- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-22
- Bylos Nr.
- eA-2349-968/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06499-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Dalia Višinskienė, Rytis Krasauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- G. K.-Č
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. K.-Č apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. K.-Č. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja G. K.-Č. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2025 m. lapkričio 18 d. įsakymą Nr. O-566 „Dėl G. K.-Č. atleidimo iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų“ (toliau – ir Įsakymas).
Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:
Nebuvo nustatyti jokie tarnybinio nusižengimo sudėties elementai. Pareiškėja iš esmės aktyviai siekė su skyriaus prokurorais suderinti visas aplinkybes, tačiau jie ignoravo pareiškėjos kreipimąsi ir nepateikė atsakymo. Pareiškėja neatliko jokių aktyvių ar sąmoningų veiksmų, kurie galėtų būti identifikuojami kaip teisės aktų reikalavimų pažeidimas.
Nagrinėjamu atveju vienintelis pareiškėjos tikslas buvo kruopščiai, atsakingai ir rūpestingai atlikti jai iškeltas metinės veiklos užduotis, kurias ji ir atliko. Iš Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos (toliau – ir IBPS) galima matyti, jog ir kitų skyriaus prokuroro padėjėjų rengti projektai, juos sulyginus su galutiniais sprendimais, yra taisomi (t. y. prokurorai patys nesurašo sprendimų). Pareiškėjos rengtuose projektuose būna duomenys iš IBPS: nukopijuota pareigūno ataskaita (tarnybinis pranešimas), be to motyvuojamoje dalyje aptariama dažnu atveju cituojama teismų praktika pagal ikiteisminio tyrimo metu galbūt nustatytą nusikalstamą veiką, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) atitinkamą straipsnį. Generalinis prokuroras atsižvelgė tik į skyriaus vyriausiojo prokuroro raštu pateiktus duomenis, kuriais remiantis buvo vertinama pareiškėjos (prokuroro padėjėjos) veikla.
Neeilinis valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens ar įstaigos vadovą į pareigas priimančios kolegialios institucijos vadovo sprendimu aiškiai Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (toliau – ir VTĮ) nustatytais atvejais; vienas iš jų – tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu pasiūlymu, susijusiu su valstybės tarnautojo veiklos rezultatais; kai eilinio tarnybinės veiklos vertinimo metu valstybės tarnautojo tarnybinė veikla buvo įvertinta kaip neatitinkanti lūkesčių ir buvo sudarytas jo tarnybinės veiklos gerinimo planas. Akcentuotina VTĮ 18 straipsnio 13 dalyje įtvirtinta valstybės tarnautojo teisė skųsti tiesioginio vadovo pateiktą tarnybinės veiklos vertinimą. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjos tarnybinės veiklos rezultatus, kvalifikaciją ir tinkamumą einamoms ar kitoms pareigoms tik per tarnybinės veiklos vertinimą įvertino skyriaus vyriausiasis prokuroras. Buvo atliktas tik pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas, nebuvo jokio skyriaus vyriausiojo prokuroro rašytinio, motyvuoto, pasiūlymo, susijusio su neeilinio tarnybinės veiklos vertinimu. Pareiškėjos 2024 metų tarnybinė veikla buvo įvertinta gerai ir nebuvo sudarytas joks tarnybinės veiklos gerinimo planas.
Pareiškėjos 2025 metų valstybės tarnautojo veikla įvertinta neobjektyviai ir nemotyvuotai, pažeidžiant VTĮ 18 straipsnio nuostatas, nesilaikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. 6 patvirtintame Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos ir biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) nustatytų procedūrų. Skyriaus vyriausiasis prokuroras privalėjo įvertinti pareiškėjos gebėjimą atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad iš tarnybos atleidžiama, kai tarnautojas neatitinka nustatytų reikalavimų ir nėra galimybės perkelti jo į kitas jo kvalifikaciją atitinkančias pareigas arba valstybės tarnautojui gali būti nustatomas mažesnis pareiginės algos koeficientas. Šiuo atveju pareiškėjai buvo pavedama rengti tik galutinius procesinius sprendimus, kitos funkcijos nurodytos pareigybės aprašyme nebuvo pavestos. Tačiau dėl to pareiškėjos kvalifikacija negalėjo tiek sumenkti, kad dėl projektų sprendimų argumentacijos ir motyvacijos, iš karto neišsakant pastabų, pareiškėja turėjo būti atleista iš tarnybos.
Atsakovo padaryti VTĮ ir Aprašo reikalavimų pažeidimai yra esminiai, todėl atliktas vertinimas yra naikintinas. Skyriaus vyriausiosios prokurorės pateikti duomenys negali būti laikomi išsamiais, ji nenustatė visų svarbių aplinkybių ir jų netyrė.
Atsiliepimas
Atsakovas Generalinė prokuratūra atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
Įsakymu pareiškėja buvo atleista iš apygardos prokuratūros struktūrinio padalinio (jo skyriaus) prokuroro padėjėjos pareigų Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje (darbo vieta Vilniuje), ją į pareigas priimančio asmens sprendimu. Pareiškėja buvo atleista iš valstybės tarnybos, atlikus VTĮ 18 straipsnyje nustatytas valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo procedūras, kurių metu pareiškėjos tarnybinė veikla buvo įvertinta kaip neatitinkanti lūkesčių, ir gavus tiesioginio vadovo rašytinį motyvuotą pasiūlymą. Atleidimo pagrindas – VTĮ 35 straipsnio 1 dalies 11 punktas (po valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo priimamas sprendimas atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų).
Pareiškėjos tiesioginio vadovo 2025 m. vasario 20 d. motyvuotu pasiūlymu Nr. P2-222 pareiškėjos 2024 metų tarnybinė veikla buvo įvertinta kaip neatitinkanti lūkesčių (VTĮ 18 str. 6 d. 4 p.) ir tiesioginis vadovas pateikė siūlymą atleisti pareiškėją iš pareigų. Pareiškėjai nesutikus su nurodytu jos tarnybinės veiklos įvertinimu ir pateiktu siūlymu, generalinės prokurorės 2025 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. P-145 „Dėl G. Č. tarnybinės veiklos vertinimo ir įgaliojimų suteikimo V. U.“, buvo inicijuotas pareiškėjos tiesioginio vadovo atlikto 2024 metų tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsižvelgiant į tai, buvo atliktos procedūros, numatytos Aprašo V skyriuje. Pareiškėjos 2025 m. kovo 12 d. tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo įvertinimo 2025 m. kovo 12 d. išvadoje Nr. VT-77 buvo konstatuota, kad pareiškėjos tarnybinė veikla buvo įvertinta objektyviai ir pagrįstai. Generalinė prokurorė 2025 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. P-181 „Dėl G. Č. 2024 metų kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo“, pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertino kaip neatitinkančią lūkesčių ir nusprendė įgyvendinti VTĮ 18 straipsnio 10 dalies 4 punkte nustatytą priemonę – sudaryti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos gerinimo planą, kurį sudaryti, koordinuoti jo vykdymą bei atlikti kitus teisės aktuose nurodytus veiksmus buvo pavesta pareiškėjos tiesioginiam vadovui – Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiajam prokurorui.
Žemesnės instancijos teismas
2025 m. kovo 20 d. buvo sudarytas šešių mėnesių trukmės pareiškėjos tarnybinės veiklos gerinimo planas. Generalinės prokurorės 2025 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. P-500 „Dėl G. K.-Č. tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo atlikimo“, buvo nuspręsta atlikti pareiškėjos neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą pasibaigus valstybės tarnautojos tarnybinės veiklos gerinimo plano įvykdymo terminui, kurį buvo pavesta atlikti pareiškėjos tiesioginiam vadovui. Tiesioginio vadovo 2025 m. spalio 14 d. motyvuotu pasiūlymu Nr. P2-997 pareiškėjos tarnybinė veikla įvertinta kaip neatitinkanti lūkesčių ir pasiūlyta atleisti pareiškėją iš pareigų. Pareiškėjai nesutikus su nurodytu jos tarnybinės veiklos įvertinimu ir pateiktu siūlymu, generalinės prokurorės 2025 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. P-518 „Dėl G. K.-Č. tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo įvertinimo organizavimo ir įgaliojimų R. M. suteikimo“, buvo tikrinamas pareiškėjos tiesioginio vadovo atlikto neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumas ir pagrįstumas. Atsižvelgiant į tai, buvo atliktos procedūros, numatytos Aprašo V skyriuje. 2025 m. spalio 28 d. pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo įvertinimo išvadoje Nr. VT-443 (toliau – ir Išvada Nr. VT-443) konstatuota, kad pareiškėjos tarnybinė veikla įvertinta objektyviai ir pagrįstai.
Įsakymu pareiškėja atleista iš pareigų 2025 m. lapkričio 18 d. Faktinė pareiškėjos atleidimo iš tarnybos priežastis – jos gebėjimų ir kvalifikacijos trūkumai. Šie trūkumai rengiant procesinių ir kitų dokumentų projektus konstatuoti nurodytuose motyvuotuose pasiūlymuose ir tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo įvertinimo išvadose. Visi atsakovės veiksmai bei sprendimai buvo atlikti ir priimti kompetentingų subjektų, vadovaujantis norminių teisės aktų reikalavimais, laikantis nustatytų procedūrų, yra pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. gegužės 26 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.
Teismas nustatė faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimu, organizuotu pareiškėjos tiesioginio vadovo atlikto 2024 metų tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo vertinimu bei tarnybinės veiklos gerinimo plano sudarymu.
Teismas vadovaudamasis VTĮ ir Aprašu, nurodė, kad jei pasibaigus valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos gerinimo plano terminui valstybės tarnautojo tarnybinė veikla neeilinio vertinimo metu įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų (VTĮ 18 str. 10 d.).
Teismas konstatavo, kad gerinimo plane buvo nurodytos siekiamos priemonės: 1) prieš rengiant dokumentų projektus padėjėjai būtina susipažinti su prokuroro pateikta nurodyta medžiaga bei pateiktais panašaus pobūdžio pavyzdžiais (pvz., nutarimo, apeliacinio skundo, kaltinamojo akto ir kt. pavyzdžiais), po ko aptarti su bylą kontroliuojančiu prokuroru (mentoriumi konkrečioje byloje) sprendimo priėmimo pagrindą ir pavesto darbo atlikimo terminą. Skyriaus vyriausioji prokurorė, atsižvelgdama į skyriaus prokurorų darbo krūvį, paves prokuroro padėjėjai (pareiškėjai) procesinių bei neprocesinių dokumentų projektų rengimą. Gerinimo plane numatytas vertinimo rodiklis: skyriaus prokurorai turės pritarti ne mažiau kaip 80 proc. pareiškėjos parengtų projektų. Taip pat numatyta, kad skyriaus vyriausioji prokurorė atsižvelgdama į pareiškėjos darbo krūvį paves rengti projektus bylose, kuriose suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis (skyriaus prokurorai turės pritarti ne mažiau kaip 85 proc. pareiškėjos parengtų projektų šios kategorijos bylose). Gerinimo plane taip pat nurodoma parengtų projektų derinimo, trūkumų ištaisymo, esminių trūkumų aptarimo tvarka.
Teismas nustatė, kad pareiškėjos darbo rezultatai buvo aptariami 2025 m. birželio 5 d., 2025 m. liepos 29 d. ir 2025 m. rugsėjo 30 d. pasitarimuose, rengtuose vykdant pareiškėjai sudarytą gerinimo planą. Teismas analizavo 2025 m. birželio 5 d. vykusio pasitarimo protokole Nr. 17.9.-4866 „Dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro padėjėjos G. K.-Č. tarnybinių funkcijų vykdymo“ užfiksuotus duomenis, kuriuose detalizuojami pareiškėjos rengtų projektų trūkumai, prokurorų pastabos bei nurodyta, kad susipažinus su pareiškėjos parengtais procesinių dokumentų projektais bei skyriaus prokurorų pateiktomis išvadomis, matyti, jog visi numatytu laikotarpiu prokuroro padėjėjos parengti projektai neatitinka procesinių dokumentų turiniui keliamų reikalavimų, todėl negali būti laikomi tinkamai ir kokybiškai parengtais. Teismas pažymėjo, kad 2025 m. liepos 29 d. pasitarime vyriausioji prokurorė A. K. nurodė, jog situacija nesikeičia (pareiškėja rengdama procesinių dokumentų projektus palieka daug gramatinių ir stiliaus klaidų, mintys dėstomos nenuosekliai, dažnu atveju į procesinio dokumento projektą yra įkeliama ikiteisminio tyrimo pareigūno parengta ataskaita, nesutikrinant ataskaitoje esančių duomenų su konkrečios bylos medžiaga), nė vienas pareiškėjos birželio–liepos mėn. parengtas projektas nebuvo patvirtintas ir pasirašytas skyriaus prokurorų. Teismas taip pat analizavo pasitarimų metu pareiškėjos teiktus paaiškinimus, t. y. kad ji, bijodama savaip interpretuoti ikiteisminio tyrimo duomenis, perrašo juos iš ataskaitos, įrašo tik tai, kas turi esminę reikšmę bylai, ir tik tiek, kiek reikia priimamam sprendimui pagrįsti, o prokurorai gali patys parengtą projektą pataisyti. Teismas aptarė 2025 m. rugsėjo 30 d. pasitarime analizuotas aplinkybes ir nustatė, kad vyriausioji prokurorė kreipėsi dėl neeilinio pareiškėjos vertinimo, kadangi buvo išnaudotos visos prokuroro padėjėjos tarnybinės veiklos gerinimo plane numatytos galimybės, tačiau teigiami rezultatai nebuvo pasiekti.
Teismas nustatė, kad generalinės prokurorės 2025 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. P-500 nuspręsta atlikti pareiškėjos, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro padėjėjos, tarnybinės veiklos neeilinį vertinimą pasibaigus valstybės tarnautojos tarnybinės veiklos gerinimo plano įvykdymo terminui. Nustatęs, kad 2025 m. spalio 14 d. tiesioginio vadovo Motyvuotame pasiūlyme siūloma pareiškėją atleisti iš pareigų, teismas pažymėjo, kad Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus prokurorės R. M. 2025 m. spalio 28 d. išvadoje Nr. VT-443 konstatuota, kad pareiškėjos veikla įvertinta objektyviai ir pagrįstai.
Teismas nurodė, kad pareiškėja buvo atleista iš valstybės tarnybos skundžiamo įsakymo pagrindu atsižvelgiant į VTĮ 18 straipsnyje nustatytas valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo procedūras, pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertinus kaip neatitinkančią lūkesčių, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu pasiūlymu ir valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu, pasibaigus pareiškėjos tarnybinės veiklos gerinimo plano terminui ir jos tarnybinę veiklą neeilinio vertinimo metu įvertinus kaip neatitinkančią lūkesčių (VTĮ 18 str. 10 d. 4 p.). Teismas nurodė, kad toks atleidimo pagrindas nustatytas VTĮ 35 straipsnio 1 dalies 11 punkte.
Buvo atkreiptas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, kurioje ne kartą konstatuota, kad teismui nėra suteikta teisė vertinti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatų, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją. Remdamasis šiais išaiškinimais, teismas nurodė, kad jis ginčą nagrinėja tiek, kiek atliktas valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas įgyvendintas tinkamai, pagal teisės aktų reikalavimus. Teismas nagrinėjamu atveju vertina, ar atliktas vertinimas atitiko procedūrinio, organizacinio pobūdžio reikalavimus ir nesigilina į paties vertinimo turinį dėl atliktų ar neatliktų užduočių.
Kaip nepagrįstus teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad ji buvo atleista iš karto, neišsakius pastabų. Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas pažymėjo, kad visu gerinimo plano vykdymo laikotarpiu pastabos pareiškėjai dėl jos parengtų procesinių dokumentų projektų buvo teikiamos raštu, nurodant trūkumus (pvz., netinkamai pritaikyta teismų praktika, netinkamas veikos kvalifikavimas, logikos stoka pateiktoje argumentacijoje, nerišlūs sakiniai, gramatinės ir stiliaus klaidos; kt.). Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja po gerinimo plano sudarymo dalyvavo trijuose susitikimuose, kurių metu buvo supažindinama su šio plano vykdymo rezultatais, kur buvo pristatomi pareiškėjos rengtų procesinių dokumentų trūkumai. Pastabos dėl pareiškėjos rengiamų procesinių dokumentų ne tik pateiktos raštu prokurorų pastabose dėl konkrečių parengtų procesinių dokumentų, bet pakartotinai aptartos žodžiu. Taip pat pristatyta bendra situacija dėl gerinimo plane numatytų rodiklių įgyvendinimo, o pareiškėja informuota, kad nė vienas jos parengtas procesinis dokumentas nebuvo pasirašytas prokurorų.
Teismas sprendė, kad byloje yra įrodyta, jog faktinė pareiškėjos atleidimo iš tarnybos priežastis – jos gebėjimų, kompetencijų ir kvalifikacijos trūkumai, kuriuos, vadovaudamasis VTĮ ir Apraše įtvirtintu teisiniu reguliavimu, pagal kompetenciją nustatė valstybės tarnautojos tiesioginis vadovas. Pareiškėjai neįgyvendinus gerinimo plane iškeltų tikslų / numatytų rodiklių, parinkta pati griežčiausia priemonė – atleidimas iš užimamų pareigų – yra motyvuota. Atsakovas įrodė, kad faktinė pareiškėjos atleidimo iš tarnybos priežastis buvo jos gebėjimų ir kvalifikacijos trūkumai. Pareiškėjos argumentai dėl to, kad 2024 metais jos tarnybinė veikla buvo vertinama gerai, nereiškia, kad 2025 metais po gerinimo plano vykdymo atlikto jos veiklos vertinimo rezultatas, negali būti kitoks.
Nenustatęs pagrindų konstatuoti, kad Įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, teismas darė išvadą, kad pareiškėjos tiesioginio vadovo 2025 m. spalio 14 d. motyvuoto pasiūlymo Nr. P2-997 pagrindu priimtas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Tai konstatavęs, teismas nesprendė dėl išvestinio reikalavimo – grąžinti pareiškėją į anksčiau eitas pareigas.
III.
Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 26 d. sprendimą. Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas, kadangi teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės aktus. Pagal VTĮ tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai padaromi pažeidimai – šiukščiai pažeidus tarnybines pareigas ar kai prarandamas pasitikėjimas. Institucija turi įrodyti, kad tarnautojas šiurkščiai pažeidė tarnybines funkcijas. Pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą yra proceso teisės pažeidimas, kai galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir kai nustatomas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Atsakovas Generalinė prokuratūra atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas pažymi, kad pareiškėja nenurodo konkretaus įstatymo ar kito norminio teisės akto, kuris, jos manymu, buvo pažeistas ar pritaikytas. Pareiškėja buvo atleista VTĮ 35 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatytu pagrindu dėl gebėjimų ir kvalifikacijos trūkumų, t. y. jos atleidimas nėra susijęs su tarnybinės atsakomybės taikymu už padarytą tarnybinį nusižengimą ar su kitais atleidimo iš tarnybos pagrindais, kai būtina konstatuoti valstybės tarnautojo įvykdytą teisės pažeidimą. Pareiškėjos teiginys apie pirmosios instancijos teismo padarytą proceso teisės pažeidimą yra nepagrįstas, kadangi pareiškėja nenurodo konkrečių teisės normų, kurios buvo pažeistos, ar sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsakovas tvirtina, kad pareiškėja nenurodė jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, skundžiamo Įsakymo neteisėtumo ir nepagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2025 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. O-566 „Dėl G. K.-Č. atleidimo iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų“, kuriuo pareiškėja atleista iš prokuroro padėjėjos pareigų VTĮ 35 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu (po valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo priimamas sprendimas atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų), teisėtumo ir pagrįstumo.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė konstatavęs, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, nes byloje yra įrodyta faktinė pareiškėjos atleidimo iš tarnybos priežastis – jos gebėjimų, kompetencijų ir kvalifikacijos trūkumai. Pareiškėja apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas.
Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas. Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 12 str.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paminėtų esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų neatitinka, todėl negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjos skundžiamą Įsakymą generalinė prokurorė priėmė vadovaudamasi Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 10 dalies 4 punktu, 32 straipsnio 7 dalimi, 35 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 6, 7 dalimis, įgyvendindama Aprašo 54, 58 punktus, atsižvelgdama į tiesioginio vadovo motyvuotą pasiūlymą valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo metu (2025 m. spalio 14 d. Nr. P2-997), Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo įvertinimo išvadą (2025 m. spalio 28 d. Nr. VT-443), prokuratūros kanclerio 2025 m. spalio 16 d. įsakymą Nr. A-3040 „Dėl G. K.-Č. kasmetinių atostogų“. Įsakymo 1 punktu generalinė prokurorė atleido G. K.-Č., karjeros valstybės tarnautoją, 2025 m. lapkričio 18 d. (paskutinė darbo diena prokuratūroje) iš apygardos prokuratūros struktūrinio padalinio (jo skyriaus) prokuroro padėjėjo pareigų Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje (darbo vieta Vilniuje), pasibaigus valstybės tarnautojos tarnybinės veiklos gerinimo plano terminui ir neeilinio vertinimo metu įvertinus valstybės tarnautojos tarnybinę veiklą kaip neatitinkančią lūkesčių (po valstybės tarnautojos tarnybinės veiklos vertinimo priimamas sprendimas atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų).
Pagal Valstybės tarnybos įstatymo (2023 m. gegužės 25 d. įstatymo Nr. XIV-1985 redakcija) 35 straipsnio 1 dalies 11 punktą valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai po valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo priimamas sprendimas atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų.
Valstybės tarnautojų, įskaitant karjeros valstybės tarnautojus, tarnybinės veiklos vertinimas reglamentuojamas VTĮ 18 straipsnyje, kuriame, be kita ko, įtvirtinta, kad:
karjeros valstybės tarnautojo ir laikinojo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – nustatyta tvarka įvertinti jų kompetenciją ir pasiektus veiklos rezultatus (3 d.);
tiesioginis karjeros valstybės tarnautojo vadovas valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą gali įvertinti kaip neatitinkančią lūkesčių (6 d. 4 p.);
kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu pasiūlymu valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu: 1) valstybės tarnautojui, atsižvelgiant į valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos darbo apmokėjimo sistemos nuostatas, gali būti nustatomas mažesnis pareiginės algos koeficientas, taikant ne mažiau kaip 0,06 ir ne daugiau kaip 0,18 mažesnį pareiginės algos koeficientą, tačiau ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas minimalus pareiginės algos koeficientas, arba 2) karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į žemesnes pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, arba 3) valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų, arba 4) gali būti sudaromas ne trumpesnės negu 2 mėnesių ir ne ilgesnės negu 6 mėnesių trukmės valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos gerinimo planas. Jei pasibaigus valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos gerinimo plano terminui valstybės tarnautojo tarnybinė veikla neeilinio vertinimo metu įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų (10 d.);
valstybės tarnautojas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateiktu tarnybinės veiklos vertinimu, turi teisę kreiptis į valstybės tarnautoją į pareigas priimantį asmenį (jo įgaliotą asmenį) prašydamas įvertinti tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumą ir pagrįstumą. Jei valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo (jo įgaliotas asmuo) padaro išvadą, kad valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta neobjektyviai ir nemotyvuotai, valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas atlieka pakartotinį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą. Valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens (jo įgalioto asmens) išvada dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo gali būti skundžiama ABTĮ nustatyta tvarka (13 d.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad, sudarius pareiškėjos tarnybinės veiklos gerinimo planą ir pasibaigus jo terminui (2025 m. rugsėjo 20 d.), generalinės prokurorės 2025 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. P-500 nuspręsta atlikti G. K.-Č., Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro padėjėjos, tarnybinės veiklos neeilinį vertinimą pasibaigus valstybės tarnautojos tarnybinės veiklos gerinimo plano įvykdymo terminui. Tiesioginio vadovo 2025 m. spalio 14 d. motyvuotame pasiūlyme Nr. P2-997 valstybės tarnautojos tarnybinės veiklos ar darbuotojo veiklos vertinimo metu padaryta išvada, kad iškelti lūkesčiai nebuvo pasiekti ir siūloma pareiškėją atleisti iš pareigų. Kadangi pareiškėja su šiuo motyvuotu pasiūlymu nesutiko, generalinės prokurorės 2025 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. P-518 „Dėl G. K.-Č. tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo įvertinimo organizavimo ir įgaliojimų R. M. suteikimo“, buvo paskirtas pareiškėjos tiesioginio vadovo atlikto neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumas ir pagrįstumas. Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus prokurorės R. M. 2025 m. spalio 28 d. parengtoje Išvadoje Nr. VT-443 konstatuota, kad prokuroro padėjėjos G. K.-Č. veikla įvertinta objektyviai ir pagrįstai.
Iš pareiškėjos 2025 m. lapkričio 19 d. pirmosios instancijos teismui pateikto skundo turinio matyti, kad pareiškėja šį skundą teikė nesutikdama su tiesioginio vadovo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiosios prokurorės O. A. K. atlikto 2025 m. tarnybinės veiklos vertinimu, taip pat su 2025 m. išvada dėl jos tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas 2025 m. lapkričio 21 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti ir įpareigojo pareiškėją pateikti patikslintą skundą, kuriuo turėtų būti keliamas vienas konkretus materialusis reikalavimas dėl Įsakymo panaikinimo.
Šalindama nustatytus trūkumus, pareiškėja 2025 m. lapkričio 27 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad ji tik po atostogų (nuo 2025 m. spalio 24 d. iki 2025 m. lapkričio 17 d.) gavo 2025 m. spalio 28 d. Išvadą Nr. VT-443 (skundžiama) ir Įsakymą, skunde dėstė argumentus dėl atlikto vertinimo ir generalinės prokurorės įgalioto asmens išvados, priimtos atlikus pareiškėjos tiesioginio vadovo atlikto vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo vertinimą. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. gruodžio 2 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjos patikslintą (šalinant nustatytus trūkumus) skundą ir nurodė, kad pareiškėja patikslinto skundo pradžioje ir reikalavime nurodo vienintelį reikalavimą panaikinti Įsakymą. Teismas vertino, kad pareiškėja nereiškia reikalavimo dėl vertinimo panaikinimo.
Įvertinusi nurodytas aplinkybes ir pareiškėjos keliamo ginčo pobūdį VTĮ 18 straipsnio 13 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, kad spręsdamas skundo priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė pareiškėjai tikslinti skundą nurodant panaikinti tik Įsakymą, tačiau neteikė jokių išaiškinimų pareiškėjai dėl reikalavimo panaikinti 2025 m. spalio 28 d. Išvadą Nr. VT-443 (t. y. išvadą dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo), kuri pagal VTĮ 18 straipsnio 13 dalį gali būti skundžiama ABTĮ nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja pradiniame skunde, nors ir netiksliai, formulavo reikalavimą dėl tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo išvados, patikslintame skunde nurodė 2025 m. spalio 28 d. Išvadą Nr. VT-443 kaip skundžiamą.
Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, skundo trūkumų šalinimo nutartyje įpareigojęs pareiškėją reikšti reikalavimą tik dėl Įsakymo panaikinimo, ir priėmęs nagrinėti skundą tik dėl šio reikalavimo, neišsiaiškino pareiškėjos valios. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar pareiškėja siekia ginčyti 2025 m. spalio 28 d. Išvadą Nr. VT-443, dėl kurios pareiškėja nors ir neaiškiai, tačiau formulavo reikalavimą ir teikė argumentus, neatkreipė pareiškėjos dėmesio į nuo 2024 m. sausio 1 d. pasikeitusį VTĮ įtvirtiną teisinį reguliavimą, pagal kurį yra įtvirtinta valstybės tarnautojo teisė apskųsti tokio pobūdžio aktą kaip 2025 m. spalio 28 d. Išvada Nr. VT-443 (išvada dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo) ir nepasiūlė pareiškėjai patikslinti skundą. Taigi, byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta nesudarius pareiškėjai procesinių galimybių tinkamai suformuluoti skundo reikalavimus dėl visų aktų (Išvados Nr. VT-443 ir Įsakymo), galbūt pažeidžiančių jos teises, panaikinimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT 2025 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1436-789/2025 yra pažymėjęs, jog nagrinėjant klausimą dėl tarnybinės veiklos vertinimo teisėtumo ir pagrįstumo, be kita ko, turi būti identifikuojamas valstybės tarnautojui suformuluotų užduočių turinys bei kiti svarbūs duomenys (siektini rezultatai, jų įvykdymo forma, terminai ir pan.), taip pat priežastys, dėl kurių užduotys buvo įvykdytos iš dalies ar neįvykdytos, ar šios priežastys yra susiję su valstybės tarnautojo, kurio veikla vertinama, veiksmais, jo kompetencijomis ir gebėjimais, ar jos susiję su kitų subjektų veiksmais, nuo kurių atlikimo tiesiogiai priklausė valstybės tarnautojui suformuluotų užduočių atlikimas.
Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino pareiškėjos valios dėl skundo (patikslinto skundo) reikalavimų, nepagrįstai neišaiškino pareiškėjai teisės formuluoti skunde reikalavimą dėl Išvados Nr. VT-443 panaikinimo. Šie pirmosios instancijos teisme padaryti proceso trūkumai negali būti pašalinti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Atsižvelgiant į tai, taip pat siekiant nepažeisti ginčo šalių teisės į apeliaciją, yra faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d.).
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, dėl šios pažaidos byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, konstatavus proceso teisės normų pažeidimą, kiti procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai ir tikrinamas teismo sprendimas kitais aspektais nėra vertinami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos G. K.-Č. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartis neskundžiama.