- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-08-14
- Bylos Nr.
- 1-89-445/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26405-2025-9
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Nukentėjusysis
- E. P.
- Kaltinamasis
- KAL1
- Ieškovas
- Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos
- Prokuroras
- Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra (Varėna)
dalyvaujant nuotoliniu būdu (prisijungusiai nuotoliniu būdu per ZOOM programą) prokurorei Renaldai Kučinskaitei,
dalyvaujant nuotoliniu būdu (prisijungusiam nuotoliniu būdu per ZOOM programą) nukentėjusiajam E. P.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :
KAL1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nurodė, kad vykdo individualią veiklą, faktinė gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, teistas:
1. 2020-04-14 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 str. 1 d. (2 veikos) 1 m. 2 mėn. laisvės apribojimo bausme;
2. 2024-12-27 Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 140 str. 1 d. - 4 mėnesiai viešųjų darbų, 2025-05-21 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro, atlikęs bausmę;
3. 2025-10-17 Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 str.1 d. areštu 50 parų, taikant BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 9 mėnesiams, 2026-03-06 nutartimi pasiųstas atlikti arešto bausmę, bausmę atliko, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Nusikalstamos veikos aplinkybės KAL1 mušdamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą žmogui, o būtent: 2025 m. liepos 25 d. apie 23.00 val. Varėnos r., (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje, kilus konfliktui, kumščiu sudavė ne mažiau trijų smūgių į veidą NKA1 , po ko šis nukrito ant grindinio, tuo nukentėjusiajam E. P. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinių kraujosruvų kairės akies viršutiniame voke, dešinėje skruostinėje dalyje, odos nubrozdinimų dešinėje rankoje bei sukeldamas fizinį skausmą. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis KAL1 savo kaltę pripažino visiškai, sutiko tuoj pat duoti parodymus ir juos davė, sutiko, kad įrodymai nebūtų išsamiai tiriami, o tik išvardijami, t. y. prašė bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Prokurorė, nukentėjusysis dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko. Kadangi kaltinamasis KAL1 kaltinamas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl nustačius aplinkybes, jog galimas atlikti sutrumpintas įrodymų tyrimas, įrodymai tirtini Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 straipsnyje numatyta - sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis KAL1 kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad NKA1 įžeidė jo garbę ir orumą, ir taip gavosi, kad jam trenkė. Viskas vyko 2025-07-25, apie 23 val., (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje. Buvo prie pat (duomenys neskelbtini) namo pavėsinėje su draugu, sėdėjo, buvo išgėrę. Su dviračiu važiavo NKA1 ir LUD1 , NKA1 necenzūriškai pasisakė jo atžvilgiu ir nuvažiavo, tie žodžiai jį įžeidė. Buvo išgėręs, neblaivumo netikrino. Buvo išgėręs porą butelių 6 % stiprumo “Tauro” alaus, iš viso 2 l. Vakare atėjo K. A. ir pasakė, kad P. ant jo negražiai kalbėjo. Tada jis nuėjo pas P. pakalbėti. NKA1 sudavė vieną smūgį delnu į veidą, P. nukrito ant grindų. Viskas vyko namo laiptinėje, namo 2-ame aukšte. Sudavė smūgį per skruostą.. Nelabai prisimena aplinkybes. Laiptinėje buvo NKA1 patėvis ir brolis, jie atėjo po viso įvykio. Gavosi šurmulys, viso įvykio gerai neprisimena. Ligonių kasų ieškinį pripažįsta, tačiau iki šiol nėra sumokėjęs. Dirba statybų srityje, gauna apie 600 EUR atlygį. Nuoširdžiai gailisi, kad sudavė smūgius E. P..
Kaltinamojo kaltė pagrįsta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:
Nukentėjusysis NKA1 parodė, kad 2025-07-25 d., apie 23 val., buvo namuose su broliu ir motina. Tuo pat metu išgirdo beldimą į buto duris. Atidarė duris ir pamatė kad atėjo mano pažįstami LUD1 ir KAL1 . Nieko nesakęs KAL1 pagriebė jį už drabužių ir ištempė į koridorių. Iškarto pradėjo smūgiuoti rankomis ir pataikė jam į veidą, sudavė du arba tris smūgius. Ko pasekoje nukrito ant koridoriaus grindinio. Tada atėjo mano brolis LUD2 . KAL1 atsitraukė, daugiau jam nesmūgiavo. Jis atsikėlė nuo grindinio, brolis jam padėjo nueiti į butą. Šio įvykio metu susižalojo ranką, tikriausiai griūdamas ant laiptinės grindinio. Taip pat ant dešinės pusės skruosto liko nubrozdinimai ir sutinusi kairė akis. LUD1 jokių veiksmų neatliko, prieš jį nesmurtavo. Gali būti kad LUD1 šį įvykį filmavo telefonu. Dėl ko KAL1 prieš jį smurtavo jis pasakyti negali, tačiau tai yra jau ne pirmas kartas, kada jis agresyviai nusiteikęs prieš jį. Papildomos apklausos metu nurodė, kad KAL1 pažįsta, gyvena tame pačiame kaime. Anksčiau jokių konfliktų su E. B. neturėjo. 2025-07-25 vakare apie 23 val. buvo namuose su broliu LUD2 ir motina M. S.. Kai išgirdo beldimą į buto duris, nuėjo jų atidaryti. Už durų laiptinėje stovi LUD1 ir KAL1 . KAL1 , nieko nesakydamas, pagriebė jį už drabužių krūtinės srityje ir ištempė į laiptinę. Tada paleido jo drabužius ir iškart sudavė smūgius kumščiais jam į veidą, sudavė du ar tris smūgius. Visus smūgius sudavė tik į veidą. Po E. B. suduotų smūgių jis nukrito laiptinėje ant grindinio. Jam skaudėjo veidą, ranką. Tada į laiptinę išėjo jo brolis LUD2 . E. B. atsitraukė, daugiau smūgių jam nesudavė. Brolis R. P. jam padėjo nueiti į butą. Šio įvykio metu susižalojo dešinę ranką, tai įvyko greičiausiai po suduotų smūgių jam krentant ant laiptinės grindinio. Jam ant dešiniojo skruosto atsirado nubrozdinimai, sutino kairė akis. LUD1 jokių veiksmų prieš jį neatliko, nei vieno smūgio jam nesudavė, tik stovėjo ir žiūrėjo. Jis nežino, kodėl KAL1 sudavė jam smūgius. KAL1 įvykio metu buvo neblaivus, nes nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Prie jo apklausos protokolo prideda 2025-07-26 gydytojo išrašo kopiją, 1 lapą. (b. l. 9-20, 23-26)
Gydytojo išrašas, kur nurodyta, kad 2025-07-26 E. P. skundžiasi veido skausmais, patinimu. Nurodė, kad buvo sumuštas pažystamo asmens. Nustatyta po kairiu antakiu patinimas, po dešine akimi skruostikauslio srityje yra patinimas. (b. l. 27)
Liudytojas LUD2 parodė, kad 2025-07-25 apie 23 val. buvo namuose su broliu ir motina. Išgirdo beldimą į buto duris, tuo metu buvo virtuvėje. Atidaryti Durų nuėjo brolis NKA1 . Brolis paklausė, kas atėjo, girdėjo kad už durų esantis asmuo pasakė "aš A.". Tai buvo LUD1 , kurį jis pažįsta. Broliui atidarius duris, išgirdo triukšmą ir smūgių garsus. Atbėgęs pamatė, kad jo brolis guli nukritęs ant laiptinės grindinio ir asmuo suduoda jam su rankos kumščiu į veidą. Tas asmuo kuris smūgiavo jo broliui, buvo KAL1 . Jį taip pat gerai pažįsta, gyvena tame pačiame kaime. Padėjo broliui atsistoti ir jį įvedė į kambarį. KAL1 į butą nėjo, stovėjo laiptinėje. Bandant uždaryti duris, jis neleido jų uždaryti ir provokavo muštynes, kvietė eiti muštis. Kiek vėliau jis duris paleido, jis užsirakino ir jie su LUD1 išėjo. LUD1 į muštynes nesivėlė, tik stebėjo viską šalia stovėdamas. Kiek suprato KAL1 buvo neblaivus. Anksčiau yra buvę žodinių konfliktų su KAL1 , jis būdamas neblaivus yra agresyvus, pats kelia konfliktus. (b. l. 39-42)
Liudytojas LUD1 parodė, kad jis pažįsta ir NKA1 , ir KAL1 . Jo santykiai su jais abiem normalūs. Paskutiniu metu nebendrauja nei su vienu. Dėl 2025-07-25 vakaro įvykio nieko negali papasakoti, nes tą dieną buvo neblaivus, ir visai neprisimena jokių aplinkybių įvykio, kai buvo sumuštas E. P.. Prisimena, kad tą dieną namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Negali pasakyti, ar buvo kažkur išėjęs, ar buvo susitikęs su KAL1 ir NKA1 , nes nieko neprisimena. Neprisimena dėl savo neblaivumo. Todėl negali pasakyti, ar E. B. sudavė smūgius E. P.. (b. l. 45-47)
2025-07-26 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole NKA1 parodė, kad 2025-07-25 d., apie 23 val. jam būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini), į jo namus atėjo LUD1 ir KAL1 . Jam atidarius buto duris, KAL1 jį išsitraukė į koridorių ir sumušė. Dėl jo veiksmų patyrė fizinį skausmą, buvo nubrozdinta ranka bei veidas. Prašo KAL1 nubausti įstatymų numatyta tvarka. (b. l. 9-20)
2025-07-26 apžiūrėjus įvykio vietą nustatyta, kad įvykio vieta randasi (duomenys neskelbtini). Kieme yra matomas dviejų aukštų mūrinis pastatas. Įėjimas į namą pro medines duris. Įėjus į namą patenkama į laiptinę kurioje laiptais patenkama į antrą aukštą. Antram aukšte, laiptinės aikštelėje kairėje pusėje yra matomos baltos spalvos durys, kiek toliau yra tamsiai rudos spalvos durys. Kampe prie durų stovi medinė spintelė. Laiptinės aikštelėje dešinėje pusėje stovi spinta bei šaldytuvas. Apžiūrint įvykio vietą tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų nerasta. (b. l. 9-20)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G2577/2025(01). NKA1 nustatytos poodinės kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke, dešinėje skruostinėje srityje, odos nubrozdinimai dešinėje rankoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, prieš 2-4 paras iki apžiūros. Sužalojimai padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Įprastinėmis sąlygomis tokių sužalojimų padarymo metu gali būti juntamas fizinis skausmas. (b. l. 52-54)
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia.
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali – mušimo ar smurto atveju nukentėjusiajam turi būti sukeliamas fizinis skausmas arba padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas suprantamas kaip tam tikras poveikis žmogaus kūnui, siekiant jam sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai.
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis KAL1 namo laiptinėje, iš tyčinių, asmeninių paskatų, kumščiu sudavė ne mažiau trijų smūgių į veidą NKA1 , po ko šis nukrito ant grindinio, tuo nukentėjusiajam E. P. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinių kraujosruvų kairės akies viršutiniame voke, dešinėje skruostinėje dalyje, odos nubrozdinimų dešinėje rankoje bei sukeldamas fizinį skausmą. Tokios aplinkybės įrodytos: kaltinamojo parodymais, nukentėjusiojo parodymais, liudytojo LUD2 parodymai, NKA1 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, (duomenys neskelbtini) gydytojo išrašas, specialisto išvada.
Nurodytas nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis E. B. veikė netiesiogine tyčia – nors ir nenorėjo padarinių, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.
Pagal Kasacinio teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą.
Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad padaryto sužalojimo pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Nukentėjusiajam buvo nustatytos poodinės kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke, dešinėje skruostinėje srityje, odos nubrozdinimai dešinėje rankoje. Nukentėjusysis nurodė, kad po kaltinamojo suduotų smūgių nukrito ant grindinio, skaudėjo veidą, ranką, brolis padėjo nueiti atgal į butą. Tokios aplinkybės patvirtina, jog nukentėjusiajam buvo sukeltas ir fizinis skausmas, ne vien tik kūno sužalojimas. Neabejotinai, nukentėjusiajam padarius nežymų sveikatos sutrikdymą, jis jautė ir fizinį skausmą.
BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie vadovaujantis BPK 20 straipsniu pripažintini įrodymais, konstatuotina, kad kaltinamojo KAL1 veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo KAL1 atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Sprendžiant, ar asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas, kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba.
Be to, pilnos kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu savaime nepašalina galimybės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga, kad kaltės pripažinimas būtų kaltininko asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai jo kaltė yra aiškiai pagrįsta kitais bylos duomenimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516-697/2015, 2K-176-303/2018, 2K-261-489/2018, 2K-212-594/2024).
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis iš karto po kaltinamojo akto paskelbimo pareiškė, jog kaltę pripažįsta pilnai, sutinka duoti parodymus, dėl nusikalstamos veikos gailisi. Įvykio aplinkybių pilnai neprisimena dėl susijaudinimo įvykio metu, neblaivumo ir šiuo metu – dėl praėjusio laiko.
Kaltinamojo KAL1 atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis pripažįsta, kad neadekvačiai buvo sureaguota į nukentėjusiojo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, ir apsvaigimas įtakojo nusikalstamos veikos padarymą.
Nelaikytina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe - veiką padarė recidyvistas. Nuo 2025 m. vasario 1 d. pasikeitus BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatoms, asmuo laikomas recidyvistu tik po nuosprendžio, kuriuo asmuo pripažįstamas recidyvistu, įsiteisėjimo, o iki tol asmuo recidyvisto statuso neturi. Naujausioje teismų praktikoje pripažįstama, kad sistemiškai aiškinant BK nuostatas, susijusias su naujos redakcijos BK 27 straipsnio 1 dalies įsigaliojimu, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog asmuo veiką padarė būdamas recidyvistas, taikytina tik tada, kai esant BK 27 straipsnio 1 dalyje išdėstytoms sąlygoms asmenys, jau būdami pripažinti recidyvistais, teisiami už naujo nusikaltimo padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. gegužės 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-511/2026, 20 punktas). Nagrinėjamu atveju E. B. nebuvo pripažintas recidyvistu ir teisiamas už naujo nusikaltimo padarymą.
Dėl kaltinamajam KAL1 bausmės parinkimo ir skyrimo
Kaltinamasis KAL1 praeityje iki inkriminuotos nusikalstmaos veikos padarymo šioje byloje buvo teistas du kartus pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka. Kaltinamasis E. B. laikotarpiu 2024-08-28 iki 2025-08-28 administracine tvarka nebaustas (b.l. 84-85). Nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis niekur nedirbo ir nevykdė individualios veiklos (b.l. 82-83). Šiuo metu kaltinamasis E. B. nurodė, jog vykdo individualią veiklą – statybos veikla. Kaltinamasis nėra įrašytas į psichiatro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitą (b.l. 79).
Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).
Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Nenustatyti pagrindai kaltinamajam E. B. taikyti BK 62 straipsnio nuostatas (švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas), kadangi kaltinamasis savo noru nepranešė teisėsaugos institucijoms apie jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, taip pat nenustatytos BK 62 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos.
Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Byloje nenustatytos aplinkybės, kurios nurodytų į kaltinamojo veikos pavojingumo vertinimą, kilusius padarinius, t. y. leistų vertinti ar tai nėra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Nenustatyti pagrindai, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Kaltinamajam parinktina ir skirtina laisvės apribojimo bausmė.
Viešieji darbai, kaip bausmė, būtų per švelni kaltinamajam, kuris du kartus jau buvo teistas iki inkriminuotos veikos padarymo ir bausmės tikslai nebuvo pasiekti.
Įvertinus E. B. padarytos veikos pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, nekilo jokios sunkios pasekmės, kaltinamasis pradėjo dirbti, kaltinamajam parinktina ir skirtina laisvės apribojimo bausmė. Apylinkės teismo nuomone šia bausmės rūšimi – laisvės apribojimu - bus pasiekti BK 41 straipsnio tikslai. Intensyvi priežiūra, paskyrus laisvės apribojimą bausmę, netaikytina ir E. B. neskirtina, atsižvelgiant į jo darbo pobūdį (stogų dengimas), kadangi tai gali kliudyti atlikti nurodytą darbą. Pagal BK 48 straipsnio nuostatas, teismas neprivalo skirti intensyvią priežiūrą, o vietoj jos paskirti įpareigojimus ir draudimą.
Dėl parinktinos bausmės dydžio, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą (nusikaltimas žmogaus sveikatai), byloje nustatytą lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, skirtina mažesnė bausmė, negu sankcijoje už numatytą nusikalstamą veiką numatytos bausmės vidurkis.
Paskyrus laisvės apribojimą, E. B. skirtini įpareigojimai ir draudimas: dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas; pradėti dirbti ir tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (tame tarpe ir alkoholį) – (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas) bei baudžiamojo poveikio priemonę – per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti turtiną žalą – 54.10 Eur - dėl nukentėjusiojo E. P. gydymosi (suteiktų medicinos paslaugų asmens sveikatos priežiūros įstaigoje) Valstybinei ligonių kasai (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 69 straipsnio 1, 3 dalys).
Dėl pareikšto civilinio ieškinio
Valstybinė ligonių kasa pareiškė 54.10 Eur ieškinį ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (b.l. 66-68).
Kaltinamasis ieškinį pripažino pilnai.
Pareikštas ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškinyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad buvo sužalotas NKA1 ir dėl patirtų sužalojimų gydytas (apžiūrėtas) asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 54.10 Eur.
Už paslaugas iš PSDF biudžeto mokama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau - SDĮ) 26, 27 str., Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.
Už asmens sveikatos priežiūros paslaugas mokama vadovaujantis 2006 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro (toliau - SAM) įsakymu Nr. V-1113 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, S AM 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-1118 „Dėl Giminingų diagnozių grupių sąrašo ir Normatyvinės gydymo trukmės ir kainų koeficientų pagal giminingų diagnozių grupes sąrašo bei bazinės aktyviojo gydymo atvejo (gydymo etapo) kainos šiam gydymui priskiriamų paslaugų bazinėms kainoms nustatyti tvirtinimo“ ir vėlesniais jų pakeitimais.
Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 str. 1 d. numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 str. nustatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. SDĮ 4 str. 1 d. 2 p. ir 3 p. nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - VLK).
SDĮ 31 str. 1 p. ir 34 str. 1 p. nurodyta, kad PSDF biudžetą naudoja VLK . SDĮ 15 str. 1 d. 6 p. c p. p. nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kaltinamasis KAL1 BPK 140 straipsnio pagrindu nebuvo laikinai sulaikytas. Kaltinamajam E. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikytina iki įsiteisės nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikintina (BPK 139 straipsnis). Laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamiesiems nebuvo paskirtas. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas su kompaktiniu disku - bendrojo pagalbos centro garso įrašas – saugomi prie bylos medžiagos - paliktinas saugoti su bylos medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 297 – 299 , 301 – 303 straipsniais, 304 – 305, 307 - 308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
KAL1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) ą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti laisvės apribojimą devyniems (9) mėnesiams be intensyvios priežiūros, per visą bausmės terminą paskiriant įpareigojimus ir draudimą: dalyvauti elgesio pataisos programoje; pradėti dirbti ir tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (tame tarpe ir alkoholį) bei baudžiamojo poveikio priemonę – per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti turtiną žalą – 54.10 Eur - dėl nukentėjusiojo E. P. gydymosi (suteiktų medicinos paslaugų asmens sveikatos priežiūros įstaigoje) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu (1/3) ir nustatyti, kad KAL1 paskirtas laisvės apribojimo šešiems (6) mėnesiams be intensyvios priežiūros, per visą bausmės terminą paskiriant įpareigojimus ir draudimą: dalyvauti elgesio pataisos programoje; pradėti dirbti ir tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (tame tarpe ir alkoholį) bei baudžiamojo poveikio priemonę – per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti turtiną žalą – 54.10 Eur - dėl nukentėjusiojo E. P. gydymosi (suteiktų medicinos paslaugų asmens sveikatos priežiūros įstaigoje) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - taikyti iki įsiteisės nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Civilinį ieškinį tenkinti pilnai.
Priteisti iš KAL1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini), civiliniam ieškovui Valstybinei ligonių kasai (Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“, AB, b. k. 73000), 54.10 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 10 ct ) žalos dėl nukentėjusiojo NKA1 gydymo atlyginimo ir 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su kompaktiniu disku - bendrojo pagalbos centro garso įrašu – saugomą prie bylos medžiagos - palikti saugoti su bylos medžiaga.
Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus (išaiškinant, kad jei bus teikiamas skundas, turi būti nurodyta ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).