- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-10
- Bylos Nr.
- eA-2248-492/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00436-2026-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Virginija Volskienė, Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. M. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja A. M. (toliau – ir pareiškėja, prieglobsčio prašytoja, užsienietė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2026 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. 26S27919 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti jos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.
Pareiškėja skunde paaiškino, kad:
Ji (pareiškėja) (duomenys neskelbtini), todėl ji išvyko iš (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini), kilmės valstybė) bei prašo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Lietuva). Migracijos departamentas Sprendime konstatavo pareiškėjos patikimumo stoką, argumentuodamas tuo, kad ji neteisėtai kirtusi Latvijos Respublikos (toliau – ir Latvija) sieną, ten neprašė prieglobsčio, taip pat ir atvykusi į Lietuvą iš karto nepateikė prieglobsčio prašymo. Pareiškėja nesuprato ir nežinojo tikslių procedūrų, kada asmuo oficialiai yra pripažįstamas prieglobsčio prašytoju, ji visada sakė, kad jai yra reikalinga tarptautinė apsauga ir ji yra prieglobsčio prašytoja, todėl nebuvo jokio pagrindo konstatuoti pareiškėjos nepatikimumo. Pareiškėja pakankamai išsamiai papasakojo savo istoriją ir nurodė patirtus sužalojimus (jie yra konstatuoti pažeidžiamumo anketoje, gydytojų išraše), todėl neaišku, kokiu dar būdu pareiškėja galėtų pagrįsti savo patirtus sužalojimus, kad jie „tiktų“ Migracijos departamentui. Ji negalėjo kreiptis dėl patirtų sužalojimų, nes buvo priverstinai uždaryta namuose, t. y. neturėjo objektyvių galimybių gauti jos patirtą fizinį smurtą patvirtinančių įrodymų, todėl Migracijos departamento reikalavimas, kad tokie įrodymai turėjo būti pateikti, yra nepagrįstas ir prieštarauja prieglobsčio bylų nagrinėjimo principams. Migracijos departamentas nebendradarbiavo su pareiškėja, nesiekė išsiaiškinti jos prieglobsčio prašymo motyvų, neprašė jų patikslinti ir plačiau paaiškinti. Pareiškėja nesupranta, kaip Migracijos departamentas gali reikalauti „gyvenimo / buvimo kartu nuotraukų ar kitų dokumentų“, kai pareiškėja buvo (duomenys neskelbtini). Ji tik norėjo pabėgti nuo (duomenys neskelbtini) ir tikrai nedarė su juo bendrų nuotraukų ir neturėjo kitų dokumentų.
Migracijos departamento surinkta informacija patvirtina, jog pareiškėjos kilmės valstybėje, būtent tuose regionuose, kuriuose ji gyveno, vyksta (duomenys neskelbtini). Situacija dėl padėties (duomenys neskelbtini), kiek tai yra susiję su (duomenys neskelbtini), yra išsamiai pateikta Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (angl. European Union Agency for Asylum (EUAA) (toliau – ir ESPA) (duomenys neskelbtini) ataskaitoje „(duomenys neskelbtini)“ (kuria atsakovas ir remiasi), taip pat ir naujesnėje ESPA (duomenys neskelbtini) ataskaitoje „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į beatodairiško smurto grėsmę (duomenys neskelbtini), vertinant papildomos apsaugos poreikį, turi būti įvertintos pareiškėjos individualios aplinkybės, kad būtų galima nustatyti, ar jai kyla grėsmė patirti beatodairišką smurtą. Migracijos departamentas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėja yra (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas nevertino pareiškėjos gyvenamosios vietos, ekonominės situacijos, paramos tinklo, klaninės priklausomybės.
Atsakovas padarė nepagrįstą išvadą dėl prieglobsčio ar papildomos apsaugos pareiškėjai nesuteikimo, todėl Sprendimas šia apimtimi yra neteisėtas ir naikintas. Taip pat naikintina ir ta Sprendimo dalis, susijusi su pareiškėjos išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos ir draudimu jai čia atvykti. Sprendime nėra jokių motyvų, pagrindžiančių, kodėl šis atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS). Nagrinėjamu atveju nėra priimtas administracinis sprendimas, kad pareiškėjos buvimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, nes pareiškėja apėjo ar bandė apeiti Europos Sąjungos (toliau – ES) ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į Lietuvos teritoriją ir buvimo joje. Pareiškėja nesutinka su Sprendimo dalimi dėl draudimo jai atvykti į Šengeno erdvę 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos dienos. Šis draudimas yra neproporcingas ir prieštarauja suformuotai teismų praktikai.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.
Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:
Sprendimas nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) priimtas nustačius, jog pareiškėja neatitinka kumuliatyvių kriterijų, keliamų jos pareiškimams, todėl jos teiginiai, nepatvirtinti dokumentais ar kitais įrodymais, buvo atmesti visa apimtimi. Pareiškėjos pateikti paaiškinimai ir pasakojimai buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Tyrimo metu neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, kad grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.
Pareiškėja, neteisėtai kirtusi Latvijos Respublikos sieną, neprašė prieglobsčio ir neteisėtai vyko į Lietuvos Respubliką, kur taip pat neprašė prieglobsčio. Pareiškėja, net ir perduota Lietuvai, delsė kreiptis dėl prieglobsčio ir prieglobsčio prašymą pateikė tik teismo posėdžio metu, kai buvo nagrinėjamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) prašymas dėl jos sulaikymo. Taigi, prieglobsčio prašymą pareiškėja pateikė tik siekdama išvengti sulaikymo ir (ar) išsiuntimo į kilmės valstybę. Vertinimo metu pareiškėjos pasakojimas buvo neišsamus, jam trūko konkrečių detalių. Tam tikros pareiškėjos pasakojimo detalės, susijusios su faktinėmis aplinkybėmis, keitėsi pasakojimo metu. Į teikiamus klausimus pareiškėja atsakydavo vangiai, naudojo bendras frazes, o atsakymai dažnai buvo abstraktūs. Be to, siekiant gauti atsakymą, klausimus teko užduoti kelis kartus. Kai kurios pareiškėjos pasakojimo detalės prieštaravo ankščiau ar tos pačios apklausos metu pateiktai informacijai. Prieglobsčio prašytoja pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie išvykimą iš kilmės valstybės (laiką ir kitas susijusias aplinkybes).
Pareiškėjos apklausą atlikęs darbuotojas pareiškėjai klausimus užduodavo po kelis kartus. Pareiškėja teigė, kad (duomenys neskelbtini), po to patikslino, kad (duomenys neskelbtini). Paprašius parodyti minėtas žymes, patikslino, kad jos „nėra labai ryškios“, tačiau pažadėjo jas nufotografuoti ir atsiųsti Migracijos departamentui, bet neatsiuntė. Pareiškėjos pasakojime nustatytas įvykių chronologijos nenuoseklumas, informacija apie fizinį smurtą ar kankinimus jos atveju yra nedetali, neparemta objektyviais įrodymais, prieštaringa ir paaiškinama modeliuojant alternatyvias hipotezes. Tai sudaro pagrindą teigti, jog pasakojimas apie jai taikomą fizinį smurtą ar kankinimus bei apskritai gyvenimą kartu nėra autobiografinių prisiminimų perteikimas, todėl pareiškėjai sunku nupasakoti detales, kurių nėra atmintyje. Pareiškėja nepateikė dokumentų, įrodančių, kad tariamas vyras prieš ją (duomenys neskelbtini). Pateiktame medicinos išraše nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), tačiau ši informacija nepatvirtina, kad būtent vyras sužalojo jos (duomenys neskelbtini). Taip pat jokie įrodymai nepatvirtina pareiškėjos apklausos metu pateiktos informacijos apie jos bandymą nusižudyti. Nenustatytas ir priežastinis ryšys tarp randų, esančių ant (duomenys neskelbtini), ir aplinkybės, kad ji buvo (duomenys neskelbtini). Pareiškėja prieglobsčio prašymą grindžia iš esmės žodiniais paaiškinimais, tačiau Migracijos departamentas jų nelaiko įrodymais.
Migracijos departamentas išsamiai ir detaliai įvertino prieglobsčio ir papildomos apsaugos klausimus. Tyrimo metu nenustatyta esminių materialinių faktų, turinčių įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytoja atitinka prieglobsčio suteikimo kriterijus, neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, kad grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, todėl nėra pagrindo jo naikinti.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. balandžio 17 d. sprendimu atmetė pareiškėjos A. M. skundą.
Teismas, be kita ko, nustatė, kad prieglobsčio prašymą pareiškėja grindė aplinkybėmis, jog (duomenys neskelbtini). Skundžiamu Sprendimu nuspręsta: 1) nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje; 2) įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos į užsienio valstybę per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos; 3) jeigu pareiškėja savanoriškai neišvyks iš Lietuvos Respublikos per šiame sprendime nurodytą savanoriško išvykimo terminą: a) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); b) uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėja išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos; c) įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėja išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėja prieglobsčio prašymą pateikė tik praėjus keturiems mėnesiams po neteisėto atvykimo į Latvijos Respubliką, nesikreipė į kompetentingas Latvijos institucijas dėl prieglobsčio suteikimo anksčiausiu įmanomu laiku, neteisėtai vyko į Lietuvos Respubliką, kur taip pat nesiprašė prieglobsčio, kol buvo sulaikyta pareigūnų Lenkijos Respublikoje (toliau – ir Lenkija) ir 2025 m. liepos 12 d. iš ten perduota Lietuvai. Taip pat nėra jokių duomenų, kad pareiškėja kreipėsi pagalbos į moterų teisių gynimo organizacijas ar kitas įstaigas. Pareiškėja ir Lietuvos Respublikoje prieglobsčio prašymą pateikė ne iš karto atvykusi į šalį, o tik tuomet, kai buvo nagrinėjamas VSAT prašymas dėl jos sulaikymo. Prieglobsčio prašytoja nei Migracijos departamente, nei nagrinėjant bylą teisme nenurodė įtikinamų priežasčių, kodėl to nepadarė anksčiau, Migracijos departamento surinktų duomenų kitais duomenimis nepaneigė.
Įvertinęs nustatytas aplinkybes dėl prieštaringų ir nenuoseklių pareiškėjos paaiškinimų, teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas pagrįstai Sprendime prieglobsčio prašytojos veiksmus įvardijo kaip tyrimo klaidinimą ir traktavo, jog prieglobsčio prašymą užsienietė pateikė tik siekdama išvengti išsiuntimo į kilmės valstybę. Teismo vertinimu, visuma aplinkybių byloje patvirtina, jog pareiškėja siekia ne apsaugos nuo smurto kilmės šalyje, o prašymas yra labiau susijęs su ekonominio pobūdžio priežastimis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sutiko su atsakovo Sprendime padaryta išvada, jog pareiškėjos pasakojimas yra nepatikimas, atsižvelgęs į tai, kad jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių pasakojimą dėl vyro smurto, pareiškėja Migracijos departamentui nepateikė, nors iš apklausos protokolo matyti, jog ši teisė jai buvo išaiškinta ir suprantama. Teismo vertinimu, bylos duomenys nepatvirtina, kad pareiškėja būtų neįgali ar priskirtina pažeidžiamų asmenų grupei, taip pat nėra nustatyta aplinkybių, kurios trukdytų jai pateikti įrodymus dėl galimo smurto jos atveju, juolab, kad byloje ji yra atstovaujama advokatės. Teismas atkreipė dėmesį, kad ir dėl įrodymų pateikimo (nepateikimo) byloje nustatytos prieštaringos aplinkybės, kadangi apklausos transkripcijoje pareiškėja nurodė, jog pateiks fotonuotraukas dėl (duomenys neskelbtini), tačiau to nepadarė.
Teismas pažymėjo, kad iš Sprendimo turinio matyti, jog pareiškėjos situacija buvo įvertinta individualiai, jos pasakojime (paaiškinimuose) nurodytos aplinkybės išnagrinėtos viso ginčo kontekste. Migracijos departamentui nustačius, jog pareiškėjos pasakojimas nepatikimas, tam tikros jos pasakojimo detalės prieštarauja ankščiau ar tos pačios apklausos metu pateiktai informacijai, prieglobsčio prašytoja pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie išvykimą iš kilmės valstybės, Sprendime pagrįstai padaryta išvada, kad jos pasakojimas nepagrindžia grėsmės būti persekiojamai dėl vyro smurto kilmės šalyje.
Teismas atkreipė dėmesį, kad Sprendime buvo vadovaujamasi kilmės šalies informacija vertinant pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl santuokos sudarymo (pareiškėja nepateikė Migracijos departamentui santuokos registracijos dokumentų). Vadovaujantis kilmės valstybės informacija, tyrimo metu buvo padaryta išvada, jog prieglobsčio prašytojai ar (ir) abiem sutuoktiniams sudarius santuoką, turėjo būti išduotas santuokos liudijimas, patvirtinantis santuokos sudarymo faktą. Prieglobsčio prašytoja taip pat nepateikė kitų dokumentų, patvirtinančių jos santuoką ar gyvenimą kartu su vyru, pvz., vestuvių nuotraukų, gyvenimo ar buvimo kartu nuotraukų ar kitų dokumentų. Aplinkybė, kad prieglobsčio prašytoja nepateikė minėtų dokumentų, sudaro pagrindą abejoti santuokos sudarymo faktu ir bendro gyvenimo su jos nurodytu vyru faktinėmis aplinkybėmis. Minėta aplinkybė, kaip ir kitos pareiškėjos nurodytos aplinkybės, tyrimo metu buvo ištirtos nustatytų faktų visumos kontekste, konstatuojant pareiškėjos pasakojimo nepatikimumą, Sprendime išdėstant aiškius ir konkrečius motyvus dėl prieglobsčio prašymo jos nurodytu pagrindu (dėl (duomenys neskelbtini)) nepagrįstumo, todėl teismas atmetė pareiškėjos argumentus dėl neobjektyvaus ir paviršutiniško tyrimo.
Teismas priėjo prie išvados, kad Migracijos departamentas Sprendimu pagrįstai ir teisėtai pareiškėjai atsisakė suteikti prieglobstį, nes tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog dėl pareiškėjos individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) prieglobsčio prašytojai gresia individualaus pobūdžio persekiojimas, t. y. ji nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį ir jos deklaruojama subjektyvi baimė nelaikytina visiškai pagrįsta.
Teismas pažymėjo, kad be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, prieglobsčio prašytoja nenurodė kitų kilmės valstybėje jai kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Teismas sutiko su Migracijos departamento vertinimu, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.
Pasisakydamas dėl draudimo atvyki termino, teismas nurodė, kad Sprendimu pareiškėjai buvo suteikta galimybė grįžti į kilmės valstybę savanoriškai, tokiu atveju net nebūtų taikoma likusi ginčijamo Sprendimo dalis, t. y. išsiuntimas, draudimas atvykti į Lietuvą ir SIS perspėjimas, tačiau pareiškėja savanoriškai iš šalies neišvyko, todėl jos pačios elgesys iš esmės nulėmė sprendimą dėl draudimo atvykti į Šengeno erdvę 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos dienos. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjai Sprendimu nustatytas draudimo atvykti į Šengeno erdvę 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos dienos ir perspėjimo įtraukimas į SIS tokiam pačiam terminui yra adekvatūs ir proporcingi esamai situacijai bei atitinka Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintoje Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus. Teismas pažymėjo, kad ši Sprendimo dalis yra tinkamai motyvuota, išdėstant teisinį ir faktinį pagrindą, atsižvelgiant į pareiškėjos individualią situaciją, įvertinus jos šeiminius, socialinius, ekonominius ryšius, todėl nėra pagrindo minėtą terminą sumažinti ar jį panaikinti.
III.
Pareiškėja A. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti, t. y. panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti jos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad:
Vien tai, jog asmuo nedelsiant nesikreipė dėl prieglobsčio, nereiškia, kad jis yra nepatikimas, nes gali būti įvairių aplinkybių, kodėl prieglobsčio prašymas nebuvo pateiktas iškart. Pareiškėja buvo sulaikyta 48 val., po to VSAT sprendimu apgyvendinta Priėmimo ir integracijos agentūroje, nesuteikiant teisės laisvai judėti iki 2025 m. rugsėjo 14 d., tuo metu buvo sprendžiamas klausimas dėl jos perdavimo Latvijos Respublikai, ir tik 2025 m. rugpjūčio 21 d. suorganizuotas teismo posėdis dėl jos sulaikymo (alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo), kurio metu buvo priimtas pareiškėjos prieglobsčio prašymas. Ji nuo pat pradžių sakė, kad jai yra reikalinga tarptautinė apsauga, ji galvojo, kad yra pateikusi prieglobsčio prašymą ir laikytina prieglobsčio prašytoja (pareiškėja nesupranta ir nežino tikslių procedūrų, kada asmuo oficialiai yra pripažįstamas prieglobsčio prašytoju), tačiau tik teismo posėdžio metu, kai dalyvavo vertėjas iš (duomenys neskelbtini) kalbos, ji suprato, kad institucijos jos nelaiko prieglobsčio prašytoja, dar kartą nurodė, kad jai yra reikalinga tarptautinė apsauga ir pagaliau buvo pripažinta, jog ji yra prieglobsčio prašytoja. Taigi, nebuvo pagrindo konstatuoti pareiškėjos nepatikimumo, nes buvo objektyviai egzistuojančios priežastys, dėl ko asmuo negalėjo anksčiau pateikti prieglobsčio prašymo, tačiau pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir jų tinkamai nevertino.
Migracijos departamentas nepagrįstai susikoncentravo į pareiškėjos pasakojimo „netikslumus“ ir nepagrįstai nustatė, jog jos pasakojimas yra nenuoseklus, o šią poziciją palaikė ir pirmosios instancijos teismas, kuris neatsižvelgė ir nevertino pareiškėjos pateiktų paaiškinimų. Pareiškėja pateikė savo istoriją, nurodė patirtus sužalojimus, kurie yra konstatuoti pažeidžiamumo anketoje, gydytojų išraše, tačiau Migracijos departamentas visą naštą dėl įrodinėjimo perkėlė prieglobsčio prašytojai, o ne vertino visą pasakojimo / įrodymų visumą. Nyderlandų Vyriausybės parengtoje Bendrinėje kilmės valstybės informacijoje apie (duomenys neskelbtini) teigiama, kad: „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, pareiškėja neturėjo objektyvių galimybių gauti jos patirtą fizinį smurtą patvirtinančių įrodymų ir Migracijos departamento reikalavimas, kad tokie įrodymai turėjo būti pateikti, yra nepagrįstas ir prieštarauja prieglobsčio bylų nagrinėjimo principams, o pirmosios instancijos teismas, palaikęs Migracijos departamento poziciją, šių klaidų neištaisė.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo pareiškėjos argumentų ir motyvų dėl papildomos apsaugos suteikimo. Migracijos departamento surinkta informacija patvirtina, kad beatodairiškas smurtas pareiškėjos kilmės valstybėje ir būtent tuose regionuose, kur ji gyveno, vyksta. Situacija dėl padėties (duomenys neskelbtini), kiek tai yra susiję su beatodairišku smurtu, yra išsamiai pateikta ESPA (duomenys neskelbtini) ataskaitoje „(duomenys neskelbtini)“ (kuria Migracijos departamentas remiasi). Taip pat beatodairiško smurto situacija (duomenys neskelbtini) yra išsamiai išdėstyta ir naujesnėje ESPA (duomenys neskelbtini) ataskaitoje „(duomenys neskelbtini)“. Iš pateikto žemėlapio matyti, kad (duomenys neskelbtini) yra aukštas beatodairiško smurto lygis. Migracijos departamentas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas nevertino pareiškėjos gyvenamosios vietos, ekonominės situacijos, paramos tinklo, klaninės priklausomybės, o šių klaidų neištaisė ir pirmosios instancijos teismas.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas padarė nepagrįstą išvadą dėl prieglobsčio ar papildomos apsaugos pareiškėjai nesuteikimo ir Sprendimas šia apimtimi yra neteisėtas ir naikintas, Sprendimas naikintinas ir ta apimtimi, kuria nustatytos išvestinės priemonės, susijusios su pareiškėjos išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos ir draudimu pareiškėjai atvyti į Lietuvos Respubliką.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 17 d. sprendimą.
Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad:
Atsižvelgus į pareiškėjos kelionės maršrutą (neteisėtai kirto Latvijos, Lietuvos bei Lenkijos sienas) ir prašymo suteikti prieglobstį pateikimo aplinkybes (prieglobsčio prašymą pateikė praėjus daugiau nei 1,5 mėnesio nuo jos perdavimo Lietuvos Respublikai, kuomet neteisėtai bandė kirsti sieną iš Lietuvos į Lenkiją, o prieglobsčio prašymą pateikė teismo posėdžio metu, kuomet VSAT priėmė sprendimą išsiųsti asmenį), konstatuotina, jog pareiškėjos išvykimas iš kilmės valstybės nebuvo nukreiptas vieninteliam arba pagrindiniam tikslui pasiekti – sudaryti reikiamas sąlygas prašyti prieglobsčio. Bylą išnagrinėjęs teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėja nei Migracijos departamentui, nei bylą nagrinėjant teisme nenurodė įtikinamų priežasčių, kodėl to nepadarė anksčiau, Migracijos departamento surinktų duomenų kitais duomenimis nepaneigė.
Migracijos departamento Sprendimas grindžiamas ne tuo, jog pareiškėja nepateikė jos nurodomas aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų ar vien tuo faktu, kad pareiškėja keitė savo paaiškinimus vėlesnėje apklausoje, o visapusišku, išsamiu ir objektyviu surinktų ir ištirtų įrodymų viseto įvertinimu. Taikant šias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą nustatančias taisykles prieiti prie išvados, kad pareiškėja atitinka Įstatyme įtvirtintas sąlygas suteikti jai pabėgėlio statusą ar taikyti papildomą apsaugą, nėra teisinių pagrindų. Pareiškėjos pasakojimas buvo neišsamus, jam trūko konkrečių detalių, pareiškėja neįvykdė jai kylančios pareigos įrodyti individualias aplinkybes rašytiniais įrodymais.
Migracijos departamentas Sprendime apžvelgė į su pareiškėjos atveju susijusius (duomenys neskelbtini) įstatymus. Vadovaujantis kilmės valstybės informacija, prieglobsčio prašytojai ar / ir abiem sutuoktiniams sudarius santuoką, turėjo būti išduotas dokumentas, patvirtinantis santuokos sudarymą – santuokos liudijimas. Prieglobsčio prašytoja nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jos santuoką ar gyvenimą kartu su buvusiu vyru, pvz., gyvenimo / buvimo kartu nuotraukų ar kitų dokumentų. Aplinkybė, kad prieglobsčio prašytoja nepateikė minėtų dokumentų, sudaro pagrindą abejoti santuokos sudarymo faktu bei, atitinkamai, bendro gyvenimo su jos nurodytu vyru faktinėmis aplinkybėmis. Ši išvada padaryta įvertinus, kad pareiškėjos pasakojimas yra neišsamus ir nedetalus, be to, nepateikti jokie rašytiniai įrodymai, vėlai pateiktas prieglobsčio prašymas, todėl pareiškėja neatitinka kumuliatyvių kriterijų, keliamų prieglobsčio prašytojos pareiškimams žodžiu, dėl ko užsienietės pareiškimai, nepatvirtinti dokumentais ar kitais įrodymais, buvo atmesti visa apimtimi.
Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėja nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, kad grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika dėl individualių aplinkybių, kurios jau buvo analizuotos vertinant Įstatymo 86 straipsnio kriterijus. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Pagal ACLED (Ginkluotų konfliktų vietos ir įvykių duomenys) naujausius statistinius duomenis ir ESPA ataskaitą „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) vyksta beatodairiškas smurtas, tačiau beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo konkrečioje teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pareiškėja yra jauna, darbingo amžiaus moteris (gim. (duomenys neskelbtini)), neturi rimtų sveikatos sutrikimų ar neįgalumo. Pareiškėja gimė ir daugiau nei 20 metų gyveno (duomenys neskelbtini), todėl yra pažįstama su šalies kultūra ir šalyje taikomais įstatymais / papročiais. Šiuo atveju nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, apsunkinančių pareiškėjos galimybes suvokti, įvertinti ir išvengti beatodairiško smurto. Be to, pati pareiškėja apklausoje teigė, kad palaiko ryšius su (duomenys neskelbtini) gyvenančia teta, kuri pareiškėjai organizavo išvykimą iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėja sugebėjo savarankiškai iš (duomenys neskelbtini) miesto nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) (apie 370 km), apie mėnesį savarankiškai gyventi (duomenys neskelbtini) sostinėje (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas įvertino pareiškėjos gyvenamosios vietos aplinkybes, ekonominę situaciją ir kitus asmeninius duomenis. Todėl atsakovas pritaria pirmosios instancijos teismo teiginiui, kad „visuma aplinkybių byloje patvirtina, jog pareiškėja siekia ne apsaugos nuo smurto kilmės šalyje, o prašymas labiau susijęs su ekonominio pobūdžio priežastimis“.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2026 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. 26S27919 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Migracijos departamentas nustatė visas reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, todėl Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Pareiškėja apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jos pasakojimas nepagrįstai buvo įvertintas kaip nepatikimas, jai kyla grėsmė kilmės valstybėje dėl jos prieglobsčio prašyme nurodytų aplinkybių, todėl pabėgėlio statusas ar papildoma apsauga jai nesuteikti nepagrįstai.
Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
Pabėgėlio statuso suteikimas reglamentuojamas Įstatymo 86 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
Papildomos apsaugos suteikimas reglamentuojamas Įstatymo 87 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas (1 p.); yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija (2 p.); yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (3 p.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021).
Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). 1997 m. balandžio 29 d. sprendimą byloje H. L. R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94), t. y. bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.
Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; 2025 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1165-822/2025). Įstatymo 83 straipsnio 2 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti (Įstatymo 83 str. 5 d.).
Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį pažymėtina, jog 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) nustatyta, kad kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos: a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą; b) pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija; c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju; d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė; ir e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai yra patikimas (4 str. 5 d. a–e p.). Direktyvos 2011/95/ES 9 straipsnio (persekiojimo veiksmai) 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, jog tam, kad veiksmas būtų laikomas persekiojimo veiksmu pagal 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A skirsnį, jis turi būti: a) pakankamai rimtas pagal savo pobūdį ar dažnumą, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, visų pirma, tų teisių, nuo kurių negalima nukrypti pagal Konvencijos 15 straipsnio 2 dalį, arba b) įvairių priemonių sankaupa, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus, kuri yra pakankamai sunki, kad veiktų asmenį panašiai, kaip nurodyta a punkte.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja prieglobsčio prašymą grindė (duomenys neskelbtini).
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, paaiškinimus, teiktus Migracijos departamento apklausose ir teismo posėdyje, Migracijos departamento surinktą informaciją, ir, sutikdamas su atsakovo išvadomis, konstatavo, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo suteikti jai prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė pagrindiniais pareiškėjos skunde nurodytais aspektais, o pareiškėjos apeliaciniame skunde nėra argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo sprendimo išsamumą, teisėtumą ir pagrįstumą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių taip, kaip tai būtų palankiau pareiškėjai, nereiškia, jog teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.
Iš Migracijos departamento Sprendimo dalies, kuria pareiškėjai nesuteiktas pabėgėlio statusas, matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje, be kita ko, informaciją, susijusią su santuokos sudarymu (duomenys neskelbtini), šią informaciją įvertino kartu su pareiškėjos pateiktais paaiškinimais apie jos individualią situaciją ir pagrįstai pareiškėjos paaiškinimus įvertino kaip nenuoseklius ir nepatikimus, taip pat išsamiai įvertino pareiškėjos situaciją pagal Direktyvoje 2011/95/ES nustatytas sąlygas. Šiuo atveju pagrįstai buvo atsižvelgta ir į pareiškėjos atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes (A. M., neteisėtai kirtusi Latvijos Respublikos sieną, neprašė prieglobsčio ir neteisėtai vyko į Lietuvos Respubliką, kur taip pat neprašė prieglobsčio; užsienietė buvo sulaikyta Lenkijos Respublikoje ir 2025 m. liepos 12 d. iš Lenkijos Respublikos buvo perduota Lietuvai; perduota Lietuvai užsienietė delsė kreiptis dėl prieglobsčio, prieglobsčio prašymą pateikė tik teismo posėdžio metu, kai buvo nagrinėjamas VSAT prašymas dėl jos sulaikymo (pagal byloje esančius duomenis – pareiškėjos prieglobsčio prašymas užregistruotas 2025 m. rugpjūčio 26 d.)). Pareiškėja nepateikė jokių įtikinamų paaiškinimų bei įrodymų, kodėl negalėjo pateikti prieglobsčio prašymo tik atvykusi į saugią valstybę, o prašymą pateikė tik būdama Lietuvoje, be to, ne iš karto, kai kontaktavo su Lietuvos Respublikos pareigūnais, o teisme, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl jos sulaikymo.
Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas, ar atsakovo Sprendimo dalis dėl pabėgėlio statuso pareiškėjai nesuteikimo yra pagrįsta ir teisėta bei, ar pareiškėja atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir jai turėtų būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, atsakovo nustatytas ir įvertintas aplinkybes išnagrinėjo, įvertinęs tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visumą, kaip tai nustato ABTĮ 56 straipsnio 7 dalis.
Vertinant, ar pareiškėjai turi būti suteikta papildoma apsauga, akcentuotina, kad pagal bylos įrodymus nėra pagrindo nustatyti, jog pareiškėjai sugrįžus į kilmės valstybę kiltų persekiojimo grėsmė ir pavojus jos gyvybei ir sveikatai, būtų pažeistos jos pagrindinės žmogaus teisės. Atsakovo surinkta informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) vyksta beatodairiškas smurtas, tačiau beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo konkrečioje teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Šiuo atveju atsakovas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad A. M. yra jauna, darbingo amžiaus moteris (gim. (duomenys neskelbtini)), neturi rimtų sveikatos sutrikimų ar neįgalumo; prieglobsčio prašytoja gimė ir daugiau nei 20 metų gyveno (duomenys neskelbtini), todėl yra pažįstama su šalies kultūra ir šalyje taikomais įstatymais / papročiais; ji turi savo klano palaikymo tinklą, taip pat sugebėjo savarankiškai persikelti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini); sėkmingai persikėlus į (duomenys neskelbtini), ji apie mėnesį ten gyveno; atitinkamai, nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, apsunkinančių prieglobsčio prašytojos galimybes suvokti, įvertinti ir išvengti beatodairiško smurto. Kadangi nenustatyta, jog kilmės šalyje ((duomenys neskelbtini)) būtų reali rizika A. M. būti asmeniškai paveiktai beatodairiško smurto, atsakovas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog prieglobsčio prašytoja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.
Pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodė argumentų, kuriais nesutinka su atsakovo ar pirmosios instancijos teismo sprendimų dalimis dėl jos išsiuntimo į kilmės valstybę, uždraudimo jai atvykti į Lietuvos Respubliką bei perspėjimo įtraukimo į SIS, o tik nurodė, kad šios Sprendimo dalys naikintinos, atsižvelgus į tai, jog atsakovas padarė nepagristą išvadą dėl pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos pareiškėjai nesuteikimo. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas dėl atsakovo Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo prieglobsčio nesuteikimo pareiškėjai aspektu, atsižvelgus į pareiškėjos apeliacinio skundo ribas (ABTĮ 140 str. 1 d.), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, plačiau dėl likusių Sprendimo dalių nepasisako.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos A. M. apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.