- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-30
- Bylos Nr.
- e2S-1377-390/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06807-2026-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Pareiškėjas
- PRS1
- Suinteresuotas asmuo
- Baltic debt management
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 ( PRS1 ) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje pareiškėjo PRS1 skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Robertas Vasiliauskas, uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Debt Management“. Teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši bylą, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo paskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas PRS1 skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti antstolio Roberto Vasiliausko 2025 m. spalio 17 d. patvarkymą Nr. S-25-179-41360.
Nurodė, kad 2025 m. rugsėjo 28 d. prašymu prašė antstolio paaiškinti, kodėl nebuvo priimtas procesinis sprendimas organizuoti sklypo (kuris buvo įkeistas kreditoriui, kurio interesais notaras 2014 m. vasario 24 d. išdavė vykdomąjį įrašą ir kurio interesais antstolis atliko vykdymo veiksmus pareiškėjo, kaip skolininko, atžvilgiu vykdomojoje byloje Nr. 0179/23/09013) varžytynės. Tačiau antstolis 2025 m. spalio 17 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo neįvykdė minėto prašymo. Taip pat prašė panaikinti areštą bet kokio pareiškėjo turto atžvilgiu ir užbaigti vykdymo veiksmus, nes kreditorius atgavo didžiąją pareiškėjo skolos dalį iš sklypo, kuris buvo įkeistas kreditoriui kaip jo įsipareigojimų užtikrinimo priemonė, savininko: 251 464 Eur iš 378 235,21 Eur skolos. Antstolis vykdymo veiksmus atliko notaro išduoto vykdomojo įrašo pagrindu, remiantis hipotekos sutartimi, tačiau kreditorius 2025 m. rugpjūčio mėn. atsisakė hipotekos, hipoteka buvo išregistruota, todėl pripažintina, kad notaro išduotas vykdomasis raštas nustojo galioti (nes jis buvo išduotas išimtinai hipotekos sutarties pagrindu). Tačiau antstolis šio pareiškėjo prašymo netenkino.
Antstolis Robertas Vasiliauskas 2026 m. kovo 10 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Antstolis nurodė, kad hipotekos išregistravimas nagrinėjamu atveju paveikia tik įkeistą turtą, tačiau likusi skolos dalis iš skolininko liko neišieškota, todėl tolesni skolos išieškojimo veiksmai vykdytini iš skolininko lėšų, darbo užmokesčio ar kito turto. Hipotekos išregistravimas nėra savarankiškas vykdomosios bylos užbaigimo pagrindas. Vienos arešto priemonės panaikinimas konkrečiam turtui nesukuria pareigos panaikinti areštus visam skolininko turtui, jeigu skolos likutis išlieka neišieškotas.
Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltic Debt Management“ atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. balandžio 2 d. nutartimi pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų netenkino. Teismas nurodė, kad (duomenys neskelbtini)jo jog kreditorė turėjo teisę atsisakyti hipotekos, tačiau hipotekos atsisakymas ir išregistravimas paveikė tik įkeistą žemės sklypą, t. y. kreditorei atsisakius hipotekos, buvo panaikinta prievolės užtikrinimo priemonė, bet ne pati prievolė (skola). Prieš hipotekos atsisakymą kreditorė iš hipoteka įkeisto turto savininko gavo 251 464 Eur, t. y. įkaito davėjas padengė tik dalį (pagal susitarimą su kreditore) skolininko skolos. Likusios skolos dalies nesumokėjimas reiškia, kad skolininko prievolė kreditorei nėra pasibaigusi, taip pat šiuo atveju nėra kitų CPK 632 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų vykdomosios bylos baigimo pagrindų, kurie leistų panaikinti pareiškėjo turtui taikomą areštą ir užbaigti vykdomąją bylą. Teismas nusprendė, kad antstolis nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų atmetė kaip nepagrįstą. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti antstolį pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo prašymą panaikinti areštą bet kokio kito pareiškėjo turto atžvilgiu ir nutraukti vykdomąją bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas formaliai vertino faktines bylos aplinkybes ir ignoravo jas reguliuojančias teisės normas Nekilnojamojo turto registro ginčo sklypo išraše yra žyma apie atliktą notaro vykdomąjį įrašą. Jame nurodomas 2025 m. rugpjūčio 7 d. notaro pranešimas apie sutartinės hipotekos pabaigą Nr. 5613, taip pat ir iš Hipotekos registro matyti, kad yra 2025 m. rugpjūčio 7 d. notaro pranešimas apie sutartinės hipotekos pabaigą Nr. 5613. kuris, apelianto nuomone, yra kartu ir notaro vykdomojo įrašo nebegaliojimo ir išregistravimo pagrindas. Ši informacija yra vieša. Notaro išduotas vykdomasis raštas nustojo galioti, kadangi jis buvo išduotas išimtinai hipotekos sutarties pagrindu, o hipoteka pasibaigė, ir dėl šios priežasties antstolis turėtų panaikinti pareiškėjo bet kokio turto areštą ir užbaigti vykdymo veiksmus.
Notariato įstatymas aiškiai nurodo, kad vykdomasis įrašas yra išvestinis dokumentas: jis yra tik pagal hipotekos kreditoriaus pareiškimą (šios bylos atveju). Nustojus galioti pagrindiniam dokumentui, nustoja galioti ir išvestinis dokumentas. Kadangi vykdomasis įrašas buvo tik išvestinis dokumentas pagal hipotekos lakštą, tolesnį skolos išieškojimą kreditorius turėtų pagrįsti nebe vykdomojo įrašo pagrindu, bet kitomis teisinėmis priemonėmis, pvz., prisiteisti skolą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis Robertas Vasiliauskas prašo atskirojo skundo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Nekilnojamojo turto registre ir susijusiuose registruose fiksuoti duomenys apie vykdomojo įrašo išregistravimą kartu su hipotekos pabaiga atspindi tik su konkrečiu nekilnojamuoju daiktu susietų teisių ir suvaržymų pasibaigimą, tačiau pats vykdomasis įrašas kaip vykdomasis dokumentas išlieka galiojantis.
Nors vykdomasis įrašas išduodamas hipotekos pagrindu, jis yra savarankiškas vykdomasis dokumentas. Hipotekos pasibaigimas reiškia tik prievolės užtikrinimo priemonės pasibaigimą. Jei kiekvienu atveju pasibaigus hipotekai vykdomasis dokumentas netektų galios, nors skola liktų nepadengta, o kreditorius būtų nepagrįstai įpareigotas iš naujo inicijuoti teisminį procesą, prieštarautų vykdymo proceso paskirčiai - užtikrinti visišką kreditoriaus reikalavimo įvykdymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal bylos duomenis ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenis apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolis Robertas Vasiliauskas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0179/23/09013 pagal 2014 m. vasario 24 d. Kauno miesto 27-ojo notarų biuro notarės Miglės Širbaitės išduotą vykdomąjį įrašą Nr. MČ-771 dėl 378 235,21 Eur skolos ir 297 973,33 Eur palūkanų išieškojimą iš skolininko PRS1 išieškotojai UAB „Baltic Debt Management“ .Vykdomoji byla užvesta 2014 m. vasario 24 d. Kauno miesto 27-ojo notarų biuro notarės Miglės Širbaitės išduoto vykdomojo įrašo Nr. MČ-771 dėl hipoteka užtikrintos nesumokėtos skolos dalies su priklausančiomis palūkanomis pagal 2011 m. balandžio 21 d. sutartinės hipotekos lakštą pagrindu. Antstolis, išieškotojos prašymu, 2024 m. balandžio 19 d. patvarkymu panaikino areštą įkeistam pagal hipotekos lakštą žemės sklypui. Išieškotoja 2025 m. rugpjūčio 5 d. informavo antstolį, kad įkeisto turto savininkas jai sumokėjo 251 464 Eur (kaip ir buvo nustatyta 2024 m. balandžio 17 d. kreditoriaus susitikime dėl paskesnės turto hipotekos), todėl išieškotoja atsisakė šio turto hipotekos. 2025 m. rugpjūčio 7 d. Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarė Neringa Matulionienė patvirtino prašymą dėl hipotekos pabaigos (išregistravimo). Vykdomojoje byloje nėra išieškota visa skola.
Pareiškėjas visos bylos nagrinėjimo procesu laikosi nuomonės, kad hipotekos išregistravimas yra notaro vykdomojo įrašo negaliojimo ir išregistravimo pagrindas, kas sudaro antstoliui pagrindą nutraukti vykdomuosius veiksmus bei panaikinti pareiškėjo turtui taikytą areštą. Pirmosios instancijos teismas su pareiškėjo vertinimu nesutiko. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi jokio pagrindu sutikti su pareiškėjo argumentais.
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
CPK 629 straipsnio 1 dalyje nustatyti atvejai, kada vykdomoji byla nutraukiama. Vykdomoji byla nutraukiama, jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas (CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2014 m. vasario d. vykdomasis įrašas Nr. MČ-771 kuriuo pagrindu pradėta vykdomoji byla Nr. 0179/23/09013, nėra panaikintas ar pripažintas negaliojančiu. Aplinkybė, kad hipoteka yra panaikinta ir registruose registruotas notaro pranešimas apie sutartinės hipotekos pabaigą, nepatvirtina vykdomojo dokumento – notaro vykdomojo įrašo panaikinimo. Hipotekos išregistravimas reiškia, kad pasibaigia viena iš prievolės užtikrinimo priemonių - daiktinė teisė į konkretų nekilnojamąjį turtą, tačiau tai savaime nepanaikina pačios prievolės. Sutiktina su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, kad registro duomenų pakeitimai yra techninio pobūdžio ir nesukelia materialinių teisinių pasekmių vykdomojo dokumento galiojimo atžvilgiu, kad registre nebelieka žymos apie vykdomąjį įrašą, reiškia tik tai, jog šis įrašas nebesiejamas su konkrečiu nekilnojamuoju turtu kaip išieškojimo objektu, tačiau pats vykdomasis įrašas kaip vykdomasis dokumentas išlieka galiojantis.
Taigi, šiuo atveju nepateikti duomenys, kad notaro vykdomasis įrašas, kurio pagrindu užvesta vykdomoji bylą, yra notaro (Notariato įstatymo 491 straipsnyje nustatyta, kad notaras turi teisę įstatymų nustatytais atvejais panaikinti vykdomąjį įrašą) ar teismo sprendimu panaikintas. Kadangi notaro vykdomasis įrašas, kuriuo pagrindu pradėtas priverstinis išieškojimas, yra galiojantis, todėl vykdomosios bylos nėra pagrindo nutraukti ir išieškojimas privalo būti vykdomas. Taigi, neegzistuoja CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintas vykdomosios bylos nutraukimo pagrindas.
Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną atskirojo skundo argumentą, todėl teismas dėl kitų apeliantės nurodytų aplinkybių, teisiškai nereikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui, nepasisako.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog antstolis, atsisakydamas atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, nepažeidė vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, antstolio veiklos principų, ir pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą, teisėtą nutartį, todėl tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.