Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-737-492/2026

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-06-23
Bylos Nr.: eA-737-492/2026
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-01546-2024-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Laimutis Alechnavičius (pirm.), Virginija Volskienė (pran.), Jolanta Malijauskienė
Pareiškėjas: A. T.
Atsakovas: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eA-737-492/2026 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01546-2024-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 17.6; 17.7 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. birželio 23 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – atsakovas, Inspekcija) 2024 m. balandžio 30 d. raštą Nr. 2D-9051 „Dėl Jūsų skundo ((duomenys neskelbtini)“) (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Inspekciją išnagrinėti 2024 m. kovo 1 d. raštą (toliau – ir 2024 m. kovo 1 d. prašymas) atsakyti į neatsakytus ir nenagrinėtus klausimus (atsakyta tik į 1 ir 15 prašymus).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

Jis (pareiškėjas) 2024 m. kovo 1 d. raštu Inspekcijai pateikė 17 prašymų, tačiau Inspekcija Raštu atsakė tik į kelis prašymus, o didžiosios dalies prašymų net nenagrinėjo. Inspekcija atsakė į prašymus Nr. 1 ir Nr. 15, todėl dėl šių dviejų atsakymų klausimų nekyla. Pareiškėjas 2024 m. gegužės 30 d. pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija). Ši 2024 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. 19R1-779 (toliau – Komisijos sprendimas) atmetė 2024 m. gegužės 30 d. skundą. Pareiškėjas nesutinka su Raštu ir Komisijos sprendimu, todėl teikia skundą teismui.

Inspekcija nepagrįstai atsisakė nagrinėti 2024 m. kovo 1 d. rašto prašymus Nr. 2–13. 2024 m. kovo 1 d. rašte pareiškėjas pateikė naujus duomenis – 2024 m. vasario 19 d. statinio dalinės ekspertizės aktą Nr. 36-24 (toliau – ir Ekspertizės aktas), kuris įrodo pažeidimus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir PAGD) 2021 m. liepos 29 d. raštu nurodyti gaisrinės saugos pažeidimai, kuriuos nustatė PAGD. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalies ir 28 straipsnio 8 dalies nuostatos numato, kad už visas institucijas į teismą kreipiasi Inspekcija. Inspekcija 2021 m. lapkričio 24 d. susipažino su PAGD 2021 m. liepos 29 d. raštu. Pareiškėjo vertinimu, Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalies ir 28 straipsnio 8 dalies nuostatos yra nauji argumentai jo skunduose ir Inspekcija negali atsisakyti nagrinėti pareiškėjo prašymo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 11 straipsnio 3 dalies 3, 4 punktais. 2024 m. kovo 1 d. rašto 2–13 prašymai nėra dėl to paties klausimo kaip civilinė byla, todėl Inspekcija taip pat negali vadovautis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punktu.

Inspekcija netinkamai atliko savo funkcijas, nes net du kartus netinkamai atliko patikras. Pirmos patikros metu iš viso pažeidimų nenustatė, antros patikros metu nustatė tik tris pažeidimus: 1) architekto įmonė neturėjo kvalifikacijos projektuoti to statybos remonto projekto (tai iš tiesų grubus pažeidimas); 2) negauti bendraturčių (patalpų savininkų) pritarimai; 3) projektas neviešintas visuomenei. Inspekcija negali atsisakyti nagrinėti jo skundo, nes tokia pareiga jai numatyta pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 10 ir 17 straipsnių 1 dalių 2 punktus. Inspekcija privalo pagal visų institucijų nustatytus pažeidimus teisme naikinti statybos leidimą ir statybos užbaigimo dokumentus (Statybos įstatymo, redakcija, galiojusi 2021 m. lapkričio 24 d., kai Inspekcija sužinojo apie PAGD nustatytus pažeidimus) 27 straipsnio 24 dalis ir 28 straipsnio 8 dalis). Pareiškėjo situacija yra susijusi su viešuoju interesu statybų srityje ne vienu aspektu. Be to, situacija yra susijusi su gresiančia statinio avarija.

Jis nesutinka su Inspekcijos teiginiu, jog PAGD nustatyti pažeidimai neturi įtakos inicijuotos civilinės bylos apimčiai ir turiniui. Priešingai, šie pažeidimai prieštarauja teisiniam reguliavimui, nes tiek bylos apimtis, tiek turinys turi būti plečiami atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus. Institucijos patikros metu privalo nustatyti visus, o ne tik tam tikrus pažeidimus. Dėl visų nustatytų pažeidimų turi būti kreipiamasi į teismą, nes nuo to priklauso atsakovų kiekis, ištaisomų pažeidimų kiekis, skiriamų baudų dydis (kuo daugiau ir sunkesnių pažeidimų, tuo bauda didesnė). Architekto konstruktorius ir architekto pasitelkta statybos ekspertizės įmonė turi tapti atsakovais, o patvirtinus jų padarytus pažeidimus, jiems gali būti taikomos nuobaudos – kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas.

Inspekcijos teiginys, jog pareiškėjas gali savarankiškai ginti savo teises civilinėje byloje, nėra teisingas. Pareiškėjas yra trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ir neturi tokių teisių kaip ieškovas, pvz., negali keisti ieškinio pagrindo, dalyko, negali padidinti ieškinio reikalavimų kiekio. Inspekcija bet kokiu būdu visą laiką bando viešinti skundą padavusį asmenį (pareiškėją) arba sudaro tik tokias galimybes, kad skundą padavęs asmuo pats norėtų pateikti duomenis, kad jis pateikė skundą dėl statybų pažeidimų. Civilinė byla skirta tam, kad skundą pateikę asmenys liktų saugūs. Inspekcija nepripažįsta savo pareigų pagal Statybos įstatymą ir neteisėtai reikalauja, kad pareiškėjas pats gintų savo teises civilinėje byloje, nors tai turėtų daryti Inspekcija.

Inspekcijos atsakymas į prašymą Nr. 16 yra nesuprantamas, nemotyvuotas, todėl į šį prašymą turi būti atsakyta iš naujo. Inspekcija vilkina civilinėje byloje teismo procesą dėl melagingų atsakovų teiginių, nes Inspekcija nepasako teismui, kad taikos derybos niekada nevyko. Pareiškėjui yra nesuprantama, kodėl Inspekcija naudojasi netinkama Priežiūros įstatymo 32 straipsnio dalimi. Be to, pareiškėjo situacijos atveju yra klausimas dėl gresiančios statinio avarijos dėl netinkamų statybos darbų, nes įdėta nelaikančioji sąrama, nors pagal statybos ekspertizės įmonės ekspertizę, siena laikančioji ir remontas kapitalinis, vadinasi, sąrama turėjo būti laikančioji.

Inspekcija Rašte parašė, jog nenagrinės pareiškėjo 2024 m. kovo 1 d. rašto prašymų Nr. 2–13 , nes vadovaujasi Priežiūros įstatymo 32 straipsnio 3 dalimi. Tačiau yra ir Priežiūros įstatymo 32 straipsnio 1 dalis, kuri nukreipia į VAĮ, o šio įstatymo 14 straipsnyje aiškiai parašyta, kad galima skųsti veiksmus, neveikimą pačiam viešojo administravimo subjektui. Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 32 straipsnio 2 dalimi, leidžiama skųsti padalinio vadovui, todėl nesuprantama, kodėl padalinio vadovas nenagrinėjo 2024 m. kovo 1 d. rašto. Pareiškėjo situacijos atveju aktualus ir Priežiūros įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 2 punktas, nes statybų metu įrengė į naują durų angą nelaikančiąją sąramą, nors jei yra laikančioji siena, tai turėjo būti kapitalinis remontas ir turėjo būti montuojama laikančioji durų sąrama. Pagal pareiškėjo pateiktą Ekspertizės aktą yra kapitalinis remontas ir laikančioji siena, todėl, pareiškėjo nuomone, jis pagrįstai bijo, kad toje vietoje dėl netinkamos konstrukcijos įvyks abiejų pastatų griūtis, nes konstrukcija gali neatlaikyti virš jos esančio kitų aukštų konstrukcijų svorio. Be to, PAGD jau nustatė, jog abu pastatai turi greičiau sudegti, nes siena tarp pastato Nr. 6 ir Nr. 8 yra ugniasienė ir durys neatitinka gaisrinės saugos reikalavimų, todėl tai dar vienas pagrįstas aspektas, kad gresia statinio avarija kilus gaisrui.

Atsiliepimas

Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

Inspekcijoje asmenų prašymai, skundai ir pranešimai nagrinėjami vadovaujantis Priežiūros įstatymu, Statybos įstatymu, VAĮ, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Nagrinėjant asmenų prašymus, skundus Taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti teisės aktai. Priežiūros įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytas baigtinis statybos valstybinės priežiūros funkcijų sąrašas.

VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 6 punkte įtvirtinta, jog prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu prašymas ar skundas viešojo administravimo subjektui pateiktas ne pagal kompetenciją. Inspekcija Rašte pareiškėjui paaiškino, kad „<...> Jūsų prašymas Nr. 16 nėra susijęs su Inspekcijos atliekamomis funkcijomis, taip pat nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų būti perduotas nagrinėti pagal kompetenciją prašymas Nr. 16 <...>.“ Todėl Inspekcija, vadovaudamasi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 6 punktu, pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą „išsiaiškinti, kodėl atsakovai meluoja nuolat teismui apie tai, kad neva kažką bando daryti su VTPSI ir vis reikia laiko tartis su bendraturčiais, nors su niekuo nė karto nieko nesitarė (nei su manimi, nei su G. S.)“. VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad skundą dėl to paties klausimo pradėjo nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ar teismas. Inspekcija Rašte pareiškėjui paaiškino, kad „<...> išdėstyti klausimai yra susiję su statybos darbais, atidėtais turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, kurio teisėtumo klausimas nagrinėjamu metu sprendžiamas teisme, taip pat dėl statybos darbų teisėtumo, įskaitant atitiktį projekto sprendiniams, Jums yra atsakyta Departamento 2021-04-12 raštu, kuris nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka.“ Todėl Inspekcija, vadovaudamasi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punktu, pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl klausimų, kurie yra nagrinėjami teisme bei į kurį atsakė Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – Departamentas) 2021 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 2D-5458 (toliau – ir 2021 m. balandžio 12 d. raštas).

Šalies argumentai

Pareiškėjo prašymas neapėmė nė vieno Priežiūros įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje nurodytų sprendimų rūšių, todėl Inspekcija atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymus „iš naujo (darbuotojų grupei, komisijai) ištirti susidariusią situaciją pagal visus VTPSI teiktus mano raštus, paaiškinimus“ (2 prašymas); „situaciją ištirti pagal 2024-02-19 statinio dalinės ekspertizės aktą Nr. 36-24“ (3 prašymas); „fiksuoti naujus pažeidimus: A) dėl kapitalinio remonto“ (4 prašymas); „B) dėl naujos durų angos sąramos: sąrama turi būti laikančioji“ (5 prašymas); „sąrama neturi gelžbetoninių pagalvių“ (6 prašymas); „nėra vagos iš 6 pastato pusės“ (7 prašymas); „C) dabar įrengta sąrama (pagal architekto įmonės parengtą projektą) yra netinkama, nes: nes nėra betoninių pagalvių“ (8 prašymas); „po UPN 120 profiliais nėra atraminių padėklų (10x130x200)“ (9 prašymas); „UPN 120 profiliai ir metalinės dalys jas jungiančios su rūdimis ir nėra padengti jokiais gruntais“ (10 prašymas); „turėjo būti įrengtas L profilis 1700 mm ilgio, o pagal VTPSI patikros nuotraukas jis yra žymiai trumpesnis apie 1200–1400 mm“ (11 prašymas); „vadovautis LAT praktika (e3K-3-9-421/2020) analizuojant, kodėl yra netinkama architekto pasitelktos ekspertizės įmonės ekspertizė, nes ji turi pilna trūkumų ir turi būti atmesta“ (12 prašymas); „papildyti civilinę bylą naujais pažeidimais“ (13 prašymas).

Pareiškėjas ginčija Raštą ne todėl, kad jis yra neteisėtas, nemotyvuotas ar neaiškus jo turinys, bet tik todėl, kad siekia kitokio 2024 m. kovo 1 d. prašymo išnagrinėjimo rezultato. Pareiškėjas neturi teisės reikalauti, kad Inspekcija priimtų vienokį ar kitokį sprendimą. Viešasis interesas teisme (Komisijoje) gali būti ginamas tik esant dviem sąlygoms: viešieji interesai ginami tik įstatymų numatytiems subjektams ir tik įstatymų numatytais atvejais. Pareiškėjas nepateikė teisinių argumentų, kad jis turi teisę ginti viešąjį interesą ir nenurodė tokią teisę jam suteikiančio įstatymo.

Net ir patenkinus pareiškėjo skundą, nustatytos aplinkybės ir 2024 m. kovo 1 d. prašymo nagrinėjimo rezultatas nesikeis, nes Inspekcija vadovausis Priežiūros įstatymo ir VAĮ reikalavimais, veikdama nustatytų sąlygų ribose bei laikydamasi viešosios teisės principo, pagal kurį viešojo administravimo subjektas gali veikti tik tiek, kiek tai leidžia teisės aktai. Inspekcija, savo kompetencijos ribose nustačiusi visas aplinkybes bei įvertinusi, kad yra visi pagrindai nenagrinėti tam tikrų klausimų, nurodytų pareiškėjo 2024 m. kovo 1 d. prašyme, vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais, parengė Raštą.

Pareiškėjui pateiktas Raštas nėra individualus administracinis sprendimas, sukeliantis pareiškėjui konkrečias teisines pasekmes, nes jokių privalomų patvarkymų (teisių ir pareigų) pareiškėjo atžvilgiu jame nėra nustatyta, o ir negalėjo būti nustatyta, nes skundžiamu Raštu yra tik realizuota pareiškėjo teisė gauti informaciją. Skunde nurodytos aplinkybės nepagrindžia, jog Inspekcijos skundžiamas Atsakymas galėtų būti panaikintas bent vienu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu ir kad Raštas nutraukti tyrimą pažeistų kokias nors pareiškėjo turimas teises ar įstatymų saugomus interesus.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 10 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. T. skundą.

Teismas, be kita ko, nustatė, kad:

A. T. yra (duomenys neskelbtini), esančio pastato bendraturtis. Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2019 m. balandžio 2 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statybos leidimas) pagal V. K. įmonės projektuotojo V. K. 2019 metais parengtą Administracinės paskirties patalpos formavimo į tris turtinius vienetus, keičiant dviejų turtinių vienetų paskirtį į gyvenamąją, (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektą Nr. P/19-01-10.

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją su 2024 m. kovo 1 d. prašymu: 1) „<...> pateikti informaciją, ar VTPSI yra informavę teismą, kad buvo ar vyksta administracinė byla (Prašymas Nr. 1)“; 2) „<...> iš naujo (darbuotojų grupei, komisijai) ištirti susidariusią situaciją pagal visus VTPSI teiktus mano raštus, paaiškinimus (Prašymas Nr. 2)“; 3) „<...> situaciją ištirti pagal 2024-02-19 Statinio dalinės ekspertizės aktą Nr. 36-24 (Prašymas Nr. 3)“; 4 „<...> fiksuoti naujus pažeidimus: A) dėl kapitalinio remonto (Prašymas Nr. 4); B) dėl naujos durų angos sąramos: sąrama turi būti laikančioji (Prašymas Nr. 5); sąrama neturi gelžbetoninių pagalvių (Prašymas Nr. 6); nėra vagos iš 6 pastato pusės (Prašymas Nr. 7); C) dabar įrengta sąrama (pagal architekto įmonės parengtą projektą) yra netinkama, nes: nes nėra betoninių pagalvių (Prašymas Nr. 8); po UPN 120 profiliais nėra atraminių padėklų (10 x 130 x 200) (Prašymas Nr. 9); UPN 120 profiliai ir metalinės dalys jas jungiančios su rūdimis ir nėra padengti jokiais gruntais (Prašymas Nr. 10); turėjo būti įrengtas L profilis 1700 mm ilgio, o pagal VTPSI patikros nuotraukas jis yra žymiai trumpesnis apie 1200–1400 mm (Prašymas Nr. 11)“; 5) „<...> vadovautis LAT praktika (e3K-3-9-421/2020) analizuojant, kodėl yra netinkama architekto pasitelktos ekspertizės įmonės ekspertizė, nes ji turi pilna trūkumų ir turi būti atmesta (Prašymas Nr. 12)“; 6) „<...> papildyti civilinę bylą naujais pažeidimais (Prašymas Nr. 13)“; 7) „<...> stabdyti civilinėje byloje taikos derybas (derybas dėl pažeidimų ištaisymo) su atsakovais, nes dabar byloje nėra visi pažeidimai atskleisti (Prašymas Nr. 14)“; 8) „<...> informuoti, kokie veiksmai buvo atlikti iš atsakovų pusės dėl taikos derybų (derybų dėl pažeidimų ištaisymo) (Prašymas Nr. 15)“; 9) „(Prašymas Nr. 16) Prašymas išsiaiškinti, kodėl atsakovai meluoja nuolat teismui apie tai, kad neva kažką bando daryti su VTPSI ir vis reikia laiko tartis su bendraturčiais, nors su niekuo nė karto nieko nesitarė (nei su manimi, nei su G. S.)“; 10) „(Prašymas Nr. 17) Prašau laikytis Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi 2021-11-24) 27 str. 24 d. ir 28 str. 8 d., nes nesuprantama, kodėl VTPSI nesilaiko aiškaus teisės akto ir prašau atsakyti, ar papildysite civilinę bylą PAGD nustatytais pažeidimais, vadovaujantis Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi 2021-11-24) 27 str. 24 d. ir 28 str. 8 d.“.

Inspekcija 2024 m. balandžio 30 d. raštu Nr. 2D-9051 pareiškėjui pateikė atsakymą. Skundžiamame Rašte nurodyta, kad vertinant 2024 m. kovo 1 d. pareiškėjo prašymą, nustatyta, jog Inspekcijos Departamento 2021 m. balandžio 12 d. raštu buvo atsakyta į pareiškėjo 2020 m. spalio 17 d.–2021 m. balandžio 6 d. skundus, jų papildymus bei prašymus dėl nesuformuotoje valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), esančiame prekybos paskirties pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) esančiame pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vykdomų statybos (remonto) darbų teisėtumo. Departamento 2021 m. balandžio 12 d. raštu pareiškėjas taip pat buvo informuotas apie Inspekcijos priimtą sprendimą kreiptis į teismą dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos išduoto 2019 m. balandžio 2 d. statybą leidžiančio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) ir teisinės registracijos panaikinimo (šios aplinkybės įstatymų nustatyta tvarka pareiškėjas nepaneigė).

Inspekcija 2021 m. gegužės 24 d. ieškiniu yra pasikreipusi į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus su prašymu panaikinti Statybos leidimą, 2020 m. sausio 16 d. pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. 20-PP-2 ir 2019 m. birželio 21 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 galiojimą. Šioje civilinėje byloje Nr. e2-4-1105/2024 pareiškėjas yra įtrauktas į bylą ir dalyvauja kaip trečiasis asmuo.

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad šiuo metu Panevėžio apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2-1105/2025 dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimo panaikinimo, 2020 m. sausio 16 d. pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. 20-PP-2 galiojimo panaikinimo, 2019 m. birželio 21 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 galiojimo panaikinimo, įpareigojimo išregistruoti atliktą teisinę registraciją ir statybos padarinių šalinimo. Byla neišnagrinėta, artimiausias posėdis žodinio proceso tvarka šioje byloje yra paskirtas 2025 m. kovo 18 d.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas vertino, kad pareiškėjo teisės dėl nustatytų pažeidimų yra ginamos tinkamai ir pakankamai bei ginamos civilinio proceso tvarka. Teismas atkreipė dėmesį, kad Inspekcijos iniciatyva pareiškėjas nuo pat civilinės bylos iškėlimo yra įtrauktas į civilinį procesą (kuriame bendrosios kompetencijos teismas turi itin plačias teises ir įgaliojimus, susijusius būtent su statybos sritimi) bei turi visas procesines teises civilinėje byloje Nr. e2-2-l105/2025 – prašyti jį įtraukti bendraieškovu ir (ar) reikšti ir savarankiškus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 str. 1–4 d., 7 str. 1–2 d., 8, 17 str., 37 str. 1–2 d., 46 str. 1–3 d., 47 str. 1–4 d.), dalyvauti nagrinėjant bylą, teikti įrodymus, tarp jų ir Ekspertizės aktą (CPK 186 str. 1, 4 d., 197 str. 1 d., 212–220 str., 226 str. ir kt.). Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2-1105/2025 būtų apribotos ar suvaržytos pareiškėjo procesinės teisės.

Teismas nurodė, kad Inspekcija Rašte į 2024 m. kovo 1 d. prašymą pareiškėjui paaiškino ir tai atliko pagrįstai bei neviršydama įgaliojimų, kad „<...> išdėstyti klausimai yra susiję su statybos darbais, atliktais turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, kurio teisėtumo klausimas šiuo metu sprendžiamas teisme, taip pat dėl statybos darbų teisėtumo, įskaitant atitiktį projekto sprendiniams, Jums yra atsakyta Departamento 2021-04-12 raštu, kuris nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka“. Teismas priėjo prie išvados, kad Inspekcija, vadovaudamasi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punktu, pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl klausimų, kurie jau yra nagrinėjami Panevėžio apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-4-1105/2024 bei į kuriuos anksčiau pareiškėjui atsakė ir Inspekcijos Departamentas 2021 m. balandžio 12 d. raštu.

Teismo vertinimu, jau iškeltoje ir nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-4-1105/2024, siekiant užtikrinti proceso ekonomiškumą, koncentraciją ir teisingą bylos nagrinėjimą per trumpiausią laiką, pareiškėjui, jei jis laiko reikalinga, būtų tikslingiausia pirmosios instancijos teismui pateikti jo nurodomą rašytinį įrodymą – Ekspertizės aktą, o ne bandyti inicijuoti dar vieną administracinį procesą tais pačiais klausimais (VAĮ 11 str. 3 d. 4 p.).

Teismas pažymėjo, kad į 2024 m. gegužės 30 d. pareiškėjo skundo dalį – pirmąjį reikalavimą, kuris buvo priimtas nagrinėti Komisijoje, buvo atsakyta išsamiai ir tinkamai, be to, skundžiamame Rašte, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas, atsakovo buvo išsamiai atsakyta bei pagrindžiant kiekvieną klausimų grupę tiek faktiniais, tiek ir teisiniais argumentais. Nustatęs, kad atsakovo Raštas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo patenkinti prašymo – įpareigoti Inspekciją išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. kovo 1 d. raštą, atsakant į visus pateiktus prašymus (išskyrus atsakyta į 1 ir 15 prašymus). Teismas konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju buvo paisoma Priežiūros įstatymo nuostatų bei laikomasi VAĮ reikalavimų.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neatskleidė, kaip galėtų būti apgintos jo teisės, jei Komisija būtų priėmusi jam palankų sprendimą nagrinėjamais klausimais. Teismas priėjo prie išvados, kad Komisija išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl naikinti Komisijos sprendimo nėra teisinio pagrindo, o pareiškėjo skundas atmestinas visa apimtimi.

III.

Pareiškėjas A. T. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 10 d. sprendimą; 2) panaikinti Raštą ir įpareigoti Inspekciją išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. kovo 1 d. raštą, atsakant į visus pateiktus prašymus (išskyrus atsakyta į 1 ir 15 prašymus); 3) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2024 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. 19R1-779. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl žyminių mokesčių sumokėjimo.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo bylą pripažinti sudėtinga ir perduoti išplėstinei teisėjų kolegijai ar teismo plenarinei sesijai, nes: 1) nėra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos dėl skundą pateikusio asmens apsaugos, kad jo duomenys nebūtų viešinami pažeidimus padariusiam asmeniui; 2) nėra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kad Inspekcija, atvykusi į patikrinimą pagal asmens skundą, privalo nustatyti visus pažeidimus tikrindami situaciją; 3) nėra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kaip asmuo gali ginčyti netinkamai atliktą Inspekcijos patikrinimą, samdant teismo ekspertą ar statybos ekspertizės įmonę; 4) Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) 2023 m. kovo 2 d. byloje Nr. C-268/21 priėmė svarbų sprendimą (toliau – ir ESTT Sprendimas), kuris privalo turėti reikšmę asmens duomenų apsaugai teismo procese. Lietuvos teismų praktikoje dar nėra nei vienos bylos pagal ESTT Sprendimą. Pareiškėjo atveju pirmosios instancijos teismas iš viso nevertino pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 9 d. skundo teismui 7, 8, 9 priedų ir byloje esančios informacijos.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir padarė akivaizdžias klaidas vertinant aplinkybes. Teismo sprendime pažymėta, kad pareiškėjas neatskleidė, kaip būtų apgintos jo teisės, jei Komisija būtų priėmusi jam teigiamą sprendimą, tačiau pareiškėjas pažymi, kad 2024 m. rugpjūčio 9 d. skundo teismui 2 ir 3 lape jis parašė, kaip yra pažeidžiamos jo teisės, be to, yra pažeidžiamas ir viešasis interesas. Inspekcija netinkamai atliko savo funkcijas, nes net du kartus netinkamai atliko patikras (pirmosios patikros metu iš viso pažeidimų nenustatė, antrosios patikros metu nustatė tik tris pažeidimus: 1) architekto įmonė neturėjo kvalifikacijos projektuoti to statybos remonto projekto; 2) negauti bendraturčių (patalpų savininkų) pritarimai; 3) projektas neviešintas visuomenei). Pareiškėjas turi 3 iš 8 patalpų Pastate Nr. 8 ((duomenys neskelbtini)), dvi patalpas abejuose pastatuose (Pastate Nr. 6 ((duomenys neskelbtini)) ir Nr. 8) turi Panevėžio miesto savivaldybė, o šios patalpos 10 metų panaudai suteiktos jaunuolių su negalia dienos centrui. Panevėžio miesto savivaldybės administracija yra nesuinteresuota ginti neįgaliųjų dienos centro teisių, kad nebūtų nustatyti darbuotojų pažeidimai neteisėtai išduodant statybos leidimus. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas turi būti aktyvus šios bylos atveju ir gali veikti daug aktyviau nei įprastų administracinių bylų atveju. Pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi informacija iš PAGD 2021 m. vasario 22 d. rašto, kurį pati PAGD panaikino 2021 m. liepos 29 d. raštu Nr. 9.4-1647. Priimant teismo sprendimą, negalima remtis raštu, kuris yra panaikintas, nes pažeidimai yra nustatyti ir Inspekcija apie tai žino nuo 2021 m. lapkričio 24 d.

Pirmosios instancijos teismas padarė klaidą, pareiškėjui pasiūlydamas kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, kadangi tai pažeis jo asmens duomenis. Pareiškėjas niekada nenorėjo, kad pažeidėjai sužinotų, jog jis (pareiškėjas) pateikė skundą. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pažeidė pareiškėjo teises pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 8, 10, 13 straipsnius.

Inspekcija nepamatė daug pažeidimų, kad statybos darbai atlikti ne pagal paprastojo remonto projektą. Pateiktas Ekspertizės aktas ignoruotas civilinėje byloje, nors jis parodo ne tik tai, kad turėjo būti kapitalinis remontas, bet parodo, kad ir atliekant paprastąjį remontą yra daug pažeidimų, nes statybos vykdytos ne pagal parengtą paprastojo remonto projektą. Inspekcija abiejose patikrose nesugebėjo fiksuoti daugybės pažeidimų. Inspekcija pirmą kartą nenustatė jokių pažeidimų, antrą kartą po skundo atvykus jau nustatė tris pažeidimus, dėl kurių pradėjo civilinę bylą, bet bylos baigtis yra tokia, kad ištaisyti bus tik nustatyti pažeidimai.

Pareiškėjas tiek Komisijai, tiek pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, kad jis negali gintis civilinėje byloje, nes jam to neleido teisėja neskundžiamomis nutartimis. 2024 m. rugpjūčio 8 d. skunde teismui pareiškėjas pateikė 4 įrodymus (priedai Nr. 22, 24, 25, 26) – 2023 m. liepos 18 d. nutartį civilinėje byloje; 2024 m. gegužės 8 d. rezoliuciją civilinėje byloje; 2023 m. liepos 17 d. prašymą civilinėje byloje (atmestas); 2024 m. gegužės 7 d. prašymą civilinėje byloje (atmestas). Šie keturi priedai parodo, jog pareiškėjas prašė būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, bet jam to neleisdavo padaryti neskundžiamomis nutartimis ir neprijungė prie bylos nei PAGD 2021 m. liepos 29 d. rašto Nr. 9.4-1647, nei 2021 m. balandžio 14 d. teismo eksperto kompleksinės išvados, nei 2024 m. vasario 19 d. Ekspertizės akto.

Komisija ir pirmosios instancijos teismas neteisingai teigia, kad civilinė byla yra dėl tų pačių klausimų. Pareiškėjas pažymi, kad 2024 m. gegužės 30 d. skunde jis aprašė, jog civilinėje byloje pradėtos taikos derybos ir nukėlus paskutinį posėdį buvo pateikti taikos sutarties projektai. Šios bylos keliamo klausimo civilinėje byloje nėra, nes pareiškėjo keliamų klausimų niekas netaisys, kadangi Inspekcija antros patikros metu to nelaikė pažeidimais. Civilinėje byloje nerašoma, kas taisys PAGD raštu nustatytus gaisrinės saugo pažeidimus. Taip pat civilinėje byloje nerašoma, kad bus pataisytos net dvi vietos, kur privalėjo būti atliktas kapitalinis remontas, nerašoma, kad bus privaloma pakeisti 2 durų nelaikančiąsias sąramas į laikančiąsias sąramas. Be to, civilinėje byloje nebus nagrinėjamas Ekspertizės aktas, nes teisėja atsisakė jį priimti, atmesdama neskundžiama 2024 m. gegužės 8 d. rezoliucija pareiškėjo prašomus prijungti dokumentus ir pareiškėjo prašymą įtraukti jį trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus. Vadinasi, niekas net nenagrinės ir tų atvejų, kur statybos ekspertizės įmonė aprašo, kad statybos darbai atlikti ne pagal paprastojo remonto projektą.

Atsiliepimas

Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo netenkinti apeliacinio skundo ir palikti nepakeistą Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 10 d. sprendimą.

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes, pagal vidinį teismo įsitikinimą įvertino visus byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas bei nepažeidė proceso teisės normų, todėl sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Tai, jog pareiškėjas nesutinka su jam nepalankiu Inspekcijos Raštu ir nepalankiu teismo sprendimu, nesudaro teisinio pagrindo apeliacinį skundą tenkinti. Atsakovas laikosi pozicijos, kad jis veikė pagal Priežiūros įstatymo nustatytas ribas, laikydamasis viešosios teisės principo, jog viešojo administravimo subjektas turi teisę veikti tik tiek, kiek tai leidžia teisės aktai. Pareiškėjo prašymas neapėmė nei vieno Priežiūros įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje nurodytų sprendimų rūšių, todėl Inspekcija pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymus. Nei Inspekcijai teikiant 2024 m. kovo 1 d. prašymą, nei skunde Komisijai, nei teismui nėra nurodyta, kas, kodėl ir kaip pažeidžia pareiškėjo teises ir saugomus interesus dėl statinių (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nepateikė teisinių argumentų, kad jis turi teisę ginti viešąjį interesą. Inspekcija savo kompetencijos ribose nustačiusi visas aplinkybes bei įvertinusi, kad yra visi pagrindai nenagrinėti tam tikrų klausimų, nurodytų pareiškėjo 2024 m. kovo 1 d. prašyme, vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais, parengė skundžiamą Raštą, kuris savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, yra priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto ir jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, kurios užtikrina visų objektyvų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, t. y. nėra pagrindo Inspekcijos Raštą naikinti ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. balandžio 30 d. rašto Nr. 2D-9051 „Dėl Jūsų skundo ((duomenys neskelbtini))“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Inspekciją išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. kovo 1 d. raštą bei atsakyti į neatsakytus ir nenagrinėtus klausimus.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad skundžiamu Raštu atsakovas pareiškėjui pateikė išsamius atsakymus, Raštas yra pagrįstas ir teisėtas bei nėra pagrindo įpareigoti Inspekciją išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. kovo 1 d. raštą, atsakant į visus pateiktus prašymus (išskyrus atsakyta į 1 ir 15 prašymus). Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, prašo šiai bylai nagrinėti sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, įvertinant apeliacinio skundo argumentus, patikrinimas tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, taip pat atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinusi proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, sprendime išdėstė argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, ir pareiškėjas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė.

Pareiškėjas prašo šiai bylai nagrinėti sudaryti išplėstinę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegiją. ABTĮ 43 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Sudėtingoms byloms nagrinėti teismo pirmininko iniciatyva ar kolegijos siūlymu gali būti sudaroma išplėstinė penkių arba septynių teisėjų kolegija arba byla gali būti perduota nagrinėti teismo plenarinei sesijai. Galimybė Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme perduoti bylą nagrinėti išplėstinėms teisėjų kolegijoms yra siejama su bylų sudėtingumu, ką pirmiausia nulemia teisiniai bylos aspektai, taip pat kitokio pobūdžio aplinkybės. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo apeliacinio skundo turinį, nagrinėjimo klausimo pobūdį, sprendžia, kad šiuo atveju nėra sprendžiami jokie sudėtingi teisiniai klausimai, sudarantys pagrindą apeliacinį skundą perduoti nagrinėti išplėstinei teisėjų kolegijai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas dėl išplėstinės teisėjų kolegijos sudarymo netenkinamas.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde suformulavo reikalavimą panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2024 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. 19R1-779. Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, į teismą persikelia ginčas dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvaziapeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai tuo pačiu reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumą bei teisėtumą, o išspręsti ginčą dėl teisės laikantis visų ABTĮ taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-310-415/2020).

Remiantis ginčo šalių paaiškinimais ir byloje pateiktais duomenimis, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatyta, kad:

Pareiškėjas yra patalpų pastate (duomenys neskelbtini), bendraturtis. Pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), yra sujungti bendra siena. Panevėžio miesto savivaldybės administracija statytojui V. L. 2019 m. balandžio 2 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal projektuotojo V. K. įmonės 2019 m. parengtą projektą Nr. P/19-01-10 „Administracinės paskirties patalpos formavimo į tris turtinius vienetus, keičiant dviejų turtinių vienetų paskirtį į gyvenamąją, (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektas“. Inspekcija, atlikusi Statybos leidimo išdavimo teisėtumo patikrinimą, nustatė, kad Statybos leidimas yra išduotas neteisėtai. Patikrinimo metu buvo konstatuota, kad nepateikti (duomenys neskelbtini), patalpų visų savininkų rašytiniai sutikimai dėl statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo); nėra atliktos procedūros dėl visuomenės informavimo apie parengtus projektinius pasiūlymus ir pritarimo projektiniams pasiūlymams; V. K., projektą pasirašęs asmuo, neturėjo teisės rengti ir pasirašyti statinio projekto.

Inspekcija 2021 m. gegužės 24 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 2019 m. balandžio 2 d. Statybos leidimo panaikinimo, 2020 m. sausio 16 d. pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. 20-PP-2 galiojimo panaikinimo, 2019 m. birželio 21 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 galiojimo panaikinimo. Pagal minėtą Inspekcijos ieškinį Panevėžio apylinės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1-1105/2026 (teisminio proceso Nr. 2-08-3-02498-2021-1), kurioje trečiuoju asmeniu dalyvauja ir pareiškėjas A. T..

Pareiškėjas 2024 m. kovo 1 d. raštu kreipėsi į Inspekciją, prašydamas fiksuoti pažeidimus (duomenys neskelbtini); vadovaujantis 2024 m. vasario 19 d. statinio dalinės ekspertizės aktu Nr. 36–24, papildyti inicijuotą civilinę bylą dėl statybos leidimo ir užbaigimo dokumentų panaikinimo naujais pažeidimais; atlikti aktyvius veiksmus, vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalimi ir 28 straipsnio 8 dalimi (redakcija, galiojusi 2021 m. lapkričio 24 d., kuomet Inspekcija gavo PAGD 2021 m. liepos 29 d. raštą Nr. 9.4-1647) – jeigu nustatoma pažeidimų, susijusių su kelių institucijų kompetencija, į teismą kreipiasi Inspekcija (žr. taip pat Nutarties 6.2 p.).

Inspekcija ginčijamu Raštu nurodė, kad pareiškėjo prašymas nėra teikiamas dėl nė vienos iš Priežiūros įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje nurodytų sprendimų rūšių. Atsakovas pažymėjo, kad prašyme išdėstyti klausimai yra susiję su statybos darbais, atliktais turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, kurio teisėtumo klausimas šiuo metu sprendžiamas teisme, taip pat dėl statybos darbų teisėtumo, įskaitant atitiktį projekto sprendiniams, pareiškėjui yra atsakyta Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2021 m. balandžio 12 d. raštu, kuris nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta, todėl pareiškėjo prašymai, vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktais yra nenagrinėjami. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas Nr. 16 (prašymas išsiaiškinti, kodėl atsakovai meluoja nuolat teismui apie tai, kad neva kažką bando daryti su Inspekcija ir vis reikia laiko tartis su bendraturčiais, nors su niekuo nei karto nieko nesitarė (nei su pareiškėju, nei su G. S.)) nėra susijęs su Inspekcijos atliekamomis funkcijomis, taip pat nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų būti perduotas nagrinėti pagal kompetenciją, todėl vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 6 punktu, Inspekcijoje nenagrinėjamas.

Priežiūros įstatymo (redakcija, galiojusi Rašto priėmimo metu) 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. Statybos valstybinė priežiūra apima, be kita ko, asmenų prašymų, skundų dėl statybos proceso nagrinėjimą (Priežiūros įstatymo 7 str. 2 d. 9 p.). Skundai, kiek to nereglamentuoja šis ar kiti specialieji įstatymai, nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka (Priežiūros įstatymo 30 str. 4 d.).

Priežiūros įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Inspekcijos vadovui, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai arba teismui gali būti skundžiami šie Inspekcijos administracijos padalinių vadovų administraciniai sprendimai, priimti teritorijų planavimo, statybos ar žemės naudojimo valstybinės priežiūros srityje: 1) statybos valstybinės priežiūros srityje priimti administraciniai sprendimai dėl naujų ypatingųjų statinių statybos ar ypatingųjų statinių rekonstravimo; 2) statybos valstybinės priežiūros srityje priimti administraciniai sprendimai, susiję su įvykusia arba gresiančia statinio avarija; 3) teritorijų planavimo, statybos ar žemės naudojimo valstybinės priežiūros srityje priimti administraciniai sprendimai, kai skunde pateikiami įrodymai, kad priimant skundžiamą sprendimą galimai padaryta nusikalstama veika.

Pagal VAĮ (redakcija, galiojusi Rašto priėmimo metu) 11 straipsnio 3 dalies 3, 4 ir 6 punktus, prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą (3 p.); paaiškėja, kad skundą dėl to paties klausimo pradėjo nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ar teismas (4 p.); prašymas ar skundas viešojo administravimo subjektui pateiktas ne pagal kompetenciją (6 p.).

VAĮ 3 straipsnio 5 punktas nustato, jog viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi išsamumo principu. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.

VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kiekviename administraciniame sprendime, be kita ko, būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Motyvavimo pareigos turinys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje visų pirma siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenį Nr. 25, 2014, 130–142 p.).

Pareiškėjas 2024 m. kovo 1 d. prašymu iš esmės siekė, kad Inspekcija fiksuotų pažeidimus pastate adresu (duomenys neskelbtini), pagal pareiškėjo pateiktus naujus įrodymus bei, vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalimi ir 28 straipsnio 8 dalimi (redakcija, galiojusi 2021 m. lapkričio 24 d., kuomet Inspekcija gavo PAGD 2021 m. liepos 29 d. raštą Nr. 9.4-1647), t. y. jeigu nustatoma pažeidimų, susijusių su kelių institucijų kompetencija, į teismą kreipiasi Inspekcija, inicijuotų civilinę bylą dėl statybos leidimo ir statybos užbaigimo dokumentų panaikinimo. Inspekcija, atsakydama į pareiškėjo 2024 m. kovo 1 d. raštą, skundžiamame Rašte, be kita ko, nurodė, kad ieškinys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams parengtas pagal 2021 m. kovo 24 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akte Nr. SLD-20-210324-00037, Versijos Nr. 2, pažeidimus ir kad Inspekcijos patikrinimo aktu nustatyti pažeidimai sudaro savarankišką ir pakankamą pagrindą Statybos leidimo ginčijimui. Rašte taip pat paminėta, kad dėl statybos darbų teisėtumo, įskaitant atitiktį projekto sprendiniams, pareiškėjui buvo atsakyta Departamento 2021 m. balandžio 12 d. raštu, kuris teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčytas.

Kaip minėta dėl Statybos leidimo ir kitų susijusių aktų panaikinimo Panevėžio apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1-1105/2026 (teisminio proceso Nr. 2-08-3-02498-2021-1), kurioje A. T. nuo pat pradžių yra įtrauktas trečiuoju asmeniu ir turi visas procesines teises, be kita ko, prašyti jį įtraukti bendraieškovu ir (ar) reikšti ir savarankiškus reikalavimus (CPK 5 str. 1 d., 46 str. 1–2 d., 47 str. 1–4 d.), dalyvauti nagrinėjant bylą, teikti įrodymus (CPK 186 str. 2 d., 226 str.). Ši civilinė byla yra užvesta Inspekcijos, kaip statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos, iniciatyva. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo teisės dėl Inspekcijos nustatytų pažeidimų ginčo objekte yra ginamos tinkamai ir pakankamai bei ginamos civilinio proceso. Pareiškėjo 2024 m. kovo 1 d. rašte nurodytos Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalies, 28 straipsnio 8 dalies (redakcija galiojusi 2021 m. lapkričio 24 d., kuomet Inspekcija gavo PAGD 2021 m. liepos 29 d. raštą Nr. 9.4-1647) nuostatos neįpareigoja Inspekcijos atlikti papildomus veiksmus ar tikslinti (papildyti) civilinėje byloje pateiktą ieškinį pareiškėjo pageidaujamu būdu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas 2024 m. kovo 1 d. raštu Inspekcijai teikdamas naujus įrodymus, siekia pakartotinio statybos (remonto) darbų adresu (duomenys neskelbtini), įvertinimo. Tačiau, kaip minėta, Inspekcija, nustačiusi pažeidimus, jau kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą dėl Statybos leidimo ir kitų susijusių aktų panaikinimo. Taigi, šių aktų (Statybos leidimo ir kitų susijusių aktų) teisėtumo klausimas yra sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.

Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad jis negali gintis civilinėje byloje, nes jam to neleido teisėja neskundžiamomis nutartimis, t. y. jo prašymai dėl įtraukimo trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, ir įrodymų prijungimo buvo netenkinti, nekeičia nagrinėjamos situacijos vertinimo, kadangi, nesutikdamas su galutiniu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu civilinėje byloje, pareiškėjas jį galės skųsti apeliacine tvarka, kaip civilinėje byloje dalyvaujantis asmuo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame Rašte pareiškėjui buvo suteikta informacija, kurią Inspekcija, vadovaudamasi teisės aktų jai suteikta diskrecija, turėjo ir galėjo pareiškėjui pateikti. Tuo pačiu ginčijamas Raštas laikytinas atitinkančiu VAĮ reikalavimus, jame išdėstyti ginčui aktualūs motyvai bei nurodytos teisės normos. Dėl to atmesti apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas pažeidė pareiškėjo teises ir nesuteikė jo prašomos informacijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, Raštas yra pagrįstas, teisėtas ir motyvuotas. Tai konstatavus, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus.

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Apibendrindama, tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas. Kai nėra tenkinamas apeliacinis skundas, pareiškėjas neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusJolanta MalijauskienėVirginija Volskienė