žemės sklypo vertė – 20 460 Eur, kitų nuostolių dėl paimto žemės sklypo dydis – 39 373,66 Eur.
Nustatyti, kad atsakovei M. K. atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT 2025 m. gegužės 27 d. aktu Nr. ŽVP-209-(1.4) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su nekilnojamaisiais daiktais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams (pagal projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą) Kauno miesto savivaldybės teritorijoje“ paimtą nuosavybės teise valdomą 0,0900 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), ir kitą nekilnojamąjį turtą: (pastatą-gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (kanal. šulinį, kiemo aikštelę, siurblio pompą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), įskaitant visus patirtus nuostolius, dydis yra 342 600,00 eurai, iš jų: žemės sklypo vertė – 27 380 Eur, pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė – 69 625 Eur, pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė – 221 475 Eur, pastato-ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė 0 eur, pastato ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė – 0 Eur, Pastato-garažo unikalus (Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė – 0 Eur, pastato-ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė – 0 Eur, pastato-garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė – 0 Eur, kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kanal. Šulinio, kiemo aikštelės, siurblio pompos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vertė – 0 Eur., kitų nuostolių, susijusių su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams (už nereg. Pastatus ir statinius (kiemo trinkeles), virtuvės baldus ir perkraustymo išlaidas), dydis – 24 120 Eur.
Nustatyti, kad atsakovei M. K. atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2025 m. gegužės 28 d. aktu Nr. ŽVP-231-(1.4) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su nekilnojamaisiais daiktais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr(duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams (pagal projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą) Kauno miesto savivaldybės teritorijoje“ paimtą nuosavybės teise valdomą 0,0819 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos), ir kitą nekilnojamąjį turtą: (pastatą - garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), įskaitant visus patirtus nuostolius, dydis yra 96 570,00 eurai, iš jų: žemės sklypo vertė – 44 260 Eur, pastato-garažo unikalus (Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė – 19 210 Eur, pastato-ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė – 15 990 Eur, kitų nuostolių, susijusių su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams (už želdinius ir negautą derlių, neregistruotus statinius ir pastatus (metalo konstrukcijų pastatą ir aikštelę) ir perkraustymo išlaidas), dydis – 17 110 Eur.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad:
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 patvirtino projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą ir pagal šį planą pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Šis planas buvo viešai paskelbtas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre. Įsiteisėjus minėtam nutarimui, pareiškėjas informavo atsakovę apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą jos nuosavybės teise valdomų/naudojamų žemės sklypų bei juose esančių statinių atžvilgiu. Pranešimas buvo siųstas registruota pašto siunta, bet buvo neįteiktas todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – ir Žemės paėmimo įstatymas) 16 straipsniu, pranešimas paskelbtas 2024 m. kovo 22 d. Ministerijos tinklalapyje. Ministerijos teigimu, žemės savininkė buvo informuota apie toliau rengiamą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, kurio rengimo metu bus nustatomos tikslios žemės sklypų dalių, paimamų visuomenės poreikiams, ribos, atliekamas šios visuomenės poreikiams paimamos žemės ir joje esančio kito turto (statinių, įrenginių, želdinių) vertinimas ir kiti Žemės paėmimo įstatyme nustatyti veiksmai. Specialiojo plano pagrindu buvo rengiamas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių teritorijose projektas (toliau – ir Projektas). Parengus Projektą, Ministerija 2024 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. 2ZP-2904 „Dėl susipažinimo su žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektu“ informavo savininkę apie visuomenės supažindinimą su šiuo Projektu, taip pat nurodė, kad jos nuosavybės teise valdomas ir (ar) naudojamas visas 0,0381 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), visas 0,0819 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) ir kitas nekilnojamasis turtas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), visas 0,0900 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),) esantis (duomenys neskelbtini) ir kitas nekilnojamasis turtas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pranešimas siųstas registruota pašto siunta ir įteiktas 2024 m. rugsėjo 21 d. Projektas buvo patvirtintas NŽT direktoriaus 2025 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1PV-6-(1.2 E.) ir priimti atitinkami žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktai. Savininkė dėl Akto1 ir Akto2 buvo informuota Ministerijos 2025 m. birželio 3 d. raštu Nr. 2ZP-851 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“, šis pranešimas siųstas registruota siunta ir įteiktas 2025 m. gegužės 6 d. Savininkė dėl Akto3 buvo informuota Ministerijos 2025 m. birželio 13 d. raštu Nr. 2ZP-880 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“, šis pranešimas siųstas registruota siunta, buvo įteiktas 2025 m. birželio 25 d. Kadangi savininkė per nustatytą 30 dienų minėtų aktų nepasirašė, todėl pareiškėjas, vadovaudamasis Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnius, kreipėsi į teismą dėl jų teisėtumo patvirtinimo. Ministerija nurodė, kad 2025 m. rugpjūčio 5 d. pervedė Akte1 ir Akte2 nuodytas sumas (59 833,66 Eur ir 342 600,00 Eur) bei 2025 m. rugpjūčio 8 d. pervedė Akte3 nurodytą sumą (96 570 Eur) į notaro depozitinę sąskaitą, gavo notaro liudijimus ir apie tai raštu pranešė atsakovei.
Ministerijos teigimu, šiuo atveju egzistuoja visos Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose nurodytos sąlygos teismui patvirtinti Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumą. Atsakovei pagal vertinimo ataskaitas nustatytas atlyginimo dydis už nekilnojamojo turto paėmimą visuomenės poreikiams yra teisingas, detalus, išsamus ir atspindi paimtos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertę ir realius nuotolius.
2025 m. gruodžio 8 d. teisme gautas Ministerijos prašymas dėl išsikėlimo termino sutrumpinimo iki 3 mėnesių.
2025 m. sausio 13 d. teisme buvo gautas Ministerijos prašymas nustatyti konkrečią išsikėlimo datą – 2025 m. rugsėjo 1 d. Paaiškinta, kad ginčo žemės sklypai patenka į Palemono karinės ir civilinės krovos aikštelės projekto (toliau – ir Objektas) teritoriją, kurioje statybos darbų pradžia numatyta 2026 m. Pažymėta, kad Objekto sprendiniai apima ir žemės sklypų (duomenys neskelbtini) teritoriją. Nurodyta, kad Specialiajame plane visi planuojami Objekto techniniai sprendiniai neatsispindi. Objekto sprendiniai pagal įprastą planavimo/projektavimo praktiką yra detalizuoti vėlesniuose dokumentuose – techninio darbo projektuose ir kt. Akcentuota, kad tęsiantis ginčui, išsikėlimo terminas vis nusikelia, jį sunku prognozuoti. Toks išsikėlimo terminas būtų apie 9 mėn. nuo teismo nutarties priėmimo dienos, beveik 12 mėnesių laikotarpis nuo pareiškimo teismui padavimo dienos ir beveik 15 mėn. nuo aktų įteikimo atsakovei dienos.
Atsiliepimas
Atsakovė M. K. atsiliepime į pareiškimą prašė:
Netenkinti pareiškimo rezoliucinėje dalyje 1–4 punktuose Ministerijos reikalavimų tokia forma, kaip jie suformuluoti;
Nuosavybės teisių į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registravimo valstybės vardu Nekilnojamojo turto registre ir leidimo šiuo nekilnojamuoju turtu naudotis klausimą išspręsti tokiu būdu:
Leisti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu pagal Aktą2 visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Leisti atsakovei 20 mėn. nuo dalinio sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai ir savo nuožiūra naudoti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Leisti valstybei praėjus 20 mėn. terminui, skaičiuojamam nuo dalinio sprendimo įsiteisėjimo dienos, pradėti naudoti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Nustatyti atsakovei 20 mėn. terminą, skaičiuojamą nuo dalinio sprendimo įsiteisėjimo dienos, išsikėlimui iš visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Nuosavybės teisių į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registravimo valstybės vardu Nekilnojamojo turto registre ir leidimo šiuo nekilnojamuoju turtu naudotis klausimą išspręsti tokiu būdu:
Leisti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu pagal Aktą1 visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Leisti atsakovei 20 mėn. nuo dalinio sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai ir savo nuožiūra naudoti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Leisti valstybei praėjus 20 mėn. terminui, skaičiuojamam nuo dalinio sprendimo įsiteisėjimo dienos, pradėti naudoti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Nustatyti atsakovei 20 mėn. terminą, skaičiuojamą nuo dalinio sprendimo įsiteisėjimo dienos, išsikėlimui iš visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Nuosavybės teisių į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registravimo valstybės vardu Nekilnojamojo turto registre ir leidimo šiuo nekilnojamuoju turtu naudotis klausimą išspręsti tokiu būdu:
Leisti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu pagal Aktą3 visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Leisti atsakovei 20 mėn. nuo dalinio sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai ir savo nuožiūra naudoti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Leisti valstybei praėjus 20 mėn. terminui, skaičiuojamam nuo dalinio sprendimo įsiteisėjimo dienos, pradėti naudoti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Nustatyti atsakovei 20 mėn. terminą, skaičiuojamą nuo dalinio sprendimo įsiteisėjimo dienos, išsikėlimui iš visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Iš Ministerijos atsakovės M. K. naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime sutinka, kad yra pagrindas paimti turtą visuomenės poreikiams. Tačiau prašo Ministerijos pareiškimo reikalavimus tenkinti iš dalies – leisti registruoti Nekilnojamojo turto registrą valstybės vardu visuomenės poreikiams paimamą turtą bei leistį jį naudoti visuomenės poreikiams praėjus ne trumpesniam kaip 20 mėn. laikotarpiui nuo dalinio sprendimo įsiteisėjimo dienos, o taip pat nustatyti atsakovei 20 mėn. terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtinti Aktų teisėtumą įsiteisėjimo momento, atlaisvinti (išsikelti iš) turtą. Atsakovės teigimu, viename iš gyvenamųjų namų gyvena jos pensinio amžiaus tėvai, o kitame – ji su šeima, tarp kurių yra nepilnametis vaikas, o nustatytas terminas išsikelti yra akivaizdžiai per trumpas. 3 mėn. terminas yra per trumpas tam, kad atsakovė spėtų pasistatyti naują namą, kuris visiškai atitiktų atsakovės ir jos šeimos poreikius, o taip pat ir suspėti į jį persikraustyti. Pareiškėjas, atsakovės nuomone, neatsižvelgė į tai, kad nustačius tokį trumpą išsikėlimo terminą, per kurį objektyviai nėra įmanoma pasistatyti ir įsirengti naujo namo, papildomai kils poreikis ieškoti vietos, kur būtų galima laikyti visą kilnojamąjį turtą, iškraustytą iš visuomenės poreikiams paimamo turto. Atsakovės vertinimu, Ministerija pareiškime nenurodė jokių būdų, kaip užtikrins jos ir jos šeimos narių gyvenamosios vietos tęstinumą, nors tokie yra reikalavimai, nuo leidimo valstybei registruoti turtą savo vardu, tik valstybė per savo atsakingas institucijas galės naudotis šiuo turtu, kas laikytina pareiškimo trūkumu.
Nors Ministerija teigia, kad atsakovei priklausančiuose žemės sklypuose numatyta įrengti Palemono karinės ir civilinės krovos aikštelę, tačiau iš viešai prieinamų ir patvirtintų Projekto vystymo planų matyti, jog faktiškai atsakovei priklausančiuose žemės sklypuose yra numatytas 8 juostų kelyno įrengimas, o ne Palemono karinės ir civilinės krovos aikštelės įrengimas. 8 juostų kelynas, numatomas įrengti atsakovei priklausančiuose žemės sklypuose, ir Palemono karinės ir civilinės krovos aikštelė yra du skirtingi objektai, kurie vienas nuo kito nutolę 2,5 km atstumu ir yra tarpusavyje nesusiję. Todėl pareiškėjas visiškai nepagrįstai motyvuoją skubą ir prašymą sutrumpinti terminą atsakovei išsikelti iš visuomenės poreikiams paimamo turto.
Atsakovė nesutiko su nustatytu kompensacijos už visuomenės poreikiams paimamą turtą dydžiu ir laiku, kad jis neatlygina visų jos nuostolių.
2026 m. kovo 16 d. atsiliepime atsakovė nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo prašymu nustatyti išsikėlimo terminą iki 2026 m. rugsėjo 1 d. ir prašė nustatyti ne trumpesnį kaip 15 mėn. terminą, skaičiuojant nuo visos priteistos (nustatytos) kompensacijos už turtinius nuostolius išmokėjimo dienos. Atsakovės teigimu, gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvena jos tėvai, o gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvena jos šeima, įskaitant ir nepilnametį vaiką bei augintinius, todėl nesutinka su prašomu nustatyti išsikėlimo terminu iki 2026 m. rugsėjo 1 d. Per nustatytą išsikėlimo terminą nespės užbaigti naujo gyvenamojo namo statybos, todėl penki asmenys liks be gyvenamosios vietos.
Atsakovė nesutiko, kad nuo 2022 metų sužinojo, jog jai nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas bus paimamas visuomenės poreikiams. Jos teigimu, pranešimai buvo siunčiami į kitą miestą, jie nebuvo jai įteikti. Informacija apie jos žemės sklypų paėmimą buvo skelbiama viešai, nors galėjo būti siunčiama žemės sklypo, kurį siekiama nusavinti adresu ar į jos darbovietę. Viešas dokumentų įteikimas asmeniui, kurio turtą siekiama nusavinti, negali būti vertinamas kaip tinkamas ir pakankamas. Atsakovė asmeniškai nebuvo informuota apie posėdžius Kauno miesto savivaldybėje. 2022–2024 m. Kauno savivaldybėje organizuotuose susirinkimuose visuomenė buvo informuojama, kad bus svarstoma perspektyvinės vėžės ir kitų geležinkelio plėtros darbų organizavimas. Informacija dėl jos žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams jai tapo žinoma tik 2025 m. birželio 3 d. ir 13 d., kai ji buvo informuota apie priimtus žemės Aktus, kurių teisėtumas yra ginčijamas teisme.
Taip pat, atsakovės vertinimu, į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis turėtų būti įtraukti jos tėvai (A. L. ir A. G. L.), nes jie daugiau kaip 15 metų nepertraukiamai gyvena namuose, kuriuos ketinama nusavinti. Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad minėti asmenys gyvena adresu (duomenys neskelbtini), todėl jie privalo būti įtraukti į bylą bent trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad šiuo metu nėra jokių objektyvių priežasčių nesuteikti atsakovei ir jos šeimoms išsikelti ilgesnio termino, nes pastatai, kuriuose jie gyvena, visiškai netrukdo vykdyti suplanuotų trijų vėžių kelių statybos ir kelio šalia įrengimo. AB „LTG Infra“ pateiktas projekto planas tai patvirtina. Iš AB „LTG Infra“ pateikto plano akivaizdu, kad 3 geležinkelio vėžių darbų pradžia ir ilgesnio termino atsakovei ir jos visai šeimai išsikraustyti suteikimas yra suderinami. Atsakovės pastatai nepatenka į vėžių ar kelio įrengimo zoną, netgi yra pakankamu atstumu nuo jų. Atsakovės namai pareiškėjai bus aktualūs tik vėlesniuose etapuose, nes vertinant jos šiuo metu planuojamus darbus, matyti, kad atsakovės namai visiškai tam nekliudo ir į planuojamų įrengti trijų vėžių ir kelio planuojamą zoną nepatenka, lieka nuošalyje.
Atsakovė nesutiko su pareiškėjo paskaičiuota turto verte, nes ji nustatyta remiantis neaktualiais 2021–2022 m. rinkos duomenimis ir sandorių analogais, neatsižvelgiant į esminius vertinamo turto ypatumus (naujus, modernius, kokybiškai įrengtus gyvenamuosius namus, sutvarkytą gerbūvį, priklausinius), todėl neatspindi realios rinkos vertės tuo metu, kai turtas faktiškai bus paimamas ir kai atsakovė galės disponuoti kompensacija (2026–2027 m.). Be to, pareiškėjo vertinimo ataskaita, parengta 2024 m. gruodžio mėn., šiuo metu yra pasibaigusio galiojimo, nes teisės aktai nustato 12 mėn. vertinimo ataskaitos galiojimo terminą, todėl kompensacijos dydžio nustatymas remiantis tokia ataskaita neatitiktų teisingo atlyginimo principo ir iškreiptų kompensacijos paskirtį – sudaryti realias prielaidas įsigyti lygiavertį turtą.
Atsakovė prašė teismo konstatuoti, kad teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą turtą nustatymas šiuo atveju turi apimti ne tik turto rinkos vertę, bet ir realius neturtinius praradimus, atsirandančius dėl dviejų gyvenamųjų namų (dviejų savarankiškų namų ūkių) praradimo, gyvenimo stabilumo suardymo, priverstinės adaptacijos ir emocinio sukrėtimo. Todėl prašė į bylą įtraukti atsakovės tėvus A. L. ir A. G. L., už jų nusavinamus namus jų interesams išmokėti 45 MMA neturtinių nuostolių atlyginimą, bei pačiai atsakovei 45 MMA neturtinių nuostolių atlyginimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į pareiškimą prašė jį tenkinti.
NŽT vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos Žemės paėmimo įstatyme nurodytos sąlygos Aktų 1,2,3 teisėtumo patvirtinimui. Ginčui aktualios vertinimo ataskaitos atitinka Žemės paėmimo įstatyme įtvirtintus reikalavimus, atlyginimo dydis už visuomenės poreikiams paimamą turtą nustatytas tinkamai.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „LTG Infra“ atsiliepime į pareiškimą nurodo, jog su pareiškimu sutinka.
Apie vyksiantį ginčo žemės sklypų apžiūros procesą atsakovė buvo informuota tinkamai ir nepateikė pastabų bei pasiūlymų dėl turto vertinimo proceso ar sklypo ir nuostolių vertės. Kadangi visos Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos yra įvykdytos, yra teisinis pagrindas patvirtinti Aktų 1,2,3 teisėtumą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. gruodžio 27 d. priėmė nutarimą Nr. 1397 „Dėl projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimo pradžios“, kuriuo nutarta pradėti rengti valstybei svarbaus projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros vystymo planą, nustatyti šiuos planavimo tikslus – parinkti optimalias projekto „Rail Baltica“ geležinkelio išvystymo alternatyvas Kauno geležinkelių, nustatyti susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros plėtrai reikalingas teritorijas ir sudaryti sąlygas šios infrastruktūros darniai plėtrai. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2019 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 3-123 „Dėl projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena–Jiesia modernizavimo susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano planavimo darbų programos, projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano planavimo darbų programos, projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros priežiūros depų susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano planavimo darbų programos, projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano planavimo darbų programos patvirtinimo“ buvo patvirtinta planavimo darbų programa (toliau – ir Programa), kuria buvo numatyta suplanuoti Kauno stoties Palemono kelyno ir Kauno intermodalinio terminalo rekonstrukcijos sprendiniai.
Atsakovė su Projektu buvo susipažinusi nuo 2022 m. ir jai buvo žinoma, jog jai priklausantis turtas bus paimamas visuomenės poreikiams, todėl kils poreikis pakeisti gyvenamąją vietą. Atsakovė 2022 m. liepos 21 d. dalyvavo Projekto geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano koncepcijos ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo pristatyme visuomenei, kuris vyko Kauno miesto savivaldybėje. Tai patvirtina viešo susirinkimo protokolo dalyvių sąrašas bei susirinkimo metu atsakovės pateiktas pasiūlymas (Nr. 4)29, į kurį atsakovei buvo atsakyta pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 4 d. raštu
Nr. 2-3378. Atsakovė 2023 m. kovo 22 d. dalyvavo Kauno miesto savivaldybėje vykusio Projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano konkretizuotų sprendinių baigiamajame susirinkime. Atsakovė pateikė pasiūlymą Nr. 23, į kurį pareiškėja atsakė 2023 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 2ZP-41734.
Atsakovei nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai su juose esančiais pastatais patenka į teritoriją, kurioje pagal Specialiojo plano sprendinius planuojama įrengti aštuonių geležinkelio kelių kelyną, aptarnavimo kelius bei kitą infrastruktūrą, kuriuos numatyta įgyvendinti etapais. Įgyvendinti Specialiojo plano sprendinius, AB „LTG Infra“ įgyvendina Objekto projektą. Yra pasirašytos projektavimo, ekspertizių atlikimo sutartys, parengti techniniai darbo projektai, atliktos konsultacijos, paskelbti rangos darbų pirkimai, pasirašytos techninės priežiūros ir rangos darbų sutartys, šiuo metu atliekamos ekspertizės, gaunami statybą leidžiantys dokumentai. Šiuo metu yra užbaigtos Objekto pirkimo procedūros, rangos darbų sutartis pasirašyta 2026 m. vasario 4 d. 16 mėnesių laikotarpiui, įskaitant numatytą 2 mėnesių defektų šalinimo laikotarpį. Objekto teritorija patenka į patvirtinto teritorijų planavimo dokumento „Projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planas“, dalies sprendinių apimtį.
Kelių Projekto sprendiniai yra labai svarbūs karinio mobilumo užtikrinimui šalyje. Kelių projektas skirtas ženkliai išplėsti Krašto apsaugos ministerijos galimybes efektyviai ir greitai priimti, o aikštelės projektas skirtas iškrauti didelius kiekius sunkiosios ir kitos karinės technikos Lietuvoje dislokuojant NATO sąjungininkus. Abi objekto dalys yra glaudžiai susijusios. Projekto sprendiniai apima atsakovės sklypų (duomenys neskelbtini) teritoriją.
Techninių darbo projektų sprendiniai parengti įgyvendinant Specialiojo plano sprendinius. Kauno mazgo specialusis planas yra laikomas valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentu, kuriam taikoma valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, viešinimo derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarka. Dalis Kelių projekto sprendinių patenka į privačių asmenų žemės sklypus, kurie pagal Kauno mazgo specialiojo plano sprendinius numatyti paimti (išpirkti) visuomenės poreikiams, atliekant žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, todėl Kelių projektas yra padalintas į du ruožus (I, II ruožai), kad I ruožo sprendinius, nepatenkančių į privačių asmenų žemės sklypus, būtų galima įgyvendinti kuo greičiau, o II ruožo sprendinius bus galima įgyvendinti, kai tik bus užbaigtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros ir gautas statybą leidžiantis dokumentas (buvo planuojama 2025 m. IV ketvirčio pabaiga).
AB „LTG Infra“ numato nepertraukiamą I ir II ruožų darbų vykdymą. I ir II ruožai rangos sutartyje atitinkamai suskirstyti į dvi darbo grupes – I grupė ir II grupė (II grupės darbai atliekami (duomenys neskelbtini) sklypų vietoje). Kelių dalies projektiniai sprendiniai projektinių pasiūlymų etape buvo viešinami 2024 m. gegužės 24 d. visuomenei, įskaitant atsakovę, todėl atsakovei buvo žinoma, kad jai priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), bus paimamas visuomenės poreikiams, nes jis yra būtinas, siekiant įgyvendinti numatytus darbus.
Ginčo žemės sklypų įgijimas yra būtinas Projekto įgyvendinimui. Užsitęsus žemės paėmimo procedūroms ir teisminiams procesams, AB „LTG Infra“ neturi objektyvių galimybių užbaigti projektavimo sutarčių ir gauti statybą leidžiančius dokumentus, kurie yra būtini, siekiant vykdyti rangos darbus projekto teritorijoje, įskaitant visuomenės poreikiams paimamų sklypų vietose. Yra identifikuojama rizika, kad tuo atveju, jeigu nebus išspręsti klausimai, susiję su ginčo žemės sklypų paėmimu ir AB „LTG Infra“ jų nepriims valdyti patikėjimo teise, AB „LTG Infra“ gali patirti finansinių nuostolių bei netekti Europos Sąjungos skirto finansavimo (13 276 500 Eur), kadangi pagal dotacijos susitarimą AB „LTG Infra“ privalo iki 2026 m. pabaigos atlikti pagrindinius darbus, susijusius su objekto įgyvendinimu bei užtikrinti, jog būtų matoma akivaizdi pažanga. Todėl 2026 m. rugsėjo 1 d. išsikėlimo terminas pagrįstai vertinamas, kaip geriausiai atitinkantis nepilnamečių, gyvenančių paimamame visuomenės poreikiams turte, interesus, nes suteikia pakankamai laiko užtikrinti sklandų ir socialiai atsakingą jų persikėlimą, ypač įvertinant aplinkybes, jog atsakovei ir jos šeimos nariams jau nuo 2022 m. buvo žinoma, jog jai priklausantis turtas bus paimamas visuomenės poreikiams pagal specialiojo plano sprendinius.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. balandžio 1 d. nutartimi pareiškėjo Ministerijos pareiškimą tenkino – patvirtino Akto1 teisėtumą ir leido įregistruoti valstybės vardu visuomenės poreikiams paimamą M. K. nuosavybės teise valdomą 0,0381 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos), esantį (duomenys neskelbtini) bei leido nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. jį pradėti naudoti visuomenės poreikiams tenkinti – pagal projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą) Kauno miesto savivaldybės teritorijoje, patvirtino Akto2 teisėtumą ir leido įregistruoti valstybės vardu visuomenės poreikiams tenkinti paimamą M. K. nuosavybės teise valdomą 0,0900 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), ir kitą nekilnojamąjį turtą: (pastatą-gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-garažą (unikalus Nr. 1(duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (kanalizacijos šulinį, kiemo aikštelę, siurblio pompą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), bei nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. leisti juos pradėti naudoti visuomenės poreikiams – pagal projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą) Kauno miesto savivaldybės teritorijoje“, taip pat patvirtino Akto3 teisėtumą ir leido įregistruoti valstybės vardu šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą M. K. nuosavybės teise valdomą 0,0819 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos), ir kitą nekilnojamąjį turtą: (pastatą-garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), bei nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. leisti juos pradėti naudoti visuomenės poreikiams – pagal projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą) Kauno miesto savivaldybės teritorijoje“, taip pat nustatė M. K. terminą iki 2026 m. rugsėjo 1 d. atlaisvinti (išsikelti iš) visuomenės poreikiams paimtus – 0,0381 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos), esantį (duomenys neskelbtini); 0,0900 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), ir kitą nekilnojamąjį turtą: (pastatą-gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (kanalizacijos šulinį, kiemo aikštelę, siurblio pompą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), 0,0819 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos) ir kitą nekilnojamąjį turtą (pastatą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Bylos dalį pagal Ministerijos prašymą dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimto turto nustatymo teismas nusprendė nagrinėti kitame teismo posėdyje. Teismas nustatė, kad Nutarimu Nr. XI-1612 projektas „Rail Baltica“ pripažintas ypatingos valstybinės svarbos ir Ministerija patvirtinta šį projektą įgyvendinančia institucija. Nutarimu Nr. 82 patvirtintas Specialusis planas, pagal kurio sprendinius buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Nutarime Nr. 82 numatyta Specialiojo plano sprendinius įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2029 m. rugpjūčio 17 d. Nutarimas Nr. XI-1612 ir Nutarimas Nr. 82 yra galiojantys. Specialiojo plano pagrindu buvo parengtas Projektas, informacija apie jo sprendinius buvo patalpinta pareiškėjos tinklalapyje ir nacionalinėje bei vietinėje spaudoje. Projekto rengimo metu buvo atliktas nepriklausomas turto vertinimas ir 2024 m. gruodžio 16 d. buvo parengtos vertinimo ataskaitos: KMZG24/0909/37, KMZG24/0909/36, KMZG24/0909/35, kuriose nustatytas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą turtą dydis. Projektas patvirtintas NŽT direktorius 2025 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1PV-6-(1.2 E.). Šiuo pagrindu buvo priimti Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktai 1,2,3, kuriais nuspręsta atsakovės turtą paimti visuomenės poreikiams. Vertinimo ataskaitoje KMZG24/0909/37 nustatytas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą Žemės sklypą Nr. 1 dydis – 20 460 Eur, kitų nuostolių, susijusių su šio žemės sklypo paėmimu, vertė – 39 373,66 Eur. Vertinimo ataskaitoje KMZG24/0909/36 nustatytas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą Žemės sklypą Nr. 2 dydis – 27 380 Eur, pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dydis – 69 625 Eur, pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dydis – 221 475 Eur, pastato-ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dydis – 0 Eur, pastato-ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dydis – 0 Eur, pastato-garažo unikalus (Nr. (duomenys neskelbtini)) dydis – 0 Eur, pastato-ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dydis – 0 Eur, pastato-garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dydis – 0 Eur, kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kanal. šulinio, kiemo aikštelės, siurblio pompos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dydis – 0 Eur, kitų nuostolių, susijusių su šiuo žemės sklypo paėmimu (už nereg. pastatus ir statinius (kiemo trinkeles), virtuvės baldus ir perkraustymo išlaidas) dydis – 24 120 Eur. Vertinimo ataskaitoje KMZG24/0909/35 nustatytas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą Žemės sklypą Nr. 3 dydis – 44 260 Eur, pastato-garažo unikalus (Nr. (duomenys neskelbtini)) dydis – 19 210 Eur, pastato-ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dydis – 15 990 Eur, ir kitų nuostolių, susijusių su šiuo žemės sklypo paėmimu už želdinius ir negautą derlių, neregistruotus statinius ir pastatus (metalo konstrukcijų pastatą ir aikštelę), dydis – 39 373,66 Eur. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktuose 1,2,3 nustatytos sumos įmokėtos į Kauno m. 8-ojo notaro S. Z. biuro notaro depozitinę sąskaitą. Apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą atsakovė buvo informuota tinkamai. Bylos duomenimis, registruota pašto siunta 2024 m. vasario 6 d. siųstas pranešimas Nr. 2ZP-149 atsakovei nebuvo įteiktas, todėl pranešimas skelbtas 2024 m. kovo 22 d. Ministerijos tinklalapyje. Atsakovės 2024 m. vasario 6 d. raštas Nr. 2ZP-210 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto“, 2024 m. rugsėjo 12 d. raštas Nr. 2ZP-2711 „Dėl susipažinimo su parengtu žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektu“ (atsakovei įteikti atitinkamai 2024 m. vasario 10 d. ir 2024 m. rugsėjo 20 d.). Apie Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktus 1,2,3 atsakovė buvo informuota 2025 m. birželio 3 d. pranešimu Nr. 2ZP-851, 2025 m. birželio 13 d. pranešimu Nr. 2ZP-880, kurie atsakovei įteikti 2025 m. birželio 6 d. ir 2025 m. birželio 25 d. Atsakovė buvo kviečiama juos pasirašyti, tačiau to nepadarė. Teismas įvertinęs Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus, sprendė, kad pareiškėjos prašymas dėl Aktų 1,2,3 teisėtumo patvirtinimo yra pagrįstas, todėl jį tenkino, o visuomenės poreikiams paimamus nekilnojamuosius daiktus leistina įregistruoti valstybės vardu ir pradėti juos naudoti visuomenės poreikiams. Atsižvelgęs į tai, kad dar 2022 m. liepos 21 d. atsakovė dalyvavo Kauno miesto savivaldybėje vykusiame Projekto geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano koncepcijos ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo pristatyme visuomenei, pateikė pasiūlymą, į kurį jai buvo atsakyta pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. 2-3378, taip pat atsakovė 2023 m. kovo 22 d. dalyvavo Kauno miesto savivaldybėje vykusio projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano konkretizuotų sprendinių baigiamajame susirinkime, kurio metu pateikė pasiūlymą, į kurį buvo atsakyta pareiškėjo 2023 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 2ZP-41734, teismas darė išvadą, jog apie žemės paėmimą visuomenės poreikiams tenkinti atsakovei buvo žinoma pakankamai seniai. Kadangi dėl savo lokacijos atsakovės turtas patenka į skubiai vykdomą Projekto etapą, teismo vertinimu, pareiškėjos prašomas nustatyti išsikėlimo terminas, apibrėžtas konkrečia data – 2025 m. rugsėjo 1 d. nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, yra pakankamas ir protingas atsakovei išsikelti iš visuomenės poreikiams paimamo turto.
III.
Atsakovė M. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2026 m. balandžio 1 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti klausimą, bet kitai teismo sudėčiai, kad būtų užtikrintas nešališkumo standartas, proceso šalių lygiateisiškumas ir reali teisė būti išklausytiems. Taip pat atsakovė prašo išspręsti atsakovės tėvų A. L. ir A. G. L. įtraukimo į bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) 46 straipsnio 2 dalį, įpareigoti pirmosios instancijos teismą iš naujo spręsti dėl išsikėlimo termino, jį individualizuojant pagal kiekvieną sklypą ir pastatą, įvertinant realų darbų poreikį, byloje esančius įrodymus, atsakovės bei jos tėvų situaciją ir visus byloje esančius esminius bylos šalių pateiktus prašymus.
Atsiliepimas
Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad 2026 m. kovo 16 d. byloje buvo pateiktas savarankiškas atsakovės tėvų A. L. ir A. G. L. prašymas įtraukti juos į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, tačiau šis prašymas nebuvo tinkamai išspręstas ir apie jo nagrinėjimo rezultatą jie nebuvo informuoti tinkamai. Bylos baigtis tiesiogiai paveikia jų teises ir pareigas, nes ginčo nutartimi sprendžiama dėl turto, kuriame jie faktiškai gyvena (nepertraukiamai, daugiau nei 15 metų), paėmimo visuomenės poreikiams ir dėl termino, per kurį jie turės išsikelti. Vien aplinkybė, kad nuosavybė registruota atsakovės vardu, nepanaikina jos tėvų savarankiško teisinio intereso būti įtrauktiems į procesą ir būti išklausytiems. Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jos tėvai pastaruosius 15 metų nepertraukiamai gyvena siekiamu nusavinti adresu (nuosavybės įsigijimo dokumentus, mokesčių mokėjimo ir komunalinių atsiskaitymų duomenis, korespondencijos/siuntinių gavimo faktus, nuotraukas ir kt.). Tačiau teismas, turėdamas šią informaciją ir matydamas pateiktus įrodymus, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų užtikrinti jų dalyvavimą procese. Teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik gyvenamosios vietos deklaracija ir ignoravo faktinį gyvenimą patvirtinančius įrodymus, nors deklaravimas tik atlieka duomenų išviešinimo funkciją.
Atsakovės manymu, teismas visus motyvus sukėlė į vieną sakinį – „Kadangi dėl savo lokacijos atsakovės turtas patenka į skubiau vykdomą Projekto etapą, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos prašomas nustatyti išsikėlimo terminas, apibrėžtas konkrečia data – 2025 m. rugsėjo 1 d. nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, yra pakankamas ir protingas atsakovei išsikelti iš visuomenės poreikiams paimamo turto“ ir nurodė terminą atbuline data – 2025 m. rugsėjo 1 d., kas yra nesuderinama su įstatyme numatytais terminais. Toks motyvavimas akivaizdžiai neatitinka teismo procesiniam sprendimui keliamų reikalavimų, nes neatskleidžia, kodėl būtent konkrečia kalendorine data nagrinėjamos bylos aplinkybėmis laikytina „protingu“ išsikėlimo terminu. Atsakovės sklypai yra išsidėstę vienas paskui kitą ir nuo planuojamų darbų vietos nutolę nevienodu atstumu, todėl jų faktinė padėtis negalėjo būti vertinama vienodai. Atsakovė pateikia tiek video medžiagą, tiek nuotraukas iš kurių matyti, kad ties visu projektui aktualiu ruožu nėra pradėti jokie paruošiamieji projekto įgyvendinimo darbai, o pareiškėjos nurodoma skuba yra deklaratyvi ir niekuo nepagrįsta. Nutartyje nepasisakyta, kodėl padaryta išvada, kad visi trys skirtingi sklypai ir juose esantys keturi pastatai yra vienodai susiję su skubiu dabartinio projekto etapo įgyvendinimu ir kodėl visiems jiems turi būti taikomas vienodas terminas. Priešingai, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad kuo skubiau turi būti vykdomas Projekto etapas ir atsakovės sklypai ar gyvenamieji pastatai privalo būti atlaisvinti būtent iki teismo parinktos datos. Atsakovė tiek rašytiniuose paaiškinimuose, tiek teismo posėdžio metu prašė kiekvieno sklypo ir pastato situaciją vertinti individualiai, atsižvelgiant į tai, kad du labiausiai nuo planuojamų darbų nutolę pastatai yra gyvenami dviejų atskirų šeimų ir bent jų atžvilgiu egzistuoja objektyvi galimybė nustatyti ilgesnį ir proporcingesnį išsikėlimo terminą. Atsakovė šiuo atveju teismui teikė rašytinius paaiškinimus ir prašymus suteikti ilgesnį išsikraustymo terminą iš gyvenamųjų pastatų, juos grindė įrodymais, kad nusavinamuose pastatuose gyvena dvi šeimos ir juose yra socialiai pažeidžiamų asmenų ir dalis siekiamų nusavinti pastatų netrukdo darbų vykdymui, todėl suteikimas ilgesnio termino atitiktų bylos šalių interesus. Teismas taip pat nepasisakė dėl atsakovės teismo posėdžio metu pateikto patikslinto prašymo - nustatyti 15 mėn. terminą išsikelti ne nuo visos kompensacijos išmokėjimo, o nuo nutarties įsiteisėjimo. Be to, teismas nesuteikė realios galimybės teikti paaiškinimus ir prašymus (pvz., kviesti į bylą AB „LTG Infra“ atstovus pateikti paaiškinimus dėl planuojamų darbų įgyvendinimo ir šiuo metu esančios realios darbų padėties bei planuojamus etapus ir jų išsidėstymą laike).
Atsakovė pažymi, kad teismas 2026 m. kovo 18 d. posėdį pradėjo anksčiau ir procesinius veiksmus atliko atsakovei nespėjus prisijungti (posėdžio pradžia 9.00 val., atsakovė prisijungė 8.59 val.), o jai atvykus, teismas nenustatė jos tapatybės, neišaiškino jai procesinių teisių ir pareigų, nesudarė sąlygų teikti nušalinimus, kaip to reikalauja ABTĮ 12 straipsnis. Teismo pažymoje nurodytas teiginys, kad atsakovė prisijungė 09:06:27 val., neatitinka tikrovės. Atsakovė į posėdį prisijungė 08:59 val., todėl akivaizdu, jog pažymoje nurodytas laikas žymi ne faktinį prisijungimą, o tik momentą, kada teismas atsakovę pastebėjo. Atsakovės teigimu, teisėjų kolegijos nariai posėdžio metu buvo nepagarbūs, neužtikrino jos teisės būti išklausytai, atsakovei nebuvo sudaryta reali galimybė atsakyti į teismo išsakytas abejones bei paaiškinti bylai reikšmingų aplinkybių. Taigi pirmosios instancijos teismas pažeidė esmines proceso teisės normas, neužtikrino atsakovei teisės būti išklausytai, nesudarė realių sąlygų teikti paaiškinimus ir argumentus, neįvertino byloje esančių reikšmingų įrodymų, nepasisakė dėl esminių atsakovės prašymų bei sprendė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų.
Atsakovės vertinimu, jos pertraukinėjimas, atsisakymas suteikti jai realią galimybę pasisakyti, jos argumentų menkinimas, faktinių ginčo namų gyventojų padėties sumenkinimas, formalios registracijos sureikšminimas labiau negu byloje pateikti faktinį gyvenimą patvirtinantys įrodymai, taip pat išankstinis atsakovės veiksmų vertinimas, kaip tariamo piktnaudžiavimo - objektyviai sudarė pagrįstų abejonių dėl bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos nešališkumo (ABTĮ 146 str. 2 d. 8 p.).
Atsiliepimas
Pareiškėjas Ministerija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.
Ministerija nurodo, kad teismas tinkamai ir išsamiai įvertino bylos aplinkybes, Žemės paėmimo įstatymo reikalavimus bei šalių pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsakovė nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kad Aktų teisėtumas negalėjo būti patvirtintas, todėl dėl to ginčo nėra. Teismas, leisdamas visuomenės poreikiams naudoti atsakovės turtą, nustatė kartu ir proporcingą ir aiškiai apibrėžtą terminą atsakovei išsikelti iš jai priklausančio turto. Nepaisant, kad nutartyje išsikėlimo termino nustatymo motyvai pateikti lakoniškai, tačiau jie yra objektyviai pagrįsti – šiuo metu Projektui yra išduoti statybą leidžiantys dokumentai ir pasirašytos rangos sutartys, yra konkretūs darbų atlikimo terminai, rangovai pradėjo rangos darbus, dėl to ginčo nekyla. Ministerijos teigimu, visi paimami žemės sklypai ir juose esantys statiniai yra glaudžiai susiję ir esantys šalia vienas kito, juos jungia bendros komunikacijos, įvažiavimas, šie objektai patenka į Projekto teritoriją. Atsakovė nepateikė konkrečių pasiūlymų, kokiam pastatui, koks terminas gali būti suteiktas. Atsakovė taip pat nenurodė jos pastatų unikalių numerių, adresų ir kitų identifikacinių duomenų, kalbėdama apie pastatus, kurie jos manymu nepatenka į statybos zoną, todėl atskirojo skundo trečiasis reikalavimas yra visiškai nepagrįstas ir netenkintinas.
Ministerija pažymi, jog naudotoju pagal Žemės paėmimo įstatymą asmuo laikomas tik esant konkretiems teisiniams pagrindams, bei dokumentams, kurie yra atitinkamai įregistruoti (išviešinti) registruose ar informacinėse sistemose. Šiuo atveju, atsakovės tėvai pagal Žemės paėmimo įstatymą nėra laikomi savininkais ar kitais naudotojais, nes jie nėra nei statinių savininkai, nei nuomininkai, nei panaudos gavėjai, nei hipotekos kreditoriai, nei naudojantys turtą kitu teisiniu pagrindu, kuris turi būti pagrindžiamas dokumentais. Byloje nėra duomenų, kad šie asmenys būtų deklaravę gyvenamąją vietą šiuose pastatuose. Atsakovės tėvai nedalyvavo žemės paėmimo procese, jiems nebuvo siunčiami pranešimai, jie nėra nurodyti nei Aktuose, nei Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje. Atsakovė byloje yra tinkamai išdėsčiusi savo poziciją raštu ir žodžiu, ir trečiųjų asmenų argumentai neturėtų įtakos prailginti išsikėlimo termino, kadangi objektyviai yra pradėtas ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimas.
Ministerijos vertinimu, atsakovė turėjo pakankamai laiko pateikti į bylą visus turimus įrodymus ir atsiliepimus, jai buvo pratęstas terminas pateikti atsiliepimą, kelis kartus jos prašymu atidėtas teismo posėdis, taip pat jos prašymu skirtas žodinis bylos nagrinėjimas, nors tokio tipo bylose teismas dėl akto teisėtumo patvirtinimo paprastai sprendžia rašytinio proceso tvarka. Teismo posėdžio metu nors ir buvo nesklandumų dėl atsakovės prisijungimo, tačiau atsakovė turėjo galimybę pasisakyti, jos argumentai buvo išklausyti, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas arba, kad jai nebuvo leidžiama pasisakyti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į atskirąjį skundą prašo dėl atskirojo skundo spręsti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei įrodymus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „LTG Infra“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Taip pat trečiasis suinteresuotas asmuo prašo pridėti prie bylos papildomus įrodymus – 2026 m. kovo 25 d. FIDIC inžinieriaus raštą apie darbų pradžią, statybvietės suteikimo aktus ir AB „LTG Infra“ 2026 m. balandžio 20 d. raštą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad byla teisme yra nagrinėjama nuo 2025 m. rugsėjo 4 d. Taigi nuo bylos iškėlimo momento atsakovė buvo tinkamai informuota apie ginčo dalyką, proceso šalis, bylos aplinkybes ir galimas teismo sprendimo pasekmes. Ji visą šį laikotarpį turėjo realias ir objektyvias procesines galimybes įvertinti, ar bylos baigtis gali turėti įtakos kitų asmenų teisėms ar pareigoms, ir atitinkamai inicijuoti trečiųjų suinteresuotų asmenų įtraukimą į bylą. Iki 2026 m. kovo 18 d. teismo posėdžio atsakovė turėjo pakankamai laiko pasirengti procesui ir pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, įskaitant teisę pateikti prašymą dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų įtraukimo. Tačiau toks prašymas per šį laikotarpį nebuvo pateiktas, nors tam nebuvo jokių objektyvių ar pateisinamų kliūčių. Byloje nepateikti įrodymai, kad skundžiama nutartis gali paveikti atsakovės tėvų materialiąsias subjektines teises ir pareigas, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamos nutarties ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu.
Skundžiama nutartis yra aiški ir motyvuota, joje nurodyti tinkami ir aiškūs teisiniai nutarties priėmimo motyvai. Atsakovė nenurodė jokių konkrečių duomenų, kurie pagrįstų skundžiamos nutarties neteisėtumą, taip pat nedetalizuoja, kaip šio prašymo netenkinimas daro teismo nutartį neteisėta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį visapusiškai ir teisingai išnagrinėjo byloje pateiktus įrodymus ir aplinkybes, vertindamas įrodymus ir priimdamas skundžiamą nutartį, buvo nešališkas, vadovavosi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.
Tiek Ministerija, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė pakankamus įrodymus, sudarančius pagrindą išvadai, kad ne tik žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimas yra labai svarbus įgyvendinant ypatingą reikšmę valstybei turintį „Rail Baltica“ projektą, bet taip pat 2026 m. rugsėjo 1 d. išsikėlimo terminas yra pakankamas ir protingas atsakovei išsikelti iš visuomenės poreikiams paimamo turto.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2026 m. gegužės 4 d. padavė papildomus paaiškinimus, kuriuose prašo netenkinti AB „LTG Infra“ prašymo pridėti naujus įrodymus prie bylos, bei akcentuoja palaikanti savo atskirajame skunde išdėstytą poziciją ir visus jame pareikštus prašymus.
Atsakovė papildomuose paaiškinimuose teigia, kad 2026 m. kovo 25 d. FIDIC inžinieriaus raštas yra ankstesnis už skundžiamą 2026 m. balandžio 1 d. nutartį, todėl šis dokumentas objektyviai galėjo būti pateiktas dar pirmosios instancijos teisme, nei vienas iš prašomų pridėti dokumentų nepatvirtina, jog realūs darbai būtų pradėti būtent atsakovės sklypuose ar jų tiesioginėje aplinkoje, todėl prašomi pridėti dokumentai nelaikytini susijusiais su nagrinėjamo ginčo dalyku. AB „LTG Infra“ argumentai, kad dėl atsakovės yra užlaikomi projekto įgyvendinimo darbai yra deklaratyvūs ir neparemti jokiais konkrečiais įrodymais, nepaaiškinta, kokiu būdu atsakovės sklypai, esantys reikšmingu atstumu nuo kitų jau nusavintų teritorijų, galėtų realiai trukdyti darbams kituose sklypuose, kurie nuo atsakovės nutolę 1–2 km atstumu, taip pat nepaaiškinta, dėl kokių priežasčių iki šiol nėra pradėti realūs griovimo ar teritorijos parengimo darbai jau nusavintuose sklypuose, jeigu, kaip teigiama, projekto įgyvendinimas yra neatidėliotinas ir skubus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas - Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 1 d. nutarties pagrįstumas ir teisėtumas.
Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 1 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, įtraukti atsakovės tėvus į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis ir įpareigoti teismą iš naujo išspręsti išsikėlimo terminą, jį individualizuojant pagal kiekvieną sklypą ir pastatą. Atsakovės nuomone, jai nebuvo realiai užtikrinta teisė būti išklausytai, nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos teikti paaiškinimus ir argumentus, teismas nepasisakė dėl esminių atsakovės prašymų, neįvertino reikšmingų byloje esančių įrodymų, neindividualizavo išsikėlimo termino pagal konkrečius sklypus ir pastatus, taip pat neįtraukė į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis atsakovės tėvų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „LTG Infra“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir prašo pridėti prie bylos papildomus įrodymus – 2026 m. kovo 25 d. FIDIC inžinieriaus raštą apie darbų pradžią, statybvietės suteikimo aktus ir AB „LTG Infra“ 2026 m. balandžio 20 d. raštą.
Pažymėtina, kad atsakovė atskirajame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nutarta patvirtinti Aktų teisėtumą ir leisti Nekilnojamojo turto registre Nekilnojamuosius daiktus įregistruoti valstybės vardu pagrįstumo ir teisėtumo.
ABTĮ 151 straipsnis įtvirtina, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti yra taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis.
ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovės atskirojo skundo ribos, bei nenustatyti nutarties negaliojimo pagrindai, įtvirtinti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama atsakovės atskirojo skundo ribų.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nurodyti visuomenės poreikiai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir teisingai atlyginant gali būti paimama nuosavybė, – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti; paimant nuosavybę visuomenės poreikiams turi būti siekiama pusiausvyros tarp įvairių visuomenės bei jos narių teisėtų interesų; visuomenės poreikiai, kuriems pagal Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį paimama nuosavybė, – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui; pagal Konstituciją, paimti nuosavybę (teisingai atlyginant) galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. spalio 30 d. nutarimai).
Teisėjų kolegija, atsakydama į atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnyje yra reglamentuojamas ginčų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams nagrinėjimas. Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nutartį patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, leidžia įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams. Teismo nutartyje patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą nurodomas terminas, per kurį žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas turi išsikelti iš visuomenės poreikiams paimamo turto. Jeigu, įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas atsisako išsikelti iš visuomenės poreikiams paimamo turto teismo nutartyje nurodytais terminais ir tvarka, projektą įgyvendinančios institucijos į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą pervesta suma yra mažinama projektą įgyvendinančios institucijos išlaidų, patiriamų iškeldinant šiuos asmenis ir (ar) teisės aktų nustatytais atvejais suteikiant jiems kitą gyvenamąjį būstą, dydžiu. Jeigu teismas nepatvirtina žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo atsižvelgdamas į šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, konkretūs žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros veiksmai projektą įgyvendinančios institucijos sprendimu šiuo atveju atliekami pakartotinai arba iš naujo, jeigu žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros vykdymo metu jie nebuvo atlikti arba buvo atlikti netinkamai.
Pagal Žemės paėmimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, be kita ko, šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje numatytu atveju, kai žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo klausimas sprendžiamas teisme, po to, kai įsiteisėja teismo nutartis patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, kaip tai nustatyta šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje, NŽT projektą įgyvendinančios institucijos prašymu priima sprendimą pakeisti visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte numatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir šį žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre įregistruoja kaip valstybinę žemę. Projektą įgyvendinanti institucija Nekilnojamojo turto registre įregistruoja valstybės nuosavybės teisę į statinius ir įrenginius, esančius paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype.
Žemės paėmimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nuosavybės teisė į visuomenės poreikiams paimamą žemę, statinius ir įrenginius pereina valstybei nuo žemės sklypo, statinių ir įrenginių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre kaip valstybės nuosavybės momento. Įregistravus valstybės nuosavybę, išregistruojamas juridinis faktas, nurodytas šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje.
ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tačiau šiuo nagrinėjamu atveju papildomi įrodymai nesudaro pagrindo vertinti susidariusią situaciją kitaip, todėl trečiojo suinteresuoto asmens AB „LTG Infra“, pateiktus papildomus įrodymus atsisakytina priimti.
ABTĮ 46 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinės bylos proceso šalys yra pareiškėjas (skundą (prašymą, pareiškimą)) padavęs subjektas; teismas, priėmęs nutartį); atsakovas (viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (tai yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos).
Atsakovė atskirajame skunde prašo įtraukti jos tėvus A. L. ir A. G. L. į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs 2026 m. kovo 16 d. prašymą įtraukti į bylą atsakovės tėvus trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, nagrinėjo žodinio teismo posėdžio metu, kuriame nusprendė neįtraukti tėvų į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis. Teisėjų kolegija įvertinusi ginčo pobūdį, bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kuria nuspręsta neįtraukti į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis atsakovės tėvų. Svarbu pažymėti, kad šioje administracinėje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl atsakovės tėvų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų ar jų dalių paėmimo visuomenės poreikiams. Nagrinėjamu atveju yra sprendžiama dėl atsakovės nuosavybės teise valdomų žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams, todėl nagrinėjamu atveju nėra tikslinga įtraukti tėvų trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.
Žemės paėmimo 6 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas, priimdamas nutartį patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, leidžia įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams. Teismo nutartyje patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą nurodomas terminas, per kurį žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas turi išsikelti iš visuomenės poreikiams paimamo turto. <...>. Jeigu teismas nepatvirtina žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo atsižvelgdamas į šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, konkretūs žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros veiksmai projektą įgyvendinančios institucijos sprendimu šiuo atveju atliekami pakartotinai arba iš naujo, jeigu žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros vykdymo metu jie nebuvo atlikti arba buvo atlikti netinkamai.
Atsakovė atskirajame skunde, taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl nustatyto išsikėlimo termino, kuris apibrėžtas konkrečia data t. y. iki 2026 m. rugsėjo 1 d. Atsakovės vertinimu teismas neindividualizavo išsikėlimo termino pagal kiekvieną žemės sklypą ir pastatą atskirai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė dar 2024 m. sužinojo apie tai, jog atsakovės valdomi nuosavybės teise žemės sklypai ir juose esantys pastatai bus paimti visuomenės poreikiams. 2025 m. birželį atsakovė gavo Aktų kopijas, kuriose buvo matyti, kad yra nustatomas 6 mėnesių išsikėlimo terminas iš visuomenės poreikiams paimamo turto nuo Aktų pasirašymo dienos. Taip pat pažymėtina, kad bylos nagrinėjimas teisminiame procese vyksta nuo 2025 m. rugsėjo 4 d. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės žemės sklypai ir juose esantys pastatai patenka į skubiai vykdomą Projekto etapą, todėl kyla poreikis žemės sklypus ir juose esančius pastatus atlaisvinti vienu metu. Pažymėtina, kad atsakovės žemės sklypai patenka į Projekto statybvietės zoną. Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatytas išsikėlimo terminas yra teisėtas, pagrįstas ir proporcingas, nėra pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimo įpareigoti pirmosios instancijos teismą išspręsti iš naujo išsikėlimo terminą jį individualizuojant pagal kiekvieną žemės sklypą ir jame esantį pastatą atskirai.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai nutarė leisti atsakovės nuosavybės teise valdomus žemės sklypus ir juose esančius pastatus pradėti naudoti visuomenės poreikiams, nenustatydamas atsakovės pageidaujamo termino. Atsižvelgiant į tai, atsakovės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovės M. K. atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.