Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:

Atsakovas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, kadangi įvertinęs jos motyvą (baimė (duomenys neskelbtini) nukentėti nuo giminaičių ir nepažįstamų žmonių), kuriuo grindžiamas prašymas suteikti prieglobstį, nenustatė, kad kilmės valstybėje pareiškėjai gali grėsti tarptautinės apsaugos reikalaujantis pavojus, sąlygojamas jos rasės, religijos, tautybės, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba jos politiniais įsitikinimais.

Atsakovas nepagrįstai pareiškėjos pateiktus įrodymus (ekrano nuotrauką, grasinančią žinutę, garso įrašus) laikė ypač žemos įrodomosios galios duomenimis. Pareiškėja pateikė tokius įrodymus, kokius turėjo, kurie jai buvo siųsti į mobilųjį telefoną. Esminė aplinkybė, kad pareiškėja turėjo ir pateikė savo persekiojimą pagrindžiančius įrodymus, būtent ji nurodė, kas jai grasino, iš ko buvo gauti grasinimai. Žinučių autorių ir motyvus galima nustatyti atsižvelgiant į jos pateiktą paaiškinimą. Migracijos departamentas nepagrįstai vertino kiekvieną įrodymą atskirai, o ne bendrai visus pareiškėjos pateiktus įrodymus, jos pasakojimą. Prieglobsčio teisės doktrinoje pripažįstama, kad taikomas įrodinėjimo standartas yra žemas, t. y. žemesnis, negu taikomas civilinėje ar baudžiamojoje teisėje. Atsakovas įrodinėjimui kelia labai aukštus standartus.

Pareiškėja pateikė pareiškimo policijai (FIR) kopiją, kuria ji yra kaltinama religiniais nusikaltimais. Sprendime nurodyta informacija apie kilmės valstybę patvirtina, kad tokiu atveju nesant įtikinamų įrodymų asmuo gali būti įkalinamas. Atsakovas atmetė pareiškėjos pateiktą įrodymą, nes, remiantis kilmės valstybės informacija, FIR dokumentai dažnai yra padirbami. Vis dėlto, jokių įrodymų ar argumentų nebuvo pateikta, kad pareiškėjos pateiktas FIR yra netikras. Atsakovui nepagrįstai, nemotyvuotai atmetus pareiškėjos pateiktą įrodymą apie jai akivaizdžiai gresiantį persekiojimą, nebuvo atsižvelgta į kilmės valstybės informaciją, kuri vienareikšmiškai patvirtina, kad tokie asmenys kaip pareiškėja, jeigu grįžtų į kilmės valstybę, patirtų persekiojimą.

Atsakovas Sprendime analizuodamas pranešimo policijai aplinkybes, nepagrįstai sprendė, kad pareiškėja apklausų metu teigė, jog pareiškimą pateikė pareiškėjos pusbrolis. Apklausų metu pareiškėja nurodė, kad pusbrolis jai atsiuntė FIR, tačiau ji nesakė (nes nežino), ar būtent pusbrolis padavė pareiškimą policijai. Atsakovas nurodė neatitikimus dėl FIR nurodytų vardų, tačiau pareiškėjos neprašė paaiškinti, kodėl galėtų būti nurodyti du vardai, automatiškai konstatavo dokumento žemą įrodomąją galią ir pareiškėjos nepatikimumą. Tačiau nėra jokio prieštaringumo pareiškėjos pasakojime. Ji grasinimų susilaukė iš šeimos vyrų, ji nepamiršo konfliktų su moterimi, nes jų nebuvo. (Duomenys neskelbtini) yra teisėta ir įprasta, jog vienas asmuo gali pateikti pareiškimą, gavęs kito asmens žodinį ar rašytinį pranešimą, tai gali būti, kad FIR nurodyti du asmenys, iš kurių vienas net nėra susijęs su ja. Pareiškėja nežino, ar pateiktas FIR yra autentiškas, ar ne (kaip minėta, ji šį dokumentą gavo per WhatsApp programėlę), tačiau pareiškėja tiki, kad pusbrolis galėjo iš tiesų kreiptis į institucijas su melagingais pranešimais. Nepriklausomai nuo to, ar FIR autentiškas, vien šventvagystės kaltinimo egzistavimas (duomenys neskelbtini) kelia grėsmę gyvybei. (Duomenys neskelbtini) paprastas kaltinimas šventvagyste gali išprovokuoti bet kurio asmens ar minios neteisėtą smurtą.

Kilmės valstybės informacija pagrindžia pareiškėjos teiginius, kad (duomenys neskelbtini) vis dar populiarios suplanuotos vestuvės. Pareiškėja buvo nurodžiusi, kad kilmės valstybėje šeima ją nori per prievartą ištekinti už pusbrolio, tačiau ji to daryti nenori; be to, ji nurodė, kad sudarė santuoką su savo pasirinktu vyru. Nors versti tekėti yra neteisėta, tačiau šalyje gyvuoja suplanuotų vedybų tradicijos, o jų nepaisančios moterys gali susidurti su smurtu ir atskirtimi.

Dėl atsakovo konstatuoto pasakojimo apie santuokos su pusbroliu nesudarymą, taip pat apie santuoką su kitu vyru prieštaringumo (Sprendime nurodyta, kad po santuokos sudarymo pareiškėja neapsigyveno su vyru nors jis tiek teisiškai, tiek morališkai privalėjo išlaikyti sutuoktinę; po tariamų vestuvių nuotaka santuoką slėpė ir liko gyventi su galbūt smurtautojais giminaičiais ir buvo jų išlaikoma), pažymėtina, kad atsakovas nurodytus prieštaravimus grindžia esminiu faktų nesupratimu. Savo prašyme pareiškėja aiškiai nurodė, kad pusbrolis ją išprievartavo. Pusbrolio atsisakymas tuoktis tuo metu nebuvo susijęs su moralinėmis tradicijomis, o su apgalvotu bandymu pasinaudoti situacija, reikalaujant, kad pareiškėjos tėvas viską finansuotų. Pareiškėjos pasakojimas apie tikslą ją priverstinai ištekinti už pusbrolio buvo nuoseklus, kilmės valstybės informacija pagrindžia, kad priverstinės santuokos (duomenys neskelbtini) vis dar gajos, tačiau Migracijos departamentas išsamiai šių argumentų nevertino, neatsižvelgė į kilmės valstybės informaciją šiuo aspektu, kas lėmė nepagrįsto Sprendimo priėmimą.

Migracijos departamentas netyrė ir nerinko kilmės valstybės informacijos tuo aspektu, jog pareiškėja nesilaiko visų (duomenys neskelbtini) tradicijų, neina į mečetę, nenešioja galvos apdangalų. Pareiškėjos vertinimu, ji negali gyventi savo kilmės valstybėje ir nepraktikuoti (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) tradicijas (ji to daryti nenori). Priešingai nei nurodyta Sprendime, pareiškėjos sutuoktinis nėra tariamas, atsakovas, netyrė, kokios pareiškėjai gali kilti pasekmės grįžus į kilmės valstybę dėl sudarytos santuokos, kuriai prieštarauja jos šeima; netyrė ir neanalizavo jos sutuoktinio socialinių tinklų paskyrų, pareiškėjos ir jos vyro religinių įsitikinimų ir kokios pasekmės jiems gali kilti kilmės valstybėje.

Pareiškėja su sutuoktiniu yra (duomenys neskelbtini).

Migracijos departamentas, atlikdamas tyrimą dėl prieglobsčio suteikimo privalo surinkti reikiamą kilmės valstybės informaciją ir ją vertinti individualaus prieglobsčio prašymo kontekste. Neužtikrinus informacijos apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę surinkimo, nebuvo užtikrintas ir individualus, objektyvus ir nešališkas jo prieglobsčio prašymo tyrimas bei asmens baimės patirti persekiojimo veiksmus realumo vertinimas. Atsakovas nustatė neesminius pareiškėjos pasakojimo trūkumus, tačiau nesiekė, kad ji paaiškintų ir patikslintų nustatytus netikslumus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsniu, persekiojimo vykdytojais gali būti ir nevalstybiniai subjektai, jei valstybė neteikia (negali arba nenori) veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Migracijos departamentas turi nustatyti aplinkybes, ar pareiškėjai (duomenys neskelbtini) valstybės institucijos gali suteikti veiksmingą ir ilgalaikę apsaugą, t. y. apsaugoti ją nuo jai grasinančių giminaičių. Tuo atveju, jeigu tokios apsaugos negali suteikti, turi būti nustatytos tokios apsaugos nesuteikimo priežastys, tačiau atsakovas šių aplinkybių nesiaiškino ir neanalizavo.

Atsakovas Sprendime vertino tas pačias aplinkybes papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste (Įstatymo 87 str.). Jeigu teismas konstatuotų, jog Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, turi būti patikrinta ir kita skundžiamo Sprendimo dalis, t. y. dėl papildomos apsaugos jai nesuteikimo.

Sprendimas nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) priimtas dėl to, kad įvertinus jo motyvą (baimė (duomenys neskelbtini) nukentėti nuo giminaičių ir nepažįstamų žmonių), kuriuo grindžiamas prašymas suteikti prieglobstį, nenustatyta, kad kilmės valstybėje pareiškėjai gali grėsti tarptautinės apsaugos reikalaujantis pavojus, sąlygojamas jos rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba jos politiniais įsitikinimais. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu taip pat nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, jos gyvenamojoje vietoje nevyksta beatodairiškas smurtas tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

Migracijos departamentas įvertino pareiškėjos pateiktus įrodymus: du garso įrašus, dvi ekrano nuotraukas, kuriose matyti asmeninio susirašinėjimo žinutės ir ekrano nuotrauką, kurioje matyti telefono numeris iš kurio jai grasino, FIR pranešimo nuotrauką. Nors artimieji apie prieglobsčio prašytojos santuoką sužinojo dar 2025 metų vasarą, tačiau grasinimai prasidėjo tik 2025 metų pabaigoje. Pateiktuose ekrano nuotraukose matyti šios datos: 2025 m. lapkričio 27 d. (kontaktas užblokuotas 2025 m. gruodžio 23 d.), 2025 m. gruodžio 18 ir 22 d.

Išanalizavus pateiktas ekrano nuotraukas su grasinančio turinio žinutėmis ir garso žinutes, konstatuota, jog pagal jų turinį neįmanoma nustatyti jų autoriaus ir jo motyvų. Visos žinutės, išskyrus vieną, neturi adresato, t. y. nėra aišku, į ką konkrečiai kreipiamasi. Tik vienoje žinutėje nurodomas vardas A., kuris skamba panašiai kaip prieglobsčio prašytojos vardas. Grasinančių garso žinučių autoriaus kalbėjimo tonas yra ramus, neemocionalus, nederantis su išsakytu tekstu, kas paprastai nėra būdinga grasinimams.

Dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių, kad jai grasino artimieji, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja pakomentavo, jog tą telefono numerį, į kurį gavo grasinimus, turėjo tik jos sesuo ir vyras, vėliau numerį tikriausiai gavo ir jos tėvas. Tačiau įvertinus garso žinučių turinį, yra akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini).

Migracijos departamentui įvertinus pareiškėjos įrašus Facebook konstatuota, kad pareiškėjos įrašuose kritikuojami žmonių veiksmai (pvz. smurtas prieš moteris), prieštaraujantys teisei ir (duomenys neskelbtini). Kad skelbiamas turinys būtų įžeidžiantis (duomenys neskelbtini), nenustatyta. Pareiškėja apklausos metu ne kartą pakartojo, jog (duomenys neskelbtini).

Įvertinus laiką, kada neva buvo gauti grasinimai, nustatytus trūkumus (pareiškėjos teiginiai prieštarauja dokumente nurodytai informacijai), surinktą kilmės valstybės informaciją, manytina, kad pareiškėjos pateikti dokumentai kaip įrodymai laikytini turintys ypač žemą įrodomąją galią. Kitų rašytinių savo pasakojimą patvirtinančių įrodymų pareiškėja nepateikė, įrodymų trūkumų nepašalino, todėl Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad įrodymai turi žemą įrodomąją galią.

Persekiojimo baimė turi būti reali, galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Migracijos departamentas atliko tyrimą remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, todėl pareiškėjos argumentai yra nepagrįsti.

Migracijos departamentas, priimdamas sprendimus dėl prieglobsčio suteikimo vadovavosi prieglobsčio teisėje nustatytais standartais (Įstatymo 83 str.) ir įvertino pareiškėjos pateiktus FIR dokumentus iš esmės, nekonstatavo, jog jie padirbti. Dokumentų klastojimo informacija nurodyta kaip kilmės valstybės informacijos dalis, reikalinga vertinant kilmės valstybės dokumentų įrodomąją reikšmę.

Aplinkybė, jog kilmės valstybėje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga. Pabėgėlių teisės nuostatos taip pat nenustato pareigos sprendžiančiai institucijai įrodinėti neiginius, nes tai būtų neįveikiama užduotis ir pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas. Pareiškėja prašyme suteikti prieglobstį paaiškino, kad FIR teisėsaugai pateikė jos šeima, o FIR nuotrauką atsiuntė jos pusbrolis. Tai, kad pareiškėja apklausoje nenurodė, kad jos pusbrolis savo ranka surašė FIR pareiškimą, situacijos nekeičia. Migracijos departamentas nurodė neatitikimus dėl FIR nurodytų vardų ir konstatavo dokumento žemą įrodomąją galią bei pareiškėjos nepatikimumą.

Migracijos departamentui nėra nustatyta pareiga konsultuotis su prieglobsčio prašytojais dėl jų pateiktų įrodymų vertinimo. Pareiškėja apklausos metu ne kartą pakartojo, jog (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad prieglobsčio byloje nustatoma ne bendras žmogaus teisių pažeidimo faktas, o individuali persekiojimo grėsmė, todėl pareiškėjos argumentai dėl netinkamai atlikto tyrimo nepagrįsti. Migracijos departamentas pagrįstai nustatė nesutapimą – nors pareiškėja teigia, kad po santuokos sudarymo ji neapsigyveno su vyru (nors jis tiek teisiškai, tiek morališkai privalėjo išlaikyti sutuoktinę), o po tariamų vestuvių nuotaka santuoką slėpė ir liko gyventi su galbūt smurtautojais giminaičiais ir buvo jų išlaikoma.

Migracijos departamentas surinko visą reikalingą, su pareiškėjos atveju susijusią informaciją, kiek tai susiję su priverstinėmis santuokomis. Bendra kilmės valstybės informacija nereiškia pareiškėjai kylančios individualios grėsmės patirti persekiojimą, nesuteikia pagrindo suteikti prieglobstį. Pareiškėjos pasakojimas apie tariamas grėsmes, dėl kurių jį negali grįžti į kilmės valstybę, buvo neišsamus, pasižymėjo nelogiškumu, prieštaringumu ir neįtikinamumu, o užsienietės skirtingu metu Migracijos departamentui išsakyti teiginiai iš esmės prieštaravo vienas kitam. Kadangi pareiškėja nepagrindė jai kylančios rizikos, todėl prieglobstis nesuteiktas pagrįstai. Be to, pareiškėja nei prieglobsčio prašymo teikimo metu, nei apklausos metu santuokos liudijimo nepateikė. Tai, kad pareiškėja realiai yra sudariusi santuoką, vis tiek nepaaiškina nesutapimų tarp pareiškėjos teiktų paaiškinimų. Pareiškėja apklausos metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

Pastebėtina, kad pareiškėjos naudojamos socialinių tinklų paskyros (turi paskyras Facebook, YouTube, Instagram) yra sukurtos iki atvykimo į Lietuvą. Pareiškėja susikūrė paskyrą ir pradėjo kelti turinį į Facebook 2023 metais, t. y. dar gyvendama (duomenys neskelbtini). Peržiūrėjus pareiškėjos įrašus Facebook matyti, kad įrašai buvo talpinami ir periodu tarp pareiškėjos tariamų vestuvių ir jos atvykimo į Lietuvą.

Atkreiptinas dėmesys į pareiškėjos išsakytus teiginius 2025 m. liepos 15 d. ir 2026 m. sausio 12 d. apklausų metu, kuriuos palyginus buvo nustatyti dideli prieštaravimai. Santuokos liudijimas nepašalina pareiškėjos prieglobsčio prašymo metu teiktų prieštaravimų, o bendra kilmės valstybės informacija nepagrindžia prieglobsčio prašytojai kylančio individualaus pavojaus.

Prieglobsčio procedūra numato visiškai pagrįstos ir individualizuotos grėsmės būtinybę, t. y. pareiškėja turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojama kilmės valstybėje, vadovaujantis pagrįstos tikimybės principu, nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina. Vertinant pareiškėjos riziką nukentėti, nagrinėjamu atveju nustatytų faktinių aplinkybių ir pagrįstų prielaidų visuma, vertinant jas surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, suponuoja išvadą, jog rizika pareiškėjai nukentėti ateityje yra išskirtinai hipotetinė bei nėra visiškai pagrįsta.

Tyrimo metu nenustatyta jokių materialių faktų, kurie būtų vertintini, sprendžiant ar prieglobsčio prašytojui kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą. Pareiškėjos pasakojimas laikytas nelogišku, prieštaringu ir neįtikinamu, o pareiškėjos skirtingu metu Migracijos departamentui išsakyti teiginiai iš esmės prieštaravo vienas kitam, todėl jie laikyti neturinčiais įrodomosios galios. Informacijos, galinčios patvirtinti pareiškėjos pasakojimą, tyrimo metu taip pat nerasta viešosios prieigos šaltiniuose bei žiniasklaidoje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos nurodomas prieglobsčio motyvas – šeimos persekiojimas dėl sudarytos santuokos – nėra vertintinas kaip tikrovę atitinkantis materialinis faktas, dėl kurio būtų pareiga rinkti kilmės valstybės informaciją ar jį vertinti kaip tikėtinai įvykusį. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojams tikimybės, todėl, atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos gyvenamojoje vietoje nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, pareiškėja taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė. Ji 2025 m. birželio 30 d. pateikė prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvoje studijų pagrindu, 2025 m. rugsėjo 10 d. jai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, galiojantis nuo 2025 m. rugsėjo 10 d. iki 2027 m. rugpjūčio 25 d. Pareiškėja 2025 m. gruodžio 31 d. pateikė prieglobsčio prašymą.

Pareiškėjai pateikus dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje studijų pagrindu, 2025 m. liepos 15 d. Migracijos departamentas pakvietė pareiškėją nuotoliniam pokalbiui, kurio metu ji nurodė, jog 2025 m. vasario 8 d., jos vyras gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Pati pareiškėja gyvena su tėvo šeima, šeima ją palaiko, todėl baigusi studijas nori grįžti į (duomenys neskelbtini).

Teismo vertinimu, pareiškėja savo prieglobsčio poreikį grindė iš esmės šiomis priežastimis: nesivadovauja tradicinėmis (duomenys neskelbtini) taisyklėmis, todėl jos šeima ją nori nužudyti; tėvas nori kontroliuoti gyvenimą, neleidžia naudotis socialiniais tinklais; liepė tekėti už pusbrolio, o ji ištekėjo už savo pasirinkto vyro; artimieji grasina, pusbrolis parašė pareiškimą policijai. Pareiškėja paaiškino, kad ji Lietuvoje turi teisę gyventi nuo 2025 m. rugsėjo 10 d., prieglobsčio paprašė tik 2025 m. gruodžio 31 d., kai negalėjo savęs finansiškai išlaikyti ir savarankiškai apsirūpinti gyvenamąja vieta (pateikusi prieglobsčio prašymą persikėlė į Priėmimo ir integracijos agentūros patalpas); dėl psichologinės ir finansinės situacijos nelanko paskaitų ir antrą semestrą studijuoti neplanuoja. Remdamasis šiais duomenimis, teismas nurodė, kad pareiškėjos prieglobsčio poreikis yra grindžiamas ne naujai iškilusia grėsme, o dėl prieglobsčio ji kreipėsi tik susiklosčius nepalankioms finansinėms aplinkybėms, pareiškėjos veikla išvykus iš kilmės valstybės nebuvo nukreipta tikslui sudaryti reikiamas sąlygas prašyti prieglobsčio.

Vertindamas ginčijamo Sprendimo turinį, teismas konstatavo, kad atsakovas Sprendime nurodė ir vertino aktualią pareiškėjos kilmės valstybės informaciją, konkrečiai – dėl (duomenys neskelbtini).

Analizuodamas pareiškėjos apklausų metu pateiktus paaiškinimus, teismas pastebėjo, kad pareiškėja apklausos metu ne kartą pakartojo, jog (duomenys neskelbtini) teisėsauga jai jokių pretenzijų neturėjo ir jos po tariamo dokumento pateikimo, neieškojo. Sprendime taip pat nurodyta, jeigu „šventvagystės“ nusikaltimu kaltinamas užsienyje gyvenantis (duomenys neskelbtini) pilietis, tokie atvejai sulaukia dėmesio tarptautiniu mastu, tačiau nerasta duomenų, kad prieš pareiškėją ar kitą (duomenys neskelbtini) pilietę, reziduojančią užsienyje, būtų pateikti tokio pobūdžio kaltinimai.

Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo buvo atmesti jos skundo reikalavimai, pateikė apeliacinį skundą. Ji prašo šį teismo sprendimą panaikinti ir įpareigoti atsakovą jos prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėti iš naujo. Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.