- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-07-09
- Bylos Nr.
- eR-74-463/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-66-3-00045-2026-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas (pirm.), Jolanta Malijauskienė (pran.), Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- Piliečių
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Beatos Martišienės, sekretoriaujant N. P., dalyvaujant pareiškėjams Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės nariams – koordinatoriams Z. V., E. Č. ir G. U., atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovui R. R., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų piliečių referendumo iniciatyvinės grupės narių – koordinatorių Z. V., E. Č., N. Č. ir G. U. skundą dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.
Šalies argumentai
Pareiškėjai Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės (toliau – ir Grupė) nariai – koordinatoriai Z. V., E. Č., G. U. ir N. Č. (toliau – ir pareiškėjai) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė skundą, prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK, atsakovas) 2026 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. Sp-43 „Dėl prašymo įregistruoti piliečių referendumo iniciatyvinę grupę patariamajam referendumui inicijuoti“ (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjų skundas grindžiamas šias argumentais:
Šalies argumentai
Grupė su 2026 m. birželio 3 d. prašymu (toliau – ir Prašymas) kreipėsi į atsakovą dėl Grupės įregistravimo piliečių referendumo iniciatyvai patariamajam referendumui, kuriame būtų pateiktas šis tekstas: „Ar reikia naujo karinio poligono Lietuvos Respublikoje?“. Referendumo klausimo atsakymo variantai: 1. TAIP, 2. NE.
Atsiliepimas
Atsakovas skundžiamu Sprendimu atsisakė įregistruoti Grupę, nurodydamas, kad: 1) referendumui siūlomas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo (toliau – ir RKĮ) 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, nes referendumui siūlomas klausimas yra abstraktus ir neaiškus; 2) iš referendumui siūlomo klausimo negalima vienareikšmiškai nustatyti, ar referendumu siekiama išsiaiškinti Tautos nuomonę dėl Kapčiamiesčio karinio poligono steigimo, kuris jau patvirtintas įstatymu, ar dėl bet kurio naujo karinio poligono steigimo ateityje, ar apskritai dėl naujų karinių poligonų plėtros Lietuvos Respublikoje; 3) referendumui teikiami svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai turi būti tokie, dėl kurių galėtų būti nustatyta tikroji Tautos valia, kuri galėtų būti svarstoma kompetentingų valstybės institucijų; 4) referendumui teikiamas klausimas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku ne tik tai, dėl ko Tauta reiškia savo valią, bet ir kokio pobūdžio sprendimą, veiksmus ar valstybės politikos kryptį turėtų svarstyti Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į referendumo rezultatus; 5) nenurodyta, kokio konkretaus valstybės sprendimo atžvilgiu Tauta kviečiama pareikšti savo valią ir kokios piliečių pareikštos valios įgyvendinimą Seimas turėtų svarstyti; 6) siūlomas sprendimas gali klaidinti rinkėjus dėl to, kokiu klausimu reiškiama Tautos valia ir kokią reikšmę turėtų referendumo rezultatai.
Atsakovas nepagrįstai, priimdamas Sprendimą, vertino siūlomo referendumo sprendimo politinį turinį, nors tokios diskrecijos neturi.
Nors yra akivaizdu, kad referendumo iniciatyva atsirado po Lietuvos Respublikos Lietuvos kariuomenės Kapčiamiesčio karinio poligono ir karinio mokymo teritorijos įstatymo priėmimo, VRK nepagrįstai nurodo, kad iš referendumo klausimo neįmanoma suprasti, ar kalbama apie Kapčiamiesčio poligoną, ar apie kitą poligoną. Sprendimas yra nemotyvuotas.
Atsakovas Sprendimą nepagrįstai grindžia aplinkybe, kad jau yra priimtas Lietuvos kariuomenės Kapčiamiesčio karinio mokymo teritorijos įstatymas, tokie atsakovo veiksmai prieštarauja teisėtų lūkesčių ir teisės precedento principams.
Lietuvos Respublikos Seimas 2012 m. birželio 21 d. priėmė Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo pakeitimus, numatančius, kad nauja branduolinė (atominė) elektrinė bus statoma Visagino savivaldybėje, taip pat buvo priimti Visagino atominės elektrinės (AE) projektui reikalingas įstatyminis paketas. 2012 m. spalio 14 d. vyko Seimo inicijuotas patariamasis referendumas, kuriame Tauta balsavo dėl identiško klausimo: „Pritariu naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje.“ Referendumas įvyko, ir, Tautai nepritarus naujos atominės elektrinės statybai, jokia atominė elektrinė Lietuvoje nebestatoma, valdžia gerbia šį Tautos sprendimą. Nei Sprendime, nei posėdyje VRK nepateikė jokių konkrečių argumentų ir paaiškinimų, kodėl Tautos pritarimas ar nepritarimas naujos atominės elektrinės statybai buvo aiškus klausimas (t. y. buvo suprantama, kad Tauta reiškia valią ir dėl Visagino AE statybos, ir dėl bet kokios kitos naujos AE statybos Lietuvoje), o klausimas dėl Tautos pritarimo ar nepritarimo naujo karinio poligono statybai yra neaiškus. Nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija yra identiška, nes klausimas „Ar reikia naujo karinio poligono Lietuvos Respublikoje?“ pateiktas konkretaus Kapčiamiesčio poligono įstatymo kontekste, ir tai, kad yra priimtas Lietuvos Kariuomenės Kapčiamiesčio karinio mokymo teritorijos įstatymas, negali būti kliūtimi rengiant Grupės inicijuojamą patariamąjį referendumą.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarimu, kuriuo teisinio aiškumo principas aiškinamas pirmiausia kaip teisėkūros ir teisinio reguliavimo reikalavimas, taikomas teisės normoms ir referendumui teikiamiems teisės aktų projektams, tačiau nesuponuoja reikalavimo, kad kiekvienas patariamojo referendumo klausimas turi įvardinti konkretų objektą, geografinę vietovę ar konkretų Seimo sprendimą. Sprendime VRK nenurodė jokios konkrečios teisės normos, kurioje būtų reikalavimas, kad referendumo klausimas privalo savyje pakartoti konkretų įstatymo pavadinimą, objekto pavadinimą ar geografinę vietovę.
Sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 straipsnio piliečiams suteiktą teisę inicijuoti patariamąjį referendumą, nes identiškos formuluotės ir identiško aiškumo patariamąjį referendumą 2012 metais Seimas turėjo teisę inicijuoti, o 2026 metais piliečiai netenka tokios teisės.
Seimo Teisės departamentas dėl 2012 m. spalio 14 d. referendumo klausimo aiškumo neturėjo nė vienos pastabos, taip patvirtinant, kad bendro pobūdžio referendumo klausimas gali būti pakankamai aiškus, kai egzistuoja konkretus teisinis ir faktinis kontekstas. RKĮ nenustatytas reikalavimas, kad referendumo klausime būtų iš anksto surašyta būsimo Seimo nutarimo rezoliucinė dalis.
VRK Sprendimo argumentas dėl neaiškumo, ką turės daryti Seimas po referendumo, 2012 m. jau buvo išspręstas praktikoje. Seime kalbėta apie valdžios pareigą atsižvelgti į Tautos nuomonę, pareikštą konsultaciniame referendume, niekas nereikalavo, kad klausime būtų iš anksto surašytas konkretus teisėkūros veiksmų planas.
VRK Sprendimas pažeidžia gero administravimo principą. Jeigu VRK kilo abejonių dėl klausimo turinio, ji privalėjo išsiaiškinti pareiškėjų tikrąją valią.
Atsiliepimas
3. Atsakovas VRK atsiliepime rašo atmesti pareiškėjų skundą dėl Sprendimo panaikinimo kaip nepagrįstą. Atsakovo atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Patariamasis referendumas nėra skirtas vien Tautos nuomonei tam tikru klausimu pareikšti. Referendumui teikiamas klausimas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku ne tik tai, dėl ko Tauta reiškia savo valią, bet ir kokio pobūdžio sprendimą, veiksmus ar valstybės politikos kryptį turėtų svarstyti Seimas, atsižvelgdamas į referendumo rezultatus. Todėl vien tai, kad referendumui suformuluotas klausimas leidžia pasirinkti atsakymą „taip“ arba „ne“, savaime nereiškia, jog jis atitinka RKĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą aiškumo reikalavimą.
3.2. Grupės Prašymas buvo grindžiamas Lietuvos kariuomenės Kapčiamiesčio karinio poligono ir Kapčiamiesčio karinio mokymo teritorijos įstatymo priėmimu, tačiau referendumui siūlomas klausimas buvo suformuluotas abstrakčiai: „Ar reikia naujo karinio poligono Lietuvos Respublikoje?“. Iš šio klausimo negalima vienareikšmiškai nustatyti, ar referendumu siekiama išsiaiškinti Tautos nuomonę dėl Kapčiamiesčio karinio poligono steigimo, kuris jau patvirtintas įstatymu, ar dėl bet kurio naujo karinio poligono steigimo ateityje, ar apskritai dėl naujų karinių poligonų plėtros Lietuvos Respublikoje.
3.3. Grupė inicijuojamu patariamuoju referendumu siekia sudaryti galimybę Tautai pareikšti valią dėl Seimo jau pripažinto ypatingos valstybinės svarbos klausimo – ar Lietuvos Respublikai reikalingas naujas karinis poligonas. Tačiau vien tokio bendro tikslo nurodymas neatskleidžia, kokio konkretaus valstybės sprendimo atžvilgiu Tauta būtų kviečiama pareikšti savo valią ir kokios piliečių pareikštos valios įgyvendinimą Seimas turėtų svarstyti, t. y. ar referendumo rezultatai turėtų būti suprantami kaip siūlymas peržiūrėti, keisti ar panaikinti jau galiojantį teisinį reguliavimą, ar kaip siūlymas priimti kitokį valstybės sprendimą arba formuoti tam tikrą valstybės politikos kryptį.
3.4. Pareiškėjai skunde remiasi patariamojo referendumo dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje inicijavimo pavyzdžiu, tačiau ši situacija nėra analogiška nagrinėjamai bylai. Tuo metu galiojęs teisinis reguliavimas apskritai nenustatė pareigos vertinti referendumui teikiamo sprendimo aiškumo, neklaidinamumo ar kitų šiuo metu RKĮ 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų laikymosi. Todėl pareiškėjų nurodoma situacija susiklostė esant iš esmės kitokiam teisiniam reguliavimui ir negali būti laikoma precedentu ar analogiška situacija nagrinėjamoje byloje.
3.5. Skundžiamame Sprendime nurodytas faktinis ir teisinis pagrindas, taikytos teisės normos bei motyvai, kuriais remiantis padaryta išvada, kad referendumui siūlomas klausimas neatitinka RKĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, todėl pareiškėjų argumentai dėl Sprendimo nemotyvuotumo yra nepagrįsti.
Šalies argumentai
3.6. Pareiškėjai nepagrįstai nurodo, kad VRK, vertindama referendumui siūlomo sprendimo aiškumą, peržengė savo kompetencijos ribas. Atsakovas nevertino referendumo iniciatyvos politinio tikslingumo, jos turinio pagrįstumo ar klausimo reikšmingumo valstybės gynybos požiūriu; buvo vertinama tik tai, ar referendumui siūlomas sprendimas atitinka RKĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą reikalavimą būti pateiktam aiškiai ir neklaidinančiai. Tokią pareigą Vyriausiajai rinkimų komisijai tiesiogiai nustato pats RKĮ, be to, tokią Vyriausiosios rinkimų komisijos kompetencijos apimtį vertinant referendumo iniciatyvas yra išaiškinęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: II.
Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl VRK 2026 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. Sp-43, kuriuo nuspręsta neregistruoti piliečių referendumo iniciatyvinės grupės dėl patariamojo referendumo klausimu „Ar reikia naujo karinio poligono Lietuvos Respublikoje?“, teisėtumo ir pagrįstumo.
Referendumo konstitucinio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos piliečių referendumo teisės įgyvendinimo tvarką, referendumo rūšis, referendumo inicijavimo, paskelbimo, organizavimo ir vykdymo tvarką. Taigi, vadovaujantis Konstitucijos 9 straipsnio pirmosios dalies nuostata, kad „svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu“, Lietuvos Respublikos piliečiams RKĮ ne tik įtvirtinama referendumo teisė, bet ir apibrėžiamas referendumo teisės organizavimas bei jo vykdymo tvarka.
Įstatymų leidėjas reikalavimus, taikomus referendumui teikiamiems sprendimams, nustatė RKĮ 7 straipsnyje. RKĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte pasisakyta, jog referendumui teikiamas sprendimas turi būti pateikiamas aiškiai, neklaidinti, neapimti kelių tarpusavyje pagal turinį ir pobūdį nesusijusių klausimų, kelių tarpusavyje nesusijusių Konstitucijos pataisų ar įstatymų nuostatų. Pagal RKĮ 9 straipsnio 2 dalį, tuo atveju, kai patariamajame referendume dalyvavo daugiau kaip pusė turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą piliečių ir šiam referendumui pateiktam sprendimui pritarė ne mažiau kaip pusė jame dalyvavusių piliečių, piliečių pareikštos valios įgyvendinimo klausimas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo galutinių referendumo rezultatų paskelbimo turi būti apsvarstytas Seime Lietuvos Respublikos Seimo statuto nustatyta tvarka. Pagal RKĮ 11 straipsnio 3 dalį, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą dėl referendumui siūlomo sprendimo atitikties Konstitucijai ir šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Įvertinusi atitiktį šiems reikalavimams, Vyriausioji rinkimų komisija sprendžia dėl grupės registravimo ir piliečių parašų rinkimo lapų išdavimo.
Konstitucinis Teismas 2014 m. liepos 11 d. nutarime nurodė, kad visi teisės subjektai, inter alia (be kita ko) rinkimų (referendumų) organizavimo institucijos, referendumų iniciatyvinės ir kitos piliečių grupės, yra saistomi Konstitucijos, turi jos laikytis ir nepažeisti. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime nurodyta ir tai, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimas registruoti piliečių referendumo iniciatyvinę grupę reiškia ir įgaliojimą vertinti, ar piliečių referendumo iniciatyvinė grupė laikosi Referendumo įstatyme nustatytų reikalavimų, ir atsisakyti įregistruoti tokią piliečių referendumo iniciatyvinę grupę, kuri jų nesilaiko.
Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtą teisinį reglamentavimą, Konstitucinio Teismo pateiktus išaiškinimus, nesutinka su pareiškėjų skundo argumentais, kad VRK, priimdama Sprendimą, vertino siūlomo referendumo sprendimo politinį turinį. Pagal aptartą teisinį reglamentavimą, VRK priima sprendimą dėl referendumui siūlomo sprendimo atitikties Konstitucijai ir šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, o, surengus referendumą ir Tautai išreiškus savo valią, piliečių pareikštos valios įgyvendinimo klausimas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo galutinių referendumo rezultatų paskelbimo turi būti apsvarstytas Seime. Todėl VRK, spręsdama dėl referendumui teikiamo sprendimo atitikties Konstitucijai ir Referendumo konstitucinio įstatymo nuostatoms, ne tik turi įvertinti, ar referendumui teikiamo klausimo sprendimas yra aiškus, nedviprasmiškas, bet ir įvertinti, kokio konkretaus rezultato siekiama piliečiams išreiškus savo valią referendumui teikiamu klausimu, ar iš jo formuluotės aišku, kokiu klausimu Tauta reiškia savo valią. Teisėjų kolegijos vertinimu, referendumui siūlomo klausimo atitikties įstatymų nuostatoms ir juo siekiamo rezultato aiškumo ir konkretumo įvertinimas negali būti aiškinamas kaip referendumo sprendimo politinio turinio vertinimas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjai 2026 m. birželio 3 d. pateikė prašymą VRK įregistruoti Grupę piliečių referendumo iniciatyvai patariamajam referendumui, kuriame būtų pateiktas šis tekstas: „Ar reikia naujo karinio poligono Lietuvos Respublikoje?“. Referendumo klausimo atsakymo variantai: 1. TAIP, 2. NE. VRK skundžiamu Sprendimu Grupės Prašymo netenkino ir atsisakė registruoti piliečių referendumo iniciatyvinę grupę dėl patariamojo referendumo iniciavimo. Pareiškėjai, nesutikdamas su VRK Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.
Atsakovas, atsisakydamas įregistruoti iniciatyvinę grupę, nurodė, kad iš referendumui siūlomo sprendimo negalima aiškiai nustatyti, kokiu konkrečiu klausimu Tauta būtų kviečiama pareikšti savo valią ir kokios piliečių pareikštos valios įgyvendinimą Seimas turėtų svarstyti pagal RKĮ 9 straipsnio 2 dalį; be to, toks sprendimas gali klaidinti rinkėjus dėl to, kokiu klausimu reiškiama Tautos valia, ir kokią reikšmę turėtų referendumo rezultatai, t. y. referendumui teikiamas sprendimas neatitinka RKĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo referendumui teikiamą sprendimą pateikti aiškiai ir neklaidinančiai.
Lietuvos kariuomenės Kapčiamiesčio karinio poligono ir karinio mokymo teritorijos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad šis įstatymas nustato Lietuvos kariuomenės Kapčiamiesčio karinio poligono (toliau – poligonas) suformavimą, žemės, reikalingos poligonui įkurti, paėmimą visuomenės poreikiams, statinių ir įrenginių poligono teritorijoje statybą (įrengimą), žemės, reikalingos poligonui įkurti, paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, statinių ir įrenginių statybos (įrengimo) poligono teritorijoje reikalavimus ir sudaro teisines, finansines ir organizacines sąlygas, reikalingas poligonui įkurti. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, šiuo įstatymu poligono įkūrimas pripažįstamas ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektu. Minimas įstatymas galioja nuo 2026 m. gegužės 1 d.
Pareiškėjai Prašyme nurodė, kad, atsižvelgdami į Seimo priimtą Lietuvos kariuomenės Kapčiamiesčio karinio poligono ir karinio mokymo teritorijos įstatymą, teikdami patariamajam referendumui klausimą „Ar reikia naujo karinio poligono Lietuvos Respublikoje?“, šiuo referendumu nesiekia paneigti Lietuvos Respublikos pareigos rūpintis valstybės gynyba ar riboti Lietuvos kariuomenės konstitucinės funkcijos. Patariamojo referendumo tikslas – sudaryti Tautai galimybę tiesiogiai pareikšti valią dėl Seimo jau pripažinto ypatingos valstybinės svarbos klausimo: ar Lietuvos Respublikai reikalingas naujas karinis poligonas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų Prašymo, VSK Sprendimo, pareiškėjų skundo teismui turinį, sutinka su VRK Sprendime padaryta išvada, kad Grupės pateiktas referendumui sprendimas neatitinka RKĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, numatančių, kad referendumui teikiamas sprendimas turi būti pateikiamas aiškiai, neklaidinti.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai, skunde teismui nurodydami, jog referendumui teikiamo klausimo „Ar reikia naujo karinio poligono Lietuvos Respublikoje?“ sprendimu (1. TAIP; 2. NE), siekia sudaryti Tautai galimybę tiesiogiai pareikšti valią dėl Seimo jau pripažinto ypatingos valstybinės svarbos klausimo, nenurodo, kokio rezultato siekia: ar siekia Tautos (ne)pritarimo priimtam sprendimui suformuoti poligoną Kapčiamiestyje, ar siekia sužinoti Tautos valią dėl kitų poligonų formavimo ateityje. Teisėjų kolegija nesutinka su skunde nurodyta aplinkybe, jog patariamasis referendumas klausimu „Ar reikia naujo karinio poligono Lietuvos Respublikoje“, pateiktas Seimo priimto Kapčiamiesčio karinio poligono ir karinio mokymo teritorijos įstatymo kontekste, suponuoja, kad jo metu bus pasisakoma dėl bet kurio naujo karinio poligono, įskaitant ir Kapčiamiesčio poligoną.
Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu pareiškėjai nurodė kitokią patariamojo referendumo kausimo formuluotę, nei buvo nurodyta Prašyme, t. y. nurodė, kad patariamajame referendume būtų klausiama „Ar reikia naujų karinių poligonų Lietuvos Respublikoje“, nors atsakovui teiktame Prašyme buvo nurodoma klausimas „Ar reikia naujo karinio poligono Lietuvos Respublikoje?“. Tačiau pareiškėjai teismo posėdžio metu nesuformulavo nuostatos dėl konkrečių atvejų, kuriuos apimtų siūlomas klausimas.
Pareiškėjai skunde nurodo, kad 2012 m. spalio 14 d. patariamajame referendume dėl naujos atominės elektrinės statymo buvo užduotas abstraktus klausimas „Pritariu naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje“, tačiau visi suprato, kad kalbama apie naujos Visagino atominės elektrinės statybą; be to, iki minimo referendumo Seimas taip pat buvo priėmęs Visagino AE projektui reikalingą įstatyminį paketą, tačiau tai nebuvo kliūtimi Tautai išreikšti valią šiuo klausimu.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pareiškėjų skundo argumentai yra prieštaringi. Viena vertus, pareiškėjai nurodo, kad nagrinėjamu atveju, kaip ir sprendžiant dėl naujos atominės elektrinės statybos, yra aišku, kad kalbama apie konkretų, nors ir neįvardintą objektą (Kapčiamiesčio poligoną, Visagino atominę elektrinę). Kita vertus, pareiškėjai taip pat teigia, kad formuluotė „Ar reikia naujo karinio poligono Lietuvos Respublikoje“ apima Tautos valią pasisakyti dėl bet kurio naujo karinio poligono, įskaitant ir Kapčiamiesčio poligoną, remdamiesi aplinkybe, kad, Tautai išreiškus nepritarimą naujos atominės elektrinės statybai, Lietuvoje nestatoma ir Visagino AE, ir jokia kita atominė elektrinė.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad Grupės Prašyme nurodytas patariamojo referendumo klausimas „Ar reikia naujo karinio poligono Lietuvos Respublikoje?“ negali būti vertinamas kaip aiškus, neklaidinantis, nes iš jo formuluotės neaišku, ar yra klausiama Tautos nuomonės dėl konkretaus karinio poligono (t. y. Kapčiamiesčio poligono) suformavimo, ar bendrai dėl naujų poligonų formavimo ateityje ir pan.
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl skundo argumentų, jog abstrakti patariamojo referendumo klausimo dėl naujos atominės elektrinės formuluotė nebuvo kliūtimi Seimui paskelbti patariamąjį (konsultacinį) referendumą, nes visiems buvo suprantama, jog klausiama pritarimo Visagino elektrinės statybai, pažymi, kad 2012 m. spalio 14 d. galiojęs Lietuvos Respublikos referendumo įstatymas nenumatė reikalavimo, kad referendumui teikiamas sprendimas turi būti pateikiamas aiškiai, neklaidinti, neapimti kelių tarpusavyje pagal turinį ir pobūdį nesusijusių klausimų, kelių tarpusavyje nesusijusių Konstitucijos pataisų ar įstatymų nuostatų. Todėl aplinkybė, jog 2012 m. spalio 14 d. vykusio patariamojo referendumo metu buvo pateiktas abstraktus klausimas, nereiškia, kad panašiai formuluojamas klausimas, kuris nagrinėjamas šioje byloje, jį įvertinus pasikeitusio teisinio reglamentavimo kontekste, gali ir turi būti vertinamas kaip aiškus ir neklaidinantis.
Teisėjų kolegija pažymi, kad VRK Sprendime padaryta išvada, jog referendumui teikiamas klausimo sprendimas neatitinka RKĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo referendumui teikiamą klausimą pateikti aiškiai ir neklaidinančiai, nereiškia, kad tokiu atveju ribojama / paneigiama Konstitucijos 9 straipsnyje įtvirtinta piliečių teisė inicijuoti referendumą.
Konstitucinis teismas yra pasisakęs, kad vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – teisinis tikrumas ir aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (inter alia Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d. nutarimas); teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimai). Vyriausioji rinkimų komisija privalo vertinti, ar piliečių referendumo iniciatyvinė grupė laikosi įstatymų nustatytų reikalavimų referendumui siūlomiems įstatymų projektams <...> ir atsisakyti įregistruoti tokią piliečių referendumo iniciatyvinę grupę, kurios referendumui siūlomas projektas šių reikalavimų neatitinka (Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarimas). Taigi VRK nagrinėjamu atveju turėjo teisinį pagrindą vertinti, ar patariamojo referendumo klausimo sprendimas atitinka RKĮ nuostatas, ir tai nėra laikoma piliečių teisės inicijuoti referendumą pažeidimu.
Pareiškėjai išsakė ir daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos manymu, atsakymas į juos neturėtų esminės teisinės reikšmės skundžiamų VRK veiksmų vertinimui.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad VRK skundžiamame Sprendime pagrįstai vertino, ar Prašyme nurodytas patariamojo referendumo klausimo sprendimas atitinka RKĮ nuostatas, ir, nustačiusi, kad teikiamas sprendimas neatitinka Referendumo konstitucinio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo referendumui teikiamą sprendimą pateikti aiškiai ir neklaidinančiai, pagrįstai nusprendė neregistruoti piliečių referendumo iniciatyvinės grupės dėl patariamojo referendumo inicijavimo. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo naikinti Sprendimo pareiškėjų skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytais argumentais, todėl pareiškėjų skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjų Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės narių – koordinatorių Z. V., E. Č., N. Č. ir G. U. skundą atmesti. Sprendimas neskundžiamas.