- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-25
- Bylos Nr.
- eA-679-492/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09711-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė, Jolanta Malijauskienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- V. L.
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos agentūra
- Trečiasis asmuo
- G. K., uždaroji akcinė bendrovė „Kelprojektas“, „Tyrens Lietuva“
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. (E. L. teisių perėmėjo) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – G. K. ir uždaroji akcinė bendrovė „Kelprojektas“ (dabartinis pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Tyrens Lietuva“)).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja E. L. (toliau – ir pareiškėja) (pareiškėjai mirus, jos teisių perėmėjas – V. L.) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2023 m. spalio 24 d. atrankos išvadą dėl (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio išteklių naudojimo poveikio aplinkai vertinimo Nr. (30-2)-A4E-10840 (toliau – ir Atrankos išvada). Pareiškėja taip pat prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja skunde nurodė, kad:
Ji (pareiškėja) atsitiktinai 2023 m. lapkričio 17 d. sužinojo, jog Radviliškio rajono savivaldybės interneto puslapyje 2023 m. spalio 31 d. buvo paskelbtas pranešimas apie atrankos išvadą dėl Radviliškio rajono (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio išteklių naudojimo poveikio aplinkai vertinimo. Susipažinus su jo turiniu, paaiškėjo, jog planuojamos ūkinės veiklos (toliau – ir PŪV) organizatorius yra jos giminaitis G. K., kuris planuoja ūkinę veiklą – įrengti smėlio kasimo karjerą 3,36 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), besiribojančiame su G. K., pareiškėjai ir dar dvejiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomu 0,72 ha žemės sklypu (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), su šiame sklype esančiu gyvenamuoju namu su priklausiniais, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tik pareiškėjai ir G. K.. Tokiu būdu pareiškėjai priklausanti minėta namų valda ribojasi su PŪV teritorija, o tai reiškia, kad pareiškėja turi individualų suinteresuotumą dėl PŪV. Tačiau ji niekaip nebuvo informuota apie G. K. PŪV, todėl neteko galimybės teikti siūlymus, nes PŪV gali turėti tiesioginę įtaką jos interesams (į sveiką ir saugią aplinką, ramų poilsį, asmens sveikatą, turimą nuosavybę). Taip buvo pažeistos 1998 m. birželio 25 d. Orhuse priimtos Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais (toliau – ir Orhuso konvencija) nuostatos.
Radviliškio rajono savivaldybės 2023 m. spalio 31 d. paskelbto pranešimo 7.8 papunktyje pateiktos tokios Agentūros išvados: Artimiausia gyvenamoji aplinka nuo PŪV žemės sklypo ribos yra nutolusi apie 30 m (šios sodybos bendraturtis yra PŪV organizatorius), kitos sodybos yra nutolusios daugiau kaip 200 m. Įgyvendinus šios atrankos išvados 6.1.2, 6.2.1 ir 6.2.2 papunkčiuose numatomas priemones reikšmingam neigiamam poveikiui išvengti, PŪV nesukels neigiamo poveikio artimiausioms gyvenamosioms teritorijoms. Tačiau šios išvados pareiškėjai sukėlė pagrįstų abejonių, nes minėti žemės sklypai ribojasi vienas su kitu, PŪV nutolusi nuo minėto gyvenamo namo tik apie 15–20 metrų, o G. K. nuslėpė nuo pareiškėjos savo PŪV.
Pareiškėja iš viešai prieinamos informacijos susirado Atrankos išvadą ir paaiškėjo, jog ji yra priimta tik 2023 m. spalio 24 d. Pareiškėja taip pat susirado uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kelprojektas“ (dabar – UAB „Tyrens Lietuva“) parengtą „Atrankos informacija dėl poveikio aplinkai vertinimo (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio išteklių naudojimo“ (toliau – ir Projektas). Projekto 11, 12, 16, 17, 20, 27, 28.1 punktuose nurodytos aplinkybės patvirtina faktą, kad sodybai, adresu (duomenys neskelbtini), kurios bendraturtė yra ir pareiškėja, PŪV metu sukeliamas poveikis nebuvo iš viso atskirai vertinamas. Todėl neteisėtas ir nepagrįstas Atrankos išvados 7.8 papunktis, kuriame padaryta išvada, jog PŪV nesukels neigiamo poveikio artimiausioms gyvenamosioms teritorijoms, o konkrečiai pareiškėjai, kaip turinčiai nuosavybę žemės sklype, besiribojančiame su PŪV.
Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir PAV įstatymas, Įstatymas) 4 straipsnyje įtvirtinti poveikio aplinkai vertinimo tikslai, t. y. nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, socialinei ekonominei aplinkai ir materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms bei šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai; sumažinti planuojamos ūkinės veiklos neigiamą poveikį visuomenės sveikatai ir kitiems šio straipsnio 1 punkte išvardytiems aplinkos komponentams arba šio poveikio išvengti; nustatyti, ar planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį ir poveikį aplinkai, leistina pasirinktoje vietoje (1–3 p.). Tokius tikslus užtikrina ir 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvos 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/31/EB (toliau – ir PAV direktyva), 5 ir 7 konstatuojamosios dalys, 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnis. PAV direktyvos nuostatos nacionalinėje teisėje, be kita ko, yra įgyvendinamos Įstatyme, kurio 3 straipsniu kompetentinga aplinkosaugos institucija įpareigojama atlikti poveikio aplinkai vertinimą, kuriame reikia aprašyti tiesioginį ir netiesioginį projekto poveikį šio straipsnio pirmose trijose įtraukose išvardytiems veiksniams ir jų tarpusavio sąveikai. Kaip nurodyta tos pačios direktyvos 2 straipsnio 1 dalyje, šis vertinimas turi būti atliktas iki tol, kol bus gautas leidimas įgyvendinti projektą, dėl kurio buvo pateiktas prašymas (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir Teisingumo Teismas) 2011 m. kovo 3 d. sprendimo byloje Komisija prieš Airiją, C-50/09, 36 p.). Šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalis būtinai turi būti suprantama kaip reiškianti, kad, pareiškėjui nepateikus prašymo ir vėliau negavus reikalaujamo leidimo bei iš anksto neatlikus poveikio aplinkai vertinimo, kai to reikalauta, jis negali pradėti su aptariamu projektu susijusių darbų nepažeisdamas PAV direktyvos reikalavimų (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2008 m. liepos 3 d. sprendimo byloje Komisija prieš Airiją, C-215/06, 51 p.). Valstybės narės privalo PAV direktyvą įgyvendinti taip, kad būtų visiškai įvykdyti jos reikalavimai (Teisingumo Teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimo byloje Umweltanwalt, C-205/08, 52 p. ir jame nurodytą šio teismo praktiką). Todėl Agentūra, atsižvelgdama tiek į Įstatymo, tiek į PAV direktyvos siekiamus tikslus pagal suteiktą kompetenciją turi atlikti poveikio aplinkai vertinimą (toliau – ir PAV).
Atsiliepimas
Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.
Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:
Agentūra 2023 m. liepos 21 d. gavo poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo UAB „Kelprojektas“ 2023 m. liepos 21 d. raštu Nr. SR23-00952 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atrankos“ Agentūros vertinimui siunčiamą atrankos informaciją dėl poveikio aplinkai vertinimo (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio išteklių naudojimo. PŪV organizatorius – trečiasis suinteresuotas asmuo, PŪV – (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio išteklių naudojimo privačiame žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio plotas – 3,36 ha, o pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, PŪV teritorijos bendras plotas sieks apie 2,4 ha (numatomas kasybos sklypo plotas sudarys 2,1 ha). PŪV atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikimo teisinis pagrindas – pagal PAV įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, 2 priedo 2.4 papunktį: kitų naudingųjų iškasenų gavyba (kai kasybos sklypas – mažesnis kaip 25 ha, bet didesnis kaip 0,5 ha). Agentūra paskelbė pranešimą apie šios informacijos gavimą ir išsiuntė atitinkamus raštus suinteresuotoms institucijoms. Informacija apie gautą atrankos informaciją ir apie galimybę pateikti pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai buvo pateikta tinkamai, pagal PAV įstatymo 7 straipsnio 6 dalies ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. D1-845 „Dėl Planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 49 punkto reikalavimus. Jokie teisės aktai Agentūros neįpareigoja ir nesuteikia teisės tokią informaciją skelbti kitose informacijos skelbimo priemonės ar vietose, taip pat rinkti informaciją apie galimus suinteresuotus asmenis ir asmeniškai kiekvieną jų informuoti apie gautą atrankos informaciją.
Visa informacija apie Agentūroje gautus ir nagrinėjamus atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentus bei priimamus sprendimus yra skelbiama Agentūros interneto svetainėje. Informacija apie parengtą atrankos išvadą skelbiama tiek Agentūros interneto svetainėje, tiek ir atitinkamos savivaldybės interneto svetainėje, dokumentų rengėjo sprendimu – jo interneto svetainėje, savivaldybių administracijų sprendimu – savivaldybės ir seniūnijos, skelbimų lentose, savivaldybės teritorijoje periodiškai leidžiamame ir platinamame vietiniame laikraštyje, jeigu tokio nėra, regioniniame ar nacionaliniame laikraštyje. Parengta atrankos išvada yra paskelbiama Agentūros interneto svetainėje, informuodama visuomenę apie galimybes susipažinti su ja.
Agentūra, išnagrinėjusi gautą PAV informaciją, pateikė pastabas dokumentų rengėjams dėl galimo PŪV poveikio sodybos bendraturčiams. Dokumentų rengėjai kreipėsi į PŪV organizatorių, kuris pateikė atsakymą su argumentais dėl PŪV poveikio sodybos bendraturtei. Tik iš PŪV dokumentų rengėjo gavus atsakymą – papildytą PŪV informacija, taip pat atsakymus iš suinteresuotų institucijų, įvertinus pateiktą papildytą PŪV informaciją, Agentūra priėmė Atrankos išvadą. Agentūra nuo informacijos apie gautą atrankos informaciją paskelbimo dienos negavo suinteresuotos visuomenės atstovų pastabų, pasiūlymų ar prieštaravimų dėl PŪV ir jos poveikio aplinkai, nors bet kuris suinteresuotas asmuo nuo pat pranešimo apie gautą atrankos informaciją paskelbimo dienos turėjo galimybę teikti pasiūlymus, pastabas ir tokiu būdu aktyviai dalyvauti PŪV vertinimo procese. Pareiškėjos pasiūlymai negali būti nagrinėjami, nes jie pateikti pasibaigus šiam terminui (Tvarkos aprašo 49 p.).
Agentūra pateiktą atrankos informaciją išanalizavo, Tvarkos aprašo 1 priede „Planuojamos ūkinės veiklos – (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio išteklių naudojimas pagal atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo kriterijus“ susistemino visą gautą ir atrankos išvadai parengti reikalingą informaciją. Galimo neigiamo poveikio gyventojams, taip pat ir pareiškėjai, nenustatyta.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 25 d. sprendimu atmetė pareiškėjos E. L. (jos teisių perėmėjo – V. L.) skundą.
Teismas nustatė, kad Agentūra 2023 m. liepos 21 d. gavo poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo UAB „Kelprojektas“ 2023 m. liepos 21 d. raštu Nr. SR23-00952 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atrankos“ Agentūros vertinimui siunčiamą atrankos informaciją dėl poveikio aplinkai vertinimo (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio išteklių naudojimo. PŪV organizatorius – trečiasis suinteresuotas asmuo, PŪV – (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio išteklių naudojimo privačiame žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio plotas – 3,36 ha, o pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, PŪV teritorijos bendras plotas sieks apie 2,4 ha (numatomas kasybos sklypo plotas sudarys 2,1 ha). PŪV atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikimo teisinis pagrindas – pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, 2 priedo 2.4 papunktį: kitų naudingųjų iškasenų gavyba (kai kasybos sklypas – mažesnis kaip 25 ha, bet didesnis kaip 0,5 ha). Agentūra, vadovaudamasi PAV įstatymo 7 straipsnio 6 dalimi, paskelbė pranešimą apie šios informacijos gavimą ir išsiuntė atitinkamus raštus suinteresuotoms institucijoms.
Teismas pažymėjo, kad informacija apie gautą atrankos informaciją ir apie galimybę pateikti pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai buvo pateikta tinkamai, pagal PAV įstatymo 7 straipsnio 6 dalies ir Tvarkos aprašo 49 punkto reikalavimus. Teismo vertinimu, jokie teisės aktai Agentūros neįpareigoja ir nesuteikia teisės tokią informaciją skelbti kitose informacijos skelbimo priemonės ar vietose, taip pat rinkti informaciją apie galimus suinteresuotus asmenis ir asmeniškai kiekvieną jų informuoti apie gautą atrankos informaciją.
Iš bylos medžiagos teismas taip pat nustatė, kad Agentūra, išnagrinėjusi gautą PAV informaciją, pateikė pastabas dokumentų rengėjams dėl galimo PŪV poveikio sodybos bendraturčiams. Dokumentų rengėjai kreipėsi į PŪV organizatorių, kuris pateikė atsakymą su argumentais dėl PŪV poveikio sodybos bendraturtei. Įvertinusi pateiktą papildytą PŪV informaciją, Agentūra priėmė Atrankos išvadą. Agentūra nuo informacijos apie gautą atrankos informaciją paskelbimo dienos negavo suinteresuotos visuomenės atstovų pastabų, pasiūlymų ar prieštaravimų dėl PŪV ir jos poveikio aplinkai, nors bet kuris suinteresuotas asmuo nuo pat pranešimo apie gautą atrankos informaciją paskelbimo dienos turėjo galimybę teikti pasiūlymus, pastabas ir tokiu būdu aktyviai dalyvauti PŪV vertinimo procese.
Teismas atkreipė dėmesį, kad Tvarkos aprašo 49 punkte įsakmiai nurodyta, jog visuomenei nepateikus pasiūlymų dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos PAV per nurodytą terminą, laikoma, kad šių pasiūlymų visuomenė neturi. Pasiūlymai, gauti pasibaigus šiam terminui, nenagrinėjami. Todėl ir pareiškėjos pasiūlymai negali būti nagrinėjami, nes jie pateikti pasibaigus šiam terminui.
Teismas akcentavo, kad Agentūra pateiktą atrankos informaciją išanalizavo, Tvarkos aprašo 1 priede „Planuojamos ūkinės veiklos – (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio išteklių naudojimas pagal atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo kriterijus“ susistemino visą gautą ir atrankos išvadai parengti reikalingą informaciją, tačiau galimo neigiamo poveikio gyventojams, taip pat ir pareiškėjai, nenustatyta. Teismas nurodė, kad Agentūra sprendimą priima pagal gautą dokumentų rengėjo informaciją, kuri, jei nenuginčyta jos rengimo metu Įstatymo ir Tvarkos aprašo nustatyta tvarka, yra teisėta ir galiojanti, o Agentūra neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo ja abejoti.
Apibendrindamas teismas konstatavo, kad Atrankos išvada yra išsami, motyvuota bei argumentuota, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Atmetęs skundą, teismas nepriteisė pareiškėjai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
III.
Pareiškėjas V. L. (E. L. teisių perėmėjas) (toliau – ir pareiškėjas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 25 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Apie galimybę pateikti pasiūlymus dėl galimo poveikio aplinkai dėl PŪV pareiškėjas sužinojo atsitiktinai tik 2013 m. lapkričio 17 d., jau praėjus terminui pateikti pasiūlymus iki Atrankos išvados parengimo, t. y. pareiškėjas nedalyvavo PŪV viešo svarstymo ir Atrankos išvados rengimo procese, nes tuo metu apie PŪV jis nežinojo ir todėl negalėjo teikti bei neteikė jokių pasiūlymų. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, galutinės Agentūros išvados laikytinos individualiu teisės aktu, sukeliančiu teisines pasekmes ir skundžiamos teismui.
PŪV organizatoriaus pateiktame atsakyme dėl PŪV poveikio sodybos bendraturtei (jos niekaip neinformavęs apie organizuojamą PŪV) UAB „Kelprojektas“ nurodyta, kad kita sodybos bendraturtė yra garbaus amžiaus bei sodyboje nuolat negyvena, todėl PŪV jai yra nesvarbus. Būtent tokio atsakymo pagrindu UAB „Kelprojektas“ parengė Projektą, kurį vėliau perdavė Agentūrai, o pastaroji šio projekto pagrindu parengė Atrankos išvadą.
Pareiškėjas į bylą pateikė rašytinį įrodymą – Radviliškio rajono savivaldybės administracijos 2024 m. vasario 27 d. raštą Nr. S-649 (8.10K) „Dėl žemės gelmių naudojimo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo atrankos“, kuris įrodo, kad UAB „Kelprojektas“ parengtas Projektas ir jo pagrindu Agentūros parengta Atrankos išvada yra su akivaizdžiais trūkumais, kurie pažeidžia pareiškėjo konstitucines teises į nuosavybę. Tačiau teismas šio įrodymo nevertino ir nenurodė, kodėl atmeta.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam ir G. K. priklausanti sodyba ribojasi su PŪV teritorija, o tai reiškia, kad pareiškėjas turi individualų suinteresuotumą dėl PŪV. Tačiau jis niekaip nebuvo informuotas apie G. K. PŪV, todėl neteko galimybės teikti siūlymus, nes PŪV gali turėti tiesioginę įtaką jo interesams (į sveiką ir saugią aplinką, ramų poilsį, asmens sveikatą, turimą nuosavybę). Pareiškėjas taip pat argumentavo, jog taip buvo pažeistos Orhuso konvencijos nuostatos. Asmens teisė į sveiką aplinką yra būtinoji oraus gyvenimo ir naudojimosi daugeliu kitų konstitucinių teisių sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimas), todėl, nustačius šią teisę pažeidžiančius veiksmus (neveikimą), ji turi būti ginama. Dėl šių pareiškėjo argumentų teismas sprendime taip pat nepasisakė ir nenurodė kodėl juos atmeta.
Atrankos išvadoje nebuvo įvertintos Projekto 11, 12, 16, 17, 20, 27, 28.1 punktuose nurodytos aplinkybės. Kadangi nei Projekte, nei Atrankos išvadoje liko neįvertintos aplinkybės dėl PŪV poveikio sodybos bendraturčiui, pareiškėjas ir kreipėsi į teismą. Teismas sprendime padarė išvadą, kad Agentūra sprendimą priima pagal gautą dokumentų rengėjo informaciją, kuri, jei nenuginčyta jos rengimo metu Įstatymo ir Tvarkos aprašo nustatyta tvarka, yra teisėta ir galiojanti, o Agentūra neturi ne faktinio, nei teisinio pagrindo ja abejoti. Šios išvados pagrindu teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, jog neteisėtas ir nepagrįstas Atrankos išvados 7.8 papunktis, kuriame padaryta išvada, jog PŪV nesukels neigiamo poveikio pareiškėjui, kaip turinčiam nuosavybę besiribojančiame su PŪV žeme sklype teiginys, kad Agentūra, atsižvelgdama tiek į Įstatymo, tiek į PAV direktyvos siekiamus tikslus pagal suteiktą kompetenciją turi atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Tačiau tokios išvados yra nepagrįstos, nes teismas iš esmės nevertino pareiškėjo skundo argumentų ir į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, kurie patvirtina, jog Atrankos išvada pažeidžia pareiškėjo konstitucinę teisę į nuosavybę, sveiką ir saugią aplinką, ramų poilsį bei asmens sveikatą. Toks nemotyvuotas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Atsiliepimas
Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, o Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad:
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniame skunde nurodomas raštas yra pateiktas po Atrankos išvados priėmimo. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 49 punkte, pasiūlymai, gauti pasibaigus šiam terminui, nenagrinėjami. Teismas tai konstatavo savo sprendime. Radviliškio rajono savivaldybės administracija pagal PAV įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 5 punktą, atsakinga už PŪV poveikio aplinkai vertinimą ir šios veiklos galimo poveikio aplinkai, atsižvelgiant į patvirtintų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius bei galimybes pagal teisės aktų reikalavimus juos keisti ir į pagal įstatymus vykdomo savivaldybės aplinkos stebėsenos (monitoringo) duomenis, pasiūlymų atrankos informacijai bei pasiūlymų, kad PŪV reikalinga atlikti PAV, nepateikė. Todėl teismas negalėjo vertinti pareiškėjos pateikto Radviliškio rajono savivaldybės rašto ir jo pagrindu tenkinti pareiškėjos prašymus. Jokie teisės aktai Agentūros neįpareigoja ir nesuteikia teisės atrankos informaciją skelbti kitose informacijos skelbimo priemonės ar vietose, taip pat rinkti informaciją apie galimus suinteresuotus asmenis ir asmeniškai kiekvieną jų informuoti apie gautą atrankos informaciją. Ši Agentūros pareiga įvykdyta tinkamai, teismas savo sprendime tai nurodė.
Agentūra itin atidžiai nagrinėjo gautus dokumentus, kruopščiai išanalizavo esamą padėtį, įvertino gyvenamųjų vietovių išsidėstymą, gamtines, reljefo, miškingumo ir kitas sąlygas, įvertino, ar informacijoje pateikiama išsami informacija, atliko svarstymo su visuomene bei PAV subjektais procedūras. Agentūra sprendimą priėmė pagal gautą dokumentų rengėjo informaciją, kuri, jei nenuginčyta jos rengimo metu Įstatymo ir Tvarkos aprašo nustatyta tvarka, yra teisėta ir galiojanti, o Agentūra neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo ja abejoti. Nei pareiškėja, nei jos teisių perėmėjas pirmosios instancijos teisme nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, kad PŪV gali daryti kokį nors neigiamą poveikį konkrečiai pareiškėjai.
Agentūra, vertindama informaciją apie atranką, atliko visus jai PAV įstatymu ir Tvarkos aprašu nustatytus įpareigojimus, jokių procedūrinių pažeidimų nebuvo nustatyta ir apeliantas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, paremtų konkrečiomis teisės normomis, kad Agentūros veiksmai prieštaravo kurioms nors teisės normoms ar netinkamai vykdė savo pareigas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo teisės ginčyti Agentūros 2023 m. spalio 24 d. atrankos išvados dėl (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio išteklių naudojimo poveikio aplinkai vertinimo Nr. (30-2)-A4E-10840 teisėtumą ir pagrįstumą.
Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nustatęs, kad pareiškėjas Tvarkos aprašo 49 punkte nustatyta tvarka nepateikė pasiūlymų dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos PAV per nurodytą terminą, todėl jo pasiūlymai, gauti pasibaigus šiam terminui, nenagrinėjami. Teismas padarė išvadą, kad Agentūra, įvertinusi pateiktą „Planuojamos ūkinės veiklos – (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio išteklių naudojimas pagal atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo kriterijus“ atrankos informaciją, galimo neigiamo poveikio gyventojams, taip pat ir pareiškėjui, nenustatė; Agentūra sprendimą priima pagal gautą dokumentų rengėjo informaciją, kuri, jei nenuginčyta jos rengimo metu Įstatymo ir Tvarkos aprašo nustatyta tvarka, yra teisėta ir galiojanti, o Agentūra neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo ja abejoti.
Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su teismo sprendimu, nurodė, kad apie galimybę pateikti pasiūlymus dėl galimo poveikio aplinkai dėl PŪV sužinojo atsitiktinai tik 2013 m. lapkričio 17 d., jau praėjus terminui pateikti pasiūlymus iki Atrankos išvados parengimo; PŪV organizatoriaus pateiktame atsakyme dėl PŪV poveikio sodybos bendraturtei (jos niekaip neinformavus apie organizuojamą PŪV) UAB „Kelprojektas“ nepagrįstai nurodyta, kad PŪV jai yra nesvarbus; akcentavo, kad jog Atrankos išvada pažeidžia pareiškėjo konstitucinę teisę į nuosavybę, sveiką ir saugią aplinką, ramų poilsį bei asmens sveikatą; nepagrįstas Atrankos išvados 7.8 papunktis, kuriame padaryta išvada, jog PŪV nesukels neigiamo poveikio pareiškėjui, kaip turinčiam nuosavybę besiribojančiame su PŪV žemės sklype.
Byloje nustatyta, kad Radviliškio rajono savivaldybės 2023 m. spalio 31 d. pranešimu interneto puslapyje buvo paskelbta apie atrankos išvadą dėl (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio išteklių naudojimo poveikio aplinkai vertinimo. Pranešimo 7.8 papunktyje nurodyta, kad artimiausia gyvenamoji aplinka nuo PŪV žemės sklypo ribos yra nutolusi apie 30 m (šios sodybos bendraturtis yra PŪV organizatorius). Pranešime nurodyta, kad padaryta Atrankos išvada, jog planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas; Atrankos išvada yra priimta pagal pateiktą atrankos informaciją, kuri yra patalpinta Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje https://aaa.lrv.lt/ nuorodoje veiklos sritys > Poveikio aplinkai vertinimas (PAV) > 2023 metai > Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo informacija 2023 m. > Šiaulių apskritis ir yra išvados sudedamoji dalis. Pranešime nurodyta, kad Atrankos išvada gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo komisijai arba administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo pranešimo paskelbimo arba jo įteikimo dienos.
Pareiškėjas, būdamas kitu minėtos sodybos bendraturčiu, kuriam priklauso ¼ dalis nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo ir kitų pastatų, taip pat ¼ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra nekilnojamieji daiktai, ir kurie ribojasi su PŪV teritorija, apie Atrankos išvadą nurodo sužinojęs 2023 m. lapkričio 17 d. Lietuvos administracinių ginčų komisija 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 21RE-(AG-859/05-2023) atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Agentūros 2023 m. spalio 24 d. Atrankos išvados, padariusi išvadą, kad nėra kompetentinga nagrinėti šios kategorijos ginčų. Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 1 d. su skundu dėl Atrankos išvados panaikinimo kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
PAV įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atsakingoji institucija apie gautą atrankos informaciją ir apie galimybę pateikti pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jos gavimo dienos aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoja poveikio aplinkai vertinimo subjektus ir visuomenę. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai per 10 darbo dienų nuo pateiktos informacijos gavimo dienos, o suinteresuota visuomenė – nuo informacijos paskelbimo dienos pateikia pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atsakingajai institucijai. Per šioje dalyje nustatytą terminą nepateikus pasiūlymų dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atsakingajai institucijai, laikoma, kad suinteresuota visuomenė pasiūlymų dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo neturi.
Tvarkos 49 punkte nustatyta, kad Agentūra ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo atrankos informacijos gavimo dienos savo interneto svetainėje turi paskelbti Tvarkos aprašo 50 punkte nurodytą informaciją visuomenei apie gautą atrankos informaciją ir raštu informuoti PAV subjektus apie galimybes susipažinti su atrankos informacija ir pateikti Agentūrai pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos PAV. Informuodama PAV subjektus Agentūra savivaldybės (-ių), į kurios (-ių) teritoriją patenka planuojamos ūkinės veiklos vieta, administracijai (-oms), pateikia Tvarkos aprašo 50 punkte nurodytą informaciją ir paprašo paskelbti ją savivaldybės (-ių) interneto svetainėje. Visuomenė pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos PAV turi pateikti per 10 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo dienos Agentūros interneto svetainėje. PAV subjektai turi pateikti pasiūlymus pagal kompetenciją, nustatytą Lietuvos Respublikos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje, per 10 darbo dienų nuo raštu pateiktos informacijos gavimo dienos. Nepateikus pasiūlymų dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos PAV per nurodytą terminą, laikoma, kad šių pasiūlymų visuomenė ir (ar) PAV subjektai neturi. Pasiūlymai, gauti pasibaigus šiam terminui, nenagrinėjami.
Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas Tvarkos aprašo 49 punkte nustatyta tvarka nepateikė pasiūlymų dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos PAV per nurodytą terminą, tačiau teismo išvada, kad pasiūlymų nepateikimas yra kliūtis ginti savo teises teisme, kai Atrankos išvadoje nurodomos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teisine padėtimi, nebuvo objektyviai įvertintos, yra nepagrįstos. Teismui tenka pareiga patikrinti iš esmės, ar rengiant Atrankos išvadą, buvo įvertinti pareiškėjo – suinteresuoto asmens, nurodomi teisių pažeidimai.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apsiribojo formaliais kriterijais, kad pareiškėjas Tvarkos 49 punkte nustatytu terminu pasiūlymų neteikė, ir kad Atrankos išvada priimta įvertinus visą dokumentų rengėjo pateiktą informaciją. Atrankos išvados 7.8 papunktyje nurodyta, kad artimiausia gyvenamoji aplinka nuo PŪV žemės sklypo ribos yra nutolusi apie 30 m (šios sodybos bendraturtis yra PŪV organizatorius), kitos sodybos yra nutolusios daugiau kaip 200 m; įgyvendinus šios atrankos išvados 6.1.2, 6.2.1, 6.2.2 papunkčiuose numatomas priemones reikšmingam neigiamam poveikiui išvengti, PŪV nesukels neigiamo poveikio artimiausioms gyvenamosioms teritorijoms. Tačiau su tokia išvada pareiškėjas skunde nesutinka, nes PŪV poveikis pareiškėjo teisėtiems interesams apskritai nebuvo vertinamas.
PŪV įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad suinteresuota visuomenė turi teisę kreiptis į teismą, ginčydama sprendimų, veiksmų ar neveikimo atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo srityse materialinį ar procesinį teisėtumą. Tokia įstatymo nuostata reiškia, kad teismas turi patikrinti suinteresuoto asmens skunde nurodomus jo materialinių ar procesinių teisių pažeidimus iš esmės, nepriklausomai nuo to, ar buvo teikiami pasiūlymai dėl atrankos informacijos per nustatytus terminus.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas su skundu kreipėsi ne vien tik kaip suinteresuotos visuomenės atstovas PAV įstatymo prasme, bet ir gindamas savo individualias teises, nurodydamas, kad PŪV turės reikšmingą neigiamą poveikį jo teisei naudotis nuosavybe pagal paskirtį (teisei į sveiką ir saugią aplinką, ramų poilsį). Pareiškėjas skunde nurodo konkrečius duomenis, kad jam PŪV sukeliamas neigiamas poveikis (cheminės taršos susidarymas, triukšmas, rizika žmonių sveikatai ir t. t.) apskritai nebuvo vertinamas.
Asmens teisė į sveikatos apsaugą ir sveiką aplinką užtikrinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 ir 54 straipsniuose, kuriuose, be kitų nuostatų, įtvirtinta valstybės pareiga rūpintis žmonių sveikata, valstybės ir visos visuomenės pareiga saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių, nustatyti pagrindiniai Lietuvos valstybės aplinkos apsaugos politikos tikslai bei kryptys. Aiškindamas šias nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje suformuluotas vienas iš valstybės veiklos tikslų – užtikrinti žmonių teises į sveiką ir švarią aplinką (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 1 d. nutarimas). Iš Konstitucijos 54 straipsnio kyla pareigos ir visiems Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems asmenims: jie privalo susilaikyti nuo tokių veiksmų, kuriais būtų daroma žala žemei, jos gelmėms, vandeniui, orui, augalijai ir gyvūnijai (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas).
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (30 str. 1 d.) yra neįmanoma tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas). ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, kas universalia forma garantuoja konstitucinės teisės į teisminę gynybą (Konstitucijos 30 str.) įgyvendinimą bylose, kurių nagrinėjimo tvarką nustato šis įstatymas (ABTĮ 1 str.), ir yra subjektinių teisių gynybos garantija. Teismas negali atsisakyti spręsti pareiškėjo reikalavimo ir, nustatę pažeidimo faktą, privalo ginti jo teises. Kadangi pareiškėjas kreipėsi į teismą siekdamas apginti savo teisę į sveiką ir švarią aplinką, tai spręsdamas tokio pobūdžio reikalavimą teismas turėjo taikyti veiksmingą pareiškėjo pažeistų teisių gynimą užtikrinančias priemones (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013).
Pareiškėjas turi pagrįsti savo interesą ar jo teisių pažeidimą. Pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį, visi viešojo administravimo subjektų priimti aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, gali būti skundžiami teismui. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-554-629/2018; 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-612-822/2019).
Administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas suvokiamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą siekį apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-922/2013). Teismas, nagrinėdamas bylą, be kita ko, turi įvertinti ginčijamo teisinio santykio turinį ir atsižvelgdamas į tai, spręsti dėl pareiškėjo materialinio teisinio suinteresuotumo.
Teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-78-624/2016; 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-941-602/2016; 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-286-552/2017; 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-573-502/2017).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo teisės ginti savo teises ginčijant Atrankos išvadą, apsiriboja aplinkybe, kad jis, būdamas suinteresuotas asmuo PAV įstatymo prasme, per Tvarkos 49 punkte nustatytą terminą neteikė pasiūlymų dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos, tačiau nevertino, ar pareiškėjas objektyviai galėjo būti informuotas tokiu informacijos paskelbimo būdu. Informavimas apie planuojamą ūkinę veiklą nėra savitikslis, jo paskirtis yra užtikrinti suinteresuotos visuomenės realią galimybę dalyvauti PAV procedūrose, kaip to reikalauja ir Orhuso konvencija. Orhuso konvencijos šalys įsipareigojo užtikrinti teisę gauti informaciją, teisę visuomenei dalyvauti priimant sprendimus bei teisę kreiptis į teismus aplinkos klausimais, kad būtų apsaugota kiekvieno dabartinės ir būsimų kartų žmogaus teisė gyventi jo sveikatai ir gerovei palankioje aplinkoje (Orhuso konvencijos 1 str.). Formaliai teisės aktų reikalavimus atitinkantis informacijos paskelbimo būdas toks kaip kad nagrinėjamu atveju, kai suinteresuotas asmuo realiai nėra informuotas apie jo materialiųjų interesų pažeidimą, negali tapti jam kliūtimi ginti pažeistas teises teisme.
Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į faktą, kad atsakovas, būdamas informuotas apie Atrankos išvados 7.8 papunktyje nurodytas aplinkybes, t. y. tai, kad vienas iš sodybos bendraturčių nėra PŪV organizatorius, nenagrinėjo ir nevertino UAB „Kelprojektas“ parengtos Atrankos informacijos tuo aspektu, ar PŪV turės poveikį pareiškėjo, kito sodybos bendraturčio, teisėtiems interesams, nors tai privalėjo atlikti net ir negavus suinteresuotos visuomenės pasiūlymų.
Apibendrindama nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo pareiškėjo teisę ginti savo teisėtus interesus, nepatikrino iš esmės, ar Atrankos išvadoje jie buvo objektyviai įvertinti, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija, tenkindama apeliacinį skundą, teismo sprendimą panaikina ir grąžina bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kai byla grąžinama nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. L. (E. L. teisių perėmėjo) apeliacinį skundą patenkinti. Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 25 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartis neskundžiama.