Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje, 260¹ straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų pobūdį (nepriskirtini labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Dėl BK 259 straipsnio 1 dalies, 260¹ straipsnio 2 dalies taikymo

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Pagal BK 260¹ straipsnio 2 dalį atsako tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Tiek BK 259 straipsnio 1 dalyje, tiek 260¹ straipsnio 2 dalyje numatytų ir K. Z. inkriminuotų nusikaltimų subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, kuri suprantama, kad kaltininkas suvokia, jog jis įgyja, siunčia ir neteisėtai (neturėdamas leidimo) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena uždraustas narkotines ar psichotropines medžiagas, ir nori taip veikti. Teismų praktikoje nurodoma, kad asmuo už disponavimą psichotropine ar narkotine medžiaga atsako, jei jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo neteisėti veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės medžiagos, taip pat koks jų kiekis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2012, Nr. 2K-7-201/2013, Nr. 2K-43/2014, Nr. 2K-290-489/2015 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2025 m. lapkričio 6 d. Kauno teritorinės muitinės pareigūnai, atlikdami pašto siuntų muitinį patikrinimą pagal prekių sulaikymo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), sulaikė siuntą iš Čekijos Respublikos, kurioje rado spalvotą paketėlį su kanapių žiedu viduje. Siunta su jos turiniu sulaikyta kilus įtarimų, kad joje gali būti draudžiamų medžiagų. Pagal 2025 m. gruodžio 10 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tirti pateikta augalinė medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys). Tirti pateiktų kanapių (antžeminių dalių) masė yra 5,116 g, jose esančios veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 0,8 procento. Taigi, šio nuosprendžio 22 punkte nurodytas teisinis reglamentavimas draudžia tokių medžiagų apyvartą. Dėl to formaliai K. Z. neteisėtai įgijo narkotines medžiagas ir inicijavo jų siuntimą per Lietuvos Respublikos sieną, tačiau vien ši aplinkybė savaime nepatvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, jog neteisėtai įgyja būtent narkotinę medžiagą ir organizuoja jos gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

Visgi, nagrinėjamu atveju nepakanka nustatyti narkotinės ar psichotropinės medžiagos rūšį, konkretų jos pavadinimą ir veikliosios medžiagos kiekį, būtina atskleisti ir kaltininko tyčios turinį. Pagal teismų praktiką, sprendžiant dėl asmens tyčios, vien disponavimo psichotropine ar narkotine medžiaga fakto nepakanka konstatuoti, kad asmuo suprato, jog jis neteisėtai disponuoja draudžiama medžiaga, ir norėjo taip veikti, – būtina įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias kaltininko suvokimą apie medžiagų narkotinę ar psichotropinę kilmę, kiekį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-895/2017, Nr. 2K-167-719/2023); sprendžiant asmens kaltės klausimą, negalima vadovautis nuostata, jog nustatyti asmens veiksmai, kurie atitinka objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, savaime lemia ir asmens kaltumą dėl tokios veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-976/2025).

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad K. Z. neteisėtai disponavo kanapėmis (antžeminėmis dalimis), jas siuntė į Lietuvos Respubliką kontrabandos būdu, suvokdamas, jog tai yra draudžiama disponuoti narkotinė medžiaga. Bylą išnagrinėjęs teismas negali daryti neabejotinos išvados, kad kaltinamasis K. Z. žinojo ar bent bendrais bruožais suvokė, kokia medžiaga iš tiesų disponuoja.

Darant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, pripažindamas savo kaltę dėl kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių, nuosekliai aiškino, kad internetinėje svetainėje „Canapuff“ įsigijo kanapių produktų manydamas, jog tai yra teisėtai platinamas pluoštinių kanapių gaminys. Jis nurodė, kad prieš atlikdamas užsakymą domėjosi Lietuvoje galiojančiu teisiniu reglamentavimu, jam buvo žinoma, kad tam tikri kanapių produktai, kuriuose THC koncentracija neviršija 0,2 procento, gali būti teisėtai platinami, o būtent tokia informacija buvo pateikta tiek internetinėje parduotuvėje, tiek ant produkto pakuotės. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Iš 2026 m. sausio 23 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad ant sulaikytos pakuotės buvo aiškiai nurodyta „Less than 0.2 % THC“ (vertimas į lietuvių k. – Mažiau nei 0,2 % THC), taip pat pateiktas produkto aprašymas, jog tai yra „technical hemp flower“, t. y. pluoštinių kanapių žiedai, kurių THC kiekis neviršija 0,2 procento ir kurie skirti dekoratyviniam bei ekspoziciniam naudojimui. Analogiška informacija buvo pateikta ir internetinėje svetainėje „Canapuff“, kur prie K. Z. įsigyto produkto „T9HC extremely high effect“ taip pat buvo nurodyta „Less than 0.2 % THC“ (vertimas į lietuvių k. – Mažiau nei 0,2 % THC). Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų, kad interneto svetainėje ar ant produkto pakuotės būtų buvusi pateikta informacija apie faktiškai nustatytą 0,8 procento THC koncentraciją arba kad kaltinamasis būtų buvęs įspėtas apie galimą reklamoje pateiktos informacijos neatitikimą tikrajai produkto sudėčiai.

Teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis suvokė neteisėtai įsigyjantis narkotinę medžiagą, t. y. kanapių antžemines dalis, kurių THC koncentracija viršija 0,3 procento. Priešingai, jo elgesys po užsakymo atlikimo labiau būdingas sąžiningam pirkėjui, o ne asmeniui, sąmoningai siekiančiam įgyti draudžiamas medžiagas. Kaltinamasis už prekę atsiskaitė savo vardu registruota banko sąskaita, nurodė savo asmeninį telefono numerį, o nepristačius siuntos pats kreipėsi į UAB „DPD Lietuva“, domėdamasis, kodėl siunta nebuvo gauta. Šios aplinkybės objektyviai nesuderinamos su siekiu nuslėpti savo veiksmus ar išvengti gresiančios atsakomybės. Sutiktina, kad kaltinamasis kaip siuntos gavėją nurodė ne savo vardą, pavardę ir adresą, o išgalvoto asmens duomenis, tačiau vien tik šios aplinkybės teismas nelaiko pakankamu kaltės įrodymu. Pats kaltinamasis nuosekliai paaiškino, kad užsakydamas prekes iš užsienio internetinių parduotuvių naudoja kitą vardą ir elektroninį paštą, norėdamas išvengti nepageidaujamų reklamų, saugodamas privatumą. Teismo vertinimu šios priežastys yra gana logiškos ir įtikinamos, byloje nėra duomenų, paneigiančių šiuos kaltinamojo paaiškinimus. Pažymėtina, kad kratos metu iš kaltinamojo K. Z. buvo paimtas mobilaus ryšio telefonas, pats kaltinamasis nurodė naudojamojo mobiliojo ryšio apsaugos kodą, tačiau detalesnės aplinkybės dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, naudojamo elektroninio pašto nustatytos nebuvo. Teismas sprendžia, jog jeigu kaltinamasis būtų siekęs iš tikrųjų nuslėpti savo tapatybę, būtų logiška naudoti svetimą telefono numerį, anoniminę mokėjimo priemonę ar kitus konspiracijos būdus, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Priešingai, negavęs siuntos, K. Z. kreipėsi į siuntų pristatymo tarnybą, nurodydamas savo tikrą vardą, elektroninį paštą bei telefono numerį (1 t., b. l. 46).

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų apie išankstinį kaltinamojo bendravimą su pardavėju dėl didesnės nei reklamuojama THC koncentracijos produkto įsigijimo, nėra susirašinėjimų, iš kurių būtų galima spręsti apie kaltinamojo ketinimą įsigyti būtent narkotinę medžiagą, nėra nustatyta ir kitų aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą apie kaltinamojo žinojimą, kad faktiškai siunčiama prekė neatitinka gamintojo deklaruojamų savybių (THC koncentracijos ir kiekio). Vien tai, kad ant produkto yra reklaminis užrašas „Extremely High Effect“ (vertimas į lietuvių kalbą – gilaus apsvaigimo efektas), savaime neleidžia konstatuoti kaltinamojo tyčios įgyti narkotinių medžiagų. Pažymėtina, kad kaltinamasis narkotinių medžiagų įsigijo iš viešai prieinamo puslapio lietuvių kalba (minėtas puslapis yra ir toliau veikiantis), apibūdinant šias prekes kaip pluoštines kanapes, aiškiai nurodant šių medžiagų kiekį (5 g) ir koncentraciją (mažiau nei 0,2 procento). Nesant priešingų įrodymų, nėra paneigta, kad esant laisvam pardavimui medžiaga interneto svetainėje galėjo būti pateikta kaip legali. Įstatymais nėra uždrausta internetu įsigyti ir parsisiųsti į Lietuvos Respubliką leidžiamas apyvartoje medžiagas.

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, nesant galimybių pašalinti abejonių dėl K. Z. kaltės, teismas sprendžia, kad K. Z. veikoje nėra BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260¹ straipsnio 2 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų sudėties požymių visumos, kadangi jo veikoje nenustatytas tiesioginės tyčios buvimas. Nusikalstamos veikos vienas iš subjektyviųjų požymių yra kaltė, kuri įrodinėtina kiekvienoje byloje ir pagal BK 2 straipsnio 4 dalį turi būti neabejotinai nustatyta patraukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Šią išvadą patvirtina ir BK 2 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Šią išvadą patvirtina ir naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis negali būti grindžiama vien objektyviai nustatyta medžiagos chemine sudėtimi. Sprendžiant dėl asmens baudžiamosios atsakomybės būtina nustatyti, kad jis suvokė disponuojantis būtent draudžiama narkotine medžiaga. Jeigu byloje lieka nepašalintų abejonių, ar asmuo buvo suklaidintas tiekėjo pateiktos informacijos apie produkto sudėtį ir teisėtumą, tokios abejonės negali būti aiškinamos kaltinamojo nenaudai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. spalio 1 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-891/2025 konstatavo, kad lengvabūdiškas pasikliovimas tiekėjo pateikta informacija savaime nepatvirtina tiesioginės tyčios disponuoti narkotinėmis medžiagomis, todėl, nepašalinus abejonių dėl kaltės, asmuo negali būti pripažintas kaltu padaręs BK 260 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl BK 259 straipsnio 2 dalies taikymo

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas laiko esant visiškai įrodyta, kad kaltinamasis K. Z. neteisėtai įgijo ir laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jas platinti, o būtent: 2025 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2026 m. balandžio 9 d. 11.16 val., ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, tiksliai iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kanapių (antžeminių dalių) masė – 0,805 g, jose esančio tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio, THC) koncentracija yra 19,9 procentų ir 13,7 procentų, kurios įrašytos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų, patvirtintų 2000 m. sausio 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5, I-ąjį sąrašą (3-1 p.,) ir šią narkotinę medžiagą neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kol 2026 m. balandžio 9 d. Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai kratos metu šią narkotinę medžiagą surado ir paėmė.

Kaltinamasis K. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2025 m. vasarą klube už 10 Eur įsigijo narkotinę medžiagą – kanapes, jas kelis kartus rūkė ir laikė namuose.

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo patvirtina ir teismo posėdžio metu ištirti bei teismo įrodymais pripažinti bylos duomenys – pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kratos protokolas ir kita rašytinė bylos medžiaga. Specialisto išvada patvirtino, jog kaltinamojo gyvenamojoje vietoje rasta augalinė medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios bendra masė yra 0,851 g. Nustatyta, jog K. Z. neteisėtai įgyta ir gyvenamojoje vietoje laikyta narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,851 g, neviršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatyto nedidelio kiekio (5 g).

Kaltinamasis K. Z., neteisėtai įgydamas narkotinę medžiagą klube iš asmens, žinodamas jos svaiginamąjį pobūdį, neabejotinai suprato, kad negalima įgyti bei laikyti narkotinių medžiagų, kad tai yra įstatymo uždrausta veika, tačiau vis tiek jas įsigijo bei laikė savo gyvenamojoje vietoje, kas patvirtina, kad jis veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo K. Z. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji neteisėto disponavimo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų, neturint tikslo jas platinti, požymiai, todėl jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Pažymėtina, kad 2026 m. liepos 28 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 255 straipsniu, teismas informavo proceso dalyvius apie galimą esminių kaltinime nurodytų aplinkybių keitimą, patikslinant kaltinamojo laikytų narkotinių medžiagų kiekį ir koncentraciją. Iš byloje esančios specialisto išvados matyti, kad kaltinamojo namuose buvo rasta narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kuriose kanapių veikliosios medžiagos – tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio, THC) – koncentracija yra 22,6 procentų. Todėl būtent toks narkotinių medžiagų kiekis yra inkriminuojamas kaltinamajam. Šis kaltinime nurodytos aplinkybės keitimas nepažeidžia K. Z. teisės žinoti, kuo yra kaltinamas, kadangi jis buvo informuotas apie galimą esminių faktinių aplinkybių keitimą pagal BPK 255 straipsnio nuostatas, jam buvo suteikta galimybė tinkamai pasiruošti gynybai.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad K. Z. padarė baudžiamąjį nusižengimą. Dėl šios nusikalstamos veikos žala nepadaryta. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, teisiamojo posėdžio metu dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi, tokį savo elgesį vertino kritiškai. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo atgaila ir laiko ją nuoširdžia. Taigi, prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) pripažintinas K. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą, per paskutinius metus baustas administracine tvarka už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas baudas yra sumokėjęs, dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai. Nustatytos K. Z. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neapgalvotai, šis baudžiamasis nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio ir daugiau įstatymus pažeidžiantis jo elgesys nepasikartos, juo labiau, kad kaltinamasis patikino nuo nusikalstamos veikos padarymo narkotinių medžiagų nebevartojantis. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas manyti, kad anksčiau neteistas K. Z. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laiduotojais gali būti paskirti tik verti teismo pasitikėjimo asmenys, turintys autoritetą kaltinamajam ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018).

Laiduotoja siekianti būti S. B. anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, yra kaltinamojo motina. Laiduotoja gyvena tame pačiame mieste kaip ir jos sūnus, jų santykiai yra geri, jie palaiko vienas kitą. Kaltinamasis nurodė, kad mama jam gali daryti teigiamą įtaką, jie kartu priima sprendimus. Galima laiduotoja taip pat nurodė realius planus, kaip, jos nuomone, galėtų būti koreguojamas kaltinamojo elgesys, skatinantys jį ateityje nenusikalsti. Pažymėtina, kad tiek kaltinamasis, tiek galima laiduotoja patvirtino, kad juos siekia artimi, palaikantys santykiai. Visos šios aplinkybės, o taip pat ir tai, kad laiduotoja S. B. turi susiformavusią teigiamą vertybių orientaciją ir realius planus, galinčius koreguoti kaltinamojo elgesį, leidžia teismui pagrįstai teigti, kad ji yra ne tik artima kaltininkui, bet ir verta teismo pasitikėjimo, galinti daryti kaltinamajam teigiamą įtaką.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad yra visi baudžiamajame įstatyme nustatyti pagrindai atleisti K. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant S. B. atsakomybei pagal laidavimą. Atsižvelgiant į tai, kad K. Z. anksčiau neteistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau paskirtas baudas yra sumokėjęs, kas leidžia jį charakterizuoti daugiau teigiamai, nustatytinas vienerių metų laidavimo terminas. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, taip pat laiduotojos prisiimtą atsakomybę, jų tarpusavio ryšį, laidavimas skirtinas be užstato.

V. Kiti klausimai

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: siuntos pakuotė Nr. 1, kuri 2025 m. lapkričio 6 d. sulaikyta prekių sulaikymo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), 2026 m. vasario 11 d. Nr. (duomenys neskelbtini) aktu saugoma Muitinės departamento sulaikytų prekių administravimo sandėlyje; 2. Vokas Nr. l, kuriame yra likusios 0,749 g kanapės (antžeminės dalys), kurios paimtos 2026 m. balandžio 9 d. kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), ir Vokas Nr. 2, kuriame yra cilindro formos plastikinis indas, kuris paimtos 2026 m. balandžio 9 d. kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), 2026 m. birželio 9 d. aktu saugomi Muitinės departamento sulaikytų prekių administravimo sandėlyje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

K. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Laidavimo terminą nustatyti 1 (vienerius) metus. Laiduotoja paskirti S. B., gimusią (duomenys neskelbtini).

Laidavimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

K. Z. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį ir 260¹ straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- siuntos pakuotę Nr. 1, kuri 2025 m. lapkričio 6 d. sulaikyta prekių sulaikymo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), 2026 m. vasario 11 d. Nr. (duomenys neskelbtini) aktu saugoma Muitinės departamento sulaikytų prekių administravimo sandėlyje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

- voką Nr. l, kuriame yra likusios 0,749 g kanapės (antžeminės dalys), kurios paimtos 2026 m. balandžio 9 d. kratos metu adresu: (duomenys neskelbtini), ir voką Nr. 2, kuriame yra cilindro formos plastikinis indas, kuris paimtos 2026 m. balandžio 9 d. kratos metu adresu: (duomenys neskelbtini), 2026 m. birželio 9 d. aktu saugoma Muitinės departamento sulaikytų prekių administravimo sandėlyje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojui, kad: 1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. 2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. 3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.