- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-08
- Bylos Nr.
- 1A-306-485/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16404-2025-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika, Arūnas Paštuolis, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- NUT1
- Advokatai
- Iveta Vitkutė-Zvezdinienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Paštuolio, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Gyčio Večersko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo NUT1 (toliau – ir apeliantas) gynėjos advokatės Ivetos Vitkutės-Zvezdinienės (toliau – ir apelianto atstovė) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo NUT1 pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK):
- 243 straipsnį ir jam paskirta 30 MGL (1 500 Eur) dydžio baudos bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir NUT1 paskirta 40 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi ir 6 dalies 5, 7 ,8 ir 10 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 9 mėnesiams be intensyvios priežiūros, vietoje jos paskiriant įpareigojimus: dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar vykimu į gydymo įstaigą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, NUT1 paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, įskaitant draudimą tokią teisę įgyti, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai pranešant AB „Regitra“.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, konfiskuota transporto priemonė „Beaster BS65“, saugoma UAB „Augenas“ aikštelėje, esančioje Technikos g. 18A Kaune.
NUT1 ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ją nuspręsta panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
NUT1 nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2025 m. gegužės 11 d. apie 18 val. 40 min. apsvaigęs nuo alkoholio (2025 m. gegužės 11 d. 19 val. 30 min. 1,71 promilių), važiuodamas Kauno rajono keliais ir gatvėmis, vairavo transporto priemonę – elektrinį paspirtuką „Beaster BS65“ (kurio galia 3200 W, maksimalus greitis iki 70 km / val.), kol (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į šiukšlių konteinerį, o vėliau atvykę policijos pareigūnai užfiksavo jo apsvaigimą nuo alkoholio. Be to, NUT1 nuteistas pagal BK 243 straipsnį už tai, kad jis 2025 m. gegužės 11 d. iki 18 val. 40 min. apsvaigęs nuo alkoholio (2025 m. gegužės 11 d. 19 val. 30 min. nustatytas jo apsvaigimas nuo alkoholio 1,71 promilių) ir vairuodamas transporto priemonę – elektrinį paspirtuką „Beaster BS65“ (kurio galia 3200 W, o maksimalus greitis iki 70 km / val.), vengė vykdyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 18 d. nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemone dvejus metus. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. kovo 24 d. nuosprendyje konstatuota, kad nepaisant to, kad elektrinis paspirtukas „Beaster BS65“ nebuvo registruotas viešame registre, nebuvo atlikta jo techninė patikra, išduoti valstybiniai numeriai, tačiau tai savaime nepaneigia elektrinio paspirtuko priskyrimo motorinės transporto priemonės sąvokai pagal jo individualius parametrus. Minėtas paspirtukas pagal techninius parametrus prilygsta motociklui, t. y. atitinka motorinės transporto priemonės sąvoką. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog NUT1 vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas. NUT1 veiksmai kvalifikuoti tinkamai, inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodytos byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, bausmė jam paskirta įvertinus padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį ir nuteistojo asmenybę.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai
Nuteistojo NUT1 vardu atstovė advokatė Iveta Vitkutė-Zvezdinienė apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. kovo 24 d. nuosprendį, panaikinti ir vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, priimti naują nuosprendį – NUT1 išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skunde prašoma byloje atlikti įrodymų tyrimą.
Apeliaciniame skunde nuteistojo atstovė pažymi, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 281¹ straipsnio nuostatas, nenustatęs vieno iš būtinųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių – nusikaltimo dalyko. Minėto straipsnio dispozicijoje įstatymų leidėjas aiškiai įtvirtino, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tais atvejais, kai neblaivus asmuo vairuoja ne bet kokią transporto priemonę, o būtent motorinę transporto priemonę. Taigi, tinkamas motorinės transporto priemonės teisinio statuso nustatymas šioje byloje yra esminė ir lemiama aplinkybė. Byloje nebuvo paskirta ekspertizė, nors nustatinėtinas nusikalstamos veikos sudėties dalykas – paspirtuko priskyrimas motorinėms transporto priemonėms akivaizdžiai reikalauja specialiųjų žinių. Teismas rėmėsi duomenimis, gautais iš subjektų, kurie patys nurodė neturintys kompetencijos atlikti ekspertinį vertinimą, tačiau tuo pačiu pateikė kategoriškas išvadas dėl transporto priemonės teisinio statuso. Advokatės teigimu, tokie duomenys neatitinka įrodymų leistinumo kriterijų, tačiau teismas juos nepagrįstai vertino kaip pakankamus įrodymus, tokiu būdu pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles.
Skundo autorės vertinimu, specialisto SPC1 pateikti paaiškinimai buvo sąlyginio ir hipotetinio pobūdžio, siejami su specialiųjų procedūrų atlikimu bei visų teisės aktuose nustatytų kriterijų įvertinimu. Specialistas SPC1 aiškiai nurodė, kad vien greičio ar galios nepakanka, o būtina įvertinti ir kitus konstrukcinius parametrus, dėl kurių byloje duomenų nebuvo. Tačiau teismas specialisto sąlyginio pobūdžio paaiškinimus apie hipotetinę galimybę vertinti atitiktį L3 kategorijai nepagrįstai pavertė kategoriška išvada, selektyviai interpretavo jo paaiškinimus ir parodymus, ignoruojant esmines technines sąlygas ir padarė išvadą, jog konkretus paspirtukas jau yra motociklas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl paspirtuko priskyrimo motorinėms transporto priemonėms, neįvertino Europos Sąjungos teisės reikšmės ir turinio, nors pats specialistas teisiamojo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad transporto priemonių klasifikavimas grindžiamas ne vien nacionaliniais teisės aktais, bet ir Europos Sąjungos reglamentavimu.
Apeliaciniame skunde advokatė nurodo, kad pirmos instancijos teismas, išvadą, kad NUT1 vairuotas paspirtukas atitiko motorinę transporto priemonę, nes turėjo elektrinį variklį, buvo skirta vežti žmonėms, turi sėdynę, jo momentinė galia ir greitis atitinka motociklą, padarė remdamasis teismų praktika, (kuriuose tokio pobūdžio klausimai, kaip šioje byloje net nebuvo keliami), tačiau skundo autorės įsitikinimu, teismo rėmimasis kitų bylų praktika negali pakeisti pareigos šioje konkrečioje byloje savarankiškai nustatyti visus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sudėties požymius, pirmiausia – nusikaltimo dalyką. Advokatės vertinimu, vien tai, kad kitose administracinėse ar baudžiamosiose bylose tam tikri didesnės galios ar didesnio greičio elektriniai paspirtukai buvo prilyginti mopedui ar motociklui, savaime neįrodo, kad toks pats vertinimas gali būti automatiškai perkeltas ir į šią bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad techninio pobūdžio klausimai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos sudėties požymiams nustatyti, turi būti sprendžiami pasitelkiant specialiąsias žinias, o tokių tyrimų neatlikimas gali lemti neišsamų ir neobjektyvų bylos aplinkybių ištyrimą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-222/2017).
Skunde teigiama, kad gynyba pateikė teismui prašymą skirti ekspertizę, tačiau teismas ėmėsi rinkti papildomus duomenis – kreipėsi į UAB „Krinona“, prašydamas pateikti techninę informaciją apie transporto priemonę, taip pat inicijavo paklausimus institucijoms dėl galimybės atlikti ekspertinį tyrimą, ir gavęs atsakymus, kad nei Lietuvos teismo ekspertizės centras, nei Lietuvos transporto saugos administracija neturi specialistų ir neatlieka tokio pobūdžio ekspertizių, atsisakė ją skirti. Teisme apklaustas specialistas SPC1 patvirtino gynybos nurodytas aplinkybes, kad transporto priemonės priskyrimas konkrečiai kategorijai galimas tik įvertinus visus techninius parametrus ir atlikus atitinkamą vertinimą pagal teisės aktuose nustatytus kriterijus. Tačiau nepaisant to, pakartotinai pateikus prašymą skirti ekspertizę, teismas jo netenkino. Tokia teismo pozicija nuteistojo atstovės vertinimu, yra prieštaringa, nes viena vertus, teismas pripažįsta, kad klausimas dėl transporto priemonės priskyrimo yra esminis, imasi veiksmų duomenims rinkti, apklausia specialistą, tačiau, kita vertus, atsisako užtikrinti šių aplinkybių išsamų ištyrimą paskiriant ekspertizę, nors toks tyrimas buvo būtinas.
Skunde teigiama, kad sprendžiant klausimą dėl BK 243 straipsnio taikymo, teismas turėjo nustatyti, ar NUT1 naudota transporto priemonė apskritai patenka į minėtą motorinių transporto priemonių kategorijų sistemą. Nagrinėjamu atveju teismas, nenustatęs transporto priemonės kategorijos pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 23 straipsnyje įtvirtintą klasifikaciją ir neįvertinęs, ar ji apskritai patenka į motorinių transporto priemonių sistemą, padarė nepagrįstą išvadą dėl BK 243 straipsnyje numatytos veikos padarymo.
Nuteistojo advokatės manymu, pirmosios instancijos teismui nesurinkus būtinų įrodymų bylai teisingai išspręsti, apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, gali atlikti įrodymų tyrimą, kad išsiaiškinti visas būtinas aplinkybes, t. y. paskirti ekspertizę nustatant, ar pagal Europos Sąjungos teisės aktuose keliamus reikalavimus NUT1 vairuotas paspirtukas atitiko L3 kategorijos motorinei transporto priemonei.
Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje, nuteistojo gynėja advokatė palaikė savo apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti. Gynėja pabrėžė, kad šioje byloje pats svarbiausias klausimas yra tai, ar NUT1 vairuota transporto priemonė gali būti prilyginama motorinei transporto priemonei. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo NUT1 gynėjos advokatės Ivetos Vitkutės-Zvezdinienės apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniu skundu yra ginčijamas NUT1 vairuoto elektrinio paspirtuko „Beaster BS65“ (kurio galia 3200 W, maksimalus greitis iki 70 km / val.) priskirtinumas motorinei transporto priemonei. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis), kartu patikrindamas ir tai, ar nebuvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, galėję turėti įtakos skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, vairavusiam motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Nuteistasis ir jo gynėja neginčija aplinkybės, kad NUT1 būdamas girtas, kai jam nustatytas didesnis, nei 1,51 promilės neblaivumas, važiuodamas Kauno rajono keliais ir gatvėmis, vairavo transporto priemonę – elektrinį paspirtuką „Beaster BS65“ (kurio galia 3200 W, maksimalus greitis iki 70 km / val.), kol (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į šiukšlių konteinerį. Skunde teigiama, kad NUT1 vairuota transporto priemonė nepriskiriama motorinėms transporto priemonėms, už kurių vairavimą kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, todėl apeliacine tvarka skundžiamas nuosprendis tikrinamas tik šiuo aspektu.
Nagrinėjamo įvykio metu ir šiuo metu galiojančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių su vėlesniais pakeitimais patvirtinimo“ 1 ir 5 punktuose nurodyta, kad šios taisyklės nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, o eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. SEAKĮ 2 straipsnio 13 dalyje nurodyta, kad eismo dalyvis – kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis), o šio straipsnio 92 dalyje – kad vairuotojas yra asmuo, vairuojantis transporto priemonę. KET 3.7 punkte nurodyta, kad kelias yra eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas.
Esant šiam teisiniam reglamentavimui, akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju NUT1 buvo eismo dalyvis, transporto priemonės vairuotojas, todėl jis privalėjo žinoti SEAKĮ ir KET reikalavimus ir jų laikytis.
BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje vartojama motorinės transporto priemonės sąvoka nėra atskleista, todėl šia prasme ši teisės norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitas teisės normas. Visų kelių eisme galinčių dalyvauti transporto priemonių apibrėžimai yra nurodyti SEAKĮ 2 straipsnyje, o sąvoka „paspirtukas“ yra nurodoma prie elektrinės mikrojudumo priemonės. SEAKĮ 2 straipsnio 31¹ dalyje nurodyta, kad elektrinė mikrojudumo priemonė – vienam asmeniui važiuoti skirta elektra varoma transporto priemonė (elektrinis paspirtukas, elektrinė riedlentė, elektrinis balansinis vienratis, riedis ir pan.), kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h, o sėdimosios vietos, jeigu ji įrengta, atskaitos taško aukštis ne didesnis kaip 540 mm).
Bylos duomenimis nustatyta, to neginčija ir nuteistasis bei jo gynėja, kad NUT1 vairuoto paspirtuko galia yra 3 200 W, o maksimalus greitis yra iki 70 km / val. Įvertinus šias aplinkybes, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad NUT1 vairuotas paspirtukas nepriskirtinas elektrinėms mikrojudumo priemonėms. Taigi, spręstina dėl paspirtuko priskyrimo kitai transporto priemonės kategorijai.
Pagal SEAKĮ 2 straipsnio nuostatas, bendrąja prasme motorinė transporto priemonė apibrėžiama kaip variklį turinti transporto priemonė, skirta žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti (36 ir 74 dalys). Atsižvelgiant į tai, kad NUT1 neginčijamai vairavo dviratę, turinčią variklį transporto priemonę, ji turi atitikti vienos iš SEAKĮ 2 straipsnyje apibrėžtų dviračių, turinčių variklius, transporto priemonių požymius. Šios transporto priemonės yra skirstomos į motorinius dviračius, mopedus ir motociklus. Šiame straipsnyje motorinis dviratis apibrėžiamas kaip transporto priemonė, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h (40 dalis); mopedas – kaip dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/h ir ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 (esant vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui) (33 dalis), o motociklas – kaip dviratė motorinė transporto priemonė (su šonine priekaba arba be jos), kurios vidaus degimo variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm3 ir (arba) didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 45 km/h (34 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad paminėtuose transporto priemonių apibrėžimuose tik mopedas ir motociklas, kaip ir kitos šiame straipsnyje apibrėžtos transporto priemonės (3-ioje dalyje – automobilis, 20, 29, 30 dalyse – keturračiai ir pan.) konkrečiai apibrėžiamos kaip motorinės transporto priemonės, motorinis dviratis, nors ir turinti variklį transporto priemonė, jo apibrėžime nėra tiesiogiai įvardijamas motorine transporto priemone, todėl jis motorine transporto priemone nelaikytinas BK 281¹ straipsnio 1 dalies prasme, ir už tokios transporto priemonės vairavimą esant vairuotojui neblaiviam baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį nekyla, tačiau kyla tiek už mopedo, tiek už motociklo vairavimą, kas reiškia, jog baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla asmeniui, kurio neblaivaus vairuotos transporto priemonės vidaus degimo ar elektros variklio naudingoji galia didesnė kaip 1 kW arba kurios didžiausiasis projektinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/h, t. y. jei bent vienas iš šių parametrų viršija SEAKĮ 2 straipsnio 30¹ dalyje numatytuosius, tokia transporto priemonė nebegali būti laikoma elektrine mikrojudumo priemone.
Nuteistasis NUT1 nurodė, kad elektrinis paspirtukas buvo įsigytas iš UAB „Krinona“. Šią aplinkybę patvirtina UAB „Krinona“ 2023 m. birželio 3 d. kvitas Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Krinona“ 2025 m. rugsėjo 22 d. pranešimo duomenimis nustatyta, kad elektrinis paspirtukas „Beaster Scooter BS65“ yra 3 200 W galios, parduodamas tik kaip skirtas bekelei. Paspirtuko baterijos galia leidžia jam išvystyti didelį net iki 65-70 km / val., siekiantį greitį ir vienu įkrovimu nuvažiuoti iki 50-55 km atstumą (2 t., b. l. 59-80, 86). Paspirtuko naudotojo vadovo pateikti duomenys patvirtina UAB „Krinona“ pranešime nurodytą paspirtuko galią ir maksimalų greitį. Naudotojo vadove taip pat nurodyti saugumo perspėjimai: laikytis galiojančių eismo taisyklių, nurodyta, kad prietaiso negali naudoti apsvaigę nuo alkoholio, vaistų ar kitų medžiagų žmonės (2 t., b. l. 45-51).
Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas SEAKĮ pateiktas motorinių transporto priemonių sąrašas nėra baigtinis ar absoliutus, tačiau tai nereiškia, kad įvertinus transporto priemonės parametrus, nėra pagrindo ją priskirti vienai iš įstatyme numatytų kategorijų. Aplinkybė, kad elektrinis paspirtukas nėra apibrėžtas SEAKĮ, ar kad jis neatitinka ISO standartų, būtinų jo registracijai, nereiškia, kad tai nėra motorinė transporto priemonė BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijos kontekste. Priešingu atveju, naujos transporto priemonės atsiradimas rinkoje kiekvieną kartą sukeltų naują teisinio reguliavimo spragą teisinės atsakomybės aspektu. Be to, atitinkama situacija ir teisinis neapibrėžtumas gali lemti iš to išplaukiančias išvestines ydas, pavyzdžiui, kad pats gamintojas nėra suinteresuotas užregistruoti (ar skubėti užregistruoti) gaminį ir gauti tai patvirtinančių dokumentų. Įvertinus NUT1 vairuoto paspirtuko „Beaster Scooter BS65“ techninius parametrus, konstatuotina, kad tiek pagal galios, tiek pagal greičio parametrus aptariama transporto priemonė atitinka ne elektrinę mikrojudumo priemonę, o motociklą.
Šiame kontekste teisėjų kolegija, vadovaudamasi SEAKĮ paskirtimi, pabrėžia, kad nagrinėjamo klausimo aspektu esminis kriterijus yra ne transporto priemonės pavadinimas, o variklio buvimas ir atitinkamai jo galia bei projektinis greitis. Didesnė galia ir didesnis greitis kartu lemia ir papildomus motorinės transporto priemonės eksploatavimo bei saugumo reikalavimus, siekiant apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sąlygas.
Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, jog NUT1 kartu su žmona įgijęs aptariamą transporto priemonę kartu su jos naudojimo instrukcija, net jei pardavėjas jo asmeniškai neinformavo apie joje sumontuotų variklių skaičių ir jų galią, prieš pradėdamas ją eksploatuoti privalėjo žinoti, jog jo įgyta transporto priemonė pagal joje įmontuotų variklių galingumą ir galimą išvystyti greitį yra priskiriama motorinių transporto priemonių – motociklų kategorijai. Tokią informaciją jis galėjo gauti vien perskaitęs transporto priemonės naudojimo instrukciją, o tai, kad nuteistasis to nepadarė ar netinkamai vertino transporto priemonės charakteristikas, jo baudžiamosios atsakomybės nešalina, todėl skundžiamu nuosprendžiu jis pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas visiškai pagrįstai.
Bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu apklaustas specialistas SPC1 parodė, kad kalbant apie dvirates transporto priemones ir keturračius – motorines transporto priemones, kurios pretenduoja į L kategorijos transporto priemonių kategorijas, vadovaujamasi yra Europos parlamento tarybos parlamento 2013 metų reglamentu Nr. 168. Specialistas taip pat nurodė, kad iš paspirtuko nuotraukos akivaizdu, kad jis nėra skirtas naudoti viešame eisme. Remdamasis UAB „Krinona“ pateiktais techniniais parametrais elektrinio paspirtuko, jeigu į ekspertizių įmonę kreiptųsi gamintojas arba jo atstovas su prašymu transporto priemonę įvertinti kaip motorinę transporto priemonę, atsižvelgiant į jo charakteristikas, į greitį ir galingumą, institucija taikytų reikalavimus, kurie yra taikomi L3 kategorijai, tai yra transporto priemonė motociklas. Šiuo atveju, galingumas nebūtų pagrindinis reikalavimas, kadangi taikomos dvi sąlygos – arba galia, arba greitis, taikoma viena iš jų, tai, jei bent viena sąlyga tenkina, tai tada ji yra priskiriama L3 kategorijai. Apibendrindamas specialistas nurodė, kad įvertinus paspirtuko maksimalų greitį, jis turėtų būti priskiriamas motorinėms transporto priemonėms, jis atitinka SEAKĮ 2 straipsnio 34 dalį pateiktą motociklo apibrėžimą.
Pažymėtina, kad 2025 m. gruodžio 5 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad paspirtukas „Beaster BS65“ turi sėdynę su paminkštinta sėdimąja vieta. Sėdynė prie paspirtuko pritvirtinta varžtų pagalba. Nors sėdimos vietos buvimas nėra esminis kriterijus paspirtuką priskiriant motorinėms transporto priemonėms, tačiau tai taip pat patvirtina, kad išvada dėl NUT1 vairuotos transporto priemonės priskyrimo motorinės transporto priemonėms yra pagrįsta ir teisinga.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, kad NUT1 vairuotas elektrinis paspirtukas „Beaster BS65“ bendrąja BK 281¹ straipsnio 1 dalies prasme laikytinas motorine transporto priemone, kadangi jis turi elektrinį variklį, yra priemonė skirta žmonėms vežti; jo momentinė galia yra didesnė nei elektrinės mikrojudumo priemonės ir atitinka motociklo galią; o maksimalus galimas greitis šias abi kategorijas netgi viršija.
Byloje esančių ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtų bei apeliacinės instancijos teismo įvertintų įrodymų, duomenų ir nustatytų aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad kaltinimas NUT1 pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pasitvirtino, t. y. jis, 2025 m. gegužės 11 d. apie 18 val. 40 min. apsvaigęs nuo alkoholio (2025 m. gegužės 11 d. 19 val. 30 min. 1,71 promilių), važiuodamas Kauno rajono keliais ir gatvėmis, vairavo transporto priemonę – elektrinį paspirtuką „Beaster BS65“ (kurio galia 3 200 W, maksimalus greitis iki 70 km / val.), kol (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į šiukšlių konteinerį, o vėliau atvykę policijos pareigūnai užfiksavo jo apsvaigimą nuo alkoholio. Kadangi NUT1 suprato, kad elektrinį paspirtuką vairuoja būdamas akivaizdžiai neblaivus ir to neneigė, pripažintina, jog veika padaryta tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad NUT1 veiksmuose nustatyti visi būtinieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 18 d. nuosprendžiu NUT1 buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejus metus. Analizuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu 2025 m. gegužės 11 d. minėtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas nebuvo pasibaigęs. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenų visuma nustatyta, kad NUT1 vairuotas paspirtukas yra priskiriamas motorinei transporto priemonei, konstatuotina, kad NUT1 taip pat pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 243 straipsnį.
Dėl NUT1 paskirtos bausmės
Kadangi nuteistojo gynėjos apeliaciniu skundu prašoma panaikinti apkaltinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo jam paskirta valstybės poveikio priemonė – bausmė, o kartu su ja – ir baudžiamojo poveikio priemonės, teisėjų kolegija taip pat pasisako ir šiais klausimais.
Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, teismas, parinkdamas NUT1 bausmes už atskiras nusikalstamas veikas bei nustatydamas jų dydžius, vertino, jog nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, veikdamas tiesiogine tyčia jis padarė nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą. Parinkdamas bausmės rūšį pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino tai, kad NUT1 nusikalstamas veikas padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Nuteistasis paspirtuką vairavo Kauno rajone, šalia gyvenamųjų namų, viena pagrindinių gatvių. Be to, NUT1 daugybę kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nuteistasis dirba NUT1 įmonėje, yra vedęs. Įvertinęs tai, kad ankstesniu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 18 d. nuosprendžiu NUT1 paskirta baudos bausmė neatgrasė jo nuo analogiškų nusikalstamų veikų darymo, pirmosios instancijos teismas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą NUT1 paskyrė 40 parų arešto bausmę, o už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą paskyrė 30 MGL dydžio baudos bausmę. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtomis bausmių rūšimis ir jų dydžiu, kadangi teismas tinkamai laikėsi BK bendrosios dalies nuostatų, reglamentuojančių bausmių skyrimą.
Paskyręs nuteistajam NUT1 bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas jas subendrino. Parinkdamas bausmių bendrinimo būdą pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nusikalstamos veikos yra padarytos idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi ir pagrįstai taikė nuteistajam palankiausią bausmių apėmimo būdą griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir NUT1 paskyrė subendrintą 40 parų arešto bausmę. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu subendrintos bausmės dydžiu.
BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad NUT1 yra teisiamas antrą kartą, šiuo metu dirba, duomenų apie jo atžvilgiu pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus ar naujas nusikalstamas veikas nėra, konstatavo, kad yra pagrindas manyti, kad NUT1 ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgęs į tai, kad realus bausmės atlikimas įgyvendins tik pavienę asmens nubaudimo funkciją, pirmosios instancijos teismas NUT1 paskirtos 40 parų arešto bausmės vykdymą atidėjo 9 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo paskirti įpareigojimai – būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar vykimu į gydymo įstaigą, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, padės įgyvendinti ir kitus bausmės tikslus: sulaikys NUT1 nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, atims ar apribos jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveiks nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.
Dėl NUT1 paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių
BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienų iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Teismų praktikoje uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai yra skiriamas nustačius, kad kaltininkas KET pažeidė itin šiurkščiai ar jas toliau sistemingai pažeidinėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Be to, svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemones skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, itin svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. Pažymėtina, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam neabejotinai kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymo leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatė baudžiamąją atsakomybę.
Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Tiek paskiriant minimą baudžiamojo poveikio priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios apelianto padarytos nusikalstamos veikos – KET pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę. Individualizuodamas uždraudimo naudotis specialia teise terminą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad NUT1 anksčiau teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, vairuodamas transporto priemonę jos nesuvaldė. Skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai buvo atsižvelgta į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį bei veiką padariusio asmens asmenybę.
Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad NUT1 padarė tyčinį nusikaltimą, t. y. vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore pirmojo tikrinimo – 19.14 val. metu nustatytas 1,77 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu – 19.30 val. nustatytas 1,71 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 22-23). Taip pat NUT1 važiavo Kauno rajone, gyvenamojoje vietoje. Pažymėtina, kad NUT1 taip pat ne kartą baustas administracine tvarka, anksčiau teistas už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas. Be to, šios bylos kontekste yra svarbus ir visuomenės interesas bei siekis užtikrinti, kad šiurkščius ir pavojingus KET pažeidimus darantiems asmenims kuo ilgiau būtų apribota teisė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones bei uždrausta dalyvauti eisme, taip siekiant apsaugoti kitų asmenų turtą, sveikatą ir gyvybę. Taigi pirmosios instancijos teismas, paskirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą, BK 67, 68 straipsnių taikymo klaidų nepadarė.
NUT1 taip pat buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – nusikalstamos veikos priemonės elektrinio paspirtuko „Beaster Scooter BS65“ konfiskavimas. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi bylos medžiagą bei aktualią kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje NUT1 transporto priemonė pagrįstai buvo pripažinta nusikaltimo padarymo priemone ir konfiskuota.
Kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, neblaivumo patikrinimo vengimą, kai nustatyti transporto priemonės vairuotojo neblaivumo požymiai, arba alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, įstatymų leidėjas numatė, kad transporto priemonės, su kuriomis padarytos šios nusikalstamos veikos, turi būti konfiskuojamos, kadangi tai yra būtina priemonė siekiant užtikrinti eismo saugumą ir užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams. Šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės konfiskavimo, nėra įmanomas. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Kolegija pažymi, jog privalomos sąlygos atsakomybei kilti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį yra neatsiejamos nuo transporto priemonės vairavimo ir tokios nusikalstamos veikos padarymas be transporto priemonės yra neįmanomas. Taigi nuteistojo NUT1 padarytas nusikaltimas negalėjo būti padarytas be transporto priemonės elektrinio paspirtuko „Beaster Scooter BS65“ vairavimo, t. y. nesant transporto priemonės vairavimo. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad elektrinio paspirtuko „Beaster Scooter BS65“ panaudojimas buvo būtinas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytai veikai padaryti, be minėtos transporto priemonės nuteistasis nebūtų vairavęs transporto priemonės būdamas neblaivus, kai jo neblaivumas viršija 1,51 promilės.
Atsižvelgdama į šias aplinkybes ir vadovaudamasi kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju NUT1 sutuoktinės LUD2, santuokos metu įgytas elektrinis paspirtukas „Beaster Scooter BS65“ vertinant jį BK 72 straipsnio aspektu, yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, todėl apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam NUT1 baudžiamojo poveikio priemonę – šio turto konfiskavimą, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas aptarta, konstatuoja, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. kovo 24 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo NUT1 gynėjos advokatės Ivetos Vitkutės-Zvezdinienės skundą atmesti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.