- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-07
- Bylos Nr.
- 1S-443-919/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04622-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Arūnas Paštuolis, Audrius Meilutis
- Nuteistasis
- NUT1
- Institucija
- Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas
- Advokatai
- Erikas Čerškus
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Meilučio, Arūno Paštuolio ir Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo NUT1 gynėjo advokato Eriko Čerškaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria atmestas NUT1 gynėjo advokato Eriko Čerškaus skundas ir Lygtinio paleidimo komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2026 m. balandžio 21 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo NUT1 nuspręsta netaikyti lygtinio paleidimo, paliktas galioti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
NUT1 nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį, 135 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir NUT1 paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 15 d. nutartimi, pagal BK 28 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė 9 metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2019 m. vasario 5 d., bausmės pabaiga – 2028 m. vasario 4 d.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2026 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam NUT1 netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Rekomenduota dalyvauti priemonėse, skirtose valdyti šiems kriminogeniniams veiksniams: impulsyviam kontroliuojančiam elgesiui, problemų sprendimo bei pasekmių įvertinimo įgūdžių stokai, konkrečiam mąstymui; dengti finansinius įsipareigojimus, dirbti, vykdyti kitas individualiame resocializacijos plane numatytas priemones.
Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, nuteistojo NUT1 vardu jo gynėjas advokatas Erikas Čerškus pateikė skundą Kauno apylinkės teismui.
Kauno apylinkės teismo 2026 m. gegužės 28 d. nutartimi nuteistojo gynėjo skundas atmestas Komisijos 2026 m. balandžio 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) paliekant nepakeistą. Apylinkės teismas konstatavo, kad nuteistojo elgesyje vis dar egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, kurie gali būti sumažinti. Be to, nuteistajam vis dar artimos kriminalinio elgesio ir subkultūrų nuostatos. Įvertinęs byloje esančius duomenis, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuteistojo NUT1 elgesio, mąstymo bei nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama.
Žemesnės instancijos teismas
Nuteistojo NUT1 gynėjas advokatas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. gegužės 28 d. nutartį ir Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. balandžio 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei priimti naują sprendimą – taikyti nuteistajam NUT1 lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Skunde nurodoma, kad:
Dauguma nutartyje ir komisijos nutarime bei socialinio tyrimo išvadoje nurodytų aplinkybių, susijusių su NUT1 asmenybe ir elgesiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu yra būtent teigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės. Pirmosios instancijos teismo motyvai, kad teigiami nuteistojo NUT1 asmenybės pokyčiai yra nepakankamai, laikytini deklaratyviais ir formaliais.
Be to, nei teismas nei komisija neįvertino dabartinės itin prastos NUT1 sveikatos būklės. Nuteistajam NUT1 yra diagnozuota onkologinė liga – odos vėžys. Jam buvo taikytas operacinis gydymas, kurio metu jam buvo pašalinta piktybinė melanoma.
Skunde pažymima, kad nepaisant ankstesnių neigiamų sprendimų jo atžvilgiu NUT1 rodo didelę motyvaciją ir vis nepraranda vilties pasinaudoti lygtinio paleidimo galimybe. Kiekvieno svarstymo metu daugėja teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių. Teismas nutartyje nutylėjo, kad paskutinių trijų komisijos nutarimų NUT1 atžvilgiu turinys yra beveik identiškas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad NUT1 yra įvykdęs jam pateiktas rekomendacijas. Nuteistasis jau dalyvavo ir pabaigė visas įstaigoje taikomas kryptingam jo nusikalstamumo rizikos mažinimui tinkamas intervencines priemones bei programas, o komisija nutarime nenurodė jokių konkrečių veiksmų, kurių turi imtis nuteistasis, norėdamas padaryti pažangą valdant su jo su nusikalstamo elgesio rizika susijusius kriminogeninius poreikius. Konkrečių veiksmų neįvardijo ir teismas.
Apelianto įsitikinimu teismas nevertino socialinio tyrimo išvadoje pateiktos informacijos apie tai, kaip nuteistasis valdė jam vertinimų metu išskirtus kriminogeninius veiksnius, kokių priemonių jis ėmėsi, kaip kito jo dinaminių rizikos veiksnių įverčiai. Paskutinių vertinimų metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos balai mažėjo. Šiuo metu NUT1 nustatyti kriminogeniniai veiksniai yra valdomi.
Nuteistasis vykdo jo resocializacijos plane numatytas priemones. Vertinimo metu nustatyta, kad nuteistojo keliama didelės žalos rizika yra žema. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu NUT1 kreipėsi į kalėjimo administraciją dėl galimybės įsidarbinti, tačiau darbo negavo, nes nebuvo laisvų darbo vietų. Nuteistasis užsiėmė individualia veikla, vėliau buvo įdarbintas. Jo darbovietės keitėsi dėl pablogėjusios sveikatos būklės. Darbovietės yra charakterizuojamas teigiamai. Lygtinio paleidimo taikymo atveju nuteistasis turėtų darbą ir gyvenamąją vietą. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis įgijo staliaus ir dailidės specialybes. Skunde pažymima, kad nuteistasis pagal galimybes dengia turimus finansinius įsiskolinimus. Per paskutinius 3 mėnesius neturi galiojančių nuobaudų ar administracinių nuobaudų. Skunde pažymima, kad NUT1 yra skatintas net 7 kartus. Po visų išvykų nuteistasis grįždavo laiku.
Atsiliepimas
Atsiliepimu Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Virginijus Mizaras prašo atmesti NUT1 gynėjo advokato Eriko Čerškaus skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2026 m. gegužės 28 d. nutartį ir Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. balandžio 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) galioti.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas visapusiškai įvertino tiek teigiamas tiek neigiamas nuteistojo elgesį charakterizuojančias aplinkybes ir padarė atitinkamas išvadas, jas motyvavo ir pagrindė.
Atsiliepimas
Atsiliepime pažymima, kad NUT1 teistas 7 kartus, jo daromi nusikaltimai sunkėjo, kas įpareigoja sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje, atsižvelgti į visuomenės interesą.
Bausmės atlikimo laikotarpiu NUT1 nepasižymėjo nuoseklumu, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlaiko vidutinė, jis pažeidė įkalinimo įstaigoje nustatytą tvarką, yra baustas administracine tvarka. Nuteistojo padaryti pažeidimai yra susiję su trumpalaike išvyka. Tai rodo, kad būdamas laisvėje jis nekontroliuoja savo elgesio.
NUT1 turimi finansiniai įsipareigojimai yra dideli ir mažai tikėtina, kad jie bus padengti, nes jo darbinė padėtis nestabili. Nuteistajam nustatyta liga nepatenka į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-177 patvirtintą Sunkių ligų sąrašą, nuteistajam yra teikiamos medicininės paslaugos, nėra duomenų, kad jo gydymas laisvės atėmimo vietoje būtų negalimas.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodoma, kad nuteistojo daroma pažanga yra nepakankama ir trapi, todėl yra pagrįstų abejonių, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis lygtinio paleidimo laikotarpiu.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo NUT1 gynėjo advokato Eriko Čerškaus skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką bei atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi skundo bei skundžiamos nutarties argumentus, susipažinusi su pateiktais bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Tam nesudaro pagrindo ir nuteistojo NUT1 gynėjo skundo argumentai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi nuteistasis ar jo gynėjas, savaime nereiškia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir, kad nepagrįstai buvo atsisakyta nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.
Nustatyta, kad nuteistasis NUT1, atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, numatytą BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte, turėtų teisę būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Vis dėlto, teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog nuteistojo pažanga, siekiant sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tebėra nepakankama. Siekiant įsitikinti, ar nuteistasis yra pasirengęs sėkmingai integruotis į visuomenę ir siekti savo tikslų tik teisėtais būdais bei priemonėmis, jo elgesio pataisa turi būti įtikinama ir akivaizdi.
Iš bylos duomenų matyti, kad NUT1 laisvės atėmimo bausmę atlieka penktą kartą; pagal „OASys“ metodiką atlikto nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo duomenimis jis priskiriamas vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei. Kaip nurodo nuteistojo gynėjas, NUT1 nusikalstamo elgesio rizikos balai šiuo metu tik nežymiai viršija maksimalią žemos rizikos ribą. Bausmės atlikimo metu NUT1 buvo vieną kartą baustas drausmine tvarka: 2022 m. birželio 6 d. patikrinus iš trumpalaikės išvykos grįžusį NUT1 jam buvo nustatytas 0,2 promilės neblaivumas. Be to, NUT1 2024 m. rugpjūčio 22 d. padarė administracinį nusižengimą, automobiliu viršijo leistiną greitį. Jam buvo paskirta 225 Eur bauda, kurią nuteistasis sumokėjo 2024 m. rugpjūčio 24 d. Nuo 2022 m. birželio 6 d. NUT1 nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių. Nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. NUT1 bausmę atlikinėjo lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistasis 2024 m. vasario 14 d. buvo perkeltas yra atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Nuteistasis vykdė plane nurodytas priemones, palaiko ryšius su šeimos nariais, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę dirba, stengiasi atlyginti padarytą turtinę žalą, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įgijo specialybę. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistąjį ir patvirtina, kad laisvės atėmimo vietoje NUT1 siekia koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Tačiau vien šių duomenų nepakanka, kad būtų galima spręsti dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo.
Apygardos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų vertinama ne tik iš esmės teigiama nuteistojo charakteristika, bet ir visuma duomenų, atskleidžiančių jo asmenybę bei elgesio pokyčius. Nėra pagrindo teigti, jog, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ar kai kurių iš viso nevertino ar nepakankamai į juos atsižvelgė. Asmens elgesio ir mąstysenos keitimas yra sudėtingas ir ilgalaikis procesas. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai įvertinti tiek teigiami, tiek neigiami duomenys, apibūdinantys nuteistojo elgesį, tačiau, pirmosios instancijos teismo vertinimu, šioje bausmės vykdymo stadijoje NUT1 elgesio korekcijos teigiamų požymių lygtiniam paleidimui dar nepakako. Įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, aukštesniojo teismo teisėjų kolegija šiai išvadai iš esmės pritaria.
Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgia ir į tai, kad vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuteistajam buvo nustatyta nuo pat bausmės atlikimo pradžios. Nepaisant to, kad sumažėjo nusikalstamo elgesio rizikos balai, ji vis tiek išliko vidutinė. Nors bausmės atlikimo metu NUT1 buvo skatintas septynis kartus, tačiau jis taip pat buvo baustas drausmine tvarka ir padarė administracinį nusižengimą. Nors paskirta nuobauda negalioja, tačiau ji buvo susijusi su nuteistojo neblaivumu grįžus iš trumpalaikės išvykos, kas rodo nuteistojo piktybiškumą nesilaikant įkalinimo sąlygų ir nesugebėjimą laikytis nustatytų taisyklių, kuomet jis nėra griežtai kontroliuojamas. Įvertinus nuteistojo NUT1 elgesio pokyčius viso bausmės atlikimo laikotarpiu jo padaryto nusikaltimų sunkumo kontekste, darytina išvada, kad atlikta bausmės dalis vis dar nėra pakankama, kad būtų galima konstatuoti esminį nuteistojo elgesio pokytį, leidžiantį likusią bausmės dalį atlikti neizoliuotam nuo visuomenės.
Iš Socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, kad nors NUT1 pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, jam nustatyti penki statiniai kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), pirmas teistumas jauname amžiuje (18 metų), smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas, ir dešimt dinaminių kriminogeninių veiksnių – turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, lėšų valdymo sunkumai, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, priežiūros / apribojimų pažeidimai, būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu. Iš socialinio tyrimo išvados matyti šiuo metu yra valdomi ne visi dinaminiai veiksniai. Būtent kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problematiškiausios, tai yra gali lemti pakartotinį nusikalstamumą, todėl būtent šių sričių koregavimui turi būti sutelktas didžiausias nuteistojo dėmesys. Aplinkybė, kad dinaminiai veiksniai vis dar išlikę ir ne visi jie yra valdomi ar mažinami, duoda pagrindą spręsti, jog atlikta bausmės dalis nėra pakankama, kad būtų pasiektas aiškus ir ilgalaikis nuteistojo elgesio pokytis, užkertantis kelią galimam recidyvui.
Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Šiame kontekste aukštesnės instancijos teismas neneigia, kad šiuo metu stebimas dalies kriminogeninių veiksnių valdymas. Vis dėlto, tai savaime nereiškia, kad vos pradėjus dėti pastangas keičiant savo mąstymą ir elgesį, asmeniui turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas.
Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą svarbu neignoruoti ir nusikalstamų veikų, už kurių padarymą šiuo metu yra atliekama laisvės atėmimo bausmė, pavojingumo bei pobūdžio. Nuteistasis atlieka bausmę už nesunkaus, sunkaus ir vieno labai sunkaus nusikaltimo padarymą. NUT1 padaryti nusikaltimai yra smurtiniai ir laikytini nuteistajam būdingo nusikalstamų veikų modelio dalimi. NUT1 pirmą kartą buvo teistas būdamas nepilnametis, būdamas pilnametis jis buvo teistas 7 kartus. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą NUT1 atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, ką apylinkės teismas ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys, tame tarpe ir nuteistojo galimybė pajamas gauti legaliais būdais.
NUT1 padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių kontekste, sutiktina, kad nuteistojo dalyvavimas įvairiose programose, susijusiose su pagalba dėl alkoholio ar narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Vis dėlto, iš nuteistojo NUT1 asmens bylos matyti, kad alkoholio vartojimas buvo susijęs su nuteistojo nusikalstama veika, tai vertinama kaip nusikalstamą elgesį galintis didinti veiksnys. Be to, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo baustas drausmine tvarka, nes grįžus po trumpalaikės išvykos jam buvo nustatytas 0,2 promilės neblaivumas. Nors šiuo metu nuteistasis valdo turimus lėšų valdymo sunkumus, tačiau pažymėtina, kad jis šiuo metu turi finansinių įsiskolinimų. Dabartinė nuteistojo materialinė padėtis gali apsunkinti jo tolesnį integracijos procesą. Siekiant kontroliuoti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra svarbus nuoseklaus bei stabilaus pragyvenimo šaltinio užtikrinimas. Nors nuteistasis nurodo turėsiantis darbą lygtinio paleidimo atveju, tačiau iš jo darbinės patirties laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu matyti, kad ji nebuvo itin stabili. Kaip nurodoma skunde, darbo vietos pakeitimus sąlygojo nuteistojo sveikata. Nors sveikatos sutrikimai ir laikytini svarbia priežastimi pakeisti darbo pobūdį, tačiau tai kelia riziką, kad lygtinio paleidimo taikymo atveju nuteistasis taip pat neturės stabilios darbo vietos. Vertinant šias aplinkybes, šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, kad būdamas laisvėje ir neturėdamas galimybės teisėtai užsidirbti, nuteistasis pakartotinai nenusikals.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad likusi neatlikta NUT1 laisvės atėmimo bausmė yra sąlyginai nemaža. Net ir atlikus pusę paskirtos bausmės likusi jos dalis bus reikšminga, todėl turi būti akivaizdu, kad nuteistojo elgesio pokyčiai yra pakankami lygtiniam paleidimui taikyti. Kaip minėta, elgesio ir mąstymo pokyčiai yra ilgas procesas, todėl lyginant NUT1 atliktą laisvės atėmimo bausmę jo padarytų nusikaltimų sunkumo kontekste negalima sumenkinti net ir šiuo metu likusios neatliktos bausmės dalies. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia – bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas, reiškiantis, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos turi patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Šie duomenys vertintini visų nuteistąjį NUT1 charakterizuojančių aplinkybių visumos kontekste, kuri dar nesudaro pagrindo išvadai, kad atlikta bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.
Pažymėtina, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodyti apsauginiai veiksniai: lygtinio paleidimo atveju turima stabili gyvenamoji vieta, patvirtinta darbinė veikla laisvėje, egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau akivaizdu, kad nuo nusikalstamos veikos darymo jo nesustabdė, todėl yra pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog NUT1 jau pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nustatytas apsauginis veiksnys, kad bausmės atlikimo metu stebima NUT1 motyvacija įsitraukti į resocializacijos procesą bei jame aktyviai dalyvauti siekiant koreguoti savo elgesį itin teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau nėra pakankama atsverti šiuo metu vis dar nustatomus dinaminius kriminogeninius veiksnius. Tuo tarpu skundo argumentai, kurie iš esmės yra susiję tik su palankiai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis, nutylint jam nepalankius aspektus, skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo priimti kitokį, negu skundžiamas, procesinį sprendimą.
Nors nuteistąjį šiuo metu paleidus lygtinai jis būtų prižiūrimas probacijos pareigūnų, teisėjų kolegija pažymi, kad ši aplinkybė savaime nereiškia, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikytųsi įstatymų, vėl nenusikalstų, nepažeistų probacijos sąlygų ar nepasislėptų nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo. Tokia išvada daroma įvertinus tai, kad bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji, net ir tie, kuriems leidžiama laikinai išvykti, dirbti ar gyventi už įkalinimo įstaigos ribų, kontroliuojami kur kas griežčiau nei probuojami asmenys.
Įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu atmesti nuteistojo NUT1 gynėjo advokato Eriko Čerškaus skundą dėl komisijos nutarimo, kuriuo nuspręsta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas yra teismo teisė, tačiau ne pareiga. Nors byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma atskleidžia teigiamus NUT1 elgesio pokyčius, tačiau to dar nepakanka daryti išvadai, kad nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką yra tokia akivaizdi ir ilgalaikė, kad sudarytų pagrindą manyti, jog, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2026 m. gegužės 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo NUT1 gynėjo advokato Eriko Čerškaus skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. gegužės 28 d. nutartį. Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.