Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Audronei Tulauskienei, dalyvaujant prokurorui Donatui Jačiauskui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo KAL1 skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismo) 2026 m. birželio 17 d. nutarties, kuria kaltinamajam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. birželio 20 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje KAL1 kaltinamas tuo, kad:

2026 m. vasario 20 d. apie 12.08 val., UAB „Norfos Mažmena“ parduotuvėje „Norfa“, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, veikdamas kartu su KAL2, KAL2 nuo prekių lentynos paėmus keturis butelius degtinės „Stumbras“, bendros 62 Eur vertės, ir atvirai, KAL2 paimtas prekes nešant rankose, matant parduotuvės darbuotojoms, praėjo pro prekybos kasas, už prekes kasoje nesumokėję, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikyti apsaugos darbuotojų, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje;

2026 m. vasario 20 d. apie 12.12 val., lauke, prie (duomenys neskelbtini), Kaune, veikdamas kartu su KAL2, viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu, siekiant išvengti sulaikymo, garsiai šaukiant, grasinant užmušti ir įžeidinėjant necenzūriniais žodžiais, KAL1 rankomis nuo savęs stūmė apsaugos darbuotoją DRB1, po ko nukentėjusiajam NKA1 pargriovus KAL2 ant žemės, jis (KAL1) grasino rankose laikytais stikliniais buteliais, tokiu būdu bandydamas nuvyti NKA1, po ko NKA1 paleidus KAL2, KAL2 dešinėje rankoje laikytu buteliu tyčia vieną kartą trenkė jam už nugaros stovėjusiam NKA1 per galvą, po ko KAL2, dešinėje rankoje laikydamas stiklo šukę, ja grasino NKA1 kryptimi sakydamas, kad papjaus, užmuš, taip padarydami NKA1 nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda kairėje kaktos-momens srityje, tokiu įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Kaltinamasis KAL1, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2026 m. vasario 20 d. 13.50 val. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2026 m. vasario 22 d. nutartimi KAL1 paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatant dviejų mėnesių terminą, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. vasario 20 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 17 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. balandžio 20 d.

Skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. birželio 17 d. nutartimi KAL1 taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas, remiantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktu pagrindu, pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. birželio 20 d. Nutartyje konstatuota, kad suėmimo pagrindas nėra išnykęs.

Kaltinamasis teismui nurodė dalyvausiantis teisiamuosiuose posėdžiuose, pripažino vagystę ir dėl jos padarymo gailisi, nepripažįsta tik kitos inkriminuojamos veikos. Pasižada nedaryti nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis nurodo siekiantis įsidarbinti, nurodo turintis darbo pasiūlymą. Teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jam bus suteiktas darbas. Tęsiant suėmimo terminą yra bloginama jo padėtis siekiant reabilituotis.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo KAL1 skundas atmetamas.

Išnagrinėjusi skundą ir įvertinusi teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą nutartį, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 17 d. nutartis, kuria kaltinamajam KAL1 pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminas trims mėnesiams, yra pagrįsta ir teisėta. Pirmosios instancijos teismas kaltinamajam KAL1 pratęsdamas pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą bei skundo argumentus, teisinio pagrindo panaikinti skirtą kardomąją priemonę ar pakeisti suėmimą švelnesne kardomąja priemone ar jų kompleksu, nenustatė.

Sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo, taikymo klausimą, kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas, taip pat nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes visi šie klausimai gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje bylą išnagrinėjus iš esmės. Todėl patikrinus baudžiamosios bylos medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo skyrimu, konstatuotina, jog byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad KAL1 galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tai: nukentėjusiojo ir liudytojų apklausos protokoluose užfiksuoti duomenys, iš dalies paties kaltinamojo parodymai, vaizdo ir garso įrašai ir jų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, specialisto išvada, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose bei kitoje rašytinėje bylos medžiagoje esantys duomenys.

Kardomosios priemonės pagal BPK 119 straipsnio nuostatas gali būti skiriamos ar pratęsiamas jų taikymo terminas siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas tęsiamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi kaltinamajam KAL1 pratęsdamas pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą, t. y. esant pagrindui manyti, kad būdamas laisvėje KAL1 darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti paskirtas ar jo taikymo terminas pratęstas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 199¹ straipsnio 2 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje, 200 straipsnio 2 dalyje, 207 straipsnio 2 dalyje, 253² straipsnio 1 dalyje, 260¹ straipsnio 2 dalyje, 266¹ straipsnio 1 dalyje, 267² straipsnio 1 dalyje ir 276⁴ straipsnio 1 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryt (BPK 122 straipsnio 4 dalis). Pagal teismų praktiką, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys.

Šioje byloje KAL1 kaltinimai pareikšti dėl dviejų tyčinių nusikaltimų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 284 straipsnyje, padarymo, kurių vienas priskiriamas apysunkių (178 straipsnio 2 dalis), o kitas – nesunkų nusikaltimų (284 straipsnis) kategorijai. Už griežčiausią iš jų straipsnio sankcijoje numatyta alternatyvi bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų. Praeityje KAL1 ne kartą teistas, tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei, teistumas šiuo metu neišnykęs. Be to, remiantis Administracinių nusižengimų registro duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis daugybę kartų baustas administracine tvarka. Dauguma administracinių nusižengimų susiję su smulkiomis vagystėmis. Iš bylos duomenų matyti, kad KAL1 atžvilgiu yra atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas, kuriame jis yra įtariamas plėšimo (BK 180 straipsnio 2 dalis) padarymu. Šie duomenys rodo, kad KAL1 nusikalstami veiksmai yra ne atsitiktinio pobūdžio, o sistemingi, kas sudaro pagrindą manyti, kad būdamas laisvėje jis ir toliau gali daryti tokio pobūdžio nusikaltimus.

Pagrindą manyti, kad kaltinamasis KAL1 gali daryti naujus nusikaltimus, sustiprina ir ta aplinkybė, kad jis neturi darbo. Nors skunde kaltinamasis nurodo, kad siekia įsidarbinti, vis tik duomenys patvirtina, kad Užimtumo tarnyboje jis nėra registruotas. Kaltinamasis skunde nurodo, jog turi darbo pasiūlymą ir planuoja dirbti, tačiau tai patvirtinančių duomenų į bylą nėra pateikta. Teismo posėdžio metu, sprendžiant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą kaltinamasis nurodė, kad gavo darbo pasiūlymą iš draugo, tačiau draugas ten dirbo pats, jis nebūtų kaltinamojo darbdavys. Byloje nėra jokios darbdavio pažymos, patvirtinančios, kad KAL1 būtų įdarbintas. Tai, kad kaltinamasis neturi jokio pastovaus pragyvenimo šaltinio, sudarė pagrįstą pagrindą pirmosios instancijos teismui spręsti, kad KAL1 yra linkęs gauti lėšas pragyvenimui iš nusikalstamų veikų darymo. Šių aplinkybių visuma, aukštesniajam teismui leidžia manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis ir toliau gali tęsti nusikalstamus veiksmus.

Iš nurodytų aplinkybių visumos spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą ir tuo pagrindu pratęsė kaltinamajam KAL1 taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą.

Nors kaltinamojo noras rūpintis dukra ir pradėti dirbti teigiamai apibūdina KAL1, tačiau šios aplinkybės nepaneigia visuomenės intereso, kad kaltinamajam būtų užkirstas kelias naujų nusikalstamų veikų darymui. Kaip nurodyta aukščiau, teismas kaltinamojo atžvilgiu jau buvo parodęs pasitikėjimą, atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, tačiau KAL1 vėl galimai nusikalto nepraėjus metams nuo ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo. Vien kaltinamojo išreikštas noras būti laisvėje savaime nesudaro pakankamo pagrindo skirti švelnesnę nei suėmimas kardomąją priemonę. Sprendžiant dėl kardomosios priemonės rūšies, turi būti vertinamos įstatyme nustatytos aplinkybės ir rizikos, o ne vien subjektyvus kaltinamojo siekis išvengti laisvės suvaržymo. Todėl vien toks kaltinamojo pageidavimas, siejamas su noru pasirūpinti vaiku ir galimu įsidarbinimu negali būti laikomas pakankamu argumentu pakeisti suėmimą švelnesne kardomąja priemone.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo (pratęsimo) klausimą svarbu ne tai, kokių kardomųjų priemonių pageidauja kaltinamasis, o tai, kokia kardomoji priemonė nagrinėjamu atveju gali užtikrinti baudžiamojo proceso tikslus. Šiuo atveju, darytina išvada, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti. Kaip matyti ankstesniais nuosprendžiais už analogiškų veikų padarymą kaltinamajam buvo skirtos arešto bausmės, jų vykdymas buvo atidėtas, jo atžvilgiu buvo vykdoma probacija, vėliau bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir jis atliko arešto bausmę, tačiau net ir bausmės atlikimas teigiama linkme KAL1 elgesio nepakeitė. Šiuo metu KAL1 atžvilgiu vyksta dar keli ikiteisminiai tyrimai, kuriuose KAL1 buvo paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, tačiau jos nesulaikė kaltinamojo nuo nusikaltimų vykdymo, kadangi esant paskirtoms minėtoms kardomosioms priemonėms, jis toliau įvykdė nusikalstamas veikas, tiriamas šioje baudžiamojoje byloje, todėl spręstina, kad tik taikant griežčiausią kardomąją priemonę bus pasiekti kardomosios priemonės tikslai.

Nors pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo – taikymas neabejotinai suvaržo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje numatytas teises ir laisves, tačiau, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, suėmimo taikymas yra pateisinamas, nepažeidžia nekaltumo prezumpcijos ir proporcingumo principo – kuo sunkesnė bei sudėtingesnė nusikalstama veika tiriama, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas yra galimas. Įvertinus viešojo intereso apsaugos prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą, nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas KAL1 pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas išsamiai išnagrinėti ir teisiškai įvertinti padarytas nusikalstamas veikas bei nubausti kaltą asmenį yra neabejotinai svarbesnis ir leidžiantis taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šiuo atveju egzistuoja suėmimo taikymo pagrindas ir sąlygos, o kardomųjų priemonių tikslai negali būti pasiekti švelnesnėmis priemonėmis, daro išvadą, kad kaltinamojo KAL1 teisės suvaržomos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismo 2026 m. balandžio 17 d. nutartis paliekama galioti be pakeitimų ir kaltinamojo skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

Kaltinamojo KAL1 skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. birželio 17 d. nutartį. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.